Darb pareng: Lianna Grigoryan Donata Kidikait Greta Kaganovait Grup: TEbns9-02

iniasklaida, kitaip dar vadinama "visuomens informavimo priemonmis" - tai priemons, informacij sugebanios pateikti plaiam moni ratui. Tradicikai iniasklaidai priskiriama spauda, radijas ir televizija. Bendras j bruoas yra tai, kad naudojantis techninmis priemonmis jos pasiekia plaij visuomen.

iniasklaidos rys
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Televizija Laikraiai Filmai urnalai Radijas Reklama Kompiuteriniai aidimai Kompaktins ploktels

pagal A.Giddens

Kaip teigia Lazerfeldas, iame trikampyje manomi bet kurie aljansai. I tikrj, iandien mes puikiai matome, kad iniasklaida, kaip ir senais laikais, gali tarnauti pilietins visuomens tikslams, taiau kartu ji gali rpintis ir savo komerciniais interesais, ir bti vieosios nuomons manipuliacijos rankiu dominuojanios valdios rankose. Viskas priklauso nuo vadinamos "vidins" iniasklaidos ideologijos, kitaip tariant nuo informacijos atrankos, apdorojimo ir skleidimo princip. O jie savo ruotu priklauso nuo toki konkrei veiksni kaip:

INIASKLAIDA

informacijos altiniai; profesionalizmas ir personalins preferencijos; komercinis interesas; bendra leidinio arba programos orientacija; leidjo ir koleg vertinimas; skaitytoj, klausytoj arba irov nuomons ir t.t.

VALDIA

PILIEIAI

Visuomens informavimo priemons ir urnalistai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir statymais, taip pat humanizmo, lygybs, pakantos, pagarbos mogui principais. Jie privalo gerbti odio, krybos ir sins laisv, nuomoni vairov, laikytis urnalist profesins etikos norm, padti pltoti demokratij, visuomens atvirum, skatinti visuomens pilietikum ir valstybs paang, stiprinti nepriklausomyb, ugdyti tautin kultr ir dorov. Spauda, radijas ir televizija, kaip ketvirtoji valdia, irgi turi paklusti statymams, gerbti vis piliei teises ir pareigas.

iniasklaidos teisinis reglamentavimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENS INFORMAVIMO STATYMAS LIETUVOS URNALIST IR LEIDJ ETIKOS KODEKSAS LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS STATYMAS Autori teisi ir gretutini teisi statymas Nepilnamei apsaugos nuo neigiamo vieosios informacijos poveikio statymas Reklamos statymas Tabako kontrols statymas Alkoholio kontrols statymas Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig statymas Elektronini ryi statymas Vartotoj teisi gynimo statymas Informacins visuomens paslaug statymas

Kiti teiss aktai

Galimybs pasiekti neteistu bdu gyt, sukurt, pakeist ar naudojam informacij panaikinimo tvarkos apraas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2007 m. rugpjio 22 d. nutarimu Nr. 881 (in., 2007, Nr. 94-3784) Lietuvos Respublikos kio ministro sakymas Dl daikt pardavimo ir paslaug teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, taisykli patvirtinimo ( in., 2001, Nr. 61 -2193) Audiovizualins iniasklaidos paslaug direktyva Europos konvencija dl televizijos be sien Radijo dani skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir sisti strategija Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisykls Umokesio u licencij dydio nustatymo tvarkos apraas Sprendimas dl umokesio u paraikos licencijai gauti nagrinjim ir licencij salyg pakeitim dydio nustatymo Sprendimas dl transliuotoj ir retransliuotoj akcij (dali, paj) perleidimo tvarkos Sprendimas dl duomen apie mons veikl teikimo Sprendimas dl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos veiklos finansavimo Reikalavim komerciniams audiovizualiniams praneimams ir reklamos transliavimui, visuomens informavimo audiovizualinmis priemonmis paslaug, radijo program ir atskir program rmimo radijo ir (ar) televizijos programose gyvendinimo tvarka LR Vyriausybs nutarimas Dl neigiam poveik nepilnamei vystymuisi daranios informacijos, priskirtos vieosios informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, skelbimo ir platinimo tvarkos aprao ir neigiam poveik nepilnamei vystym Skaitmenins televizijos pltros planas Skaitmenins televizijos diegimo modelis Usakomj visuomens informavimo audiovizualinmis priemonmis paslaug teikj registravimo tvarkos apraas

ES teiss aktai
2000 m. birelio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dl kai kuri informacins visuomens paslaug, ypa elektronins komercijos, teisini aspekt vidaus rinkoje (Elektronins komercijos direktyva)(OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 25 tomas, p. 399). 1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB i dalies keiianti Direktyv 98/34/EB, nustatani informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvark (OL 1998 m. L 217, 13skyrius, 21 tomas, p. 8) 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dl nacionalini institucij, atsaking u vartotoj apsaugos teiss akt vykdym, bendradarbiavimo (Reglamentas dl bendradarbiavimo vartotoj apsaugos srityje)(OL 2004 m. L 364, p. 1) 1997 m. gegus 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB dl vartotoj apsaugos, susijusios su nuotolins prekybos sutartimis (OL 1997 m. L 144, 15 skyrius, 3 tomas p. 319) 2005 m. gegus 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dl nesiningos moni komercins veiklos vartotoj atvilgiu vidaus rinkoje ir i dalies keiianti Tarybos direktyv 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglament (EB) Nr. 2006/2004 (Nesiningos komercins veiklos direktyva) (OL 2005 m. L 149, p. 22)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENS

INFORMAVIMO STATYMAS

statymo paskirtis 1. is statymas nustato vieosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvark, vieosios informacijos rengj, skleidj, j dalyvi, urnalist ir j veikl reglamentuojani institucij teises, pareigas ir atsakomyb. 2. iuo statymu gyvendinami Europos Sjungos teiss aktai, nurodyti io statymo priede.

 66. Visuomens informavimas vieosios informacijos teikimas visuomenei. 67. Visuomens informavimo priemon laikratis, urnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studij produkcija, informacins visuomens informavimo priemon ir kita priemon, kuria vieai skleidiama informacija. Pagal statym visuomens informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai. Vieoji informacija visuomens informavimo priemonse turi bti pateikiama teisingai, tiksliai ir nealikai.

Savitvarkos institucij kompetencijos visuomens informavimo srityje

Valstybs politikos gyvendinimo koordinavimas

Kultros ministerija
Radijo ir televizijos transliuot ir retransliuotoj veiklos reguliavimas ir kontrol

Visuomens informavimo statymo prieira

Etikos kodekso norm laikymasis

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

urnalistu etikos inspektorius

urnalistu ir leidj etikos komisija

Kultros ministerija, turdama Vyriausybs galiojimus

koordinuoti valstybs politikos gyvendinim visuomens informavimo srityje, atlieka ias funkcijas: apibendrina visuomens informavimo srit reglamentuojani statym, kit teiss akt taikymo praktik ir teikia pasilymus dl statym, kit teiss akt rengimo bei galiojani teiss akt pakeitimo ir papildymo; bendradarbiaudama su vieosios informacijos rengj ir skleidj organizacijomis, rengia Vyriausybs teikiam visuomens informavimo srities statym ir kit teiss akt projektus; bendradarbiaudama su kitomis visuomens informavimo srityje veikianiomis institucijomis ir organizacijomis, gyvendina Lietuvos Respublikos tarptautini sutari, susijusi su visuomens informavimu, nuostatas; teikia informacij ir metodin pagalb visuomens informavimo klausimais; organizuoja konferencijas, seminarus, praktikumus visuomens informavimo klausimais;

urnalist etikos inspektorius nagrinja

suinteresuot asmen, kurie mano, kad j garb ir orumas (dalykin reputacija) arba teis privataus gyvenimo apsaug buvo paeista visuomens informavimo priemonse, skundus, o taip pat skundus dl Nepilnamei apsaugos nuo neigiamo vieosios informacijos poveikio statymo paeidim. Inagrinjs gaut skund, urnalist etikos inspektorius priima sprendim. Nesutikdamas su skundo nagrinjimo rezultatais asmuo (skundo pareikjas arba vieosios informacijos rengjas) turi teis urnalist etikos inspektoriaus priimt sprendim per 30 dien apsksti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. io teismo sprendimai apeliacine tvarka gali bti skundiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris formuoja vienod administracini teism praktik aikinant ir taikant statymus bei kitus teiss aktus.

6. Inicijuoja, kad vieosios informacijos rengjai, platintojai, j savininkai, urnalistai prisiimt savireguliacija paremtus savanorikus sipareigojimus dl nepilnamei apsaugos nuo neigiamo vieosios informacijos poveikio; 7. Teikia rekomendacijas vieosios informacijos rengjams, platintojams, j savininkams, urnalistams ir kitiems suinteresuotiems asmenims dl Nepilnamei apsaugos nuo neigiamo vieosios informacijos poveikio statymo nuostat taikymo; 8. Atsivelgdamas savireguliacijos institucij bei ekspert ivadas, parengia neigiam poveik nepilnamei vystymuisi daranios vieosios informacijos ymjimo, garso ir vaizdo priemoni sistem; 9. Rengia ir teikia atsakingoms institucijoms teiss akt, susijusi su Nepilnamei apsaugos nuo neigiamo vieosios informacijos poveikio statymo nuostat gyvendinimu, projektus;

Taigi, urnalist etikos inspektorius:

urnalist ir leidj etikos komisija

1. urnalist ir leidj etikos komisija (toliau iame straipsnyje Komisija) kolegiali vieosios informacijos rengj ir skleidj savitvarkos institucija. 4. Komisija atlieka ias funkcijas: 1) rpinasi urnalist profesins etikos ugdymu; 2) nagrinja profesins etikos paeidimus, kuriuos padar urnalistai, vieosios informacijos rengjai ar j dalyvi paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomen; 3) nagrinja urnalist ir vieosios informacijos rengj ar leidj tarpusavio ginus dl Lietuvos urnalist ir leidj etikos kodekso paeidim. 5. Komisij gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys. 7. Komisija dirba pagal paios patvirtint reglament. Komisijos sprendimai dl profesins etikos ar kit paeidim turi bti skelbiami nedelsiant tose paiose visuomens informavimo priemonse, kuriose Komisija nustat iuos paeidimus, ir tokia pat kaip ir io statymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. 8. Vieosios informacijos rengjai ar skleidjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dl j Vilniaus apygardos administracin teism, taiau privalo juos paskelbti io straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

Lietuvos urnalist ir
Pirminiai profesini kodeks tikslai: Sumainti galimyb reiktis neetikam elgesiui. Aikiai nubrti atsakomybs ribas. Skatinti etines darbuotoj orientacijas. Atlikti etinio vietimo funkcij. Drausminti profesijos ar organizacijos atstovus. Padti priimti sprendimus. Didinti visuomens pasitikjim.

leidj etikos kodeksas

iame procese labai svarbus kodekso administravimo mechanizmas, t. y. Kaip nuosekliai ir kryptingai vykdoma pagrindini jo nuostat laikymosi prieira. Taigi etikos kodeksai yra suvokiami kaip moralinis ir etinis pamatas tam tikros profesijos ar profesins bendruomens nario elgesiui dalykinje veikloje.

LLEK struktrins dalys ir j ryiai

Lietuvos nacionalinis
radijas ir televizija

LRT samprata ir statusas

(Pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos statym)

1. LRT yra valstybei nuosavybs teise priklausanti vieoji staiga. 2. LRT yra juridinis asmuo, turi antspaud ir sskaitas bankuose statym nustatyta tvarka.

LRT misija apibriama taip: Teikti Lietuvos visuomenei tiksli, objektyvi ir subalansuot informacij, kokybikas vieiamsias, kultrines ir pramogines programas, sudaryti prielaidas darniam vystymuisi, demokratijos pltrai bei atviros visuomens vertybi sitvirtinimui Lietuvos Respublikoje.

gyvendindama savo misij LRT:

renka ir skelbia informacij apie Lietuv ir pasaul, supaindina visuomen su Europos ir pasaulio kultros vairove bei iuolaikins civilizacijos pagrindais, stiprina Lietuvos Respublikos nepriklausomyb ir demokratij, kuria, puoselja ir saugo nacionalins kultros vertybes, ugdo tolerancij ir humanizm, bendradarbiavimo, mstymo ir kalbos kultr, stiprina visuomens moral ir pilietikum; laidose atspindi vairias pairas ir sitikinimus, dalyvauti jose ir reikti savo pairas turi teis vairi sitikinim mons; pirmenyb teikia nacionalinei ir pasaulio kultrai, informacinms ir vieiamosioms laidoms.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

Nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos jurisdikcijai priklausani radijo ir televizijos transliuotoj veikl reguliuojanti bei kontroliuojanti institucija.

Pagrindiniai udaviniai: Komisijos

1. Lietuvos audiovizualins politikos
formavimas; 2. radijo ir televizijos transliavimo strategijos formavimas; 3. transliavimo, retransliavimo veiklos licencijavimas bei kontrol; 4. transliuojam, retransliuojam ir kitais bdais platinam radijo, televizijos program ar j dali prieira.

Savitvarkos institucij kompetencijos ir j funkciniai aspektai

Institucija Kultros ministerija Lietuvos radijo ir televizijos komisija urnalist etikos inspektorius urnalist ir leidj etikos komisija Funkcija Valstybs politikos gyvendinimo koordinavimas Radijo ir televizijos transliuotoj ir retransliuotoj veiklos reguliavimas ir kontrol Visuomens informavimo statymo nuostat prieira Etikos kodekso norm laikymasis Aspektas Politinis Teisinis Teisinis

Etinis

Visuomens informavimo kokyb bendras iniasklaidos ir valdios reikalas

iniasklaidos atstov pateiktuose silymuose pabriama btinyb parengti visuomens informavimo koncepcij ir i esms tobulinti Visuomens informavimo statym, stiprinti visuomenin transliuotoj ir urnalist savitvarkos institucijas, numatyti grietesn atsakomyb u paslptos reklamos ir usakomosios informacijos publikavim arba visai j udrausti. iniasklaidos forume dalyvavusi Prezident Dalia Grybauskait pabria, kad operatyvus, suprantamas ir objektyvus alies gyventoj informavimas - bendras urnalist bendruomens ir valdios atsakomybs reikalas. iniasklaidos atstov forumo silymai, pasak Prezidents, pads bendromis jgomis rengti ir priimti kokybikam visuomens informavimui btinus sprendimus.
Forumo dalyviai taip pat aptar pavojus iniasklaidos nepriklausomumui, majanio visuomens pasitikjimo, nesiningos konkurencijos, urnalistins etikos, profesinio solidarumo, urnalistikos studij kokybs problemas, iniasklaidos veikl reguliuojani teisin baz, valdios ir iniasklaidos santykius.

urnalist bendruomens forumo iniasklaidos laisv ir atsakomyb" Silymai 2010 m. gegus 7 d. 1. Visuomens informavimo sritis yra ne maiau svarbi kaip energetika, vietimas ar kultra. Ketvirtoji valdia n kiek ne maiau svarbi nei teismin, statym leidiamoji ar vykdomoji. Todl prie priimant iniasklaidos veikl reguliuojanio Visuomens informavimo statymo eilin nauj redakcij btina patvirtinti visuomens informavimo teisinio reguliavimo koncepcij. 3. iuo metu Visuomens informavimo statymas leidia skelbti usakomj informacij, tik ji turi bti tinkamai paymta. Tai reikia keisti. Postatyminiai aktai pareigoja ministerijas pirkti usakytus plotus spaudoje bei TV eteryje, nors tokia visuomens informavimo forma neefektyvi. Neoficialiais duomenimis, tam i valstybs biudeto kasmet ileidiama apie 80 milijon lit. 9. iuo metu nra aikaus mechanizmo, kaip greitai ir efektyviai nustatyti paslpt reklam ir u j nubausti. Supaprastinti mechanizm, kuriuo informacijos vartotojai (skaitytojai, irovai) galt, tar paslpt usakomj informacij, apginti savo teises. 10. Padidinti baudas u paslptos reklamos publikavim, nes dabar baudos maesns u pajamas, gaunamas i tokios informacijos. 19. Kadangi iniasklaidos sistema ities yra viena takingiausi visuomens formavimo institucij, tai dmesys jai turi bti iskirtinis. Vis pirma reikia statymikai apginti urnalistus nuo leidj ir savinink savivals. Taip pat itin grietai traktuoti statymo paeidimus, kad grietas statymas apsaugot nuo vieosios erdvs uterimo. 20. Kitas, labai svarbus aspektas, yra ideologija. Jei iniasklaida propaguoja vartotojik, amorali ideologij, u tai atsakomyb tenka valstybs vadovams. Jie turi isprsti i esmin problem ir suvaldyti amoralios, vartotojikos, hedonistins kultros propagand, nes jos paveikta lietuvi tauta nyksta, maja gimstamumas, daugja problem eimose ir ima vyrauti blogio pasilyti modeliai prie moralius, dievikus dsnius.

LS Etikos komisijos kreipimasis dl urnalist dalyvavimo partinje-politinje veikloje

urnalisto veikla gali bti nepriklausoma ir skaidri, jeigu jis neprisiima joki kit sipareigojim, iskyrus profesinius sipareigojimus vieosios informacijos rengjui. sipareigojimai politikams, dalyvavimas politinje-partinje veikloje, darbas administracinse ir politinse organizacijose gali sukelti interes konfliktus. urnalisto suverenas yra skaitytojas, klausytojas, irovas; savivaldybs tarybos nario, parlamentaro suverenas partija, politin organizacija. Skaitytojai, klausytojai ir irovai turi bti tikri, kad jiems teikiama informacija yra nealika. Todl urnalistas, siekiantis dalyvauti politinje-partinje veikloje, turi apie tai juos informuoti. Partin-politin veikla susijusi su vairiausiom gyvenimo sritim ir nra srii, tolim nuo politikos, todl politikoje dalyvaujaniam urnalistui sunku ivengti interes konflikt ir objektyviai vertinti valdios sprendimus. Taip pat nemanoma sivaizduoti nealik urnalisto darb iniasklaidos priemonje, kurios redaktoriai, vadovai demonstruoja palankum kuriai nors politinei grupei. Viktoras Trofimiinas LS Etikos komisijos pirmininkas

A.E.Derse. Privalome saugoti interneto laisv

Anne E. Derse, JAV ambasador Lietuvoje 2011 vasario mn. 17 d.
iek tiek daugiau nei prie metus, JAV valstybs sekretor Hillary Clinton paragino pasaul prisijungti prie visuotins interneto laisvs palaikymo. mons visame pasaulyje kiekvien dien naudojasi internetu, kad galt susisiekti , suinoti naujienas, rasti informacij, kad j balsas bt igirstas. Ir per bendravim, internete ar asmenikai susitikus, atgimsta diskusijos tomis temomis, kurios egzistavo imtmeius: kaip geriau valdyti, vykdyti teisingum, siekti gerovs ir sukurti slygas ilgalaikei paangai.

Ne paslaptis, kad saugumo argumentas danai pasitelkiamas, norint pateisinti grubius interneto apribojimus. Vyriausybs, kurios suima internetini tinklarai krjus, kiasi taiki savo piliei veikl, riboja ar draudia informacij, prisidengdamos saugumo palaikymu, nieko neapgaus. Idj nutildymas nereikia j sunaikinimo.

Skaidrumas yra labai svarbus. Mes galime ir turime suteikti pilieiams informacij apie vyriausybes ir atverti duris daugumai moni neprieinamas istorines tiesas. Taiau konfidencialumas taip pat yra itin svarbus. Jis apsaugo organizacij ir vyriausybi sugebjim atlikti savo uduotis ir geriau patenkinti viej interes. Vyriausybs turi laikytis auktesni konfidencialumo standart, nes jos tarnauja visuomenei. Bet kuriai valdiai reikalingas tam tikras konfidencialumo laipsnis, ypa kai kalbama apie visuomens ir nacionalin saugum. Pavyzdiui, internete neturt bti skelbiama informacija apie slapto pobdio derybas tarp ali, kaip rasti ir sunaikinti branduolines mediagas, arba kaip kovoti su narkotik karteli smurtu.

Tiriamoji urnalistika
Tiriamoji urnalistika urnalistikos ris, kurios pagrindinis siekis atskleisti, kad kakas nori nuslpti informacij, kuri visuomen turi teis inoti, nes informacija susijusi su visuomens vieuoju interesu. Btent ios ries urnalistika padeda vykdyti valstybinio valdymo srities teiss akt ir veiksm teistumo patikrinim.

 Tiriamosios urnalistikos atskleisti nusikaltimai ar problemos, iaikinamos tik tada, kai urnalistas suranda pakankamai rodym. Tradicikai urnalistikoje rodymai suvokiami kaip nenuginijami faktai.

Bet faktai dar nra pakankamas rodymas, nes faktais galima manipuliuoti sukonstruoti norim kontekst ir pozicij.

Amerikiei kilms profesionalus tiriamosios urnalistikos atstovas Gavinas MacFadyenas iskirtin asmenyb, turinti ypating profesin patirt. urnalistinius tyrimus jis atliko daugybje pasaulio ali, tarp kuri Piet Amerika, Kinija, JAV, Turkija, Graikija, Portugalija. Rinkdamas informacij apie politini ir mogaus teisi paeidimus, G.MacFadyenas ne syk buvo aretuotas. Transparency International Lietuvos skyriui mog pasikvietus Lietuv, 15min.lt turjo galimyb 2010m. Lapkriio 25d. pakalbti su juo apie tiriamosios urnalistikos ikius, pasaulio galingj reakcij j demaskavim ir istorijas, kuri pavieinimui buvo ukirstas kelias.

Kaip apibrtumte tiriamj urnalististik? Kokie svarbiausi iskirtiniai jos bruoai? Tiriamoji urnalistika i esms yra informacijos atskleidimas, kuri takingi mons siekia nuslpti. Ji susijusi su paslapi, kontroliuojani moni gyvenimus ir socialin gerov, atskleidimu. Tiriamosios iniasklaidos atstovai sitikin, kad demokratija negali veikti, jei rinkjai nra informuoti. Didiausias skirtumas tarp tiriamosios urnalistikos atstov ir kit urnalist mes siekiame kalbti apie tai, kas susij su visuomens interesu.

Didiosios Britanijos nacionalinis transliuotojas BBC sukr film Slapta sesel (angl. Undercover nurse). is filmas pasakoja apie medicinos sesut, kuri, daugyb met tyljusi, vien dien nusprend pavieinti ligonins, kurioje dirbo, blogybes. Apie gydytoj daromus nusikaltimus ji papasakojo vieai stojusi prie visuomen. Didioji dalis moni nenori prarasti savo darb, eimos, draug. O taip nutinka, kai demaskuoji takingus asmenis. Nepaisydama to, i moteris nusprend vieai papasakoti apie siaubingus, ligoninje vykusius dalykus: apie gyvulik ir l gydytoj elges su vyresnio amiaus monmis apie tai, kaip jiems neduodavo valgyti, kaip po kelet dien neprausdavo ir palikdavo juos savuose nevarumuose. Medicinos sesuo rodymus surinko prie drabui prisitvirtinusi slapt kamer ir visa tai nufilmavusi. Taigi, turdama rodymus apie ant pacient klykianius ir su jais iauriai besielgianius gydytojus, moteris juos demaskavo.Ji i karto buvo atleista. Ligonins valdia neatleido blog moni, ji atleido medicinos sesut. Uvir didiul kova: advokatai, teismai... Moteris laimjo ir buvo sugrinta dirbti ligonin. Visos ios istorijos rezultatas ligonin buvo apvalyta ir tokie dalykai ten daugiau nebevyksta.

Kokiais metodais naudojats, atlikdami sudtingus tyrimus? Kaip surenkate slapt informacij ir demaskuojate negerus dalykus? Svarbiausias dalykas visuomet yra rodymai. Todl atlikdamas tyrim pirmiausiai mstai apie tai, i kur juos gauti. Pavyzdiui, mane kreipiasi verslininkas ir sako: Mano verslo partneris apgaudinja valstyb. Tada a jam sakau: Ai, kad atjote. Ar turite dokumentus? Ar galite juos gauti? Ar tas mogus ky ima vieoje, ar privaioje vietoje? Jei vieoje ar galime kambaryje taisyti filmavimo kamer ir tai ufiksuoti? Kitaip tariant, darome visk, kad turtume rodym, kurie teismui galt tapti kaltinimo pagrindu.

Kokios yra didiausios klitys, su kuriomis susiduriama atliekant tokio pobdio tyrimus? Didiausias urnalisto prieas yra jo darbdavys, nes pastarasis danai nenori sulaukti problem. Tuo tarpu kai urnalistas pranea ketinantis demaskuoti nusikaltimus, u kuriuos konkrets asmenys ss kaljim, darbdavys suvokia, kad tie mons labai supyks. Danai bna, kad asmenys, kuriuos ketinama demaskuoti, paskambina urnalisto darbdaviui ir liepia ukirsti keli istorijos pavieinimui. Taigi tuomet urnalistas turi daug problem su savo darbdaviu, bijaniu dl savo eimos, politik reakcijos ir pan. Antroji didel problema tai slaptoji policija. Ji nenori, kad atliktum tokius tyrimus, taigi neretai pasistengia prifariruoti tave melu ir nukreipti neteisinga linkme. J darbas ginti alies vykdomj valdi.

Tiriamoji urnalistika (jos uuomazgos) Lietuvoje

Tiriamoji urnalistika-usakomoji urnalistika
Tai dvi skirtingos urnalistikos rys: tiriamoji ir usakomoji. Pirmajai priskiriau tuos urnalist tyrimus, kuriuose pateikiama skelbt ir neskelbt fakt visuma, ji analizuojama ir daroma ivada. Tokie tyrimai publikuojami laikraiuose ar rodomi per TV laidas. J bdingas bruoas - skaitytojas ar TV irovas mato visus argumentus, kontrargumentus ir galimas versijas, o apie pai tyrimo ivad suino tik tyrimo pabaigoje. Tuo metu usakomosios urnalistikos krjai ivad jau ino i anksto, atlik tyrim pateikia j patvirtinanius faktus ir nutyli tuos, kurie tai ivadai prietarauja. Turime vien kit tiriamosios urnalistikos atstov, kuris pateikia visus jam inomus faktus bei j pagrindu daro ivad ir daug usakomosios urnalistikos straipsni bei TV laid , kuri autoriai neieko tiesos, nes ji jiems nerpi. Jiems rpi kaip nors suteikti turimai mediagai skandalo form. Tokios laidos veria irovus manyti, kad Lietuvos pagrindins institucijos yra kiaurai perpuvusios, jomis nebegalima pasitikti. (A. Sakalas) http://www.youtube.com/watch?v=erzzsGu6PvA&feature=related (Grineviits kalba)

Rytis Juozapaviius sak, kad "tiriamoji urnalistika inyko, (...) vienintel vieta k nors isiaikinti lieka TV pokalbi laidos, per kurias mons irgi isisuka, bet kartais vis tiek matai, kad mogus jaudinasi, meluoja ar kak slepia". ia pat R.Juozapaviius pateik ir tiriamosios urnalistikos nunykimo prieastis. Jo nuomone, tiriamoji urnalistika nunyko dl iniasklaidos komercializacijos.
http://www.betabu.lt/video/4vw34a (Krymin ugnis)

Tiriamosios urnalistikos nauda visuomenei aiki dienos vies ikeliamos opios problemos, o kokia nauda urnalistui? Ilgas informacijos rinkimas, apdorojimas, audringa visuomens reakcija ir ne itin solids honorarai. Ar verta vargti, kai tuo metu gali parayti kelis straipsnius i vykio vietos ar trumpas informacinio pobdio inutes?

Sakyiau, kad urnalistai tyrjai ne ikelia problemas, o ieko atsakym, kodl taip yra, kodl taip nutiko. Reikia ne tik apiuopti problem, bet ir turti noro, smalsumo visk isiaikinti iki galo. Ne kiekvienas gali dirbti tok darb. Dabar visiems daniausiai norisi greito rezultato: nujau, padariau interviu, ispausdino, perskait. Tyrj darbui atlikti reikia turti labai daug pilietikumo. Reikia ne tik ikelti opi problem, bet ir surasti atsakym klausim Kodl?. (urnalist Laima Lavaste)

Tiriamosios urnalistikos laidos Lietuvoje yra populiarios, tai rodo ir TNS Gallup kiekvieno mnesio televizijos laid populiarumo reiting analizs, pvz., 2010 m. kovo mnes LNK tiriamosios urnalistikos laida Paskutin instancija patenka pagrindin populiariausi laid penketuk. Vadinasi laida susilaukia didelio susidomjimo.

Laidos , kuri tikslas tirti valdios insitucij neteist veikl, j kontroliuoti, kelti diskusijas svarbiais visuomenei klausimais
LNK eteryje aktuali publicistin laida Fakt tyrimo biuras (FTB). Btent dabar skaudiausia matyti, kaip vaistomi ir vagiami eilini mokesi moktoj kruvinu prakaitu udirbti ir valstybs id sumokti pinigai. Kodl akivaizd piktnaudiavim pro pirtus iri gausyb kontroliuojani institucij ir specialiosios tarnybos? Kaip kuriamos gudrios schemos, siekiant apmulkinti eilinius Lietuvos Respublikos pilieius? Kas konkreiai atsakingas u betvark, kuri jau tapo ms gyvenimo norma? iuos klausimus atsakys Fakt tyrimo biuras. Krymin ugnis nuo 2009 urnalisto Raigardo Musnicko vedama laida LNK televizijos eteryje pasirodys antradieniais, studij bus kvieiami politikai, valdininkai ir visi, nuo kuri priklauso Lietuvos moni gyvenimas. Laida bus tiesiogin, o jos sveiais taps tos savaits herojai. Kas rpi dabar? Ieikvoti valstybs pinigai, nesumainti Seimo nari biudetai, milijonins aferos , - sako laidos vedjas Raigardas Musnickas..

Abipus sienos 1996 - 2002 Tiriamosios publicistikos laida. 1997 metais Abipus sienos krybin grup apdovanota Vinco Kudirkos premija. Laidoje buvo nagrinjamos aktualios Lietuvai problemos. Laidos herojais tapdavo su rimtomis teissaugos, socialinmis problemomis susidr mons. j problemas bandyta pavelgti i humanikiausi pozicij. 1999m. Ad rem konkurse Abipus sienos pripainta geriausia tiriamosios publicistikos laida. urnalisto tyrimas laida, kuri kartais ir nelygioje kovoje grumiasi su televizij ekranuose klestinia geltonja urnalistika ir stengiasi reanimuoti irov, kad is neijungt smegen, paspauds televizoriaus pultel, apie laid kalba urnalist Rta Sinkeviien. Pagrindins laidos temos, kurias objektyviai nagrinja inomi urnalistikos profesionalai, korupcija, valdios parsidavlikumas, valdinink melo pasekms, visuomen sukrt vykiai ir, inoma, paprasto mogaus gyvenimo drama. sezon laidos komand papild urnalistas Aurimas Raiukaitis. Teis inoti debatai visuomenei svarbiais klausimais, nieko nevelninant ir nenutylint. Jokiu bdu nesiruoiame pulti politik ar kaltinti valdios dl priimam sprendim tai nra ms siekis. Tiesiog kiekvienas pilietis turi inoti. Paskutin instancija TV3 urnalistini tyrim ir publicistikos laida. Vedja R. Grineviit (Janutien )

Pavyzdys kaip TV laidos metu buvo atliktas teiss akt ir veiklos teistumo patikrinimas
http://www.youtube.com/watch?v=DMZ8iTOZ6FQ
Pagal KAUNO MIESTO SAVIVALDYBS ADMINISTRACIJOS MIESTO KIO DEPARTAMENTO APLINKOS APSAUGOS SKYRIAUS NUOSTATAS 7. Skyriaus vedjo ir skyriaus specialist karjeros valstybs tarnautoj skyrimo pareigas ir atleidimo i pareig tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statyme, darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis, Lietuvos Respublikos darbo kodekse. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBS TARNYBOS STATYMAS 6. Valstybs tarnautoj pareigas priimantis asmuo, o kai valstybs tarnautoj pareigas priima Vyriausyb ar savivaldybs taryba, Ministras Pirmininkas ar savivaldybs meras pateikia ar galioja kit asmen pateikti praym paskelbti konkurs karjeros valstybs tarnautojo ar staigos vadovo (iskyrus staigos vadov, priimam pareigas politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu) pareigas valstybs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekaniai staigai.

Internete vykdomi projektai

DELFI PILIETIS tai naujas DELFI projektas, kuriuo siekiame, kad kiekvieno skaitytojo gyvenimo aktualija, ufiksuotas, jo manymu, svarbus reikinys, rast atgars, kad visi pilieiai lygiomis teismis galt dalyvauti naujien sklaidoje. Svarbu yra ne tik tai, kas vyksta aukiausiose valdios institucijose, sostinje, bet ir kituose regionuose, miesteliuose ir kaimuose. inoma, laukiame ini ir i didmiesi, nes ne visk pastebi net ir budri profesionalaus urnalisto akis. Susidrei su valdios piktnaudiavimu, neteisybe? Netingk aprayk, nufotografuok, nufilmuok ir sisk informacij DELFI, o mes pasistengsime, kad apie Tai, kas Tau svarbu, suinot ir kiti DELFI skaitytojai.

Ant msos gaminio - klaidinanti etiket

www.DELFI.lt 2011 vasario mn. 17 d. 12:11

Pirkdami kok nors gamin visada vilgtelim jo pakuot - joje nurodyta galiojimo data, kilms alis ir sudtis. Taiau ne visada galima pasitikti tuo, k matai. Tuo sitikino DELFI skaitytojas Aurys. Nusipirks msos gamin prekybos centre Maxima, jis pastebjo, kad po uklijuota etikete yra dar viena. Ant abiej nurodytos skirtingos kilms alys. Po skandalo Vokietijos msos pramonje, isigando ir ms vartotojai. Maxima daro didelius vokikos msos ipardavimus, bet sprendiant apie pilnas vokikos msos lentynas akcij vietose - ms pirkjai nekvaili, kad ir kaip bt pigu sveikata brangesn. I po Maximos etikets po apaia viet Krekenavos agrofirmos logotipas. Tiesa iaikjo namie - atitirpdius etiket. Pasirodo, Krekenavos silomo produkto kilms alis - Vokietija! Slepiama tikroji produkto kilms alis, tokiu bdu paeidiama mano pasirinkimo teis, - DELFI adresuotame laike rao Aurys. Dviguba etiket - darbuotojos klaida Tuo metu prekybos centro Maxima vaizdio ir komunikacijos departamento direktor Lina Muiien tikina, kad klaidinanti etiket nebuvo uklijuota tyia. Labai atsipraome pirkjo dl vykusio incidento. vyko mogika klaida. Pasibaigus akcijai Krekenavos msos tiekiamas kumpis turjo bti perkainotas vietoj akcijins kainos turjo bti uklijuota nauja kaina. Taip daroma visuomet pasibaigus akcijai ir likus neiparduotai produkcijai. iuo atveju parduotuvs darbuotoja paeid vidin tvark ir vietoj to, kad pakeist tik kain, uklijavo nauj etiket, kuri yra naudojama tik meistro kokybs gaminiams. Atsipraome ir tikrai niekuomet nesistengiame klaidinti savo pirkj, - DELFI sak L. Muiien.

Politin komunikacija
(L. Bielinis. Visuomen, valdia ir iniasklaida.)

Politin komunikacija tai laukas, kuriame veikia ir sveikauja trys veikjai : politikai iniasklaida ir vieoji nuomon. Politin komunikacija tai: 1. Mediacinis fenomenas, kur apvelgiamas politinis gyvenimas; 2.Realus politinis gyvenimas; 3. Politinio gyvenimo tyrim disciplina.

Politins komunikacijos funkcijos:

Integruoja vairias temas, tampanias politins kasdienybs elementais. Identifikuoja naujas problemas, atskleidia valdios veikl. Problemos integruojamos politinius debatus ir itaip legitimizuojamos. Garantuoja (turt garantuoti) adekvatumo buvim tarp valdios ir piliei.

iandien atsiranda ir nauja politiko funkcija tarpininkaujant iniasklaidai, visuomenei teikti naujus odius, veiksmus ar simbolines konsensuso nuostatas, pagal kurias turt funkcionuoti valstybin maina. Politika tampa valdanij ir valdomj komunikacija. Dabar tai ne keitimasis informacija, ini teikimas visuomenei, bet moni komunikacija vardan didesnio pardavimo, pilietin komunikacija vardan gero balsavimo ir t.t.

Netikros Seimo nario Antano Nedzinsko vestuvs tai melaginga politin reklama, apmokta i Tautos prisiklimo partijos rinkim sskaitos, taiau sankcij u tai parlamentarui negresia, nes politins reklamos turinio Vyriausioji rinkim komisija nereguliuoja. www.DELFI.lt ; 2011 vasario mn. 15 d. Kaip DELFI teig VRK atstovai, klaidinanti A. Nedzinsko politin reklama tikriausiai neturs joki teisini pasekmi, nes reklama dienratyje Alytaus naujienos preliminariais duomenimis buvo paymta, ji nra paslpta, nemeiikika, nekurstanti neapykantos ir panaiai. Reklamuotis politikai gali kaip tik jie nori. Aiku, visa tai turi bti atitinkama tvarka paymta ir taip toliau, apmokta i rinkim sskaitos, bet iaip dl informacijos tikrumo mes netursime priekait, nes reklamos turinio nenagrinjame, - DELFI sak VRK narys Pavelas Kujalis. Esm tokia, kad Tautos prisiklimo partija usak reklamin straipsn, kad buvo vestuvs. Jie galbt paskleid tikrovs neatitinkani informacij, taiau tai nra paeidimas rinkim statym kontekste. Rinkim statym kontekste paeidimas bt, jei tai bt nepaymta politin reklama, paslpta politin reklama ar paskleista kompromituojanti mediaga . O Reklamos statyme, kuris draudia klaidinani reklam, yra aiki nuostata, kad jis netaikomas politinei ir socialinei reklamai, - pasakojo VRK narys Jonas Udris.

Jeigu yra klaidinanti reklama, kuri neatitinka tikrovs, tai baudimais usiiminja administracins teiss institucijos Konkurencijos taryba, Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba ir kitos. Mes neturime administracini teisi bausti, bet jeigu paskleidiama klaidinanti reklama, paeidiamas Lietuvos reklamos biuro etikos kodeksas, ikart reklamos skleidjams rekomenduojama reklam nutraukti, o reklamos usakovams j arba pataisyti, arba nutraukti. Jeigu tokias rekomendacijas neatsivelgiama, tada sijungia kitos institucijos, kurios taiko sankcijas savo nuoira, - pasakojo Lietuvos reklamos biuro valdybos pirmininkas M. Giradas. DELFI primena, kad pagal Administracini teiss paeidim kodeks klaidinanios reklamos skelbimas, jei tai susij su kine komercine, finansine ar profesine veikla, utraukia baud nuo 1 tkst. Lt iki 2 tkst. Lt, kai baudiama antrkart nuo 2 tkst. Lt iki 3 tkst. Lt.

Teism praktika: Administracini teiss paeidim bylos Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartis

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

inagrinjo administracinio teiss paeidimo byl Nr. 2010/08 pagal administracinio teiss paeidimo protokol Nr. 2010/08, surayt 2010 m. lapkriio 12 d. E. J., asmens kodas xxxxxxxxxxx, UAB Lietuvos ryto televizija generaliniam direktoriui, gyv. xxxxxx, ir n u s t a t : televizijos programoje Lietuvos rytas.tv 2010-09-16 ir 2010-09-20 nuo 9 val. 45 min. iki 10 val. 15 min. buvo transliuojama televizijos laida aidimas Dmesio! ekran! (kart.), kurio dalyviai, teisingai atsak laidos vedjo pateiktus klausimus, gali laimti prizus.

LRTK ufiksuoti paeidimai:

Televizijos laida Dmesio! ekran! buvo transliuojama i prekybos ir pramog centro OZAS, kurio pavadinimas ir preks enklas buvo pabrtinai akcentuojami visos laidos metu ir pateikiami tokia forma, kad laidos irovai galjo nesuprasti, kad tai reklama, arba galjo suklysti dl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Laidos vedjas su laidos dalyviais bendravo i ekrano, kurio abiejose pusse buvo uraas OZAS, o laidos dalyviai, atsakinjantys klausimus, stovjo ant pakylos, ant kurios buvo urayta OZAS. Televizijos laidos Dmesio! ekran! metu taip pat buvo pristatomi rmjai, steig prizus laidos dalyviams: 21 sek. trukms SBA idjos namams pristatymas (Lietuvos rytas.tv, 2010-09-16, 9.54 val.), 19 sek. trukms ALMIDECOR stilius pristatymas (Lietuvos rytas.tv, 2010-09-16, 9.59 val.), 19 sek. trukms ALMIDECOR stilius pristatymas (Lietuvos rytas.tv, 2010-09-20, 9.59 val.), 30 sek. trukms Thailand Sport and SPA pristatymas (Lietuvos rytas.tv, 2010-0920, 9.59 val.). kurie laidos vedjo sakiniai, pateikiant informacij apie priz steigjus, buvo ilgesni nei 5 sek., taiau nesutinka, jog tai paslpta reklama.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija k o n s t a t u o j a:

1. Atsivelgiant visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir idstytus argumentus, konstatuotina, jog UAB Lietuvos ryto televizija, televizijos laidoje Dmesio! ekran! (Lietuvos rytas.tv, 2010-09-16, 9.45 val.; 201009-20, 9.45 val.) skleisdama informacij apie prekybos ir pramog centro OZAS teikiamas paslaugas, pavadinim ir preks enkl taip, kad reklamos vartotojai galjo nesuprasti, kad tai reklama, arba galjo suklysti dl pateiktos reklamos tikrojo tikslo, paeidVisuomens informavimo statymo 39 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o transliuodama ilgesnius, nei 5 sek. trukms prizus steigusi rmj pristatymus, paeid Reikalavim reklamos transliavimui ir program (laid) rmimui gyvendinimo Tvarkos 65 punkto reikalavimus ir tuo padar administracin teiss paeidim, numatyt LR ATPK 21422 straipsnio 1 dalyje. UAB Lietuvos ryto televizija generalinis direktorius yra btent tas fizinis asmuo, kuris LR ATPK 14 straipsnio prasme laikytinas pareignu, sprendiant atsakomybs klausim u UAB Lietuvos ryto televizija padaryt LR ATPK 21422 straipsnyje numatyt paeidim.

2.

Vadovaudamasi LR ATPK 302 str., 21422 str. 2 d. ir 287 str. 1 d. 1 p., Komisija n u t a r i a:
UAB Lietuvos ryto televizija generaliniam direktoriui E. J. skirti 6000 (ei tkstani) lit dydio baud. Baud paeidjas turi sumokti ne vliau kaip per penkiolika dien nuo nutarimo skirti baud teikimo jam dienos, o apskundus tok nutarim ne vliau kaip per penkiolika dien nuo praneimo apie skundo nepatenkinim dienos. Skundas dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje gali bti paduotas per deimt dien nuo nutarimo primimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba siuniamas jam per institucij, kuri prim nutarim administracinio teiss paeidimo byloje.

urnalist etikos inspektoriaus tyriami paeidimai:

urnalist etikos inspektorius inagrinjo pareikjo B. M. skund, dl V. M. interneto tinklalapyje (bloge, dienoratyje) paskelbtos pareikjo garb ir orum eminanios informacijos. Pareikjas skunde teig, kad V. M. bloge paskelbti teiginiai, jog pareikjas yra melagis, beviduriuojantis savo raliavose, jog tip pagimd ne motina paeidia Visuomens informavimo statym, o paskleisdamas i informacij V. M. piktybikai siek j eisti, paeminti ir atkeryti u jo, kaip urnalisto darb.

 urnalist etikos inspektorius pareikjo B. M. skund pripaino pagrstu ir prim sprendim spti V. M. dl Visuomens informavimo statymo 3 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punkt paeidimo. Inspektorius padar ivad, kad gino teiginiais yra pareikta blogo autoriaus nuomon. Nuomonei tiesos kriterijus nra taikomas, jos neprivaloma rodyti, taiau ji turi bti reikiama siningai ir etikai. Blogo autorius V. M. laikytinas vieosios informacijos rengju (informacins visuomens informavimo priemons valdytoju). Inspektorius sprendime padar ivad, jog blogo autoriui, kaip informacij vieai skleidianiam ir informacins visuomens informavimo priemon valdaniam asmeniui, privaloma laikytis vieosios informacijos rengjams, skleidjams ir urnalistams keliam reikalavim, nustatyt Visuomens informavimo statyme ir kituose visuomens informavimo srit reglamentuojaniuose teiss aktuose.

urnalist etikos inspektorius padar ivad:

Neetiki V. M. samprotavimai apie pareikjo asmen, ugaulus pareikjo ir jo poelgi vertinimas nagrinjamu atveju buvo ireikti neleistinu bdu, forma ir priemonmis. Atsivelgiant tai padaryta ivada, kad V. M. piktnaudiavo teise reikti nuomon.

V. M. urnalist etikos inspektoriaus sprendim apskund Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

V. M. man, kad jis kaip fizinis asmuo negali bti priskiriamas prie vieosios informacijos rengj. V. M. teigimu, B. M. skund turjo nagrinti urnalist ir leidj etikos komisija, o ne urnalist etikos inspektorius. V. M. rmsi mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) 10 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teis saviraikos laisv. i teis apima laisv turti savo nuomon, gauti ir skleisti informacij ir idjas valdios institucij netrukdomam ir nepaisant valstybs sien. V. M. paymjo, kad Europos mogaus Teisi Teismas, aikindamas Konvencijos 10 straipsnio turin, yra nurods, jog teis skleisti informacij ir idjas apima ne tik teis skleisti neutrali informacij ir idjas, kurios yra palankios ir neeidianios, ber ir informacij, kuri yra okiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomen ar jos dal. Be to, V. M. nurod, kad teis skleisti informacij visuomens informavimo srityje apima ir teis naudoti tam tikras lingvistines, literatrines ar menins raikos priemones.

Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo:

urnalist etikos inspektorius pagrstai V. M. pripaino vieosios informacijos rengju. Internetinje iniasklaidoje statym leidjas daro iimt ir vieosios informacijos rengjais pripasta ne tik juridinius, bet ir fizinius asmenis. atmet V. M. argument, kad B. M. skundas pagal kompetencij turjo bti nagrinjamas ne urnalist etikos inspektoriaus, o urnalist ir leidj etikos komisijos. Viena i inspektoriaus funkcij yra nagrinti suinteresuot asmen skundus ir pareikimus dl visuomens informavimo priemonse paeistos j garbs ir orumo (Visuomens informavimo statymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad teis laisvai reikti mintis gali bti apribota, jei tai btina apsaugoti kit asmen orum ar teises. Teismas nustat, kad V. M. yra vieosios informacijos rengjas, taiau nra urnalistas, todl sprend, kad urnalist pareig laikytis V. M. neprivalo. Todl Vilniaus apygardos administracinis teismas V. M. skund tenkino i dalies, panaikindamas urnalist etikos inspektoriaus sprendimo dal, kuria buvo nusprsta spti V. M. dl Visuomens informavimo statymo 41 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punkt paeidimo. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinis teismas V. M. skund atmet

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 14 d. Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija vieame teismo posdyje apeliacine tvarka inagrinjo administracin byl pagal atsakovo Lietuvos Respublikos generalins prokuratros apeliacin skund dl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo administracinje byloje pagal pareikjo K. B. skund atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratrai dl sakymo panaikinimo bei pareigojimo atlikti veiksmus. Pareikjas K. B. skundu (b. l. 1-5, I t.) kreipsi Vilniaus apygardos administracin teism, praydamas panaikinti laikinai einanio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas R. P. 2010 m. birelio 9 d. sakym Nr. P-386 ,,Dl tarnybins nuobaudos Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui K. B. skyrimo (toliau ir sakymas); pripainti neteistu K. B. perklim i Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareig Kauno apygardos prokuratros Pirmojo skyriaus prokuroro pareigas ir grinti j Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas; priteisti darbo umokesio dal (atlyginimo skirtum), kurio negavo dl neteisto perklimo pareigose nuo neteisto perklimo pareigose momento iki teismo sprendimo vykdymo dienos.

etikos paeidimas, bet ne kiekvienas etikos paeidimas yra tarnybinis nusiengimas. tarnybinio patikrinimo metu jo veiksmuose nebuvo nustatyta statymo paeidimo, tarnybinio nusiengimo arba prokuroro vard eminanio poelgio poymi. Atkreip dmes, kad Ivadoje nurodyta, jog jis i esms tinkamai ir pagal jam priskirt kompetencij vykd savo pareigas ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00834-08 atvilgiu; jo kaip Kauno apygardos prokuratros vadovo veiksmai baudiamojoje byloje Nr. 20-100917-09 buvo nukreipti greitam, isamiam, labai sunki nusikaltim atskleidimui, ias nusikalstamas veikas padariusio asmens identifikavimui, Atsakovas Lietuvos Respublikos generalin prokuratra atsiliepimu skund (b. l. 1315, I t.) pra skund atmesti kaip nepagrst .

Esm Pareikjo manymu, kiekvienas tarnybinis nusiengimas yra

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu pareikjo skund tenkino, sakym panaikino, pareikj grino Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas ir priteis pareikjui darbo umokesio skirtum nuo 2010 m. birelio 11 d. iki 2010 m. spalio 25 d. (106 dienos) 6135,28 Lt. Nusprend sprendim vykdyti skubiai. Teismas paymjo, kad Ivadoje daroma prielaida, jog pareikjas savo pasisakymais galjo padaryti Etikos kodekse numatyt princip paeidimus. Ivadoje taip pat buvo daroma prielaida, kad galjo bti paeistas pagarbos statymui principas, kuris reikalauja laikytis etikos princip

 Konstatavo, kad pareikjas nuo pat pradi vadovavo rezonansini byl tyrimui, jo vadovavimas pripaintas efektyviu ir teisingu, bendraudamas su iniasklaidos atstovais jis akcentavo dmes tai, jog vykd ne tiesiogin, o bendrj tyrim prieir. Duomen, kurie leist daryti ivad, kad pareikjas veng prisiimti atsakomyb, teismas nenustat. Nurod, kad pareikjui buvo inkriminuoti nealikumo ir solidarumo princip paeidimai, pasireik tuo, kad buvo vieinama neobjektyvi informacija, nepagrstai komentuojamas kit prokuror darbas, isakyta kritika neadekvati. Pabr, kad nei Ivadoje, nei liudytojo pasisakymuose neufiksuota kokie K. B. teiginiai buvo pripainti kaip neobjektyvi informacija ir kritika.

Atsakovas Lietuvos Respublikos generalin prokuratra apeliaciniu skundu (b. l. 109-113, I t.) prao pirmosios instancijos teismo sprendim panaikinti ir priimti nauj sprendim pareikjo skund atmesti. Taip pat prao skubiai priimti sprendim sustabdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nusprsta K. B. grinti Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas ir priteisti jam darbo umokesio skirtum nuo 2010 m. birelio 11 d. iki 2010 m. spalio 25 d. (106 dienos 6135,28 Lt), skub vykdym.

 Atkreip dmes, kad 2010 m. balandio 22 d. spaudos konferencijoje pareikjas, paeisdamas atsakomybs princip, pateik iniasklaidai visuomen klaidinani informacij, teigdamas, kad jis nevykd baudiamojoje byloje Nr. 20-1-00917-09 prokurorins kontrols ir nra atsakingas u tyrimo rezultatus. Pabria, kad K. B. viso nurodyto ikiteisminio tyrimo metu ne kart reng pasitarimus, dalyvavo tyrimo eigos aptarimuose, dav raytinius ir odinius pavedimus, taiau to, kaip ie jo pavedimai yra vykdomi, nekontroliavo ir neprisim asmenins atsakomybs . Apelianto manymu, K. B. pareikimais neabejotinai buvo eminamas prokuratros autoritetas, lugdomas visuomens pasitikjimas ia institucija, menkinami konstituciniai valstybs pagrindai, jo isakytos frazs negali bti tapatinamos su prokuroro saviraika ir pozityvia kritika. Atkreipia dmes Administracini byl teisenos statymo 96 straipsn ir paymi, kad pirmosios instancijos teismas neteistai nurod, kad sprendimas vykdytinas skubiai.

Pareikjas K. B. atsiliepimu apeliacin skund (b. l. 118-126, I t.) prao pirmosios instancijos teismo sprendim palikti nepakeist ir apeliacin skund atmesti bei priteisti pareikjui i atsakovo bylinjimosi ilaidas.

Mint teiss akt paeidimas pareikjui inkriminuotas u

i, vie erdv patekusi,nuomoni bei teigini isakym
... mes kartais matom, kad bijodami prokurorai, a galiu tiesiai viesiai pasakyti prokurorai bijodami, kad dl savo likimo, kad kit dien dl jo neigiamo sprendimo nebt atliekami patikrinimai ar jis nebt ivytas i darbo, jie stengiasi daugiau, na kartais priimti tokius sprendimus, kad tikt visiems. ; Ne vien mnes buvo iekomas labai pavojingas asmuo (D. K.), o galiausiai j ginti msi pirmieji valstybs asmenys. Taiau dl pareign darbo niekas nieko nesugebjo vieai pasakyti,.... I i pareikjui inkriminuot pamint veik pobdio matyti, kad tai i esms yra pareikjo vieai isakyti sitikinimai bei kritika dl Lietuvos Respublikos prokuratros (valstybins institucijos) darbo.

I pareikjo vieai isakytos kritikos turinio, kuri atsakovo vertinta kaip tarnybinis nusiengimas, matyti, kad i kritika i esms yra susijusiu su netinkamu Lietuvos Respublikos prokuratros darbo organizavimu, kuris siejamas su visuomenje turjusios plat atgars bei iskirtin susidomjim, taip vadinamos pedofilijos bylos tyrimu, isakant abstraktaus bei negatyvaus pobdio teiginius iuo klausimu, t. y., i esms nepateikiant konkreios informacijos (faktinio pagrindo) dl netinkamai organizuojamo Lietuvos Respublikos prokuratros darbo Visa tai apibendrinus darytina ivada, kad byloje nagrinjamu atveju, pareikjo vieai isakyta kritika, i esms atitiko reikalavimus keliamus jos turiniui. Vertinant pareikjo isakyt kritik jos reikimo bdo (formos) aspektu, taip pat darytina ivada, kad ji taip pat atitiko kultringo elgesio bei visuomenje priimt morals norm reikalavimus. Kita vertus, atsakovas pareikjo ir nekaltina paeidus io pobdio reikalavimus . Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendim palikti nepakeist, o atsakovo Lietuvos Respublikos generalins prokuratros apeliacin skund atmesti. Nutartis neskundiama .

http://mediacentras.penki.lt/default.aspx?Element=Vid eo&Action=SearchVideo&SearchTXT=teism&OID =226714&MTID=9#

(teismai apie iniasklaid)

Administracini priemoni taikymas

Pagal ATPK: 18713 straipsnis. urnalist etikos inspektoriaus reikalavim nevykdymas utraukia baud vieosios informacijos rengjams, skleidjams ir (ar) u visuomens informavimo priemons turin atsakingiems asmenims nuo penki imt iki vieno tkstanio lit.Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda u io straipsnio pirmojoje dalyje numatytus paeidimus, utraukia baud vieosios informacijos rengjams, skleidjams ir (ar) u visuomens informavimo priemons turin atsakingiems asmenims nuo vieno tkstanio iki dviej tkstani lit. 214(3) straipsnis. Atsisakymas teikti informacij masins informacijos priemons atstovui ar trukdymas urnalistui vykdyti savo profesin pareig 214(6) straipsnis. Respublikos Prezidento eidimas arba meiimas masins informacijos priemonse. 214(7) straipsnis. Visuomens informavimo priemoni paskelbtos informacijos saugojimo tvarkos paeidimas. 214(8) straipsnis. Udraustos reklamos ir informacijos, udraustos ar neteistos veiklos reklamos ir informacijos apie i veikl arba preki ar paslaug, kuri gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra udrausti, reklamos skleidimas visuomens informavimo priemonse.

Administracini priemoni taikymas(2)

214(10) straipsnis. Autori teisi ir gretutini teisi paeidimas 214(15) straipsnis. Neteistas valstybs informacini sistem duomen tvarkymas 21419 straipsnis. Neigiam poveik nepilnamei vystymuisi daranios vieosios informacijos ymjimo ir (ar) skleidimo reikalavim paeidimas 214(20) straipsnis. Transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijose ir leidimuose nustatyt reikalavim paeidimas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendim nevykdymas 214(21) straipsnis. Reikalavim dl Europos krini ir nepriklausom krj sukurt krini dalies transliuojamose televizijos programose nesilaikymas 214(23) straipsnis. Neteistas asmens duomen tvarkymas ir privatumo apsaugos paeidimas elektronini ryi srityje 214(25) straipsnis. Lietuvos Respublikos informacins visuomens paslaug statymo paeidimas

U nepatogius klausimus politikui ir jo praeities priminim Lietuvoje nuteistas urnalistas 2011-01-27

iandien pirm kart nepriklausomos Lietuvos istorijoje u kandidatui Prezidentus eslovui Jezerskui vieai keltus nepatogius ir atrius klausimus bei jo praeities priminim Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nuteistas urnalistas Gintaras Visockas. Baudiamoji byla ir teistumas, 15 tkstani lit eisto . Jezersko moralei palaikyti ir dar beveik 8 tkstaniai lit advokato ilaidoms - tokia bylos baigtis. Sprendimas neskundiamas. Belieka Europos mogaus teisi teismas ir viltis, kad is, mano nuomone, baisus precedentas taps vieu skandalu Europos Sjungoje ir visame Pasaulyje. Demokratinje ES alyje Lietuvoje jau teisiama ir u politik sieidim.

Ivados iuolaikin iniasklaida , danai vadinama ketvirtja valdia kaip ir senais

laikais, gali tarnauti pilietins visuomens tikslams. Taiau kartu ji gali rpintis ir savo komerciniais interesais, ir bti vieosios nuomons manipuliacijos rankiu dominuojanios valdios rankose Tiriamoji urnalistika yra informacijos atskleidimas, kuri takingi mons siekia nuslpti. Ji susijusi su paslapi, kontroliuojani moni gyvenimus ir socialin gerov, atskleidimu. Lietuvoje yra nemaa tiriamosios publicistikos ir politini debat laid, taiau ne visose jose informacija pateikiama teisingai, tiksliai ir nealikai. urnalistiniams tyrimams bti skaidriems trukdo asmenys, kurie pareigoja darbdav nutraukti tyrimus, policija, vykdomoji alies valdia. Lietuvoje tiriamoji urnalistika nra itin puoseljama, skiriama maai l, o tyrimus atliekanios televizijos laidos danai yra tik usakomoji urnalistika.

IVADOS

 Politin komunikacija tai laukas, kuriame veikia ir sveikauja trys veikjai : politikai iniasklaida ir vieoji nuomon, taiau tai taip pat priemon politikams save reklamuoti. Televizijos laidos (debatai), kuriuos susijungia visos interes trikampio alys: iniasklaida, visuomen ir valdia yra gera priemon patenkinti viej interes, isaugoti skaidrum ir isiaikinti opias alies problemas. Lietuvoje atsakomyb u paeidimus iniasklaidos sferoje nra tinkamai reglamentuota, baudos yra maos, usakomieji straipsniai nra draudiami, o politikai u juos joki sankcij negauna. iniasklaida, veikianti teisingai, tiksliai ir nealikai, kruopiai renkanti rodymus ir siekianti atlikti valstybinio valdymo srities teiss akt ir veiksm teistumo patikrinim bei gyvendinanti valdios institucij kontrol ir prieir atlieka administraciniui procesui bdingas procedras bei tarnauja monms.

Ai u dmes!!