V. Lauruka, J. iukait.

Fizikos laboratoriniai darbai

LABORATORINIS DARBAS Nr. 18
FEROMAGNETINI MEDIAG MAGNETINIMO KREIVS IR HISTEREZS KILPOS TYRIMAS
Darbo tikslas
Susipainti su feromagnetizmu ir itirti magnetins indukcijos priklausomyb nuo magnetinaniojo
magnetinio lauko stiprio.
Teorin dalis
Magnetinis laukas - tai jg laukas, veikiantis judanius elektrinius kr vius ir elektrintus knus, turinius
magnetin moment.
Magnetin lauk kuria magnetinti knai, laidininkai, kuriais teka elektros srovs, ir judantys elektrinti
knai. Kiekvienas kintantis laike elektrinis laukas kuria magnetin lauk ir atvirkiai - kiekvienas kintantis
magnetinis laukas kuria elektrin.

Svarbiausia magnetinio lauko charakteristika yra magnetin indukcija B . Magnetin indukcija B slygoja

jgos, veikianios laidinink, kai juo teka srov, dyd. Jga, veikianti srovs element Idl (ia I - srovs

stipris, dl - laidininko elementas):

(1)
dF Idl B .

Kai dl B ,
dF=IdlB,
(2)
ir

dF
,
Idl

(3)

t.y. magnetin indukcija B skaitine verte lygi jgai, veikianiai vienetin srovs element, statmen magnetiniam
laukui, kai juo teka 1 A stiprio srov, t.y. didiausiai jgai, veikianiai vienetin srovs element.
Visos mediagos magnetiniame lauke simagnetina. Todl visos mediagos yra magnetikai ir paios kuria in
dukcijos B1 magnetin lauk. Atstojamojo magnetinio lauko indukcija:

B B0 B1 ,

(4)

ia B0 - iorinio magnetinio lauko indukcija, kuri sukuria laidumo srov.

Taigi, magnetin indukcija B apibdina atstojamj magnetin lauk ir priklauso nuo mediagos, kurioje

kuriamas laukas, savybi. Mediag magnetinimo laipsnis charakterizuojamas magnetjimu J , kuris lygus
magnetiko trio vieneto magnetiniam momentui.

Kita magnetinio lauko charakteristika - magnetinio lauko stipris H apibdina tik laidumo srovs sukurt
lauk ir nepriklauso nuo mediagos magnetini
savybi:

B
H
J ,
(5)
ia o =4 10
Vakuume

H/m - magnetin konstanta.

J=0, tai

B0
H0
.
0

(6)

magnetjimas J yra tiesiai proporcingas magnetinaniojo lauko stipriui:

J H ,

ia

(7)

- magnetinis jautris (mediagos charakteristika).

I (5) ir (7) gauname:

B
B

,
0 1 0

(8)

ia 1 - mediagos santykin magnetin skvarba.

I (6) ir (8) gauname:

V. Lauruka, J. iukait. Fizikos laboratoriniai darbai

B
,
B0

(9)

t.y. santykin magnetin skvarba parodo, kiek kart pakinta (padidja arba sumaja) magnetin indukcija
magnetike, lyginant su magnetine indukcija Bo vakuume.

mediagos skirstomos diamagnetikus ( <1), paramagnetikus (>1) ir feromagnetikus

(>>1). Diamagnetikai ir paramagnetikai yra silpnos magnetins mediagos. J yra artimas vienetui ir
Priklausomai nuo

nepriklauso nuo iorinio magnetinio lauko stiprio. Feromagnetik (geleis, kobaltas, nikelis) magnetins skvarbos
yra gana didels ir priklauso nuo iorinio magnetinio lauko stiprio bei prie tai buvusios bsenos. Jie pasiymi
liktiniu magnetjimu, t.y. j magnetjimas gali bti nelygus nuliui ir be iorinio magnetinio lauko. Tada jie yra
nuolatiniai magnetai.
Feromagnetik magnetinis jautris ir santykin magnetin skvarba yra iorinio lauko stiprio funkcijos.
1 paveiksle pavaizduota magnetjimo J priklausomyb nuo iorinio lauko stiprio H. Stiprinant lauk,
magnetjimas pasiekia rib, vadinam soties magnetjimu.

J
J sot

0
1 pav. magnetjimo sotis

I (5) seka, kad

B 0 H J ,

(10)

todl B soties nepasiekia, nors J ir sisotina. Priklausomyb B=f(H) vaizduojanti kreiv vadinama magnetinimo
kreive (2 pav.).

Jeigu bandin permagnetiname periodiniame magnetiniame lauke, tai B f (H ) priklausomyb vaizduoja kreiv, vadinama histerezs kilpa (3 pav.). Atkarpa OA yra magnetinimo kreiv, o udara kreiv ACDFGKA
histerezs kilpa. Mainant H nuo tam tikros verts (tako A) iki nulio indukcija B tesumaja iki atkarpa OC
vaizduojamos indukcijos. Ta indukcija vadinama liktine. Tokioje bsenoje esantis feromagnetikas yra nuolatinis
magnetas. Norint panaikinti liktin indukcij, reikia prijungti prieingos krypties lauk, kurio stipris atitikt
atkarp OD. is lauko stipris vadinamas koerciniu lauko stipriu. Histerezs kilpos forma, liktin indukcija ir
koercinis stipris priklauso nuo feromagnetiko mediagos ir vairi mediag gali bti skirtingi. Santykin

B
B
- kaip H funkcij galima nubrti, remiantis magnetjimo kreivs

B0 0 H

duomenimis. H vertei didjant, vert didja, pasiekia maksimum, o po to palaipsniui maja, asimptotikai
magnetin skvarb

artdama prie vieneto (4 pav.).

V. Lauruka, J. iukait. Fizikos laboratoriniai darbai

2 pav. magnetinimo kreiv

B
A

C
D
0

3 pav. Histerezs kilpa

max

1
0

H
4 pav. Magnetins skvarbos kreiv

Feromagnetines mediagas galima suskirstyti dvi grupes:

magnetiniu poiriu minktas - didels magnetins skvarbos, lengvai magnetinamos ir imagnetinamos,
mao koercinio stiprio, siauros histerezs kilpos,
magnetiniu poiriu kietos - santykinai maos magnetins skvarbos, labai sunkiai magnetinamos ir
imagnetinamos, didelio koercinio stiprio, plaios histerezs kilpos,
Pirmosios ries mediagos daugiausia naudojamos kintamj lauk elektrotechnikoje (pvz.: transformatoriuose), antrosios grups - nuolatiniams magnetams gaminti.
Kiekvienam feromagnetikui yra bdinga temperatra, kuri virijus jis virsta paramagnetiku (antros ries
fazinis virsmas). i temperatra vadinama Kiuri taku. Todl visi feromagnetikai aukiau mintomis savybmis
pasiymi tik temperatroje, emesnje u Kiuri tak. Geleies Kiuri takas 1043, nikelio - 631, kobalto -1430
kelvin. Feromagnetizm lemia elektron sukiniai (spinai). Feromagnetikai pasiymi savaiminio magnetjimo
savybmis, j elektron sukiniai be iorinio magnetinio lauko tik dl vidini prieasi stengiasi orientuotis viena
bendra kryptimi. Taiau visam bandiniui itisai bti magnetintam energetikai nenaudinga. Todl jis susiskaldo
maas magnetintas sritis - domenus. Kiekvienas domenas yra magnetintas tam tikra kryptimi, bet atskir domen
magnetiniai momentai erdvje orientuoti chaotikai, atstojamasis magnetinis momentas lygus nuliui ir magnetikas

V. Lauruka, J. iukait. Fizikos laboratoriniai darbai

nemagnetintas. Iorinis magnetinis laukas stengiasi domeno magnetinius momentus
orientuoti
lauko kryptimi.

H
sotinus vis domen magnetiniai momentai yra orientuoti lauko stiprio vektoriaus
kryptimi.
Histerezs kilp gausime oscilografo ekrane, patalpin bandin kinta mj magnetin lauk ir suteik oscilografo horizontalaus atlenkimo ploktelms tamp U x , proporcing magnetinio lauko stipriui H, o vertikalaus
atlenkimo - tamp U y , proporcing magnetinei indukcijai B.
Matavimo schema pavaizduota 5 paveiksle. Prie tiriamos mediagos (geleies) toroido
per

T pirmins apvijos

R2
T
C

OS

R1
Ux

Uy

5 pav. Matavimo schema

rezistori R1 prijungtas kintamos srovs altinis. Tekanti pirmine toroido apvija srov I1 erdyje sukuria
magnetin lauk, kurio stipris
H n1I1 ,
(11)
ia n1 - pirmins apvijos vij skaiius ilgio vienete. Tuomet I1r1 U x , o

Ux

Hr1
.
n1

(12)

r1 - rezistoriaus R1 vara. Taigi, U x ~ H o

H k1U x ,
ia k1

(13)

n1
- koeficientas, priklausantis nuo schemos parametr.
r1

Toroide susikrs kintamasis magnetinis laukas antrinje apvijoje indukuos evj:

d
dB
N2S
,
dt
dt

(14)

ia N 2 SB - suritasis srautas ( N 2 - vij skaiius antrinje apvijoje,

magnetin indukcija).
Pagal Omo dsn (antrins apvijos omins varos neskaitysime):

I 2 r2 U c ,

(15)

S - toroido skerspjvio plotas, B -

V. Lauruka, J. iukait. Fizikos laboratoriniai darbai

ia I 2 - antrins apvijos srovs stipris, r2 - rezistoriaus R2 vara, U c kondensatoriaus
Kondensatoriaus tampa U c U y , todl

Uy
ia C - kondensatoriaus talpa, q

dt

C tampa.

(16)

dt - kondensatoriaus krvis.

Jeigu r2 ir C parinksime tiek didelius, kad I 2 r2 U c , tuomet i (14) ir (15):

I2

Uy

N 2 S dB

.
r2
r2 dt

N2S
r2C

dB

dt dt
0

(17)

N 2 SB
.
r2C

(18)

Taigi U x ~ H , o
B k 2U y ,
ia k2

(19)

r2C
- koeficientas, priklausantis nuo schemos parametr.
N2S

Gavome, kad U x ~ H , o U y ~ B . Todl elektroninio spindulio oscilografo ekrane atsilenkimas

kryptimi proporcingas

X aies

H, o Y aies - B.

tampas U x ir U y imatuosime, inodami tampas nx ir n y , kurios atlenkia elektron spindul per

vien padal X ir Y ayse. Tuomet

U x nx Lx ,

(20)

U y n y Ly ,
ia Lx ir Ly - histerezs kilpos virni tak koordinats.
stat (20) (13) ir (19), gausime

H k1nx Lx k x Lx .
B k 2 n y Ly k y L y ,

(21)
(22)

ia:

k x k1nx

n1
nx ,
r1

(23)

rC
k y k2 n y 2 n y .
n2 S

Darbo uduotis
Gauti feromagnetiko magnetinimo kreiv ir itirti magnetins skvarbos priklausomyb nuo iorinio
magnetinio lauko stiprio.
Metodiniai nurodymai
1. Sujunkite 5 paveiksle pavaizduot schem.
2. junkite oscilografo maitinim ir pastatykite elektron spindul ekrano tinklelio centre.
3. Prijunkite schem prie maitinimo altinio. Nustatykite maksimali 10V tamp. Gaukite ekrane histerezs
kilp, kuri uimt didesn ekrano dal. Imatuokite virni koordinates Lx ir Ly .
4. Keiskite tamp kas 2V (8V, 6V, 4V, 2V). Gaukite kiekvienai tampai histerezs kilpas ir imatuokite Lx
ir Ly .
5. Apskaiiuokite pagal (23) k x ir k y ( k1 , k 2 , nx , n y priklauso nuo matavimo schemos parametr).

V. Lauruka, J. iukait. Fizikos laboratoriniai darbai

6. Apskaiiuokite H ir B pagal (21) ir (22) visoms gautoms Lx ir Ly vertms.
7. Nubrkite grafik B=f(H).
8. Apskaiiuokite kiekvienai

H reikmei

B
. Nubrkite grafik =f(H).
0 H

9. Skaiiavimo ir matavimo duomenis suraykite lentel.

Matavim ir skaiiavim duomenys

U,V

lx, m

ly , m

H, A/m

B, T

1 lentel

10
8
6
4
2
Kontroliniai klausimai
1. Apibdinkite magnetinio lauko charakteristikas - magnetinio lauko indukcij ir stipr.
2. Apibdinkite magnetik parametrus - magnetin jautr ir skvarb.
3. Kokiomis savybmis pasiymi feromagnetikai ?
4. Paaikinkite darbo metod.