LT

1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43
44
45
46
47
48
49
50
51
52
53

2005 met pirmj pusmet ES Tarybai pirmininkavo viena i maiausi

valstybi nari Liuksemburgas. Bet jam teko atlaikyti, ko gero, pat
didiausi
politin
krv
per
vis
santykinai
neilg
Europos
integracijos istorij. 2005 met gegus 29 dien Pranczijos ir
birelio 1 dien Nyderland rinkjai tikinama dauguma atmet ilgai
rengt ir galiausiai vis dlto pasirayt Sutart dl Konstitucijos
Europai.
Kandesni
stebtojai
ir
apvalgininkai,
komentuodami
iuos
vykius, buvo dar negailestingesni ir tiesiai sak, kad Europos
elitui atjo laikas nusileisti i padebes, nes rinkjai jau seniai
nebetiki savo virnmis. O Rusijos spaudoje buvo atvirai diaugiamasi
ia neskme ir piktdiugikai nurodoma, jog ES lunga todl, kad
isiplt buvusi Rusijos takos zon Vidurio Europoje.
I tikrj buvo dl ko pamstyti ir k i naujo vertinti
pastarj met ES raidoje. Nors formaliai rinkjai balsavo prie
Sutart dl Konstitucijos Europai, i ties jie balsavo prie toki
Sjung, kokia ji yra dabar. Tai ufiksuota ir kakieno paleistoje
sparnuotoje frazje, kad referendumuose balsuota ne prie dokumento
tekst, bet prie vis kontekst, kuriame jis buvo pateiktas.
inoma, ko gero, viena i svarbiausi io konteksto dali buvo k tik
vykusi pltra ir atsivrusi tolimesn ir kit ali, ypa Turkijos,
primimo perspektyva. Nors Konstitucija tiesiogiai neliet pltros
klausimo, i tema buvo labai svarbi viej debat dalis. Nors iaip
jau sunku sivaizduoti, kad sveiku protu besivadovaujantis ES pilietis
i principo galt bti prie svarbesn ES vaidmen pasaulyje ar tuo
labiau demokratijos, saugumo ir ekonomikos klestjimo erdvs pltr
aplink j. Taiau akivaizdu tai, kad iais argumentais nebuvo tikima.
Pavyzdiui,
Konstitucijos
prieininkams
Pranczijoje
pasisek
inaudoti kitokius, kasdiens smons lygmeniu veiksmingesnius su
lenk santechniku ar musulmon emigrantu susijusius vaizdius.
Kitais odiais, Konstitucijos prieininkams pavyko nukreipti
dmes nuo objektyviai pozityvi pltros rezultat tiktinus
negatyvius padarinius ir, svarbiausia, tikinti rinkjus, kad t
negatyvi padarini nepajgs deramai neutralizuoti nei Briuselio sait
ir vidini kov supainiotos nacionalins vyriausybs, nei tuo labiau
paios ES institucijos. Todl nebus klaidinga manyti, kad i tikrj
neigiami referendumo rezultatai Pranczijoje ir Nyderlanduose 2005
metais ar tuo labiau Airijoje 2008 metais yra sukelti ne tiek paios
pltros, kiek iblsusio piliei pasitikjimo ES pajgumu ir netgi
apskritai nusiteikimu sprsti aktualias j problemas, tarp j ir tas,
kurios gali kilti dl pltros. Naujausiais Eurobarometro duomenimis,
ir toliau tik iek tiek daugiau negu pus (56 proc.) ES gyventoj
mano, kad naryst ES yra naudinga j aliai. Ir is nepasitikjimas
jau kyla ne tik dl (ne)pltros klausimo, bet ir apskritai dl visos
ES valdysenos pobdio, jos institucij gebjimo efektyviai ir
adekvaiai veikti sprendiant piliei problemas.

Gediminas Vitkus. Dabartins Europos Sjungos ekonomins ir politins

integracijos etapas kaip sprsti sendaikio dilem? Politologija
2009/3 (55), p. 15-17.