NUSIKALSTAM VEIK IDEALIOS IR REALIOS SUTAPTIES

ATRIBOJIMO BEI BAUSMI SKYRIMO PROBLEMOS

Dr. Andrius Nevera
Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedra
Ateities g. 20, 2057 Vilnius
Telefonas 271 45 84
Elektroninis patas A.Nevera@infolex.lt
Pateikta 2006 m. kovo 30 d.
Parengta spausdinti 2006 m.
Recenzavo

Reikminiai odiai: nusikalstam veik ideali sutaptis, nusikalstam veik reali sutaptis,
bausms skyrimas

Santrauka
Straipsnyje autorius analizuoja teism praktik dl BK 63 straipsnio nuostat taikymo ir
pateikia dl to kylani teorini ir praktini problem sprendimus. Didelis dmesys skiriamas
idealiosios sutapties ir realiosios sutapties svok analizei, nes paplit i nusikalstam veik
daugeto form apibrimai netenkina iuolaikins praktikos poreiki.
Aktualizuodamas vieno i bausmi subendrinimo bdo dalinio bausmi sudjimo
problem, autorius pritaria tokiai teism praktikai, kad i dalies sudedant bausmes btina prie
grieiausios bausms, paskirtos u vien i padaryt nusikalstam veik, pridti velnesns
bausms dal nuo vis paskirt bausmi, o bendrinant paskirtas u kelias nusikalstamas veikas
bausmes turi bti paskirta viena arba dvi galutins bausms.
Tuo paiu autorius silo paskirt velnesni bausmi dalies pridjimo prie grieiausios
i paskirtj bausmi sprendimo keli - prie grieiausios i asmeniui paskirt bausmi pridti
kiekvienos i asmeniui paskirt bausmi dal, bet ne maesn nei pridedamos bausms
statyminis minimumas, nes tokiu bdu bt tiksliau laikomasi Baudiamojo kodekso bendrosios
dalies princip dl bausmi ir j skyrimo.
Analizuodamas Baudiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, autorius
pritaria tokiai teism praktikai, kad bausmi apmimas galimas tada, kada kelios veikos nors ir
priskiriamos skirtingoms rims (viena veika yra nusikaltimas, o kita baudiamasis
nusiengimas) ar skirtingoms kategorijoms (vienas nusikaltimas nesunku, o kitas apysunkis), bet
j pavojingumas labai nesiskiria.
Straipsnyje aktualizuojama bei sprendiama baudiamojo poveikio priemoni ar
aukljamojo pobdio priemoni subendrinimo su bausmmis problema bei atkreipiamas
dmesys tai, kad keiiant Baudiamojo kodekso 63 straipsn, turt bti atsivelgta tai, jog
naujos baudiamojo statymo normos i vienos puss turt nevaryti teism formaliomis
bausmi subendrinimo taisyklmis, o i kitos puss neturt nepalikti vietos galimoms
interpretacijoms, kurios netarnauja sklandios teism praktikos formavimuisi
VADAS
Teism praktikos analiz rodo, kad labai danai susiduriama su Lietuvos Respublikos
baudiamojo kodekso (toliau BK ) 63 straipsnio, reglamentuojanio bausms skyrimo u kelias
nusikalstamas veikas, taikymo problemomis. Matyt tai dsninga, nes 2003 m. gegus 1 d.
1

sigaliojs BK, galima sakyti, nustat naujas bausms skyrimo esant nusikalstam veik daugetui
taisykles. sigaliojus BK jos nebuvo paaikintos nei mokslinink, nei Lietuvos Aukiausiojo
Teismo, todl susidar galimyb formuotis nevienodai teism praktikai. is vakuumas
palaipsniui upildomas, taiau vis vien egzistuoja nemaas spektras klausim, kuriuos btina
sprsti ir teoriniame ir praktiniame lygiuose. Vienas i toki klausim, tai nusikalstam veik
daugeto form (idealioji ir realioji sutaptis) svok ir atribojimo problema. Teism praktika
signalizuoja apie tai, kad nusistovjusi idealiosios sutapties svoka danai neleidia teisingai
vertinti objektyvioje tikrovje pasireikianias veikas. Dl ios prieasties straipsnyje
kvestionuojamas svarbiausias idealiosios sutapties poymis. Taiau kritika nra savitiksl.
Ianalizavus praktik, siloma keisti esam vienos veikos poym nauj, ymiai imlesn
vieno poelgio poym. sigaliojus naujam BK buvo atriboti atvejai, kada taikyti apmim kaip
bausmi subendrinimo bd, o kada sudjim. Taiau tai nustatanios normos nra visikai
aikios, todl reikalauja detalesnio ityrimo, kurio pasekoje igryninamos tikslesns i bausmi
bendrinimo bd taikymo praktikoje taisykls.
Skaitytojo vertinimui pateikiamas mokslinis straipsnis paraytas taikant sistemins
analizs, sintezs, kritikos ir kitus mokslinio tyrimo metodus.
I. IDEALIOSIOS IR REALIOSIOS SUTAPTIES SKIRIAMIEJI BRUOAI
Vertinant BK 63 straipsnyje reglamentuotas bausms skyrimo u kelias nusikalstamas
veikas nuostatas, galima neabejojant pasakyti, kad io straipsnio esm arba, kitaip tariant, jo
taikymo pagrindas, atsispindi 1 dalyje, kur parayta, jog Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos,
teismas paskiria bausm u kiekvien nusikalstam veik atskirai, po to paskiria galutin subendrint bausm.
Skirdamas galutin subendrint bausm, teismas gali bausmes apimti arba visikai ar i dalies jas sudti [1].

Neinau, ar suklysiu, bet tikriausiai tik nedaugelis analizuodami BK 63 straipsnio 1 dal

mato kokias nors ios normos taikymo problemas. Daniausiai teorins diskusijos ar praktins
BK 63 straipsnio taikymo problemos isivysto dl kit nagrinjamo straipsnio nuostat.
Jeigu asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas ir visos jos turi bti teisikai vertintos,
tai natralu, kad, vis pirma, ikyla t nusikalstam veik teisins prigimties klausimas. Visiems
inoma, kad kelios nusikalstamos veikos gali sudaryti ideali sutapt arba reali sutapt [2].
Tradicikai manoma, kad idealioji sutaptis yra tada, kada asmuo viena veika padaro kelias
nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose baudiamojo kodekso straipsniuose, o realioji
kada skirtingomis veikomis padaro dvi ar kelias nusikalstamas veikas, numatytos skirtingose
baudiamojo kodekso normose.

NUSIKALSTAM VEIK
DAUGETAS

IDEALIOJI NUSIKALSTAM VEIK SUTAPTIS

Situacija, kada asmuo viena veika padaro
dvi ar daugiau nusikalstam veik,
numatyt skirtinguose baudiamojo kodekso
straipsniuose

REALIOJI NUSIKALSTAM VEIK SUTAPTIS

(NUSIKALSTAM VEIK PAKARTOTINUMAS)
Situacija, kada asmuo keliomis veikomis
padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik,
numatyt skirtinguose baudiamojo kodekso
normose

Taiau kyla klausimas, ar tradicins idealios nusikalstam veik sutapties ir realios

nusikalstam veik sutapties svokos neveda ms aklaviet, ypa tada, kada sprendiamas
klausimas dl galutini bausmi skyrimo u keli nusikalstam veik padarym? Atsakymas
klausim turt bti vienareikmikas ir teigiamas!
Viena i esmini naujojo baudiamojo kodekso naujovi yra ta, kad dabar bausmi
subendrinimo taisykls tapo ymiai grietesns. Skirtingai nei buvo numatyta 1961 m. BK [3],
galiojaniame baudiamajame statyme pateikiamas isamus sraas atvej, kada galima taikyti
bausmi apmim, kas savo ruotu reikia, kad visais kitais keli nusikalstam veik padarymo
atvejais turi bti taikomas visikas arba dalinis bausmi sudjimas. Todl Lietuvos teismai
pastaruoju metu ir lauo galvas dl to kas yra ideali, o kas reali sutaptis.
Viena i toki byl, kur ikilo padaryt nusikalstam veik vertinimo kaip realiosios
sutapties ar kaip idealios sutapties klausimas, neseniai buvo nagrinta Lietuvos Aukiausiajame
Teisme.
Iplstins septyni teisj kolegijos posdyje kasacine tvarka buvo inagrinta baudiamoji byla, kurioje
D. G. nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 1 dal, pagal BK 302 straipsnio 1 dal ir pagal BK 187 straipsnio 1 dal.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausm D. G. paskirta laisvs atmimas eiems mnesiams.
Kaltinamasis nuosprendis buvo priimtas u tai, kad D.G. kartu su R.S., ilau krovininio automobilio Mercedes
Benz vairuotojo puss dureli spynel, pagrob 900 Lt verts UAB T turt, o D.G. pagrob dar ir UAB T
antspaud. D.G., ilaudamas io automobilio vairuotojo puss dureli spynel, sugadino ir 450 Lt verts UAB T
turt [4].

Vertindamas iuos faktus, pirmosios instancijos teismas, D.G. paskyr bausm u

kiekvien nusikalstam veik atskirai, o skirdamas jam galutin subendrint bausm, taik
bausmi apmimo bd. Tokio teismo sprendimo motyvas - D. G. padaryti nusikaltimai sudaro
ideali nusikaltim sutapt.
domu tai, kad nors pirmos instancijos teismas platesni tokio sprendimo motyv
nenurod, Lietuvos Aukiausiojo Teismo septyni teisj kolegija tok sprendim patvirtino.
Taiau skirtingai nei pirmos instancijos teismas kasacinis teismas vardijo konkreius motyvus ir
taip paneig prieing prokuroro nuomon.
Lietuvos kasacinio teismo argumentai dl to, kad nagrinjamoje situacijoje yra ideali
sutaptis yra ie:
visi D. G. veiksmai sek vienas paskui kit;
jie buvo padaryti per labai trump laiko tarp, esant bendram sumanymui pagrobti
svetim turt;
automobilio dureli sugadinimas nebuvo savitiksliu dalyku; tai buvo tik tam tikras
etapas siekiant konkretaus tikslo pagrobti svetim turt;
BK 187 straipsnio 1 dalyje apraytos veikos padarymas buvo sudtin dalis
veiksm, kuriais buvo pagrobtas svetimas turtas: ilauiant automobilio dureles
buvo veikta klitis, trukdanti gyvendinti iankstin sumanym pagrobti svetim
turt.
Analizuojant iuos teismo motyvus, abejoti galima tik dl vieno ar teismo pateikta
argumentacija visikai atitinka pripaint idealiosios sutapties svok ir ypa toje dalyje, kur
kalbama apie viena veika padaromas kelias nusikalstamas veikas. Tradicikai apie ideali sutapt
galima buvo kalbti tada, kada darydamas vien nusikalstam veik kaltininkas automatikai
realizuoja ir kitos nusikalstamos veikos poymius. ios minties patvirtinimu galt bti kad ir
nagrinjamos bylos situacija dl UAB T antspaudo pagrobimo. Nepaisant to, kad antspaudo ir
turto pagrobimas kvalifikuoti pagal skirtingus BK Specialiosios dalies straipsnius, taiau ios
nusikalstamos veikos, atsivelgiant tai, kad objektyvusis poymis veika yra analogikas, t.y.
pagrobimas, - nevertintinos kaip reali nusikalstam veik sutaptis. Ideali nusikalstam veik
sutaptis neabejotinai yra tada, kada pagrobiamas svetimas turtas sibraunant patalp (BK 178
straipsnio 2 dalis) ir tuo paiu padaromos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 ir 165
straipsniuose.

Taiau visai kita situacija yra analizuojamoje baudiamojoje byloje. Juk iuo atveju BK
178 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje aprayt nusikalstam veik poymiai
galima sakyti neturi nieko bendro. Juos vienija tik prie tai pateikti teismo motyvai.
Panaaus vertinimo gali susilaukti ir situacija, kada kaltininkas su nukentjusiu lytikai
santykiavo (BK 149 straipsnis) ir i karto po to tenkino lytin aistr (BK 150 straipsnis) arba
atvirkiai. Praktikoje yra ir toki byl, kuomet asmuo pradeda tenkinti lytin aistr oraliniu
bdu arba reikalauja masturbuoti jo lytinius organus ir nebaigs tenkinti lytins aistros lytikai
santykiauja. Arba asmuo baigia lytin akt ir tuoj pat imasi lytins aistros tenkinimo oraliniu ar
kitu panaiu bdu [5, p. 272].
Vertinant ias situacijas vargu, ar galima teigti, jog iaginimas ir seksualinis
prievartavimas padaryti viena veika. Nepriklausomai nuo to, kad veiksmai atliekami vienas po
kito, bet naudojant vienos veikos termin juos susieti sunku.
Sprendiant ikilusi problem, racionaliausia bt atsisakyti idealios sutapties svokoje
vartoti termin viena veika, o vietoj jo vesti vieno poelgio termin. Galvoiau, kad
poelgio terminas yra ymiai imlesnis nei terminas viena veika, todl geriau tenkint ios
dienos poreik. Tuomet, kalbdami apie ideali sutapt inotumme, kad tai situacija, kuomet
asmuo vienu poelgiu (iskirta autoriaus) padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik, numatyt
skirtinguose baudiamojo kodekso straipsniuose.

NUSIKALSTAM VEIK
DAUGETAS

IDEALIOJI NUSIKALSTAM VEIK SUTAPTIS

Situacija, kada asmuo vienu poelgiu padaro
dvi ar daugiau nusikalstam veik,
numatyt skirtinguose baudiamojo kodekso
straipsniuose

REALIOJI NUSIKALSTAM VEIK SUTAPTIS

(NUSIKALSTAM VEIK PAKARTOTINUMAS)
Situacija, kada asmuo keliais savarankikais
poelgiais
padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik,
numatyt skirtinguose baudiamojo kodekso
normose

II. DALINIO BAUSMI SUDJIMO TEORINS IR PRAKTINS PROBLEMOS

Tsiant toliau, btina atkreipti dmes teorines ir praktines problemas, susijusias su BK
63 straipsnio 4 dalies taikymu. ioje baudiamojo statymo normoje parayta, kad Kai bausms i
dalies sudedamos, prie grieiausios bausms, paskirtos u vien i padaryt nusikalstam veik, i dalies
pridedamos velnesns bausms.

Subjektyviai vertinant i norm, galima pasakyti, kad dalinis bausmi sudjimas tai ne
kas kita kaip dalinis apmimas. Nepaisant to, kad tokio bdo baudiamasis kodeksas nevardija,
bet kitaip pavadinti situacij, kada dalis paskirt bausmi kakur dingsta, negalima. Tokiu atveju
net galima bt uduoti retorin klausim, ar verta precizikai skirti bausmes u kiekvien
padaryt nusikalstam veik, jeigu inai, kad dalis paskirtos bausms pranyks?
Sugrtant prie labiau emik klausim, btina pamginti isprsti danai praktikoje
pasitaikanias 63 straipsnio 4 dalies taikymo problemas. iai dienai jos yra dvi:
k reikia dalinis bausmi sudjimas?;
kokia velnesni bausmi dalis turi bti pridta prie grieiausios i paskirtj?
Analizuojant Lietuvos teism praktik, galima pastebti, kad atsakymas klausim, k
reikia dalinis bausmi sudjimas yra nevienareikmikas. Vieni teismai mano, kad i dalies
sudti bausmes - tai prie grieiausios i asmeniui paskirt bausmi pridti bet koki dal
velnesni bausmi. Kiti tvirtai sitikin, kad i dalies sudedant bausmes btina prie
grieiausios i paskirtj pridti dal kiekvienos asmeniui paskirtos velnesns bausms.

Vertinant ias pozicijas, galima teigti, kad abi jos turti teis gyvuoti. Taiau, mano
manymu, teisingesn yra antroji. i ivad galima daryti jau vien todl, kad pritarus pirmajai,
susidurtumme su situacija, kada ne dalis, o beveik visos asmeniui paskirtos velnesns bausms
lieka umartyje.
Vystydamas i problem, noriau atkreipti dmes tai, kad 2005 m. kovo 15 d.
Lietuvos Aukiausiajame Teisme septyni teisj kolegija nagrinjo baudiamj byl, kurioje
K. S. buvo nuteistas u dvideimt septynias vagystes ir vien svetimo turto ivaistymo atvej.
U ias nusikalstamas veikas jis buvo nubaustas skirtingos trukms laisvs atmimo bausmmis
(grieiausias terminuoto laisvs atmimo terminas vieneri laisvs atmimo metai) ir skirtingo
dydio baudomis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi galutin bausm buvo paskirta dveji
metai terminuoto laisvs atmimo [6].
Toks tiek pirmos instancijos, tiek ir apeliacins instancijos sprendimas reik, kad u
keturiolika nusikalstam veik paskirtos baudos (grieiausia - 15 MGL) dingo.
Kasacinis teismas iuo klausimu idst nuomon, kad nors BK ir nereglamentuoja
dalinio bausmi sudjimo bdo taikymo taisykli, jis iam bausmi sudjimo bdui kelia keturis
reikalavimus, o btent:
bausms turi bti pridedamos prie grieiausios bausms, paskirtos u vien i padaryt
nusikalstam veik;
i dalies turi bti pridedamos velnesns bausms nuo vis paskirt bausmi;
bendrinant paskirtas u kelias nusikalstamas veikas bausmes turi bti paskirta viena
arba dvi galutins bausms;
galutin subendrinta bausm turi bti grietesn u grieiausi i paskirt u atskiras
nusikalstamas veikas bausmi.
Be to, buvo teisingai paymta, kad BK 63 straipsnio 4 dalies aikinimas leidia daryti
ivad, kad taikant dalinio bausmi sudjimo bd, prie grieiausios i paskirt bausmi btina
pridti bent po dal bausms nuo kiekvienos i paskirt u atskiras nusikalstamas veikas.
Isprendus i BK 63 straipsnio 4 dalies taikymo problem, btina sprsti ir kit, t.y.
atsakyti antrj klausim - kokia velnesni bausmi dalis turi bti pridta prie grieiausios i
paskirtj?
Pastarosios problemos sprendimas, lygiai kaip ir prie tai nagrintos, turi leisti pasireikti
vairiausioms ir net diametraliai prieingoms nuomonms. Kita vertus, pagrindins pozicijos
galt bti dvi:
prie grieiausios i asmeniui paskirt bausmi pridedama bet kokia dalis
kiekvienos i asmeniui paskirt velnesni bausmi;
prie grieiausios i asmeniui paskirt bausmi pridedama kiekvienos i asmeniui
paskirt bausmi dalis, bet ne maesn nei pridedamos bausms statyminis
minimumas.
Kuri i i pozicij teisingesn pasakyti sunku. Pritariant pirmajai, teismui paliekama
visika laisv bei suteikiama galimyb pritaikyti analizuojam bausmi subendrinimo bd net ir
tokiose bylose, kur asmeniui paskirta minimalaus dydio bausm (pvz., 3 mnesiai terminuoto
laisvs atmimo). Tuo tarpu antrosios pozicijos stiprioji pus ta, kad asmeniui be pagrindo
nebt sumainta bausm emiau bendroje dalyje reglamentuoto minimumo. Tad iai dienai is
klausimas galima sakyti lieka atviras ir viskas priklausys nuo vienod teism praktik
formuojanio Lietuvos Aukiausiojo Teismo nuomons.
III. BAUSMI APMIMO PRINCIPO TAIKYMAS, ESANT REALIAI
NUSIKALSTAM VEIK SUTAPIAI
Dar vienas diskutuotinas BK 63 straipsnio klausimas yra jo 5 dalies 2 punkte tvirtinta
nuostata. Ji, kaip ir iki iol nagrintos BK 63 straipsnio normos, domi tiek teoriniu, tiek ir
praktiniu aspektais. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte parayta, kad Bausmi apmim teismas
5

taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingum ir priskiriamos skirtingoms
nusikalstam veik rims ar kategorijoms pagal kodekso 10 ar 11 straipsnius.

iai dienai kakokio oficialaus ios normos turinio iaikinimo nra, todl suvokti jos
prasm, pasitelkus tinkamus normos aikinimo metodus, tenka kiekvienam j taikaniam
asmeniui individualiai. Manyiau, kad pastaroji norma tapt suprantamesn, jei j
suskaidytumme tam tikras dalis. Bausmi apmimas taikomas tada, kada:
padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingum ir (iskirta
autoriaus);
priskiriamos skirtingoms nusikalstam veik rims ar kategorijoms pagal
kodekso 10 ar 11 straipsnius.
Login jungtis ir yra konjunkcija, todl nusikalstamos veikos pavojingumas ir jos
priskyrimas skirtingoms rims ar kategorijoms, tai dvi vieno obuolio puss, kurias taikyti
atskirai negalima.
Nusikalstamos veikos pavojingum apibdina pavojingumo pobdis (pvz., statymo
ginamas vertybs, aling padarini turinys, kalts forma ir kt. ) ir pavojingumo laipsnis (pvz.,
ksinimosi dalyko vertingumas, nusikalstamos veikos padarymo bdas, laikas, vieta, panaudoti
rankiai ar priemons, padarytos alos dydis ir mastas, bendrininkavimo forma ir kt.). Kita
vertus, i kriterij pagrindu jau statyminiame lygyje atliekamas nusikalstam veik skirstymas
nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus arba kitaip tariant, jos priskiriamos skirtingoms
rims bei skirtingoms kategorijoms. I esms ia susiduriama su situacija, kada nagrinjama
baudiamojo kodekso norma nors ir vardija bausmi apmimui btinus du kriterijus, bet tie
kriterijai vienas kit labai panas.
Kita vertus, kokia bebt norma, jos taikymas turi bti utikrintas. Todl btina turti
omenyje, kad bausmi sudjimas, kaip bausmi subendrinimo bdas, taikytinas tada, kada kelios
veikos nors ir priskiriamos skirtingoms rims (viena veika yra nusikaltimas, o kita baudiamasis
nusiengimas) ar skirtingoms kategorijoms (vienas nusikaltimas nesunku, o kitas apysunkis), bet
j pavojingumas labai nesiskiria.
statymo aikinim patvirtina ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo baudiamj byl
skyriaus trij teisj kolegijos nutartis, priimta 2004 m. lapkriio 16 d., kuria nustatyta, kad BK
63 straipsnio 5 dalies punktas taikomas tik esant abejoms jame numatytoms slygoms bei tai, jog
nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 180 straipsnio 2 dalyje, priskiriami
skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsn, taiau labai nesiskiria pagal pavojingum [7].
Analizuojant teism praktikos pavyzd, dmes reikt atkreipti ir pai argumentacij,
nes ji gali bti statymo aikinimo pavyzdiu. Aukiausiojo Teismo teisj kolegija pasisak,
kad Nusikalstamos veikos pavojingumas yra ios veikos poymis, reikiantis, kad nusikalstama
veika ksinamasi valstybs saugomas teisines vertybes, vardintas BK 1 straipsnio 1 dalyje. Dl
tokio ksinimosi mogaus ir pilieio teisms bei laisvms, visuomens ar valstybs interesams
padaroma ala ar sukeliama tokios alos atsiradimo grsm. Atskiros nusikalstamos veikos ries
pavojingum vertina statymo leidjas, kuris, atsivelgdamas veikos pavojingumo pobd ir
laipsn, BK straipsnio, numatanio atsakomyb u t veik, sankcijoje nustato atitinkamas
bausmes. Btent pagal nusikalstam veik pavojingumo pobd ir laipsn yra skiriamos
nusikalstam veik rys (nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai BK 10 str.) ir nusikaltim
kategorijos (BK 11 str.). Nusikaltimai pagal pavojingum labai skiriasi nuo baudiamj
nusiengim, tuo tarpu nusikaltimai, priskiriami kuriai nors kategorijai, pagal pavojingum labai
nesiskiria nuo nusikaltim, priskiriam gretimai kategorijai. Pavyzdiui, apysunkiai nusikaltimai
(BK 11 str. 4 d.) pagal pavojingum labai nesiskiria nei nuo sunki nusikaltim (BK 11 str. 5 d.),
nei nuo nesunki nusikaltim (BK 11 str. 3 d.). Tokia ivada daroma atsivelgiant kriterij,
kuriuo vadovaudamasis statymo leidjas iskiria nusikaltim kategorijas baudiamajame
statyme numatytos didiausios bausms dyd. is dydis pagal atskiras nusikaltim kategorijas
kinta nuosekliai didjania tvarka. Nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingum, jeigu jie
priskiriami ne tai paiai ir ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsn, pavyzdiui,
nesunkus ir sunkus nusikaltimas, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas. Antra vertus,
6

sprendiant, ar konkreios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingum, btina

vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi kad nusikaltimai priskiriami ne tai paiai ir
ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsn, - bet vertinti ir konkrei nusikaltim
pavojingumo pobd ir laipsn.
IV. BAUSMS SUBENDRINIMO SU BAUDIAMOJO POVEIKIO IR
AUKLJAMOJO POVEIKIO PRIEMONMIS PROBLEMOS
Teorikai net negalvotum apie galimyb, kad taikant BK 63 straipsnio normas gali kilti
tokia problema kaip baudiamojo poveikio priemoni ar aukljamojo pobdio priemoni
subendrinimo su bausmmis klausimas, nes tiesa yra ta, kad baudiamojo kodekso normos
nenumato, jog bausms gali bti bendrinamos su baudiamojo poveikio priemonmis ar
aukljamojo poveikio priemonmis. Ar tokia kodekso pozicija teisinga - diskusij objektas.
Taiau ios dienos teism praktikoje danai sudaromos tokios situacijos, kuomet lyg ir kyla noras
nepilnameiams paskirtas bausmes bendrinti su aukljamojo poveikio priemonmis paskirtomis
u baudiamj nusiengim padarym.
sivaizduokime, kad nepilnameiui, padariusiam baudiamj nusiengim, skiriama
tokia aukljamojo poveikio priemon kaip elgesio apribojimas arba atidavimas speciali
aukljimo staig, o u nusikaltimo padarym terminuoto laisvs atmimo bausm.
Neabejotina, kad taip elgiantis sukuriama situacija, kuomet asmeniui paskirtos aukljamojo
poveikio priemons vykdymas tampa nemanomas.
Iekant ieities i komplikuotos situacijos, kai kurie teismai rezoliucinje nuosprendio
dalyje nurodo tik bausm, o asmeniui paskirta aukljamojo poveikio priemon lieka nuoalyje.
Neabejotina, kad tai netinkamo baudiamojo statymo taikymo pavyzdys, nes teismas
nepilnameiui turjo paskirti toki aukljamojo poveikio priemon, kuri bt suderinama
(nuosprendio vykdymo prasme autoriaus pastaba) su paskirta bausme. Tokias aukljamojo
poveikio priemons yra dvi spjimas ir turtins alos atlyginimas arba jos paalinimas.
Kita vertus, vertinant toki situacij galima teigti, kad nepilnameiui, kuriam paskirta ir
bausm ir aukljamojo poveikio priemon sukuriama blogesn padtis nei pilnameiui asmeniui,
kuriam u keli nusikalstam veik padarym paskiriamos kelios bausms. Kitaip tariant,
nepilnameiui kyla sunkesni padariniai nei pilnameiui asmeniui, o taip neturt bti.
IVADOS IR SILYMAI
1. Atsivelgiant tai, kad terminas poelgis yra ymiai imlesnis nei terminas viena
veika, jis turt pakeisti idealiosios sutapties ir realiosios sutapties apibrimuose
vartojam terminas viena veika. Tuomet, kalbdami apie ideali sutapt
inotumme, kad tai situacija, kuomet asmuo vienu poelgiu padaro dvi ar daugiau
nusikalstam veik, numatyt skirtinguose baudiamojo kodekso straipsniuose, o
realiosios sutapties apibrimas skambt taip: tai situacija, kada asmuo keliais
savarankikais poelgiais padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik, numatyt
skirtinguose baudiamojo kodekso normose.
2. Norint ivengti situacijos, kada asmeniui, padariusiam kelias nusikalstamas veikas
galutin bausm bt teisinga, btina pritarti teism praktikoje vyraujaniai pozicijai,
kad pagal BK 63 straipsnio 4 dal i dalies sudedant bausmes btina: a) velnesni
bausmi dalis dti prie grieiausios bausms, paskirtos u vien i padaryt
nusikalstam veik; b) i dalies turi bti pridedamos velnesns bausms nuo vis
paskirt bausmi; c) bendrinant paskirtas u kelias nusikalstamas veikas bausmes turi
bti paskirta viena arba dvi galutins bausms; d) galutin subendrinta bausm turi
bti grietesn u grieiausi i paskirt u atskiras nusikalstamas veikas bausmi.
3. Teism praktikoje kiek manoma greiiau turi bti apsisprsta dl to, kokia i
asmeniui paskirt velnesni bausmi dalis turi bti pridta prie grieiausios i
7

paskirtj. Silytina laikytis nuostatos, kad prie grieiausios i asmeniui paskirt

bausmi pridedant kiekvienos i asmeniui paskirt bausmi dalis, bet ne maesn nei
pridedamos bausms statyminis minimumas, bt tiksliau laikomasi BK bendrosios
dalies princip dl bausmi ir j skyrimo.
4. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymas galimas tada, kada kelios veikos nors ir
priskiriamos skirtingoms rims (viena veika yra nusikaltimas, o kita baudiamasis
nusiengimas) ar skirtingoms kategorijoms (vienas nusikaltimas nesunku, o kitas
apysunkis), bet j pavojingumas labai nesiskiria.
5. Siekiant ivengti baudiamojo poveikio priemoni ar aukljamojo pobdio
priemoni subendrinimo su bausmmis problemos, teismas u tam tikras veikas
turt paskirti toki baudiamojo poveikio ar aukljamojo poveikio priemon, kuri
bt suderinama su u kit veik padarym paskirta bausme.
6. Keiiant BK 63 straipsn, turt bti atsivelgta tai, jog naujos baudiamojo
statymo normos i vienos puss turt nevaryti teism formaliomis bausmi
subendrinimo taisyklmis, o i kitos puss neturt nepalikti vietos galimoms
interpretacijoms, kurios netarnauja sklandios teism praktikos formavimuisi.
LITERATRA IR NUORODOS
1. 2000 m. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas su pakeitimais ir papildymais.
Vilnius, 2003.
2. io vietoje nortsi atkreipti dmes tai, kad autorius nra svok idealioji
nusikalstam veik sutaptis ir realioji nusikalstam veik sutaptis vartojimo
baudiamojoje teisje alininkas. iuo klausimu jau buvo isakyta atitinkama pozicija
(plaiau skaityti Nevera A. Nusikalstam veik daugeto formos ir j reikm bausms
skyrimui // Jurisprudencija. LTU mokslo darbai. Nr. 45(37). 2003), bet platesnio atgarsio
ji kol kas nesulauk. Todl, iame straipsnyje praktiniais motyvais operuojama LR BK
tvirtintomis svokomis.
3. 1961 m. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas su pakeitimais ir papildymais.
Vilnius, 2000.
4. Lietuvos Aukiausiojo Teismo baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m.
kovo 01 d. nutartis D. G. baudiamojoje byloje, kasacins bylos Nr. 2K-92/2005.
5. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 49 Dl teism praktikos
iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose // Teism praktika. Nr.
22, 2004.
6. Lietuvos Aukiausiojo Teismo baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m.
kovo 15 d. nutartis K. S. baudiamojoje byloje; kasacins bylos Nr. 2K-131/2005.
7. Lietuvos Aukiausiojo Teismo baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m.
lapkriio 16 d. nutartis N. B. ir J. P. baudiamojoje byloje; kasacins bylos Nr. 2K587/2004.

PROBLEMS OF DIFFERENTIATION OF CRIMINAL ACTSIDEAL AND REAL

COINCIDENCE AND IMPOSITION OF SENTENCES
Dr. Andrius Nevera
Mykolas Romeris University
Keywords: an ideal coincidence of criminal acts, a real coincidence of criminal acts, imposition
of sentence.

Summary
The analysis of case law proves that rather frequently the problems arise with the application of
Article 63 of the Criminal Code for the Republic of Lithuania, which regulates the imposition of
sentence for a number of criminal acts commited by a same offender. It was evidently
predetermined because it might be said that the Criminal Code, which had come into force since
1 May 2003, stated new rules for imposition of sentence in case of a number of criminal acts
commited by a same offender. When the Criminal Code came into force, these new rules were
not clarified by researchers nor by Supreme Court of Lithuania, therefore there appeared an
opportunity for inequable case law. This gap is being little by little filled in, though there are a
number of problems still to be solved both theoretically and practically. One of these problematic
issues is a problem of delimitation of criminal acts forms and notions (a real and ideal
coincidence). Case law witnesses that the established notion of ideal coincidence often obstructs
a true evaluation of acts manifested in objective reality. For this reason, the most important
feature of ideal coincidence is being investigated in this article. However, criticism is not the
final goal. After the analysis of court practice, it is suggested to change the present feature of
single act into a new, much more capacious feature of single action . Then, considering the
ideal coincidence, we will be aware that this is the situation when a person commits two or more
criminal acts within one single action, as defined in different Articles of the Criminal Code,
whilst the real coincidence implies such a situation when a person commits two or more criminal
acts, which are defined in different Articles of the Criminal Code, within a number of actions.
When the new Criminal Code came into force, It introduced the differentiation limits for cases
when combined sentence should be applied for the consolidated sentences, and when to apply
cumulative sentence. However, the norms defining these issues are not clear enough, and for this
reason these norms have to be explained by the Criminal Law and Supreme Court of Lithuania.
While analysing one of the ways how sentences can be combined, namely a partial cumulative
sentences - an author notes that there are some cases, when in the process of the imposition of
the final sentence upon the person, a certain part of the sentence imposed for separate criminal
acts disappears for some unknown reasons. Therefore, the author approves of such case law
which states that, while partially cumulative the sentences, it is absolutely necessary to add the
part of a milder sentence (of all the sentences imposed) to the part of the heavier sentence
imposed for the one of the criminal acts committed; and while combined sentence given for a
number of criminal acts committed, one or two final sentences have to be imposed. The final
combined sentence must be heavier than the harshiest sentences imposed for separate criminal
acts.
While analysing provisions of Article 63, section 5, clause 2 of the Criminal Code, the author
approves of the case law which states that the generalization of sentences is possible in the case
when a number of acts, although viewed as being of different kinds ( one act is a crime, while the
other is a criminal misdemeanor ) or of different categories (one act is a minor crime, while the
other is cosidered to be a more serious crime ), are not very different with regard to their danger.
Hereby the author notes that in the process of amending Article 63 of the Criminal Code, the
following issues should be taken into consideration: one the one hand, the new norms of the
criminal law should not constrict courts by formal rules of combined sentences, and on the other
hand, these new norms have to provide some opportunities for possible interpretations, which
conribute to the smooth formation of case law.