7 seminaras.

Ribojimo pagrstumo slygos ir kvalifikacijos pripainimas

1. Ribojimo pagrstumo slygos asmen judjimo ir paslaug teikimo laisvse. Sutartyje dl
Europos Sjungos veikimo nustatytos iimtys ir privalomieji bendrojo intereso pagrindai.
Laisvame darbuotoj judjime, sisteigimo ir paslaug teikimo laisvse taikomi tie patys ribojimo
pagrstumo kriterijai. Lyginant su laisvu preki judjimu, ribojimo draudimai panas nustatytus 28
str., nors draudimo iraika yra kiek kitokia, nei preki judjimo laisvje.
Ribojimo pagrstumo slygos:
Iimtys, tvirtintos ESV sutartyje; Imperatyvi bendrj interes koncepcija.
Iimtys, nustatytos ESV Sutartyje:
Darbuotojai:
galim riboti tik vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir visuomens sveikatos sumetimais: a)
priimti faktikai pateiktus pasilymus sidarbinti; b) iuo tikslu laisvai judti valstybi nari
teritorijoje; c) apsigyventi bet kurioje valstybje narje siekiant dirbti pagal tos valstybs piliei
sidarbinim reglamentuojanius statymus ir kitus teiss aktus; d) laikantis Komisijos reglamentuose
nustatyt slyg pasilikti gyventi valstybs nars teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui. io
straipsnio nuostatos netaikomos darbui valstybs tarnyboje.
sisteigimas, paslaugos:
Steigimosi ir paslaug teikimo laisvse yra nustatytos visikai identikos nuostatos.
Taigi mintose laisvse EB sutartis nustato keturias ribojimo pagrstumo slygas: vieoji tvarka,
visuomens saugumas bei visuomens sveikata ir darbas valstybs tarnyboje.
bendrosios pagrstumo slygos (vieoji tvarka, visuomens saugumas bei visuomens sveikata).
specialiosios pagrstumo slygos (darbas valstybs tarnyboje arba vieosios valdios funkcij
vykdymas).
2. Vieosios tvarkos, visuomens saugumo, visuomens sveikatos sampratos Europos
Sjungos teiss aktuose ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Iimi pateisinimo
kriterijai.
Vieosios tvarkos svoka apima pagrindinius principus, kuriais grindiama valstybs teisin sistema,
valstybs ir visuomens funkcionavimas.
vieosios tvarkos svoka apima apsaug nuo realios ir pakankamai rimtos grsms, turinios takos
vienam i pagrindini visuomens interes, ir vis pirma gali apimti klausimus, susijusius su mogaus
orumu, nepilnamei ir paeidiam suaugusij apsauga bei gyvn gerove
Teismo nuomone, valstybs nars turi teis nustatyti vieosios tvarkos ir visuomens saugumo svok
turin, taiau neturi paeisti ES teiss: vieosios tvarkos terminas turt bti interpretuojamas
grietai, taip, kad jo apimt nustatyt valstyb nar, bet kontroliuojama Bendrijos institucij Visgi
reikt leisti kompetentingoms valdios institucijoms tam tikrose Sutarties nustatytose ribose
apibrti termin.
Vieosios tvarkos ir visuomens saugumo slygomis kiek tai lieia teis atvykti ir teis gyventi,
negalima pateisinti nei tiesiogins, nei netiesiogins diskriminacijos, nes bet koks ribojimas remiants
vieosios tvarkos iimtimi turi remtis konkretaus asmens elgesiu, bet ne jo pilietybe. Teismas yra
patvirtins, kad vieosios tvarkos ilyg galima taikyti ne vien tik visos valstybs nars teritorijos, bet
ir valstybs teritorijos dalies atvilgiu, pavyzdiui, ribojant asmens judjimo laisv tik teritorijos
dalyje.
Paslaug teikimo laisvje yra kil gin dl taip vadinam moraliai kvestionuojamo pobdio
paslaug. valstybs, kurios kovoja su tam tikrais, j nuomone, nemoralaus elgesio modeliais, turi teis
tok elgesio model riboti. Taiau btina slyga toks elgesys (gyvendinamas sisteigiant, ar teikiant
bei gaunant paslaug) yra draudiamas ir sukelia realias ir efektyvias priemones kovai su tokiu elgesiu
ne tik usienieiams, bet ir vietos pilieiams.
visuomens sveikatos. svoka galima bt apibrti kaip ribojimo pagrstumo slyg, kuri taikytina,
jei asmuo serga EB teiss aktuose nustatytomis ligomis ar yra j neiotojas. i slyg taip pat galima
taikyti ir tais atvejais, jei jos pagrindu taikomos priemons prisideda prie aukto lygio sveikatos
apsaugos pasiekimo arba jei gydymo infrastruktros ar medicinini paslaug ilaikymas yra btinas
visuomens sveikatai isaugoti ar net gyventoj ilikimui

Teismas leido valstybei riboti sveikatos paslaug gavim kitoje valstybje, nustatant taisykl,
pareigojani gauti privalom iankstin socialins apsaugos institucij sutikim, jei tai yra btina ir
tenkina protingumo kriterij, be to, garantuoja racionali, stabili, subalansuot ir prienam sveikatos
apsaug, padeda kontroliuoti ilaidas bei apsaugo nuo finansini, technini ir monikj resurs
vaistymo.
Nei vieosios tvarkos, nei visuomens saugumo ir visuomens sveikatos iimtimis nra leidiama
remtis, siekiant ekonomini tiksl.
3. Tarnyba vieosios valdios sektoriuje (valstybs tarnybos iimtis).
Funkcinis pobdis;
Poymiai: Asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai vykdo viesias funkcijas;
Vieosios funkcijos apima atsakomyb u bendrj valstybs (ar valdios institucij) interes
apsaug;
Pareigos suponuoja special itikimybs/lojalumo santyk tarp asmens ir valstybs, o taip pat abipuses
teises ir pareigas, kurios sudaro pilietybs pagrind, todl vieosios funkcijos turi bti atliekamos
reguliariai: neturi bti atsitiktins, atliekamos retkariais arba tesudaryti tik labai nedidel pareig
dal.
4. Privalomieji bendrojo intereso pagrindai. Nacionalins mokesi teiss normos.
jokia taisykl, kuri grindiama asmens pilietybe, negali bti taikoma, iskyrus Sutartyje tvirtintas
iimtis. Visgi, jei taisykl nra diskriminuojanti, Teismas tam tikrais atvejais taip pat suteikia teis
valstybei narei riboti laisv asmen judjim bei paslaug teikim. Kitaip tariant, Teismas pripasta,
kad yra tam tikras apsaugos vertas nacionalinis interesas, todl jis turi bti viresnis u laisvam
asmen judjimui skirtas nuostatas.
Imperatyvs bendrojo intereso pagrindai
ribojimo pagrstumo slygos, nustatytos Teisingumo Teismo praktika;
taikomos priemonms, nors ir nediskriminuojanioms, taiau toms, kurios apriboja ar daro maiau
patraukl paslaug teikim:
1)ji turi bti taikoma nediskriminuojant; 2) ji turi bti grindiama imperatyviais reikalavimais, kurie
nustatomi bendrj interes pagrindu; 3) ji turi bti tinkama norint pasiekti tiksl; 4) ji neturi bti
labiau ribojanti nei btina siekiant numatyto tikslo.
Negalima pateisinti nei tiesiogins, nei netiesiogins diskriminacijos;
neleidia taikyti bendrj interes ilygos, siekiant pateisinti ekonomini tiksl. Kitais tikslais grsti
bendrj interes ilygos taikym Teismas leidia,
Bendrj interes svokaapima bent tokias sritis: tvarkos visuomenje palaikymas; socialins
politikos tikslai; paslaug gavj apsauga; vartotoj apsauga; darbuotoj apsauga, skaitant socialin
apsaug; gyvn gerov, socialins apsaugos sistemos finansins pusiausvyros apsauga; sukiavimo
prevencija; nesiningos konkurencijos prevencija; aplinkos ir miesto aplinkos apsauga, skaitant
miest ir teritorij planavim; kreditori apsauga; tinkamo teisingumo administravimo apsauga; keli
eismo saugumas; intelektins nuosavybs apsauga; kultros politikos tikslai, skaitant odio laisvs
apsaug, ypa socialines, kultrines, religines ir filosofines visuomens vertybes; poreikis utikrinti
aukt vietimo lyg, spaudos vairovs utikrinimas ir nacionalins kalbos rmimas; nacionalinio
istorinio ir meninio paveldo isaugojimas; veterinarijos politika
5. Kvalifikacij pripainimas. Bendroji ir specialioji (atskir profesij) diplom pripainimo
sistemos. Reikalavimai, taikomi kvalifikacij pripainimui.
Abipusis kvalifikacij pripainimas yra svarbus visam laisvam asmen judjimui.
Isilavinimo pripainimas akademiniais tikslais; Isilavinimo pripainimas profesiniais tikslais, arba
vadinamasis kvalifikacijos ar profesinis pripainimas; Reglamentuojamos profesijos svoka
Isilavinimo pripainimas akademiniais tikslais, dar vadinamu nostrifikavimu, tai kitoje valstybje
narje gyto diplomo ar mokslo laipsnio pripainimas, galinantis asmen tsti studijas diplom ar

mokslin laipsn pripastanioje valstybje narje. Pripainimas profesiniais tikslais arba vadinamasis
kvalifikacijos ar profesinis pripainimas reikia kitoje valstybje narje gyto isilavinimo
pripainim, galinantis asmen dirbti ar verstis savarankikai dirbaniojo asmens veikla isilavinim
pripastanioje valstybje narje.
Profesins kvalifikacijos pripainimo rezultatas asmuo gali usiimti pripainusioje kvalifikacij
valstybje narje ta paia profesine veikla, kuri jam suteikta kilms valstybje narje, tomis paiomis
slygomis, kaip ir pripainusios valstybs nars pilieiai.
6. Reglamentuojamos profesijos svoka. Profesinio pripainimo derinimas antrins teiss
aktais.
Profesins kvalifikacijos pripainimo rezultatas asmuo gali usiimti pripainusioje kvalifikacij
valstybje narje ta paia profesine veikla, kuri jam suteikta kilms valstybje narje, tomis paiomis
slygomis, kaip ir pripainusios valstybs nars pilieiai.
Jei nra Sjungos teiss akto, vienodinanio kvalifikacijos pripainim konkreioje srityje, arba net jei
toks Sjungos teiss aktas yra, bet asmens gytai kvalifikacijai jis netaikytinas, taikomos ESTT
nustatytos kvalifikacijos pripainimo taisykls.
Vertikalus harmonizavimo bdas reikalavo didelio skaiiaus teiss akt, buvo pernelyg ltas, todl
pradta orientuotis horizontalj harmonizavimo bd
valstybs nars pareigojamos palyginti gyt asmens kvalifikacij su toje valstybje narje pilieiams
nustatyta kvalifikacija. Jei diplomas ar paymjimas liudij asmen gijus kvalifikacij, kuri atitinka
priimanios valstybs reikalavimus, tai priimanioji valstyb nar jo turtojui privalo suteikti teis
verstis atitinkama veikla. Tais atvejais, kai palyginus paaikja skirtumai, priimanioji valstyb nar
turi teis patikrinti, ar asmuo turi ar gijo trkstam ini ir gdi. Tokiam asmeniui valstyb nar
turi teis nustatyti jo pasirinkimu arba adaptacijos laikotarp (kvalifikacijos klimo apmokymus) arba
kvalifikacijos patikrinimo test (egzamin). Direktyvose taip pat nustatomos kvalifikacini
reikalavim ribos, t.y. atvejai, kada valstyb negali atsisakyti pripainti asmens profesins
kvalifikacijos.
Paymtina taip pat ir tai, kad visos trys ivardintos horizontaliosios direktyvos netaikomos toms
profesijoms, kurios reglamentuotos tebegaliojaniomis sektorinmis direktyvomis.