ISSN 20292236 (print)

ISSN 20292244 (online)

Socialini moksl studijos

Social Sciences Studies

2009, 4(4), p. 141157

NUSIKALSTAM VEIK DAUGETO SAMPRATA:

TEORINS IR PRAKTINS PROBLEMOS
Tomas Girdenis
Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto
Baudiamosios teiss katedra
Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius, Lietuva
Telefonas (+307 5) 271 4584
Elektroninis patas girdenis@mruni.eu
Pateikta 2009 m. rugsjo 24 d., parengta spausdinti 2009 m. gruodio 4 d.

Anotacija. iame straipsnyje analizuojama nusikalstam veik daugeto samprata bei

su ja susijusios ir teorins, ir praktins problemos. Reikia pasakyti, kad nusikalstam veik
daugetas suprantamas nevienodai ir i esms galima skirti dvi nusikalstam veik daugeto
sampratos grupes. Pirmos grups atstovai nusikalstam veik dauget sieja su dviej ir
daugiau nusikalstam veik padarymu, neatsivelgiant tai, buvo asmuo teistas u ankstesnes nusikalstamas veikas ar ne. Antros grups atstovai, jiems pritaria ir straipsnio autorius,
nusikalstam veik dauget sieja su situacija, kai sprendiamas klausimas dl patraukimo
baudiamojon atsakomybn u kelias veikas, kurios padarytos iki apkaltinamojo nuosprendio primimo. Straipsnyje taip pat pateikiami ir aptariami nusikalstam veik daugeto
poymiai, analizuojamos teorins ir praktins problemos, susijusios su i poymi taikymu.
Taip pat siloma nusikalstam veik dauget suprasti kaip teisin situacij, kai asmuo yra
traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas veikas, padarytas iki apkaltinamojo nuosprendio u bent vien i j primimo.
Reikminiai odiai: baudiamoji teis, nusikalstam veik daugetas, nusikalstam
veik sutaptis, nusikaltim recidyvas, teistumas.

Socialini moksl studijos/Social Sciences Studies

Mykolo Romerio universitetas, 2009
Mykolas Romeris University, 2009

ISSN 20292236 (print), ISSN 20292244 (online)

http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/SMS/
http://www.mruni.eu/en/mokslo_darbai/SMS/

142

Tomas Girdenis. Nusikalstam veik daugeto samprata: teorins ir praktins problemos

vadas
Nusikalstam veik daugetas yra danas reikinys Lietuvos teism praktikoje, neretai asmenys yra teisiami ne u vien, o u kelias nusikalstamas veikas. Taiau baudiamosios teiss moksle vis dar nra prieita prie vienos nusikalstam veik daugeto
sampratos. O nusikalstam veik daugeto sampratos tinkamas apibrimas yra btina
io instituto taikymo slyga, nes tinkamai neapibrus nusikalstam veik daugeto ikyla tiek teorini, tiek ir praktini problem. Be to, 2003 m. gegus 1 d. sigaliojus
naujajam Baudiamajam kodeksui (toliau ir BK) bei baudiamosios teiss moksle
sitvirtinant naujoms idjoms, tapo btina perirti senas nusistovjusias nusikalstam veik daugeto nuostatas. Juo labiau kad moksle daugiausia dmesio visada buvo
skiriama nusikalstam veik daugeto formoms, nuoaly paliekant i form iskyrimo
pamat nusikalstam veik daugeto samprat bei poymius.
io straipsnio tikslas yra suformuluoti nusikalstam veik daugeto samprat, atitinkani io instituto prigimt, bei 2000 m. BK tvirtintas naujas nuostatas. Tikslui pasiekti
straipsnyje tiriami tiek Lietuvos, tiek usienio mokslinink darbai, nema dmes skiriant ir Lietuvos teism praktikai. Taikomi istorinis, lyginamasis, dokument analizs
ir kiti metodai.

1. Nusikalstam veik daugeto samprata

Nusikalstam veik daugeto problematikos nagrinjim reikia pradti nuo nusikalstam veik daugeto sampratos apibrimo. Moksle isakoma nuomon, jog nusikalstam veik daugetas suprantamas daugma vienodai ir nusikalstam veik daugeto
apibrimo problema i esms neegzistuoja. Taiau tai nra visikai tikslu, nes btent
dl nusikalstam veik daugeto sampratos nevienodumo baudiamosios teiss moksle ir
yra susiformavusi tokia didel nusikalstam veik daugeto form vairov. Tik tinkamai
suvokus nusikalstam veik daugeto samprat galima pradti kalbti apie nusikalstam
veik daugeto formas bei j tak baudiamajai atsakomybei.
Taigi kaip reikia suvokti nusikalstam veik dauget ir kaip jis suvokiamas baudiamosios teiss moksle? Vis pirma reikia pasakyti, kad nusikalstam veik daugetas gali
bti suprantamas dviem prasmmis kaip situacija, kai padaromos dvi nusikalstamos
veikos, nepaisant to, teistas asmuo u ankstesn ar ne, ir kaip situacija, kai asmuo padaro dvi nusikalstamas veikas iki apkaltinamojo nuosprendio primimo. Tokia skirtinga
nusikalstam veik daugeto samprat interpretacija priklauso nuo mokslinink poirio
nagrinjam problematik ir nuo baudiamojo statymo, kuris orientuoja baudiamosios teiss moksl vien ar kit pus. Btent remiantis iuo pagrindiniu nusikalstam
veik daugeto samprat skirstymo kriterijumi ir bus bandoma atskleisti nusikalstam
veik daugeto samprat.


Nevera, A. Nusikalstam veik daugeto formos ir j reikm skiriamai bausmei. Jurisprudencija. 2003, 45
(37): 21.

Socialini moksl studijos. 2009, 4(4): 141157.

1.1. Pirmos nusikalstam veik daugeto sampratos grups atstovai nusikalstam veik dauget sieja su dviej ir daugiau nusikalstam veik padarymu, neatsivelgiant tai, buvo asmuo teistas u ankstesnes nusikalstamas veikas ar ne. i nuomon yra
paplitusi posovietini valstybi baudiamosios teiss moksle bei Lietuvoje, galiojant
senajam 1961 m. Baudiamajam kodeksui. Taigi vis pirma kaip nusikalstam veik
daugetas suprantama situacija, kai padaromos dvi ir daugiau nusikalstam veik. Kai
kurie baudiamosios teiss mokslininkai tokia nusikalstam veik daugeto samprata ir
apsiribodavo ir u tai buvo kritikuojami. Taiau i tikrj visi ios pozicijos atstovai
nusikalstam veik dauget apibrdavo plaiau, samprat traukdami ir kit poym btent tai, kad tos padarytos kelios nusikalstamos veikos turi bti nepraradusios
savo juridins reikms. Tai reikia, kad nusikalstam veik daugetu nelaikomos situacijos, kai sujo apkaltinamojo nuosprendio primimo ar apkaltinamojo nuosprendio
vykdymo senaties terminai, baigsi ar teismo buvo panaikintas teistumas. Kai kurie
mokslininkai nusikalstam veik daugeto poymius traukdavo ir procesini klii
baudiamajam persekiojimui nebuvim, o tai dar tiksliau atspindjo nusikalstam veik daugeto prasm.
ios nusikalstam veik daugeto sampratos grups atstovai daugiau ar maiau sutar dl sampratos, bet beveik kiekvienas mokslininkas turdavo savo nusikalstam veik
daugeto form klasifikacij. tai T. Karajevas skiria dvi nusikalstam veik daugeto
formas idealioji sutaptis ir bendrasis nusikaltim pakartotinumas. Tuo tarpu bendrasis nusikaltim pakartotinumas apima: 1) nusikaltim pakartotinum, kai padaromi keli
nusikaltimai iki nuteisimo fakto (gali pasireikti nevienkartikumo, sistematikumo ir
verslikumo formomis); 2) specialj nusikaltim recidyv, kai teistas asmuo padaro
vien ar kelis panaius ar tapaius nusikaltimus; 3) realij sutapt, kai padaromi keli
nepanas arba panas, kai nra numatytas pakartotinumas kaip kvalifikuojantis poymis, nusikaltimai, u kuriuos asmuo nra teistas; 4) bendrj recidyv, kai padaromi
nepanas arba panas, kai nra numatytas pakartotinumas kaip kvalifikuojantis poymis, nusikaltimai ir bent u vien i j asmuo buvo teistas. V. Malkovas taip pat skiria
tik dvi nusikalstam veik daugeto formas idealij sutapt ir pakartotinum, taiau
pakartotinum detalizuoja kiek kitaip ir skiria dvi ris: 1) pakartotinumas susijs su
nuteisimu u anksiau padaryt nusikaltim ir 2) pakartotinumas nesusijs su ankstesniu
nuteisimu (i forma apima nevienkartikum, sistematikum, verslikum ir realij








Analizuojant 1961 m. LR BK bei Rusijos (ar TSRS) BK, vietoj nusikalstam veik daugeto turt bti
vartojama nusikaltim daugeto svoka, taiau dl terminijos vienodumo darbe nusprsta vartoti dabartinje teisje vartojamus analogikus terminus.
Pavilonis, V.; Bielinas, E. Nusikaltim kvalifikavimas esant j daugetui ir baudiamosios teiss norm
konkurencijai. Vilnius, 1984, p. 37.
, . . [Karajev, T. E. Repeated Offenses]. : . ., 1983.
p. 21; , . . ( )
[Malkov, V. P. Multiple Offenses (Questions of Indictment and Sentencing)]. , 1974, p. 11.
, . ., op. cit., p. 21.
Pavilonis, V.; Bielinas, E., op. cit., p. 37.
, . ., op. cit., p. 26.

143

144

Tomas Girdenis. Nusikalstam veik daugeto samprata: teorins ir praktins problemos

sutapt). Kiti autoriai skiria nusikaltim pakartotinum ir nusikaltim sutaptis. Taiau

plaiausiai baudiamosios teiss moksle buvo sitvirtinusios trys nusikalstam veik
daugeto formos pakartotinumas, recidyvas ir nusikaltim sutaptis10.
Galiojant 1961 m. Baudiamajam kodeksui didiausio pripainimo Lietuvoje sulauk trinar nusikalstam veik daugeto sistema, t. y. buvo skiriamos trys nusikalstam
veik daugeto formos: nusikaltim sutaptis, nusikaltim pakartotinumas ir nusikaltim
recidyvas11. Kaip nusikaltim sutaptis buvo suprantami atvejai, kai asmuo padar du
ar daugiau nusikaltim, kvalifikuojam atskirai, ir n u vien i j anksiau nebuvo
patrauktas baudiamojon atsakomybn12. Nusikaltim sutaptis galjo gyti dvi formas:
idealioji nusikaltim sutaptis ir realioji nusikaltim sutaptis. Idealioji nusikaltim sutaptis buvo suprantama kaip situacija, kai kaltininkas viena veika padaro du nusikaltimus,
numatytus skirtingose baudiamojo statymo normose13, o kaip realioji nusikaltim sutaptis suprantama situacija, kai asmuo keliais savarankikais veiksmais padaro du ar
daugiau nusikaltim, numatyt skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose14. Pakartotinumas ir recidyvas tai tarpusavyje susipynusios nusikaltim daugeto formos,
nes kiekvienas recidyvo atvejis buvo laikomas ir pakartotinumu, bet ne atvirkiai. Taigi
kaip pakartotinumas buvo suprantama situacija, kai asmuo padaro du ar daugiau savarankik nusikaltim. Paprastai buvo skiriamos dvi pakartotinumo rys: bendrasis
(paprastasis) pakartotinumas, kai padaromi du ar daugiau savarankik nusikaltim, ir
specialusis pakartotinumas, kai padaromi du ar daugiau tapai ar vienari nusikaltim15. Pakartotiniu nusikaltimas bdavo pripastamas neatsivelgiant tai, buvo asmuo
teistas u ankstesn nusikaltim ar ne, svarbu, kad nebt inykusios juridins ankstesnio nusikaltimo pasekms (teistumas, senatis ir t. t.). Recidyvas buvos skiriamas kaip
atskira daugeto forma ir buvo suprantamas kaip nusikaltimo padarymas, kai asmuo jau
nuteistas u ankstesn nusikaltim. Jis taip pat buvo skirstomas bendrj ir specialj16
bei penitenciarin 17 recidyv.
Galiojant 1961 m. BK i sistema iplauk i BK nuostat, kadangi kai kuri nusikaltim sudtys numat kvalifikuojanius poymius pakartotinum (1961 m. BK 272
str. 2 d.) ir recidyv (1961 m. BK 272 str. 3 d.), o tai pareigojo teism kvalifikuojant veik atsivelgti ankstesni nusikaltim padarym ir asmens turimus teistumus. Taiau


10

11
12
13
14
15
16
17

, . ., p. 1427.
, . ., p. 24.
, . . [Jakovlev, A. M. Multiple Offenses in the Soviet Criminal Law]. , 1960, c. 3653; Klimka, A. Nusikaltim kvalifikavimas.
Vilnius, 1970, p. 83; Pavilionis, V; vedas, G.; Abramaviius A., et al. Baudiamoji teis. Bendroji dalis.
3-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Eugrimas, 2003, p. 312334; Pavilonis, V.; Bielinas, E., p.
45.
Pavilonis, V.; Bielinas, E., p. 45.; Nevera, A., p. 21; Klimka, A., p. 83.
Pavilonis V., Bielinas E., p. 45.
Pavilionis, V.; vedas, G.; Abramaviius, A., et al., p. 323; Pavilonis, V.; Bielinas, E., op. cit., p. 46.
Pavilionis, V.; vedas, G.; Abramaviius, A., et al., p. 325; Pavilonis, V; Bielinas, E., op. cit., p. 50.
Pavilionis, V.; vedas, G.; Abramaviius A., et al., p. 328329; Pavilonis, V.; Bielinas, E., op. cit., p. 5
55.
Pavilonis, V.; Bielinas , E., p. 55.
Pavilionis, V.; vedas, G.; Abramaviius, A., et al., p. 331.

Socialini moksl studijos. 2009, 4(4): 141157.

i nusikaltim daugeto sistema buvo itin paini, joje buvo daug trkum, tad ji sulauk
nemaai Lietuvos mokslinink kritikos18. Vis pirma esant tokioms nusikaltim daugeto
formoms ir tuo metu susiformavusiai teism praktikai nusikaltim kvalifikavimas, o
kartu ir bausms skyrimas priklaus ne nuo padaryt nusikaltim pavojingumo, o nuo
keist sisenjusi kvalifikavimo taisykli. tai, pavyzdiui, tais atvejais, kai pakartotinumas buvo tvirtintas kaip kvalifikuojantis poymis (pvz., 1961 m. BK 27 str. 2 d.
plimas pakartotinai), pirmasis padarytas nusikaltimas bdavo kvalifikuojamas atskirai (pvz., 1961 m. BK 272 str. 1 d.), o visi kiti pakartotiniai io nusikaltimo padarymo
atvejai buvo kvalifikuojami pagal t norm, kuri numat pakartotinum kaip kvalifikuojant poym. Taigi neatsivelgiant tai, kiek paskesni nusikaltim padar asmuo, visi
kiti nusikaltimai buvo vertinami kaip vienas nusikaltimas (pvz., 1961 m. BK 272 str. 2
d.). tai O. V. nuteistas u tris nusikaltimus 2000 m. kovo 26 d. vykdyt vagyst, 2000
m. lapkriio 16 d. skirtingose vietose ir skirtingu laiku vykdytus du plimus. Jo nusikaltimai kvalifikuoti tik pagal du BK straipsnius, t. y. pagal BK 271 str. 1 d. ir BK 272
str. 2 d.19 Tokia pat praktika bdavo ir tais atvejais, kai pakartotinumas nebdavo kvalifikuojantis poymis, t. y. jei asmuo padarydavo kelis tapaius nusikaltimus, kiekvienas
padarytas nusikaltimas buvo vardijamas kaip atskiras epizodas, o visos veikos kvalifikuojamos pagal vien BK straipsn20. . L. buvo kaltinamas trej met laikotarpiu
padars 11 piktnaudiavimo tarnyba nusikaltim, taiau jo veiksmai buvo vertinami
pagal vien BK straipsn BK 285 str. 1 d.21 Taiau kartais susiklostydavo absurdika
situacija, kai asmens padaryti pakartotiniai nusikaltimai dl tam tikr aplinkybi (bendrininkavimo fakto ar dl veikos nutrkimo parengtinje stadijoje) nebuvo vertinami
pagal vien BK straipsn, o bdavo kvalifikuojami atskirai. Kauno miesto apylinks teismo 2001 m. birelio 4 d. nuosprendiu V. S. nuteistas u tai, kad veikdamas bendrinink
grupje bei pakartotinai pagrob kelias antenas nuo skirting nam pagal BK 271 str. 2
d., taip pat nuteistas u vliau vykus padjim pagrobti turt sibraunant gyvenamj
patalp pagal BK 18 str. 6 d. ir 271 str. 3 d.22 Toks nusikaltim kvalifikavimas kl daug
problem. Vis pirma, keli vienodomis slygomis padaryti nusikaltimai galjo gauti
skirtingas nusikaltim daugeto formas, o tai turjo didels takos skiriamai bausmei, nes
bausms skyrimo taisykls, esant nusikaltim sutapiai ir nusikaltim pakartotinumui,
buvo nevienodos. Be to, keli nusikaltim padarymas ne visada atsispinddavo kvalifikuojant nusikaltimus, o tai sukeldavo problem nustatant, kiek nusikalstam veik
asmuo padar. Taip pat neisprstas buvo bausmi skyrimo klausimas esant nusikaltim daugetui. Esant tiek idealiajai, tiek realiajai nusikaltim sutapiai bausms buvo

18
19
20
21
22

Piesliakas, V. Nusikaltim daugetas ir jo baudiamojo teisinio vertinimo probleminiai klausimai. Kriminalin justicija. 1996, 5: 135139; Nevera, A., p. 2125.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. kovo 4 d. nutartis
baudiamojoje byloje Nr. 2K-172/2003.
Pavilionis, V.; vedas, G.; Abramaviius A., et al., p. 313, 328.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. sausio 29 d. nutartis
baudiamojoje byloje Nr. 2K-24/2002.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. sausio 15 d. nutartis
baudiamojoje byloje Nr. 2K-54/2002.

145

146

Tomas Girdenis. Nusikalstam veik daugeto samprata: teorins ir praktins problemos

skiriamos pagal tas paias taisykles, teism nuoirai paliekant klausim dl bausmi
apmimo bdo. Visa tai teismams kl labai daug problem23.
Taigi visi ios pozicijos atstovai i esms buvo teiss taip apibrdami nusikalstam
veik dauget, kadangi tiek TSRS, tiek 1961 m. LR BK buvo tvirtin pakartotinum
ir recidyv kaip nusikalstamas veikas kvalifikuojanius poymius, todl nusikalstam
veik daugetas ir turjo bti aikinamas plaija prasme kaip dauget vertinant ir
situacijas, kai asmuo, teistas u nusikalstamos veikos padarym, padaro nauj nusikalstam veik. Taiau 2003 m. gegus 1 d. sigaliojus naujajam 2000 m. Baudiamajam
kodeksui buvo atsisakyta toki nusikalstam veik kvalifikuojani poymi kaip pakartotinumas ir recidyvas, o tai savo ruotu suformavo nauj poir nusikalstam
veik dauget.
1.2. Antros pozicijos atstovai nusikalstam veik dauget sieja su situacija, kai
sprendiamas klausimas dl patraukimo baudiamojon atsakomybn u kelias veikas,
kurios padarytos iki apkaltinamojo nuosprendio primimo. i pozicija gijo didesn
teisin svor sigaliojus naujajam 2000 m. Baudiamajam kodeksui. ios pozicijos
Lietuvoje pradininku reikt laikyti prof. V. Piesliak jis jau 1995 m. sil atsisakyti
recidyvo kaip daugeto formos ir dauget siejo su situacija, kai asmuo padaro kelis nusikaltimus, kuriuos ir reikia teisikai vertinti24. Prof. V. Piesliako nuomone, nusikalstam veik dauget reikia suprasti kaip teisin situacij, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas, dl kuri sprendiamas jo patraukimo baudiamojon atsakomybn
klausimas25. Panaios nuomons yra ir A. Nevera teigdamas, kad nusikalstam veik
daugetas yra tada, kai padaromos kelios nusikalstamos veikos ir nra teisini klii
kaltinink patraukti baudiamojon atsakomybn bent u dvi i j26, nusikalstam veik
dauget pripastant tik tada, kai kas nors padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik ir
dl j padarymo kaltinamuoju nuosprendiu nuteisiamas paskiriant subendrint bausm27. Taigi taip pat siloma atsisakyti recidyvo kaip daugeto formos.
Sprendiant apie nusikalstam veik daugeto samprat, reikia pradti nuo io instituto poreikio baudiamojoje teisje. Visas Baudiamasis kodeksas yra orientuotas
baudiamj atsakomyb u vien nusikalstam veik. Taigi tik padarius kelias nusikalstamas veikas atsiranda speciali taisykli poreikis btent nusikalstam veik
daugeto instituto poreikis. Nusikalstam veik daugeto instituto paskirtis yra isprsti
kelias pagrindines problemas: 1) nusikalstam veik kvalifikavimo problem, atribojant
nusikalstam veik dauget nuo paviens nusikalstamos veikos (veika turi bti kvalifikuojama pagal vien BK specialiosios dalies straipsn, esant pavienei veikai, ar kelis
straipsnius, esant nusikalstam veik daugetui), ir 2) baudiamosios atsakomybs individualizavimo problem (reikia nustatyti nusikalstam veik daugeto r bei jos tak
Piesliakas, V. Kriminalin justicija, p. 134 136; Piesliakas, V. Baudiamj statym principins nuostatos
ir j gyvendinimas naujame Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse. Vilnius, 1995.
24 Piesliakas, V. Kriminalin justicija, p. 133144.
25 Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. Kn. 2: aplinkybs, daranios tak baudiamajai atsakomybei, ir
nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. Vilnius: Justitia, 2008, p. 123.
26 Nevera, A., p. 21.
27 Ibid., p. 23.
23

Socialini moksl studijos. 2009, 4(4): 141157.

baudiamajai atsakomybei). Tais atvejais, kai asmuo, teistas u nusikalstam veik, padaro nauj nusikalstam veik, sprendiamas klausimas dl tokio asmens patraukimo
baudiamojon atsakomybn pagal bendras taisykles (t. y. padarius vien nusikalstam
veik), o ankstesnis teistumas gali bti vertinamas pasitelkiant kaltininko asmenybs
institut (jam priskiriant nusikaltim recidyv). Taigi perasi logika ivada, kad kaltininko asmenybs vertinim sieti su keli nusikalstam veik vertinimo problema yra
netikslinga. Juo labiau kad 2000 m. Baudiamasis kodeksas panaikino recidyv ir pakartotinum kaip nusikalstam veik kvalifikuojanius poymius.
Todl nusikalstam veik daugeto samprat silyiau sieti ne su keli nusikalstam
veik padarymo faktu, kaip silo daugelis autori, tarp j ir antrosios pozicijos atstovas
A. Nevera, bet su teisinio sprendimo primimu dl keli nusikalstam veik vertinimo.
Todl reikt pritarti prof. V. Piesliako nuomonei, kad nusikalstam veik daugetas tai
teisin situacija, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas, dl kuri sprendiamas
jo patraukimo baudiamojon atsakomybn klausimas28. Taigi nusikalstam veik dauget siejant ne su keli nusikalstam veik padarymu, o su j vertinimu galima tinkamiau atskleisti nusikalstam veik daugeto prigimt ir paskirt. Kartu isprendiamas ir
recidyvo vietos baudiamojoje teisje klausimas, priskiriant j prie kaltininko asmenybs instituto, nes recidyvo atveju vertinama tik viena nusikalstama veika ir j padariusio
asmens asmenyb (t. y. ankstesnis teistumas).
Taigi nusikalstam veik dauget silyiau apibrti taip: tai tokia teisin situacija, kai asmuo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas
veikas, padarytas iki apkaltinamojo nuosprendio u bent vien i j primimo.
Tokia nusikalstam veik daugeto samprata i esms atitinka baudiamosios teiss
moksle pateikiam nusikalstam veik sutapties samprat bei poymius29. Tai yra natralu, nes keli nusikalstam veik padarymas iki apkaltinamojo nuosprendio primimo visada buvo vertinamas kaip nusikalstam veik sutaptis. Taigi remiantis anksiau
idstytais argumentais atsisakius recidyvo kaip nusikalstam veik daugeto formos ir
naujai apibrus nusikalstam veik daugeto samprat, nusikalstam veik sutaptis turi
prarasti savo dabartin prasm ir turi bti prilyginta nusikalstam veik daugetui.

2. Nusikalstam veik daugeto poymiai

Siekiant detaliau suvokti nusikalstam veik daugeto samprat, tikslinga skirti
iuos nusikalstam veik daugeto poymius:
1) asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas veikas;
2) tos nusikalstamos veikos yra padarytos iki apkaltinamojo nuosprendio u jas
primimo.
28
29

Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. Kn. 2: aplinkybs, daranios tak baudiamajai atsakomybei, ir
nusikalstamos veikos teisiniai padariniai, p. 123.
Ibid., p. 125; , . .
: [Bazanov, M. J. Sentencing for Multiple Offenses and the Aggregate of Sentences: Tutorial]. , 1977, p. 3; Pavilonis, V.; Bielinas, E., p. 45; , . ., p. 45; Pavilionis,
V; vedas, G.; Abramaviius, A., et al., p. 323.

147

148

Tomas Girdenis. Nusikalstam veik daugeto samprata: teorins ir praktins problemos

2.1. Pirmasis nusikalstam veik daugeto poymis yra tai, kad asmuo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas veikas. Tai reikia,
kad asmuo turi padaryti dvi ar daugiau veik, kurios atitinka BK specialiojoje dalyje
tvirtintos nusikalstamos veikos sudties poymius. Gali bti padaromos tiek skirtingos
nusikalstamos veikos, tiek ir atitinkanios t pat BK straipsn. Visos padarytos nusikalstamos veikos turi bti kvalifikuojamos atskirai, net ir tuo atveju, jei padaromos nusikalstamos veikos, atitinkanios t pat BK straipsn. tai L. P. buvo nuteistas pagal LR
BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. u tris vagystes, vykdytas skirtingu laiku30.
Kaip nusikalstama veika vertinamos ir veikos, nutrkusios pasiksinimo ar rengimosi
(daryti sunk ar labai sunk nusikaltim) stadijoje, bei nusikalstamos veikos, padarytos
bendrininkaujant, neatsivelgiant bendrininko vaidmen. Taip pat reikia paymti, kad
nusikalstam veik daugetas gali pasireikti kaip nusikaltim daugetas, nusikaltim ir
baudiamj nusiengim daugetas arba tik kaip baudiamj nusiengim daugetas.
Taiau nusikalstam veik daugetu nelaikoma situacija, kai padaroma nusikalstama veika ir kitas teiss paeidimas (administracinis teiss paeidimas, drausminis
nusiengimas ar civilins teiss paeidimas). Teisinio vertinimo problem kelia administracinio teiss paeidimo ir nusikalstamos veikos daugeto klausimas31 i teiss
paeidim sutaptis negali bti isprsta vienoje baudiamojoje byloje. Nei BPK, nei
ATPK nenumato, jog nagrinjant baudiamj byl bt galima isprsti administracins atsakomybs klausim. Administracins atsakomybs klausimai turi bti sprendiami atskirame administraciniame procese. Be procesini nepatogum, tokie dvigubi
procesai gali sukelti neigiam pasekmi atsakomybn traukiamam asmeniui. Kadangi
nra numatytas administracinio teiss paeidimo ir nusikalstamos veikos daugetas, gali
susidaryti paradoksali situacija, kai, esant administracinio teiss paeidimo ir nusikalstamos veikos idealiajai sutapiai, asmuo bus nubaustas u abi veikas, o nesant skirting atsakomybs ri bausmi bendrinimo taisykli, jis patirs didesnius suvarymus,
nei esant nusikalstam veik idealiajai sutapiai, kai velnesn bausm yra apimama
grietesns. Nepaisant to, kad traukimas administracinn ir baudiamojon atsakomybn,
esant idealiajai keli teiss paeidim sutapiai, neprietarauja principui non bis in idem
(Europos mogaus Teisi Teismo byla Oliveira prie veicarij)32, tai prietarauja elementariai logikai. Tokiu atveju sankcijos turt bti subendrintos apmimo bdu, taiau
tai gyvendinti bt itin sudtinga dl atskir baudiamojo ir administracinio proces.
Atsivelgiant tai, kad baudiamoji atsakomyb yra grietesn u administracin, baudiamoji sankcija visada turt apimti administracin nuobaud. Tada kyla klausimas
dl traukimo administracinn atsakomybn tikslingumo. Todl siekiant sutaupyti valstybs iteklius (tiek mogikuosius, tiek ir materialinius) bei ivengti susidariusios ne30
31
32

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartis
baudiamojoje byloje Nr. 2K-60/2008.
Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. Kn. 2: aplinkybs, daranios tak baudiamajai atsakomybei, ir
nusikalstamos veikos teisiniai padariniai, p. 123124.
Europos mogaus Teisi Teismo sprendimas byloje Oliveira prie veicarij [interaktyvus] [irta 200908-18]. <http://ius.info/EUII/EUCHR/dokumenti/1998/07/CASE_OF_OLIVEIRA_v._SWITZERLAND_
30_07_1998.html> .

Socialini moksl studijos. 2009, 4(4): 141157.

logikos situacijos, silytina ATPK papildyti 33(1) straipsniu, jame numatant, kad esant
nusikalstamos veikos ir administracinio teiss paeidimo idealiajai sutapiai asmuo yra
netraukiamas administracinn atsakomybn. inoma, paaikjus kad asmuo nebuvo patrauktas baudiamojon atsakomybn u nusikalstam veik, kuri sudar idealij sutapt
su administraciniu teiss paeidimu, tok asmen, vadovaujantis ATPK 35 str. 2 d., bus
galima patraukti administracinn atsakomybn. Juo labiau kad panai praktika jau taikoma. tai iauli miesto apylinks teismo nuosprendiu A. B. buvo nuteistas u vagyst
sibraunant saugykl pagal BK 178 str. 2 d., nes 2008 m. birelio 12 d. sibrov automobil VW Golf, priklausant A. O., idaudamas deins puss orlaids stikl, kurio
vert 50 Lt, ir pagrob 650 Lt verts turto33. Nepaisant to, kad A. B. buvo patrauktas
baudiamojon atsakomybn u vagyst, administracins atsakomybs klausimas u tyin turto sugadinim, nepadarius ymios alos (ATPK 50(3) str.), nebuvo sprstas, nors
teisinio pagrindo netraukti administracinn atsakomybn nra. Identikai situacija buvo
vertinta ir kitose panaiose bylose34.
Daugelis autori kaip btin nusikalstam veik sutapties ar nusikalstam veik
daugeto poym nurodo juridini klii patraukti baudiamojon atsakomybn nebuvim35. Paprastai kaip juridins klitys yra vardijamos apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties sujimas36 bei procesini klii baudiamajam persekiojimui buvimas37.
Daniausiai pasitaikanti procesin baudiamojo persekiojimo klitis nukentjusiojo
skundo nebuvimas bylose, kur toks skundas yra btinas. inoma, praktikoje gali pasitaikyti ir kit juridini klii, pavyzdiui, statymo, naikinanio veikos nusikalstamum, primimas, imuniteto nuo valstybs baudiamosios jurisdikcijos buvimas, asmen
idavusios valstybs sutikimo teisti u kit nusikalstam veik nebuvimas, kai teisiamas
asmuo iduotas pagal praym dl ekstradicijos ar pagal Europos areto order (specialumo taisykls taikymas) ir t. t. Baigtinio juridini klii patraukti baudiamojon
atsakomybn srao pateikti, ko gero, nemanoma ir nebtina.
Taiau btina kelti io poymio iskyrimo reikalingumo klausim ar tikrai is poymis yra btinas ir ar jis atspindi nusikalstam veik daugeto esm? tai M. Baanovas
tokio atskiro poymio iskyrimui nepritaria ir analizuodamas nusikalstam veik sutapties poymius teigia, jog apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties sujimas ar
kit klii bvimas tai bendrosios klitys, panaikinanios galimyb asmen patraukti
baudiamojon atsakomybn ne tik esant nusikalstam veik sutapiai, bet ir asmeniui
padarius pavien nusikalstam veik38. Su tokia pozicija negalima nesutikti. I ties,
33
34
35
36
37
38

iauli miesto apylinks teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-612409/2008.
iauli miesto apylinks teismo 2007 m. gruodio 19 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-776167/2007; iauli miesto apylinks teismo 2008 m. lapkriio 14 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr.
1-675-771/2008.
Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. Kn. 2: aplinkybs, daranios tak baudiamajai atsakomybei ir
nusikalstamos veikos teisiniai padariniai, p. 125; Nevera, A., p. 21.; Pavilionis, V; vedas, G.; Abramaviius
A., et al., p. 323.
Piesliakas, V.
Pavilonis ,V.; Bielinas E., p. 37.
, . ., p. 6.

149

150

Tomas Girdenis. Nusikalstam veik daugeto samprata: teorins ir praktins problemos

visos juridins klitys, neleidianios asmens patraukti baudiamojon atsakomybn u

kelias nusikalstamas veikas, yra ne kas kita kaip juridins klitys, apskritai neleidianios asmens patraukti baudiamojon atsakomybn, neatsivelgiant tai, kiek nusikalstam veik yra padaryta. Taigi is poymis niekaip neapibdina nusikalstam veik
daugeto ir sietinas su visais atvejais, kai asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn.
tai niekam net nekyla mini teigti, kad vagyst tai svetimo turto pagrobimas, nesant
juridini klii asmen patraukti baudiamojon atsakomybn. Vadovaujantis tokia logika galima daryti ivad, kad poymis, neatspindintis reikinio esms, yra nebtinas.
Be to, siekiant ivengti neapibrtumo ar interpretacij galimybs pirmj nusikalstam
veik daugeto poym silytina sieti ne su keli nusikalstam veik padarymo faktu, o
su situacija, kai asmuo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas veikas. Faktas, kad asmuo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn, paalina
galimyb kaip nusikalstam veik dauget vertinti situacijas, kai asmuo padar kelias
nusikalstamas veikas, taiau yra juridini klii j traukti baudiamojon atsakomybn.
2.2. Taip pat yra btina, kad kelios nusikalstamos veikos, u kurias asmuo yra
traukiamas baudiamojon atsakomybn, bt padarytos iki apkaltinamojo nuosprendio u bent vien i j primimo. Btent remiantis iuo poymiu tampa manoma nusikalstam veik dauget atriboti nuo nusikaltim recidyvo. Keli nusikalstam veik
padarymas iki apkaltinamojo nuosprendio u bent vien i j primimo gali pasireikti
keliomis pagrindinmis situacijomis:
1) Kai padaromos kelios nusikalstamos veikos, u kurias yra traukiama baudiamojon atsakomybn vienu nuosprendiu:

39

2) Kai padaromos kelios nusikalstamos veikos iki apkaltinamojo nuosprendio

primimo u bent vien i j, taiau priimant sprendim dl patraukimo baudiamojon
atsakomybn u visas nusikalstamas veikas dl bent vienos i nusikalstam veik yra
jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

39


40

40

1 padaryta pirma nusikalstama veika;

2 padaryta antra nusikalstama veika;
3 priimtas apkaltinamasis nuosprendis u pirm ir antr nusikalstamas veikas, subendrinant bausmes pagal
BK 63 str.
1 padaryta pirma nusikalstama veika;
2 padaryta antra nusikalstama veika;
3 priimtas apkaltinamasis nuosprendis u pirm nusikalstam veik;
4 priimtas apkaltinamasis nuosprendis u antr nusikalstam veik, subendrinant bausmes pagal BK 63 str.

151

Socialini moksl studijos. 2009, 4(4): 141157.

Toki atvej praktikoje pasitaiko, nes skirtingos nusikalstamos veikos gali bti
padarytos skirtingose vietose, skirtingu laiku, todl vyksta ir skirtingi teismo procesai, kurie baigiasi keliais nuosprendiais. Tai taip pat yra nusikalstam veik daugetas,
nepaisant to, kad atskiruose procesuose buvo sprendiamas klausimas dl asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn tik u vien nusikalstam veik. Taip yra todl,
kad visuose, iskyrus pirmj, nuosprendiuose teismas, sprsdamas asmens patraukimo
baudiamojon atsakomybn klausim u vien veik, yra BK 63 str. 9 d. pareigotas
subendrinti bausmes su ankstesniais nuosprendiais paskirtomis bausmmis ir paskirti
galutin bausm. Svarbu yra nustatyti tai, kad visos nusikalstamos veikos buvo padarytos iki pirmojo apkaltinamojo nuosprendio primimo datos. tai L. J. 2002 m. rugsjo
2223 d. padar nusikaltim, numatyt BK 178 str. 2 d., o 2002 m. lapkriio 17 d. padar nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 5, 7, 8 p. bei BK 187 str. 2 d. Vis
pirma jis buvo nuteistas Klaipdos apygardos teismo 2005 m. kovo 22 d. nuosprendiu
u veikas, padarytas 2002 m. lapkriio 17 d., o vliau Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m.
kovo 10 d. nuosprendiu ir u vagyst, padaryt 2002 m. rugsjo 2223 d., Lietuvos
apeliacinio teismo nuosprendiu bausms buvo subendrintos remiantis BK 63 str.41
3) Kai asmuo, slyginai atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, padaro nauj
nusikalstam veik ir jam yra naikinamas sprendimas dl atleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs.

42

Analizuojant i situacij i pirmo vilgsnio gali susidaryti spdis, kad joje yra ne
nusikalstam veik daugetas, bet nusikaltim recidyvas. Toks klaidingas spdis gali
susidaryti dl to, kad vlesn nusikalstama veika yra padaroma po to, kai jau priimtas
nuosprendis u pirmj, tad asmuo padaro nauj nusikalstam veik po to, kai jo pirmoji
nusikalstama veika jau teismo buvo vertinta. Taiau pirmosios veikos atveju asmeniui
yra priimamas ne apkaltinamasis nuosprendis, o nuosprendis, kuriuo yra atleidiama
nuo baudiamosios atsakomybs. Esant slyginiam atleidimui nuo baudiamosios atsakomybs ir paeidus atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygas (BK 38 str.
3 ir 4 d. bei BK 40 str. 7 ir 8 d.), teismas turi (gali) naikinti sprendim, kuriuo asmuo
buvo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs ir sprsti dl io asmens baudiamosios
41
42

su pirmu nuosprendiu paskirta bausme.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis
baudiamojoje byloje Nr. 2K-14 / 2007.
1 padaryta pirma nusikalstama veika;
2 asmuo yra slyginai atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs u pirmj nusikalstam veik;
3 padaryta antra nusikalstama veika;
4 naikinamas slyginis atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs u pirmj nusikalstam veik ir asmuo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn u pirm ir antr nusikalstamas veikas, subendrinant bausmes pagal BK 63 str.

152

Tomas Girdenis. Nusikalstam veik daugeto samprata: teorins ir praktins problemos

atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas veikas. Sprendiant tokio asmens atsakomybs klausim akivaizdu, kad u pirmj nusikalstam veik jis yra neteistas, todl
teismas priimdamas galutin nuosprend privalo vertinti abi nusikalstamas veikas ir paskirti galutin subendrint bausm remdamasis BK 63 str. nuostatomis. Tok baudiamojo statymo taikym patvirtina ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika septyni
teisj kolegijos priimtoje nutartyje:
R. A. 2004 m. vasario mnes vykd vagyst (BK 178 str. 2 d.), bet buvo atleistas
nuo baudiamosios atsakomybs kaltininkui ir nukentjusiam asmeniui susitaikius pagal
BK 38 str., 2004 m. kovo 28 R. A. vl vykd vagyst (BK 178 str. 2 d.), dl kurios jis 2005
m. gegus 16 d. Skuodo rajono apylinks teismo nuosprendiu buvo nuteistas. Vliau
jis padar dar kelet nusikalstam veik. Lietuvos Aukiausiasis Teismas aikindamas
bausmi skyrimo ir bendrinimo etapus nustat, kad bausmes u ias dvi padarytas nusikalstamas veikas reikia bendrinti vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, nes ios dvi
veikos tarpusavyje sudaro realij nusikaltim sutapt43.
Taigi nusikalstam veik daugetas yra tada, kai kelios nusikalstamos veikos yra
padaromos ne iki nuosprendio primimo, o btent iki apkaltinamojo nuosprendio u
bent vien i j primimo.
Analizuojant nusikalstam veik daugeto poym galima velgti gana rimt problem atribojant nusikalstam veik dauget nuo nusikaltim recidyvo. Kyla klausimas,
kaip vertinti nusikalstam veik, padaryt jau primus apkaltinamj nuosprend, taiau
jam dar nesiteisjus? kaip nusikalstam veik dauget ar kaip recidyv? Atsakym
klausim galima rasti isprendus teistumo pradios momento problem.
A. O. Vilniaus miesto 1-ojo apylinks teismo 2005 m. birelio 27 d. nuosprendiu
nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvs atmimu dvejiems metams u veik, padaryt
2004 m. vasario 20 d. Be to, jis Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodio 24 d. nuosprendiu yra nuteistas u dvi labai sunkias (BK 249 str. 1 d., 22 str., 129 str. 1 d.), vien
(BK 253 str. 2 d.) sunki, dvi (1961 m. BK 146 str. 2 d., 187 str. 2 d.) apysunkias ir
vien (BK 259 str. 1 d.) nesunki nusikalstamas veikas. Taiau is (2003 m. gruodio
24 d.) nuosprendis buvo apskstas ir byla Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl
skyriaus teisj kolegijos buvo inagrinta tik 2005 m. kovo 1 d. ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis dl nuteistojo A. O. nebuvo pakeistas. Taigi Vilniaus apygardos
teismo 2003 m. gruodio 24 d. nuosprendis siteisjo tik 2005 m. kovo 1 d. A. O. nauj
nusikalstam veik padar dar nesiteisjus pirmesniam nuosprendiui ir dar nepradj
atlikti iuo nuosprendiu paskirtos bausms44.
Todl ir kilo problema dl bausmi bendrinimo bdo jas bendrinti reikia remiantis
BK 63 str. ar BK 64 str.? Pripain, kad bausm u nusikalstam veik, padaryt primus apkaltinamj nuosprend, bet jam dar nesiteisjus, su ankstesnio nuosprendio
bausme turi bti bendrinama vadovaujantis BK 63 str. nuostatomis, prieisime prie ivados, kad tai turi bti laikoma nusikalstam veik daugetu. Tokiu atveju nusikalstam
43
44

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus septyni teisj kolegijos 2006 m. gruodio 28
d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-686/2006.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. balandio 25 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-287/2006.

Socialini moksl studijos. 2009, 4(4): 141157.

veik daugetas bt tada, kai asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias

nusikalstamas veikas, padarytas iki apkaltinamojo nuosprendio sigaliojimo u bent
vien i j. Taiau nusprendus, kad iuo atveju bausms turi bti bendrinamos remiantis
BK 64 str., kartu bt konstatuojama, kad tai yra recidyvas ir kad nusikalstam veik
daugetas yra tada, kai nusikalstamos veikos padaromos iki apkaltinamojo nuosprendio
primimo, o ne jo siteisjimo dienos.
Mintoje byloje Lietuvos Aukiausiasis Teismas prieidamas prie ivados, kad pagal du nuosprendius paskirtos bausms turjo bti subendrintos vadovaujantis ne BK
64 straipsnio, bet BK 63 straipsnio nuostatomis45, kartu prijo ir ivad, kad asmuo,
kuriam yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, yra laikomas neteistu tol, kol tas nuosprendis nesigalioja. Analogikas sprendimas buvo priimtas ir vlesnje Lietuvos Aukiausiojo Teismo nagrintoje kasacinje byloje46.
Taiau autoriaus nuomone, toki Lietuvos Aukiausiojo Teismo pozicij iose
dviejose bylose reikt laikyti abejotina ir neiplaukiania i statymo. Klaidinti gali
BK 97 str. formuluot, kur teigiama, kad turiniais teistum laikomi u nusikaltimo
padarym nuteisti asmenys, kuriems siteisjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis47. Tokia statymo formuluot pareigoja teism teistu asmen
pripainti tik tada, kai yra siteisjs apkaltinamasis nuosprendis. Taiau tai yra siejama
su baudiamuoju procesu, numatant, kad teismas negali pripainti asmens teistu tol, kol
nesigalioja kitas teismo apkaltinamasis nuosprendis, t. y. teismas negali priimti sprendimo kitoje byloje. Tiesiog juridinis faktas (teistumo faktas) yra pripastamas tik siteisjusiu teismo nuosprendiu, taiau tai nereikia, kad juridinis faktas (teistumas) vyko
siteisjimo dien. Bet tai nereikia, kad asmuo, kuris pripaintas kaltu apkaltinamuoju
nuosprendiu, yra laikomas teistu ne nuo nuosprendio primimo, o nuo jo sigaliojimo
datos. Tokiai pozicijai atstovauja ir prof. V. Piesliakas teigdamas, kad teistais asmenys
pripastami ir teistumas skaiiuojamas ne nuo nuosprendio siteisjimo, o nuo jo
primimo dienos48. Taip pat klausim sprendia ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo
teisj senatas 2007 m. birelio 28 d. apvalgoje dl teism praktikos skiriant bausmes
(BK 5464 str.). Teigiama, kad jei nuteistasis po nuosprendio primimo, bet iki jo siteisjimo padaro nauj nusikalstam veik, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi
BK 64straipsniu, taiau tik po to, kai siteisja ankstesnis teismo nuosprendis49. Bausmi bendrinimas vadovaujantis BK 64 str. analizuojamu atveju rodo, kad susiduriama
su nusikalstam veik recidyvu, o ne j daugetu. Analogikas sprendimas silomas ir
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj senato 2008 m. vasario 15 d. apvalgoje dl teism praktikos taikant bausmi vykdymo atidjim (BK 75 ir 92 str.). Sprsdamas baus45
46
47
48
49

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. balandio 25 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-287/2006.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. balandio 3 d. nutartis
baudiamojoje byloje Nr. 2K-279/2007.
LR BK 97 str. 1 d.
Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga, p. 433.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2007 m. birelio 28 d. apvalga dl teism praktikos skiriant bausmes
(BK 5464 straipsniai).

153

154

Tomas Girdenis. Nusikalstam veik daugeto samprata: teorins ir praktins problemos

ms vykdymo atidjimo pradios klausim Lietuvos Aukiausiasis Teismas pastebi,

kad iuo klausimu teism praktika yra nevienoda, bet pritaria tokiai teism praktikai,
kai nuosprendio rezoliucinje dalyje nurodoma, kad laisvs atmimo bausms vykdymo atidjimo termino pradia skaiiuojama nuo nuosprendio paskelbimo, o ne nuo jo
siteisjimo dienos50. Taigi nauj nusikalstam veik, padaryt po to, kai priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo buvo atidtas bausms vykdymas, reikia vertinti kaip
faktin nusikalstam veik recidyv, o ne j dauget. Ir remiantis minta apvalga tokiu
atveju bausms turt bti bendrinamos vadovaujantis BK 64 str. Todl ir vl teistumo
pradia reikt laikyti ne nuosprendio sigaliojimo, o jo paskelbimo dat.
Taigi akivaizdu, kad Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje yra prietaravim
dvi pateiktos bylos neatitinka Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj senato pateikt
apvalg. Tai galima paaikinti tuo, kad ios kasacins bylos buvo isprstos iki 2007 m.
birelio 28 d. apvalgos dl teism praktikos skiriant bausmes (BK 5464 straipsniai)
bei 2008 m. vasario 15 d. apvalgos dl teism praktikos taikant bausmi vykdymo
atidjim (BK 75 ir 92 straipsniai). Todl remiantis mintomis apvalgomis galima teigti, kad teismai turt vadovautis nuostata, jog asmuo baudiamojoje teisje yra laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendio primimo, o ne nuo sigaliojimo dienos, tik
sprendim dl ankstesnio teistumo takos asmens baudiamajai atsakomybei teismas
gali priimti sigaliojus ankstesniam nuosprendiui.
Taigi apibendrinus Lietuvos teism praktik ir baudiamosios teiss moksle reikiamas nuomones, silytina nusikalstam veik dauget suprasti kaip teisin situacij,
kai asmuo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas veikas,
padarytas iki apkaltinamojo nuosprendio u bent vien i j primimo.

Ivados
1. Nusikalstam veik daugeto instituto paskirtis yra 1) isprsti nusikalstam
veik kvalifikavimo problem, atribojant nusikalstam veik dauget nuo paviens nusikalstamos veikos bei 2) isprsti baudiamosios atsakomybs individualizavimo problem, priimant apkaltinamj nuosprend u kelias nusikalstamas veikas.
2. Nusikalstam veik recidyvas neturt bti vertinamas kaip nusikalstam veik daugeto forma, o turt bti priskiriamas prie kaltininko asmenybs instituto.
3. Silytina ATPK papildyti 33(1) str., jame numatant, kad esant nusikalstamos
veikos ir administracinio teiss paeidimo idealiajai sutapiai asmuo yra netraukiamas
administracinn atsakomybn.
4. Silytina atsisakyti teorijoje nurodomo nusikalstam veik daugeto poymio
juridini klii patraukti baudiamojon atsakomybn nebuvimo kaip perteklinio ir
neapibdinanio reikinio esms.

50

Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2008 m. vasario 15 d. apvalga dl teism praktikos taikant bausmi
vykdymo atidjim (BK 75 ir 92 straipsniai).

155

Socialini moksl studijos. 2009, 4(4): 141157.

5. Nusikalstamos veikos, sudaranios nusikalstam veik dauget, turi bti padarytos iki apkaltinamojo nuosprendio u bent vien i j primimo (ne sigaliojimo),
prieingu atveju susiduriama su nusikalstam veik recidyvu.
6. Nusikalstam veik dauget reikt suprasti kaip teisin situacij, kai asmuo
yra traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas veikas, padarytas
iki apkaltinamojo nuosprendio u bent vien i j primimo.

Literatra
Europos mogaus Teisi Teismo sprendimas
byloje Oliveira prie veicarij [interaktyvus]. [irta 2009-08-18]. <http://ius.info/
EUII/EUCHR/dokumenti/1998/07/CASE_
OF_OLIVEIRA_v._SWITZERLAND_30_
07_1998.html>.
Klimka, A. Nusikaltim kvalifikavimas. Vilnius,
1970.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj
byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. sausio 15 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr.
2K-54/2002.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj
byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. sausio 29 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr.
2K-24/2002.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj
byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. kovo
4 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K172/2003.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj
byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. balandio 25 d. nutartis baudiamojoje byloje
Nr. 2K-287/2006.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus septyni teisj kolegijos
2006 m. gruodio 28 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-686/2006.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj
byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr.
2K-14 / 2007.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj
byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. balandio 3 d. nutartis baudiamojoje byloje
Nr. 2K-279/2007.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj

byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr.
2K-60/2008.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2007 m.
birelio 28 d. apvalga dl teism praktikos
skiriant bausmes (BK 5464 straipsniai).
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2008 m.
vasario 15 d. apvalga dl teism praktikos
taikant bausmi vykdymo atidjim (BK 75
ir 92 straipsniai).
Nevera, A. Nusikalstam veik daugeto formos
ir j reikm skiriamai bausmei. Jurisprudencija. 2003, 45(37).
Pavilonis, V.; Bielinas, E. Nusikaltim kvalifikavimas esant j daugetui ir baudiamosios
teiss norm konkurencijai. Vilnius, 1984.
Pavilionis, V; vedas, G.; Abramaviius A., et
al. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 3-asis
pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius:
Eugrimas, 2003.
Piesliakas, V. Nusikaltim daugetas ir jo baudiamojo teisinio vertinimo probleminiai
klausimai. Kriminalin justicija. 1996, 5.
Piesliakas, V. Baudiamj statym principins nuostatos ir j gyvendinimas naujame
Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse. Vilnius: Justitia, 1995.
Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. Ant
roji knyga. Vilnius: Justitia, 2008.
iauli miesto apylinks teismo 2007 m. gruodio 19 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-776-167/2007.
iauli miesto apylinks teismo 2008 m. spalio
14 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr.
1-612-409/2008.

156

Tomas Girdenis. Nusikalstam veik daugeto samprata: teorins ir praktins problemos

iauli miesto apylinks teismo 2008 m. lapkriio 14 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-675-771/2008.
, . .

: [Bazanov, M. I. Sentencing for Multiple Offenses and the Aggregate of Sentences: Tuto
rial]. , 1977.
, . .
[Karajev, T. E. Repeated Offenses]. :
. ., 1983.

, . .
(
) [Malkov, V. P. Multiple Offenses (Questions of Indictment and Sentencing)]. , 1974.
, . .
[Jakovlev, A. M. Multiple Offenses in the Soviet
Criminal Law]. , 1960.

THE CONCEPT OF MULTIPLE OFFENSES: THEORETICAL AND

PRACTICAL PROBLEMS
Tomas Girdenis
Mykolas Romeris University, Lithuania

Summary. This article examines the concept of multiple offenses and explores both
theoretical and practical problems. The understanding of the concept of multiple offenses
is, not unanimous, and two different approaches to the concept of multiple offenses may be
distinguished. The first group of scientists associates multiple offenses with the commitment
of two or more criminal acts, regardless of whether the person was convicted for the previous
offenses or not. The second group, which is supported by the author of the article, associates
multiple offenses only with two or more criminal acts committed before the conviction for one
of them. According to the common opinion of the second group of scientists, recidivism is not
a form of multiple offenses and only two forms should be distinguished: crimes made by a
single act (ideal coincidence of crimes) and crimes made by different acts (real coincidence
of crimes). The author identifies the following attributes of the concept of multiple offenses:
1) a person is prosecuted for several offenses; 2) these offenses are committed before a conviction for making them. The author does not support the need for the third commonly known
attribute of the concept of multiple offenses (an absence of legal barriers for prosecution) and
proposes to define the concept of multiple offenses with reference to the two abovementioned
attributes. What is more, possible solutions to the problem which arises when criminal and
administrative offenses are committed by a single act are suggested in this article. The second
attribute defines that these two or more offenses should be committed before a conviction for
making them. This can be done in three ways: 1) when several criminal acts are made before
the conviction for one of them for which a person is held liable under one sentence; 2) when
several criminal acts are made before the conviction for one of them but the person who com-

Socialini moksl studijos. 2009, 4(4): 141157.

mitted these crimes is held liable under several sentences; 3) when a person who was conditionally exempted from criminal liability commits a new crime and is held liable for both offenses
under one sentence. The final problem discussed in this article is the lack of unanimous court
practice in defining the concept of multiple offenses. In some cases of the Supreme Court of
Lithuania a person is held convicted after the sentence was announced, and in other cases a
person is held convicted after the sentence has come into effect. Therefore, it is complicated to
separate when multiple offenses were made and when recidivism took place. In the opinion
of the author, a person should be held convicted after the sentence was announced. Finally,
the author suggests defining multiple offenses as a situation when a person is held liable for
several crimes which were committed before a conviction for one of them.
Keywords: criminal law, multiple offenses, coincidence of criminal acts, criminal recidivism, conviction.

Tomas Girdenis, Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedros

doktorantas. Mokslini tyrim kryptys: baudiamoji teis, nusikalstam veik daugetas.

Tomas Girdenis, Mykolas Romeris University, Faculty of Law, Department of Criminal Law, doctoral student. Research interests: criminal law, multiple criminal affences.

157