ETIKOS IR MORALS PAGRINDAI

Leonarda Jekentait-Kuzmickien

1. Pagrindins svokos
Jei jau nutarme gilintis etikos problemas, pirmiausia turime aptarti pagrindines
svokas, tiesiogiai susijusias su pasirinktuoju dalyku. Pradkime nuo svarbiausi: etika,
moral, dora, kurias nuolat vartosime. Kilms poiriu ios trys svokos: - ne daug kuo
skiriasi tarpusavyje. Kasdienje kalboje ir literatroje jos danai vartojamos kaip sinonimai, ir
tai nra didel klaida. Taiau galtume ir labiau prasmingai bei apgalvotai jas vartoti.
odis moral yra kils i lotyniko odio mores (paproiai), o is reikia t pat, k ir
graikikas ethos (paprotys, protis, bdas). IV a.pr.m.e. graik filosofas Aristotelis etikos
vardu pavadino atskir filosofijos disciplin. Jis pradjo bdvardiu "etikas" vadinti mogaus
charakterio bruous, atitinkanius visuomenje priimt tvark, elgesio normas.Nuo seniausi
laik etikumas, ar moralumas, yra laikomas svarbiausiu kultringo, ilavinto ir iauklto
asmens savitumu.
Kas yra dora? Jau XVI-XVII a. vairiuose ratuose buvo vartojamas lietuvikas daiktavardis
"dora". Manoma, kad jis yra kils i bdvardio "doras", o is - i veiksmaodioderti,
susijusio su veiksmaodiu"daryti" bendrai, darniai veikti.. Taigi dora reikia tai, kas dera,
pritinka, kas didina derm moni santykiuose ir tam pareikalauja vidini mogaus pastang.
domu tai, kad lietuvikame odyje pabriamas btinumas derinti, iekoti derms, t.y. bti
aktyviam, smoningam ir valingam. ( r. Algirdas Sabaliauskas. Lietuvi kalbos leksika.V. Mokslas. 1990.)
Morale vadinsime paius paproius, elgesio normas, gyvenimo taisykles, kurias viena
karta perduoda kitai; bendrus reikalavimus, individo jau randamus gyvenime; j privalu laikytis,
kad bt manoma bendrai gyventi ir sutarti( ta prasme kalbame net ir apie nusikaltli
moral). od "dora" vartosime, vertindami asmens elges ir jo individual poir morals
normas. Moral - daugiau iorin, bendra, visuomenin (objektyvi), vieja nuomone
palaikoma tvarka, o dora - vidin, individuali (subjektyvi), vidiniu sitikinimu, sine palaikoma
to paties reikinio pus. I ia kil apibdinimai : doras, padorus mogus.
Etika - tai filosofin disciplina, kurios objektas yra moral ir dorov. Ji tiria ir aikina morals
ir dorovs reikini ypatingum, kilm, bendramogikum ir istorin santykinum, teorikai
pagrindia princip ir norm sistem. Trumpai: etika tai morals ir dorovs teorija.
Morals ir etikos terminai neretai vienas kit pakeiia, nes gero elgesio norm sistema ir j
pagrindianti teorija niekada nra grietai atskirtos.Etikos tikslas nuo pat jos atsiradimo buvo
labai praktikas: imokyti mog teisingo gyvenimo, paaikinti, kodl mogus turt bti

geras. Teisingumas ar gerumas visada reikalauja pagrindimo. Todl etik paprastai sudar trys
dalys:
I.

Bendras apmstymas, kas yra mogus, kas jam yra gera ir bloga Pasaulio ir mogaus
bties jame samprata, pagrindiama religija arba filosofija.

II.

mogaus prigimties jo valios galimybi: jo aistr, motyv, nesismonint impuls, vidinio pasaulio (sielos ) painimas, - psichologin dalis.

III.

Normin dalis: principai ir konkreios taisykls bei normos su rekomendacijom

kasdieniniam gyvenimui.
Istorijos bgyje moralje vis labiau tampa svarbs ne ioriniai, vieosios nuomons
vertinimai, o vidinio sitikinimo, apsisprendimo, asmenins atsakomybs dalykai. Todl etika
vis labiau ima vengti apibrinti elgesio taisykles konkreiais nurodymais ir vis labiau tampa
bendrja dorovinio gyvenimo princip pagrindimo teorija, reikiania rpest dl mogaus
bties pilnatvs. Etika, pagrsta mogaus prigimties aikinimu, vadinama humanistine.
Neretai tokia etika pavadinama gyvenimo menu. tai kaip samprotauja vienas ymiausi XX a.
humanistins etikos atstov Erichas Fromas: Humanistin etika, kuriai "gris" yra sinonimas
to, kas yra gera mogui ir "blogis" - tai, kas yra bloga mogui, teigia,kad nordami inoti,
kas yra mogui gera, mes turime inoti jo prigimt. Humanistin etika yra taikomasis
"gyvenimo meno" mokslas, besiremiantis teoriniu "mokslu apie mog".
Gris ir blogis - yra dvi paios bendriausios moralinio vertinimo kategorijos nuo kuri
apibdinimo prasideda kiekviena etin teorija. Pamginkime pasekti, kur krypsta ms mintys,
vaizduot, jausmai, tariant od "gris"?
Tikiniam mogui aukiausias gris - Dievas. Priklausomai nuo to, kaip jis suvokia
Diev, taip supranta ir gr Nuo seniausi mitologini laik diev elgesys ir j priesakai,
malons bei bausms buvo pagrindiniai orienyrai mogui, kaip jis privalo elgtis. Istorijos eigoje
moni protus palaipsniui ukariauja filosofins teorijos, kuriose gris siejamas su kuriuo nors
principu: laims, malonumo siekimu, pareigos atlikimu, mogaus prigimties realizavimu ir pan.
iuo metu etikai ima vis labiau gilintis konkretaus gyvenimo, elgesio ir asmenybs pilnatvs
bei gyvybingumo dalykus, o ne bendruosius principus ir j sistemas.
Etikos vystymuisi labai svarbi yra Sokrato(5 a. pr.Kr.) filosofija, kurioje jis kritikai
vertino savo bendraami sitikinimus ir elgesio bd. Pagrindin jo mintis: blogis kyla i
mogaus neinojimo. Jei mogus suvokt, kad jo pasirinkimas yra neteisingas, jis tikrai taip
nesielgt. Joks mogus negals bti blogu savo laisva valia.

Lietuvos auditori rmai

Kvalifikacijos klimo kursai 2004

Sokrato mokinio - Platono poiriu, gris mogaus gyvenime yra tiesiogiai susijs su
Kosminio Grio idja, kuri turt bti pagrindas vis moralini sprendim. Veiksmai yra tiek
geri, statymai - tiek teisingi, o mons tiek dori, kiek jie seka idealiais pavyzdiais.
Aristoteliui gris reikia saik, nuosaik ir proting mogaus prigimties reikmi patenkinim,
kuriam ir taikytinas odis -"laim", arba palaima. Geri veiksmai, statymai ir geras
charakteris yra priemons, kuriomis pasiekiama individuali ir visuomenin gerov.
Skeptikai bando atsiriboti nuo visoki konkrei patarim, teigdami, kad jokie sprendimai
negali bti pakankamai pagrsti.Todl tikras filosofinis santykis reikalauja atsiribojimo bei
tolerancijos kit moni veiksm atvilgiu ir atsargumo savo paties veiksmuose.
Epikrieiams, sekusiems savo mokytojo Epikro poiriu, malonumas yra vienintelis grio
kriterijus, taiau j nuomone proto pagalba mogus gali planuoti ir kurti savo gyvenim ir
vardan to aukoti trumpalaikius malonumus ilgalaikei gerovei. Jie skyr natralius
malonumus" (ataraxia), kurie yra nuosaiks ir sveiki nuo "nenatrali", kurie yra godumo ir
aistr pagimdyti.
Stoikai (Seneka, Epiktetas, Markas Aurelijus, Ciceronas ir kt.) patardavo doram mogui
vengti ir neprisiriti prie materiali grybi, visuomenini mad ir aplinkini nuomoni. J
etikos tikslas - pasiekti abejingum tiek malonumui, tiek ir skausmui bei kaniai Protas turs
nuraminti jausmus ir aistras. Stoikai mok ramiai ir santriai priimti visus likimo smgius.
Ramybe a vadinu sielos pusiausvyr,- rao Markas Aurelijus. Toki bsen stoikai vadino
apatija.
ymiausias vidurami religinis filosofas v.Augustinas teig, kad mogaus gyvenimas yra jo
ibandymas, nuo kurio priklausys atpildas pomirtiniame gyvenime. Jis daugiausiai turs rpintis
savo iganymu, aminuoju gyvenimu. Ir gris, kaip mogaus prigimtini reikmi patenkinimas
turs bti pajungtas aminosios dievikos palaimos siekimui, kuris kyla i dorybingos sielos.
I.Kantas idst poir, kad moralin vertyb - "gera valia" - aukiausias gris, kuriam yra
pajungtos visos kitos vertybs. Etin vert turi ne tai, kas patenkina natralius mogaus
poreikius (malonumo, laims, naudos siekim), bet itikimyb laisvai nusistatytiems
beslyginiams proto reikalavimams - kategoriniams imperatyvams. Tik smoningai atlikdamas
savo pareig, mogus atskleidia savo esm.
iuolaikins etikos raidai labai svarbus yra vokiei mstytojas - F.Ny (Nietzsche). Jis
pasmerk tradicins krikionikosios morals prievartin slopinant pobd, nes tapdama
vyraujani draudim sistema, ji gimdo prislopinto vystymosi, pavyd ir prisitaiklik mog-

Lietuvos auditori rmai

Kvalifikacijos klimo kursai 2004

aplinkybi auk. Tikroji moralini vertybi versm valia galti, savo krybini mogaus
gali tvirtinimas.
i dien humanistin etika pabria, kad grio idealas neturt bti abstraktus, primestas ar
svetimas mogaus biai. Todl gilinamasi mogaus prigimties ir mogik gyvenimo slyg
problemas. Vis daniau remiamasi psichologija, kreipiamas dmesys nesmoningus moni
siekimus, j poelgi motyvus. Ikeliama asmenin mogaus atsakomyb u savirealizacij ir
aktyvi veikla, siekiant prasms. E.Fromas: "Gris humanistins etikos prasme yra gyvenimo
tvirtinimas, mogaus gali atskleidimas. Vertyb yra atsakomyb u savo paties egzistencij.
Blogis reikia mogaus gali alojim, yda yra neatsakingumas savo paties atvilgiu".
2. Dorovin tradicija
Tradicija istorikai sitvirtinusi kultros form ( paproi, norm, simboli, idj,)
perdavimas i kartos kart. Ji laiduoja kultros iliekamum ir vienov.Kaip inia, odis
moral ar etika reikia paproiai. mons nusistato sau tam tikrus elgesio bdus, pranta
patys ir kitus, naujsias kartas, pratina elgtis prastu bdau. Labai supaprastintai kalbant,
moral ar dora tai yra tvarka, kuri anksiau ar vliau nusistovi kiekvienoje bendruomenje, tai
jos pirminio vieningumo solidarumo slyga, antraip, i bendruomen bt pasmerkta
inykimui. Kolektyvas savo gyvybingumui palaikyti reikalauja tam tikr slyg, kurios atskiram
individui gali neatrodyti savaime suprantamos, J prasm atsiskleidia per ilgesn laik ir po
gilesni apmstym. Bet kart nusistovjusios, paprotins normos ikyla prie kiekvien i
ms kaip privalomyb, bendruomens lkestis, kur mums tenka patenkinti, o nepatenkin
paprotini lkesi, galime susilaukti, kartais netikto, prieikumo. Tai labai jauia tie,
kuriems tenka daug keliauti ir bendrauti su usienieiais. Paproiai labai ltai keiiasi.
Nordami tapti savu naujoje aplinkoje turime skaitytis su nusistovjusiais paproiais. Jei tai
nepavyksta, tai tiktinas susvetimjimo jausmas. Moraliniai paproiai suformuoja ilgalaik
gilumin dorovin tradicij, kuriai kiekvienas esame pajungiami, nors kartais to ir
nesuvokiame. Tai kaip gilioji ups vagos srov, ji galinga, net jei paviriuje jos skuri ir
nesimato; ypa su tuo tenka skaitytis kiekvienam, noriniam ta upe plaukti ar j perplaukti. Jei
nenorime per gyvenimo up plaukti pasroviui, turime sismoninti ne tik savo siekius, bet ir
savo aplinkos (eimos, gimins, tautos, kultros) dorovins tradicijos prasmingum. Tam
pasitarnauja autoritetai, konkrets pavyzdiai, tai sukaupta tokiose, regimai, paslaptingose
svokose kaip siela, dvasia, tai slypi konkreiose, kasdiense ms pareigose savo artimui.
Angl raytojas Gilbertas Kytas estertonas (1874-1936) yra paras poem, kuri
vadinasi Baltasis arklys. Pavadinimas siejasi su plaiai inomu, be galo senu pieiniu olje
ant kalvos, vaizduojaniu arkl. Baltasis arklys yra Vidurio Anglijoje, alia Jufingtono. Jo ilgis
374 pdos (pda apytikriai 35 cm). Sukurtas apie 350 m. pr.Kr. Vaizdavo kelt arkli deiv
Lietuvos auditori rmai

Kvalifikacijos klimo kursai 2004

Epon. Pieinys puikuojasi kreidins kalvos laite, kakur Berkyre; spjama, kad jis yra
paliktas kelt. Silueto linijos vyti kreidos baltumu, kontrastuojaniu su alia ols spalva tose
vietose, kur neatmenamais laikais buvo nuimta velna, kuri, beje, siningai nuiminjama ir ligi
iolei. Nes ol, inia, stengiasi ukariauti vis erdv aplinkui, utvindyti baltas linijas alia
banga, ir jeigu mons i kartos kart, i tkstantmeio tkstantmet t linij nevalyt,
senovinis siluetas jau imt kart bt buvs prarytas stichijos. Vien tik protingos valios, kuri
savo atkaklumu gali pranokti stichij, dka mes iki iol groims ir stebims iuo siluetu, kuris
buvo toks jau Alfredo Didiojo laikais. Kyla klausimas: kada ities jis buvo sukurtas? Ar labai
seniai, - tada, kai pirm kart irai jo linijas, ar visai neseniai, gal net vakar, kai paskutin
kart nupjov ol?
Paslapting siluet kalvos laite G.K.estertonas laik simboliu to, k vadino monijos
tradicija. Mes esame mons todl, kad tvai skiepijo mums tam tikrus priesakus, vertinimus,
dorovinius gdius, nuvalkiotus truizmus arba, kitaip tariant, visiems inomas tiesas, kuri
mogus moksi i kartos kart, stodamas moni sjung. Jais grindiama viskas, skaitant ir
paprasiausi sveik estetin reakcij. Kaip sak raytojas, gamtos gro mes gebam atsakyti
dkingu diaugsmu vien todl, kad mumyse nuo vaikysts yra diegtas protis dkoti motinai
u skaniai ikept pyrag; o kas nesugeba dkoti, tam greitai apkars ir gyvenimas - ne tik
pyragas. Gali pasirodyti, kad monijos dorovinis palikimas duotas ir priimtas ms vien kart
ir visiems laikams, kad jis yra saugus ir apdraustas, savaime mums priklausantis turtas.<> o
ne, niekas nra savaime suprantama, niekas nra savaime pasiekiama. Jeigu tik mes rpestingai
nevalytume Baltojo arklio kontr, juos akimirksniu ugot ol, ir jie bt prarasti visiems
laikams. Ne dorovin tradicija saugo mus mes saugome j ( arba nesaugome).
G.K.estertonas.Rinktin. V., Mintis, 1989, psl.5-6.

Lietuvos auditori rmai

Kvalifikacijos klimo kursai 2004

3. Moral ir statymas
Morals normos danai vadinamos neraytais statymais. Teiss statymai sigalioja tada,
kai tampa surayti ir gauna valstybini instancij aprobacij. Teis ir moral turi bendrum, bet
viena kitos nepakeiia. Abiems sritims svarbi kategorija teisingumas, tai yra bendra tvarka,
kurios atvilgiu visi laikomi lygs, nors i ties tokie niekada negali bti. Morals normos tol
esti teisikai netvirtintos, kol pakanka, kad j laikomasi kiekvieno gera valia kaip paproi, i
pratimo ar i sitikinimo. Jei bendruomens ar bendrijos gyvybingumui ilaikyti nebepakanka
geros valios ir tam tikr elges reikia padaryti privalom, j ima saugoti raytinis statymas
teistvarka. Tuo ima rpintis prievartos aparatas: teismai, policija, kaljimai, kariuomen.
Nukrypimai nuo privalomos normos yra baudiami, nes jie pavojingi bendrijos, kaip
organizmo, gyvybingumui. inoma, kiekviena bendrija, kuri remiasi vien prievarta, anksiau ar
vliau yra pasmerkta iirti. Bendrija tol yra gyvybinga, kol j sudarantys individai jauia bendro
buvimo poreik ir prasm. Tada jie yra suinteresuoti bendrij ilaikyti ir jauia atsakomyb u
tai.
Teis remiasi valstybs organizuoto prievartos aparato grsme ir bausms baime.
Moral orientuota tik laisv mogaus apsisprendim. Kiekviena bendrija gyva savo nari
moralini ryi

jga. Pagarba statymui remiasi smoningu dorovingumu. Grieiausi

statymai yra bejgiai, jei mogus neturi vidins dorovins nuostatos. Tai patvirtina recidyvist
likimai -jokios bausms neatbaido j nuo pakartotin nusikaltim. Teisinis nusikaltimas
daniausiai kyla i dorovinio neatsakingumo. Kai mons sismonina bendr gyvenimo tvark
kaip abipusi pareig ir teisi sutart, tai kiekvienas atlieka savo pareig bendruomenje ir
todl jauiasi turs teis laukti to paties i kito. Kiekvieno siningas naas duoda prasming
rezultat. Ir atvirkiai, jei asmuo savo pareigas atlieka, o i kit atsakomj pastang
nesulaukia, jis pagrstai ima jausti moralin nuoskaud. Jei mons nesugeba susitarti
suderinti savo interes moralins nuoskaudos perauga teisminius iekinius.
Teiss ir morals normos skiriasi savo apibrtumu. Teisiniuose dalykuose yra svarbus
pats faktas - ar mogus prasieng ar ne, o kodl jis prasieng, kokie jausmai j buvo apm, tai jau antraeils reikms dalykai. Tuo tarpu moraliniam vertinimui yra svarbus ne tik pats
veiksmas, poelgis, bet ir jo motyvai. Moral yra jautri begalinei mogikumo reikimosi
vairovei. Morals jga atsiskleidia sudtingose situacijose, kur nepakanka inoti norm, o
reikia bti kilniam ir suprasti kit mog. Dorovje svarbiausias baudjas yra paties mogaus
sin, jokia iorika prievarta jos nepakeis. Teiss poiris gali bti formalus ir abejingas
daugeliui esmini dorovini problem.
Formalizmo esama ir morals dalykuose, ypa kai j mginama sutalpinti apibrt
norm sistem. Asmuo virsta savotiku buhalteriu, kai vairiausius poelgius, nenusakomus
niuansus ima vertinti tik pagal gero elgesio instrukcijas. Formalizmas moralje netgi
Lietuvos auditori rmai

Kvalifikacijos klimo kursai 2004

pavojingas, jei nebeskiriama legalaus elgesio nuo doroviko. Kartais mogus lyg ir nenusikalsta
ar net gi atlieka pagirtinus darbus, bet ne i geros valios ,o i iskaiiavimo. Dorovs poiriu
vertingiausias yra laisvas ir geranorikas elgesys be joki iskaiiavim. O statymas yra
saugaus bendro gyvenimo garantija formaliu poiriu, palaikoma prievarta.
Pilietinio nepaklusnumo atvejai primena, kad visi statymai yra visuomenins sutarties
rezultatas, tai yra jie moni sukurti ir moni gali bti tobulinami.
4. Vertybs ir grybs
Kai mes pradedame svarstyti apie tai, kas mums patinka ar nepatinka, kam mes
pritariame, k atmetame, k laikome baustinu, o k vertu pagyrimo ar apdovanojimo, mes
sitraukiame mstym apie vertybes. Kai kurie autoriai skiria neorganines, vitalines, psichines,
dvasines vertybes. Paprasiau skirti dvi mogaus siekini ris: vertybes ir grybes.
Vertybs iskiria dalykus, kurie mums yra esminiai, svarbiausi bendriausiu poiriu
( pvz., laisv, laim ir pan.); jomis galime ireikti ypating santyk ir monms (pvz.,
atsakomyb);gali bti sitikinimo ar idealo iraika (pvz., teisingumas,itikimyb); gali bti
kriterijus, palyginimo matas (pvz., tikrumas, profesionalumas, autentikumas); gali bti
priemons tikslui pasiekti (pvz., inojimas, tikslumas ); gali bti tai, kas yra malonu, bet gali
bti susij su ypatingomis pastangomis(pvz.,savs tvirtinimas, pripainimas ir pan.).
Grybs patenkina ms materialias reikmes, o vertybs dvasines. Grybs yra
sunaudojamos, o vertybs nra isemiamos. Ne visada pakanka pasakyti, kad vienas ar kitas
dalykas atrodo svarbesnis u visus kitus, daniausiai tenka pagrsti, kodl mes taip vertiname
vienus dalykus, o kit ne. Kadangi grybs yra susij su mogaus fizinmis ir kinmis
reikmmis, todl daniausiai yra konkreios ir dalins asmenybs ir gyvenimo visumos poiriu
( pvz., maina, namas, paskola i banko ir pan.). Vertybs apsprendia, kam bus naudojamos
grybs, koki viet mogaus gyvenime jos turs. Tam tikra prasme, grybs galt bti
palygintos su priemonmis , o vertybs su tikslais. Suprantama, kad dailininko krybai reikia
molberto ir da, reikia pinig, kad turt dirbtuv, galt keliauti po pasaulio muziejus, bet
visai tai nra garantija, kad jis susilauks moni pripainimo kaip menininkas. Menininko
kokyb apsprendia jo vertybs, ir jokiomis grybmis to nenusipirksi. Turtingas mogus gali
savo pinigus investuoti tolesn grybi didinim, gali aukoti kultrinei veiklai skatinti ( pvz.,
Nobelis, J.Sorosas, P.Vileiis ir kt.), o gali pagarsti savo taka tiek grybi, tiek ir vertybi
naikinimui, terorizmo plitimui (pvz., Osama bin Ladenas ir kt.). Tai priklauso nuo j asmenybs
vertybins nuostatos.
Vertybs mogaus prigimties ir kultros slygotos, labiausiai branginamos monijos
mintijimo, elgesio ir veiklos formos, tradicikai saugojamos kiekvienoje bendrijoje, kaip
asmeniniam tobuljimui btini siekiniai. Vertyb danai apibdina ne tai, kas yrakaip realus
Lietuvos auditori rmai

Kvalifikacijos klimo kursai 2004

faktas, bet kas turt bti, todl susij su idealais ir principais. Principai ir vertybs yra
neatsiejami tarpusavyje susij. Principai yra pati bendriausia mogaus sitikinim forma.
Vertybs ireikia principus konkreiau, labiau susietai su ms gyvenimo patirtimi.
Kiekviena kultra turi sau bding vertybi sistem, kuri formuoja atskiros bendrijos
pasaulir ir pasauljaut. Labai trumpai galtume apibrti, kad vertybs yra tai, kas
mogui yra iskirtinai svarbu, kas daro j mogumi Vertybi sistema, apjungta vienu
principu, sudaro asmenybs vertybin nuostat. .Ji apsprendia ms spontanik reakcij.Tai
galt bti pavadinta dvasiniu asmenybs stuburkauliu. Kai kurie mstytojai tvirtina, kad
vertybi sistemos yra kil i religinio kulto. iuo metu skiriamos pasaulietins (humanistins) ir
religins vertybs ir vertybins nuostatos. sigilinus aikja, kad abiem atvejais daniausiai
kalbama apie tuos paius dalykus. Religijoje vertybs ne tik sulydomos vien sistem, bet jos
paventinamos, gauna ypating pobd visa vienijanios, visa pagrindianios, visa kurianios
bties Dievo atvilgiu. Religins vertybs paprastai sudaro pagrind apibrto tikjimo, kurio
centre yra ventenyb (sakrum) Dievas. Ne visose religijose Dievo samprata yra tokia pati,
o kai kuriose, pvz., budizme, jos nra. Krikioni tikjime, kuris vyrauja ir Lietuvoje, Dievas
yra transcendentin (esanti anapus svokinio painimo rib, pastama tik intuicija) objektyvi
btis, visa ko pradia, pagrindas ir tikslas. Pasaulietiniu poiriu, sukrs Dievo svok,
mogus siek veikia savo dvilypum: prigimtin ribotum ir berib laisvs ir galios trokim.
Siekdamas tobulumo, mogus sutelkia save absoliutaus ir begalinio vertingumo link. i berib
riba, siekinys ikyls vir vis esam pasiekim yra tai, kas mums venta, nes tai nusako ms
gyvenimo pagrindin krypt, jo esm ir prasm.
Humanistai taip pat teigia mogaus poreik transcendencijai - ribos, ribotumo
perengimui , bet jie pabria tame mogik pus, kiek tai yra asmeninio udarumo,
egocentrizmo veika ir atsivrimas pasauliui bei kitiems monms. Humanistams svarbiausia yra
rasti pagrind mogikam bendrumui solidarumui ir tolerancijai tarp skirtingiausi
pasaulir ir religij. Galutinis klausimas Dievo samprata paliekamas atviras, ia
kiekvienas yra laisvas pasirinkti ir apsisprsti. Vieni gali bti ateistai neigti Dievo buvim, kiti
agnostikai abejoti galimybe Diev painti, treti tikintieji, taiau humanistiniu poiriu vis
j vertybs gali bti bendros.
Humanistiniai principai yra tokie sitikinimai, kurie akcentuoja piln mogikumo
atskleidim kiekviename i ms. mogus turi pats sprsti savo problemas pasitelkdamas galias
kurti, mstyti, mylti, dirbti. Kiekvienas mogus yra vertingas ir vertintinas. Individas gali
aukoti savo gyvenim ar gyvyb vardan idjos, duoto odio, itikimybs, tvyns meils ar
tikjimo tai yra jo laisv. Bet nra tokios idjos, tokios organizacijos ir veiklos, kuri turt
iankstin teis savo gerovei aukoti mog. Morals normos, statymas mogui, o ne mogus
statymui. Humanizmui priimtini visi tie dalykai religiniame tikjime, kurie artina mones,
Lietuvos auditori rmai

Kvalifikacijos klimo kursai 2004

stiprina j pasitikjim vienas kitu ir abipus pagarb, didina prigimtin pajgum mylti,
protauti, kurti, siekti laisvs, diaugsmo ir laims, turti vilt.
Nuo seniausi laik mogikos vertybs mginamos apibendrinti per tris pagrindines
idjas: Tiesa, Grois ir Gris.Tiesos idja apjungia visas paintines vertybes, Groio idja
estetines, Grio idja yra bendra visoms etinms vertybms. Visas jas atskirti galima tik
santykinai, nes mogaus dvasin esm yra neskaidoma: protas, jausmas ir valia tik skirtingi
jos pasireikimai. Tiesa, Grois, Gris yra to paties siekinio skirtingi aspektai.
Grio, arba etins vertybs yra tokie siekiniai, kurie mums yra svarbs ne tiek
pokyiais aplinkoje, kiek ms viduje, ms asmenybje. Etins vertybs, tapdamos vidiniu
sitikinimu apsigyvenamumyse, tapdamos

ms sine. Kalbdami apie asmens

dorovin vert, turime galvoje jo vertybin apsisprendim, kurioms vertybms jis pasirys bti
itikimas visu savo mintijimu, elgesiu ir darbais. ymus lietuvi filosofas J. Girnius
teigia:Vertybs yra vis pareig pagrindas. Ne negatyvs draudimai, o grio entuziazmas yra
morals esm. (mogus be Dievo. 255)
Etins vertybs, tampanios ms smons, bet ir veiklos branduoliu, dar kitaip gali
bti vadinamos dorybmis.

5. Moralinis atkaklumas ir itikimyb sau

Viskas, kas yra iame pasaulyje, yra tik todl kad kakam ito reikia. is plaiai
paplits posakis pilnai tinka etikai. Moralin tvarka tol gyva, kol gyvas bent vienas mogus,
kuris jauiasi u j atsakingas. Taiau visas io klausimo sudtingumas tampa suprantamas tik
tada, kai suvokiame, kad prievarta, baim, nepritekliai, ar tiesiog, li savival kartais
skaudiai emina mogaus orum. Nra nei vieno statymo, nei vieno principo ar normos, kurie
gyvuot tik todl, kad jie geri ar teisingi. Turi bti konkretus asmuo, kuris pasirys u savo
sitikinimus kovoti, mesti ik abejingai ar agresyviai daugumai. Kartais kova bna tokia
nuomi, kad pareikalauja ir kovotojo gyvybs. Herojus va, kad bendramogika vertyb
ilikt. Apie tai mums primena klasikins tragedijos nuo senovs graik iki ms dien. Taiau
didingsias tragedijas maitina ms kasdienyb. Gris ir blogis kasdien kaunasi ms irdyse
ir ms aplinkoje. Kasdien monikumui apginti prireikia pasirylio, kuris nesitaiksto su
dvasios menkyste. Tai gali vykti visur: tavo kieme, tavo klasje, tavo eimoje
Moralini problem sprendimas niekada nra vien grynai logikas, teorinis, nes jis
susietas su labai paprastu

praktiniu klausimu: "Kokiame pasaulyje a noriu gyventi?"

Etikoje galutinis sprendimas visada nulemiamas vertybi. Savo sprendimu atsakydami

klausim, mes imtus kart kiekvien dien patvirtiname, kad ms mstymas (jo tikslumas ir
jga) yra neatsiejamas nuo vertybi. I keli galim sprendimo bd atsirinkdami vien, mes
Lietuvos auditori rmai

Kvalifikacijos klimo kursai 2004

10

iskiriame t, u kur jauiams atsakingi ir kurio vykdymui sutelkiame savo dmes ir

nebijome pastang. Tuo ir skiriasi teorinis (grynai mintinis ) sprendinys nuo praktinio, o tokiu ir
yra visi etiniai sprendimai. Vidurami mstytojas Angelijus Silezietis apie tai spja: Jzus
Kristus galt tkstanius kart gimti Betljuje, bet jei jis neatgim i naujo tavo sieloje, tu
vis tiek uvs.
Prisiminkime kelis pagrindinius etinius principus, vertybines nuostatas, bdingas
daugumai pasaulio religij ir filosofini sistem, kurios padeda atsirinkti teisingiausius
sprendimus:
1. Artimo meils nuostata.
2. Auksin vidurio kelio taisykl.
3. Individo savirealizacijos ir bendruomens gerovs sryio principas.
6. Sin
Sin yra esmingiausias kiekvieno ms A balsas. Tai ji vertina ms veiksmus,
norime mes to ar ne, teisiame save ar ne.Sin rodo ms inojim apie save paius. Anot A.
Maceinos, sin yra ms vidaus kirminas, kuris neduoda mums ramybs. Sin ms
mogikosios savimons (supratimo, k reikia bti mogumi tarp moni ir mogumi
pasaulyje) centras. Sin, tarsi, koks plaiaakis medis, upildo vidin ir iorin gyvenimo
erdv. mogikoje egzistencijoje nra nieko, kas nebt vienu ar kitu bdu, susij su sins
kamienu. C. Ellis Nelsonas tvirtina, kad gal teisingiau sakyti, kad asmuo yra sin, negu
sakyti, kad jis turi sin
Kalt, nerimas, abejon, gda, atgaila neleidia bti abejingiems, primena mums
pamintas ar paeistas vertybes ir tai, kad nepavyko priartti prie savo paties idealo.
Igyvendami gd raudonuojame tiek dl nuslptos kalts, tiek dl neteisingo kaltinimo.
Galime sutikti su vokiei filosofu Georgu Hegeliu, kad gdingumas nurodo vidin mogikojo
kaltumo rib: kai mogus raudonuoja, prasideda jo tauresnio a veikla. Gda suadina
savikritikum, skatina nor keistis. Kalt paprastai jauiama tada, kai netinkamai
apsisprendiama. Kalt tai duriantis skausmas, kur sukelia paeistos verts jausmas,
pasibjaurjimas tuo, jog nepavyksta prilygti idealiam savo paties modeliui
Pripaindami kalt, prisiimame atsakomyb u savo poelgius. Todl galime sakyti, kad
elgdamasis pagal sin, mogus tampa jautresnis vientisumui savyje.Amerikiei psichologas
Gordonas V.Alportas sin aikina, kaip vertybin apsisprendim. Ankstyvojoje vaiko sinje
gldi taip reikia. Maam vaikui skiriama bausm, jeigu jis paeidia tv nustatytas normas,
taisykles. Taiau jeigu konfliktai ir impulsai susiejami su savimi paiu ir savais siekiais, tai
sipareigojimai nebra iorin prievarta: privaliau nra tas pats, kas reikia. Man reikia
laikytis eismo taisykli, man reikia suvaldyti pykt. Mat, jei a to nedarysiu, tai sulauksiu
Lietuvos auditori rmai

Kvalifikacijos klimo kursai 2004

11

nemaloni pasekmi. Taiau a privaliau parayti laik, a privaliau surinkti iukles,

likusias po ikylos. A privaliau daryti gr, kaip a j suprantu. Visada, kai a vykdau sav, su
manimi susijus vertybin sprendim taip, lyg sakyiau:Tai dera su manuoju savo paties
paveikslu, o tai ne. A jauiu sipareigojim, kuriame nra baims pdsak. Privaliau a
igyvenu visada, kai stabteliu, kad man ikilus pasirinkim susieiau su savoidealiuoju a
Visi mginimai apibrti sin yra daliniai, nes sins visuma yra sunkiai aprpiama.
J galima apibrti
etiniu- doroviniu aspektu kaip mogaus apsisprendimo centr,
sociologiniu aspektu kaip mogaus socialinio elgesio centr,
religiniu-teologiniu aspektu kaip mogaus tikjimo centr
ir todl sakydami, kad mogus neturi sins, mes suabejojame paiu jo
mogikumu.
Senovs ind mitologijoje sin buvo siejama su dievu Varna. Kaip teigia mitas,
kiekviename moguje esanti to dievo akis, lpos ir dantys. Dievika akis moguje dmiai stebi,
kaip jis elgiasi, lpos saugoja j nuo blogio. Bet jeigu mogus nusikalsta ar prasiengia, tai
tuomet jo siel ima krimsti dievikieji dantys. iuo mitu bandoma paaikinti jau labai seniai
pastebta sinei bdinga savyb sielograua.
Senovs graik mitologijoje sin knijo kerto deivs erinijos: Alekta, Megera,
Tisifon. Jos nuolat kaltindavo mones, kurie nepaisydavo doros dsni. Jos buvo ypa
negailestingos mogudiams. Romn mitologijoje kerto deivs buvo vadinamos furijomis.
XX a. filosofas E. Fromas irykina autoritarins ir humanistins sins sampratos
skirtumus, velgdamas tame dviej etik

- autoritarins ir humanistins - skirtumus.

Autoritarins sins keliami kalts ir gdos jausmai i esms yra baims jausmo formos:
Autoritarin sin yra vid nukelto iorinio autoriteto balsas: tai gali bti tvai,
valstyb ar bet kurie kiti autoritetai, kurie kada nors yra buv kultroje. Kol mogaus santykis
su autoritetu bna iorikas, be vidinio etinio pritarimo, sunku kalbti apie sin; toks elgesys
yra paprasiausiai prievartinis, - j lemia bausms baim ir atpildo laukimas.Jis visada yra
priklausomas nuo autoritet buvimo, nuo ataskaitos jiems ir j parinkt, kartais visai reali,
galimyb bausti ar apdovanoti. Gera (autoritarin) sin yra patikimo autoritetui (ioriniam
ar vidiniam) suvokimas; kalta sin yra autoriteto nepasitenkinimo sismoninimas. Gera
(autoritarin) sin kelia gerovs ir saugumo jausmus, nes ji reikia ger autoriteto nuomon,
didesn jo artimum; kalta sin kelia baim ir nesaugum, nes elgesys prie autoriteto vali
kelia baim bti nubaustam ir (kas yra blogiausia) atitolintam nuo autoriteto. (E.Fromas,
mogus sau148150).

Lietuvos auditori rmai

Kvalifikacijos klimo kursai 2004

12

Humanistin sin tai ne suvidujintas balsas autoriteto, kuriam mes nortume siteikti
ar bijotume netikti; o kiekviename i ms slypintis ms pai balsas, nepriklausantis nuo
iorini sankcij ir gaunamo atpildo.
Kokia io balso prigimtis? Kodl mes j girdime ir kodl galime tapti jam kurti?
Humanistin sin yra ms asmenybs visybikumo reakcija jos pilnavert veikl ar jos
veiklos trikdym, ne vienos kurios nors galios veikl, bet visum vis gali,
apsprendiani ms bendramogik ir individuali egzistencij. Sin vertina ms,
kaip mogik btybi, gyvensen; tai yra ms vidinis inojimas, tai suvokimas ms
skms ar neskms gyvenimo mene. Taiau nors sin yra inojimas, tai yra daugiau nei
suvokimas abstrakios minties lygyje. Tai yra ms asmenybs visumos reakcija, o ne vien
proto atsakas. I ties, mums nra btina smoningai inoti, k sako ms sin tam, kad
btume jos paveikti.
Veiksmai, mintys ir jausmai, kurie padeda tinkamai veikti ir atsiskleisti ms asmenybei
kaip visumai, kelia vidinio pasitenkinimo arba teisingumo jausm, bding gerai
humanistinei sinei. Kita vertus, veiksmai, mintys ir jausmai, eidiantys ms asmenybs
pilnatvikum, kelia nerimo ir nepasitenkinimo savimi jausm, bding kaltai sinei. Taigi
sin yra ms reakcija mus paius. Tai yra ms tikrosios savasties balsas, kuris reikalauja
vertinti mus paius, gyventi produktyviai, vystytis pilnatvikai ir harmoningai, tapti tuo, kuo
mes esame galimybje. Tai ms visybikumo sargas, tai yra galia ireikti ms savasiai vis
jai deram pagarb ir tuo pasakyti taip savo savasiai. Kadangi meil gali bti apibrta kaip
mylimo mogaus galimybi velgimas, rpinimasis jomis, pagarba joms ir mylimo asmens
unikalumui, tai humanistin sin gali bti pagrstai vadinama mylinio rpesio balsu
mumis paiais. (E. Fromas.mogus sau, 162163).
Sin pareigoja skirti ties nuo melo, jausti kalt, gd, atgail ir panaius dorovinius
jausmus.
Melas tai netiesa, klaidinga informacija, faktai, neatitinkantys tikrovs. Siauresne
prasme smoningas tikrovs ikraipymas, siekiant suklaidinti ar nuslpti ties. Melas tai
apgaul.
Kalt. Padar moralin prasiengim ar nusikaltim, prarandame dorovin pusiausvyr
ir teisumo jausm, igyvename kalt. Sins kaltinimus patiriame kaip kani. Tai ms
auktesniojo A priekaitai emesniajam a. Prisipaindami kalt, j ipirkdami
sugrtame dorovins pusiausvyros bsen.
Gda. is jausmas kyla suvokus neigiam savo ar kit moni poelgi prasm,
eidiani ms orum ir savigarb

Lietuvos auditori rmai

Kvalifikacijos klimo kursai 2004

13

Atgaila. Tai vidin veikla, kai ipastama kalt, prisiimama atsakomyb u amoral
elges ir siekiama ipirkti savo kalt. Tada nusiraminama.
7.Solidarumas
Gilesnis dmesys reikalauja pabrti skirtum tarp solidarumo sveiko, krybingo
bendrumo ir prisitaiklikumo konformizmo. Solidarumas tai vieningumas, interes
bendrumas, bendramintikumas,.veikimas ivien su kitais. Solidarumas tai vienyb ir ryys,
kuriuo nra sumenkinamas ar sunaikinamas individualus a, o atvirkiai, kur kiekvieno
mogaus nelygstama vert yra teigiama ir saugoma. Solidarumo ryyje mons jauia primim
j individualaus ypatingumo, jauia laisv patiems sprsti ir bti atsakingiems.
Konformizmas (lot. Conformis panaus, atitinkantis) tai pasyvus prisiderinimas
prie aplinkos ar vyraujanios nuomons, sekimas elgesio standartais ar minties stereotipais. Jis
atsiranda todl, kad mumyse visada kovoja drsusis a itikimas savo nepriklausomybei, ir
bailusis a, kuriam svarbiausia prisitaikyti, bti kaip ir visi, ir todl jam labiau u visk baisu
isiskirti, pasijusti kitokiu, kuris, kit nuomons veriamas, iduoda savo sitikinimus, jausmus
ir vertybes. Kuo labiau mogus ivysto savo smoningj A, tuo labiau jis vaduojasi i
pirmini savaimini fizini sait su motina, eima, savaisiais. Natral gamtin, kraujo
ryio, susietum pakeiia smoningas dvasinis ryys mogikasis solidarumas. Jis gali kilti i:
a) i baims bti atskirtu, elementaraus saugumo siekimo ir veda minios
konformizm;
b) i laisvs siekio.
Solidarumas vystosi laisvs ir lygiavertikumo aplinkoje. Tikrasis solidarumas
neatsiejamas nuo tolerancijos (primimo), kitaip galvojaniam, kitaip besielgianiam, kitaip
atrodaniam. Daugelio mstytoj poiriu solidarume realizuojama visuomenin mogaus
esm, kai jis jauiasi pats savimi ir kartu su visais: mogus yra vienas ir suritas tuo pat metu.
Jis yra vienas tiek, kiek jis yra unikali btyb, nepanai joki kit ir suvokiantis savo savast
kaip atskir egzistencij. Jis privalo bti vienas, kai jam tenka daryti sprendimus, remiantis savo
proto pajgumu. Ir visgi jis negali likti vienias, nesusijs su savo artimaisiais. Jo laim
priklauso nuo solidarumo, kur jis jauia artimuosiuose, praeities ir ateities kartose.
(E.Fromas)
Alfredo Adlerio (1870-1937, ymaus austr psichiatro, individualiosios psichologijos
krjo nuomone, mogaus siela yra psichinis organas, vienijantis atskirus individus vien
organizm. Todl ms sielos stovis visada ikalbingai byloja apie ms ger ar blog ry
su bendruomene. Teigiami jausmai: simpatija, diaugsmas, geranorikumas, linksmumas,
kantryb, atvirumas ir kt.- skatina moni bendrum, o blogi jausmai pavydas, bailumas,
valdingumas, pyktis, lidesys - liudija nutolim nuo savo visuomenins esms.
Lietuvos auditori rmai

Kvalifikacijos klimo kursai 2004

14

Su kiekvienu mogumi bendraudami mes turime dvi galimybes:

1 slopinti jo galias paiam galvoti, jausti ir veikti ir taip eisti j.
2 paskatinti jo galias paiam galvoti, jausti ir veikti, - tuo padrsinti ir solidarizuotis
su juo.
Realus bendruomens gyvenimas kuriamas tik padrsinimo ir bendradarbiavimo aplinkoje.
Solidarum kiekvienas i ms kuriame kasdieniniu savo elgesiu. Tikro solidarumo pagrindas
laisva asmenyb ir atsakingas apsisprendimas; jo kriterijus humanistin sin, o
konformistinio bendrumo baim ir prisitaiklikumas; kriterijus k pasakys kiti.

Lietuvos auditori rmai

Kvalifikacijos klimo kursai 2004

15

8. Meil
Meils visi laukia kaip stebuklo. Paprastai sivaizduojama, kad ji - ypatingas, labai
stiprus jausmas, kaip likimo malon, arba atvirkiai, jausm audra, aptemdanti prot ir neanti
nelaimes. Manoma, kad meil nepavaldi protui ir valiai. Senovs graikai turjo net kelis
odius, reikianius meil, ir tai rodo koki didel reikm jie teik iam odiui:
Eros (gr.) pirmin jga, prisidjusi prie kit diev, ems moni, atsiradimo. vaizduotas
graiu sparnuotu berniuku su lyra arba lanku ir strline per pet. Romn kultroje vadinamas
Amru, Kupidonu (gr.) troktantis.
Philos (gr.) meil biiuliui, kratui, mokslui ir t. t.
Agap meil velni, prieraii, jungianti panaios dvasios mones. Pirmj krikioni
bendruomeni bendra vakarien, kuri buvo rengiama krikioni vienybei, artimo meilei
palaikyti, pltoti.
Storge (gr.) velni, eimynin meil, jungianti artimas sielas.
Caritas (lot.) grynai dvasin meil, laisva nuo egoizmo ir savanaudikumo, meil kupina
uuojautos, pagalbos ir pagarbos mogui ir Dievui.
Prisimindami ilgamet Vakar Europos humanistin tradicij, turtume suvokti visa
apimani meils reikm mogui. Meil yra idealus ryys su pasauliu ir monmis, tai
smonje egzistuojanti asmenybs nuostata, kylanti i prasms poreikio. Meils nuostata
padeda individui atgauti jausmin harmonij su pasauliu, isivaduoti i dvasins vienatv
kaljimo visa savo esybe. Bet meil nra vien jausmas, tai smoningas sprendimas ir valios
pastanga, ryio su pasauliu bdas. Kaip pabria E.Fromas savo knygoje Menas mylti
meilje realizuojamas paradoksas: jauiama vienyb, solidarumas su kitais, bet tuo paiu
o tai labai svarbu ilaikomas nepaeistas asmenybs individualumas ir vientisumas. Tokia
meils nuostata duoda mogui galimyb jausti dvasin laisv ir pakilum. Meil tai dviej
savasi ryys i centro centr, kas vadinama dvasiniu intymumu. Tai ilgalaikio moni
ryio slyga. Todl tai visai rimtas pagrindas lytiniam intymumui. Taiau meil nra geismas
turti kit mog. Turti galima tik daikt.
Ypatingo atsargumo reikalauja XX a. akcentuojamas poreikis meils sau, kuris anaiptol
neturt bti siejamas su narcizmu ar egoizmu, bet su atsakingu reiklumu savo asmenybs
vystymui. Jei individas gali mylti produktyviai, jis myli ir save, jei jis gali mylti tik kitus, jis i
viso nesugeba mylti. Nra tokios mogaus sampratos, kuri neapimt ir mans paties. Tarpe
vis meils ri: motinikos, tvikos, brolikos, lytins, meils sau, ypatingo dmesio
susilaukia gebjimas mylti savo artim .
Meil, kaip tobuliausia ryio forma, remiasi painimu, pagarba, rpesiu,
atsakomybe, atsakomybe ir veiklumu. Aptarkime tai bent trumpai. Meilje visados yra
Lietuvos auditori rmai

Kvalifikacijos klimo kursai 2004

16

stebuklo ir paslapties, bet tai nereikia, kad ji yra nesuprantama ir svetima protui. Paindami
savo meils objekt, tiksliau vertinsime savo veiksmus ir pagerinsime tai, kas yra tobulintina.
Jei neinome, k ir kaip reikia daryti, visi btini meils elementai

rpestis, pagarba,

atsakomyb gali likti tik tuiais odiais ir iliuzijomis.Danai neinome, kaip svarbu meilje
aktyvumas. Kai kas meils laukia pasyviai, kaip likimo ar Dievo dovanos. Aiku, reikt skirti,
ko tuo aktyvumu siekiama. Jei meil suvokiame kaip kito mogaus stiprinim, tai itoks
aktyvumas visados bus laukiamas ir sutiks teigiam atsak. Meilje svarbu ne tik bti mylimam,
bet ir paiam mylti. Meil daro stebuklus, ms siela atsiveria kitam mogui, o per j ir visam
pasauliui. Ms energija ir galia auga.
Meil tai pasiryimas. Teigiama kito asmens reakcija patvirtina usimezgus ry, o
neigiama spja, kad mes kak darome ne taip. Pozityvusis meils patyrimas vadinamas
produktyvija meile Tikroji meil yra produktyvumo iraika ir apima rpest, pagarb,
atsakomyb, inojim. Tai ne kieno nors sukeltas susijaudinimas, bet veiklus augimo ir laims
mylimam asmeniui siekimas, slypintis kiekvieno gebjime mylti. Meil kam nors yra meils
galios gyvendinimas ir susitelkimas. Produktyvumas, tai tokios asmens charakterio
nuostatos susiformavimas, kurios dka mogus veikia priklausomyb, savo narcistin nor
inaudoti kit arba atsiriboti nuo vis, gauna pasitikjim savo paties galiomis, drsos
pasikliauti savo jgomis siekiant tikslo. Meil yra aktyvus rpinimasis gyvenimu ir tuo, k
mylime. Kur io veiklaus rpesio nra, ten nra ir meils.Esminis poreikis uiuopti ry su
kitu mogumi taip, kad bt perengtas mogaus vienatvs kaljimo ribos, yra susijs su
iskirtiniu mogiku poreikiu painti mogaus paslapt. Juo giliau skverbiams ms ar
kieno nors kito esyb, tuo labiau painimo tikslas tolsta nuo ms. Anot v. Augustino,
Pastame tiek, kiek mylime.

Lietuvos auditori rmai

Kvalifikacijos klimo kursai 2004

17

Trumpas tarptautini odi ir termin odynlis

Absoliutus beslyginis, visikas, pilnas, tobulas
Absurdikas neturintis prasms, nenuoseklus, logikai prietaringas.
Agnostikas neigiantis galimyb painti.
Amoralizmas - etin paira, neigianti priimtas morals normas, nes prasti morals kriterijai
laikomi nepagrstais.
Antonimas visai prieingos reikms odiai
Asketas - marinantis savo kn, gyvenimo malonum atsiadantis mogus
Diskriminacija teisi atmimas tam tikrai grupei moni.
Egocentrizmas savo asmens laikymas visa ko centru.
Ekscentrikas keistas, noringas, smoningai paeidiantis logikos ar vyki nuoseklum.
Empatija gebjimas sijausti kitos btybs igyvenimus, pasijusti kito vietoje.
Eudemonizmas - (nuo gr.odio eudaimonia - laim); etikos samprata, didiausia vertybe
laikanti laim (asmenin ir visuomenin), o jos siekim - svarbiausiu dorovingos veiklos
motyvu.
Hedonizmas - (nuo gr. hedone - malonumas, pomgis); etikos teorija, teigianti, kad
aukiausias gris ir mogaus elgesio dorovinis kriterijus yra malonumas.
Hipotez nerodytas, bet tiktinas aikinimas
Imoralizmas - abejingumas morals dalykams.
Idealas [gr. idea svoka, vaizdinys] tobulyb, pavyzdys, aukiausias tikslas.
Intymus nepaprastai artimas
Kategorija pati bendriausia svoka
Kapituliuoti pasiduoti, pripastant savo bejgikum.
Kompromisas prieing pusi susitarimas, pasiektas abipusiu nuolaidumu.
Kontekstas prasms atvilgiu ibaigta teksto dalis, leidianti tiksliai suprasti j einanio
odio ar posakio reikm, kokio nors reikinio aplinkybs.
Legalus leistinas, nepaeidiantis nustatyt norm - tiek teisikai, tiek moraliai.
Maksima elgesio taisykl
Metafora vaizdingas perkeltins reikms palyginimas
Monolitikas vientisas, tvirtas, vieningas.
Moralizmas - gyvenimo pozicija, visk vertinanti grio ir blogio kriterijais.
Moralistas - etikos specialistas, skelbiantis itikimyb dorovs principams.
Lietuvos auditori rmai

Kvalifikacijos klimo kursai 2004

18

Moralizuotojas - mgstantis pamokslauti, mokyti morals kitus.

Motyvas vidinis veiksnys, skatinantis veikl
Narcizas savimi susiavjs mogu
Paradoksalus keistas, neprastas, netiktas.
Principas [lot. principium pradia, pagrindas]. sitikinimas, lemiantis mogaus santykius su
tikrove, jo elgesio ir veiklos normas. Pagrindin kurios nors sampratos ar teorijos idja,
pradinis teiginys.
Pozityvus - teigiamas
Prezumcija prielaida, teiginio pripainimas patikimu, kol nerodyta kitaip.
Produktyvus gyvybingas, turintis vystymosi perspektyv.
Rasizmas neigiamas kit rasi vertinimas, laikymasis rasi nelygiavertikumo principo.
Recidyvas - atsikartojimas
Rigorizmas - grietas ir nenukrypstamas norm ir princip laikymasis.
Sankcija poveikio priemon, taikoma norm, taisykli paeidjui.
Simbolis dalykas, kuris be savo akivaizdios reikms turi papildom gilumin reikm.
Sinonimas t pat reikiantis odis
Spontanikas savaiminis, atsirandantis be paalinio poveikio.
Tironikas savavalikas ir iaurus.
Transcendentinis esantis anapus painimo rib.
Totalitarinis pagrstas visuotine kontrole.
Vertybs orientyrai, kurie apsprendia mogaus mstymo, jausm ir elgesio kryptingum.

Rekomenduojama literatra:
1.Arno Ancenbacher. Etikos vadas. Aidai, 1995
2.Jrat Baranova. Filosofins etikos chrestomatija. Vilnius. Alma litera, 1999.
3.Nikolai Hartman. Filosofijos vadas, Vilnius, Pradai, 2001.- Eika (191-243).
4.Leonarda Jekentait, Regina Sabaliauskait. mogus tarp moni, Kronta, 2002..

Lietuvos auditori rmai

Kvalifikacijos klimo kursai 2004