Mano mokykla

anga....................................................................................... ...................3 Mano mokyklos istorin aplinka...............................................................4 Mokyklos aplinka botaniko akimis...........................................................13 Mokyklos aplinkos mediai..........................................................15 Krmai ir puskrmiai....................................................................21 oliniai augalai..............................................................................25 Raseini rajono altinio vidurins mokyklos teritorijos topografinis emlapis.................................................................................. ...................36 Mokyklos fasado apildymas......................................................................41 Mokyklos aplinka ir chemija......................................................................56

Turinys

Bna akimirk, kada sustoji ir daug k pavelgi naujai. Staiga pastebi, kaip paaugo katonai mokykl vedanioj aljoj nuo to laiko, kai prie dvylik met pirm kart atjai ia. Taiau kiekvienais metais mokyklos koridoriuose skambjo juokas, imtai jaun veid ypsojosi draugams ir mokytojams. Visi Raseini altinio vidurins mokyklos dvyliktokai mokyklos jubiliejaus proga mokykl nusprend pavelgti kitomis akimis, atlikdami projekt Mano mokykla. Grupel istorija besidomini dvylikt klasi mokini paband atkurti netolim praeities vaizdin. Kiti tyr mokyklos aplinkos botanin vairov, artimiau susipaino su mokyklos teritorijoje auganiais augalais, sudar mokyklos aplinkos augal herbar. Dar viena grup abiturient naudojant kerpi (Lichenes) tyrim, ityr or mokyklos teritorijoje. Tyrimo metu sudarytas mokyklos teritorijos topografinis emlapis. Matematikai prijauiantys dvyliktokai iekojo racionaliausi mokyklos fasado apiltinimo ir atnaujinimo bd. Taip mokykloje paskutinius metus besimokantys jaunuoliai band patyrinti mokykl. Kitais odiais sakant, kitomis akimis pavelgti mokykl... Bet tuo mokyklos istorija dar nesibaig, todl dvyliktokai tikisi, kad j tiriamj darb prats kiti mokiniai.

anga

Mano mokyklos istorin aplinka

4

Nuo Varlyns iki ini ir viesos altinio

2009-aisiais metais minimas ne tik Lietuvos vardo tkstantmetis, bet ir ms, Raseini altinio vidurins, mokyklos jubiliejus. Spalio mnesio pradioje jai sukanka dvideimt met. Kai kas galbt pasakyt, jog tai neilgas laiko tarpas, ir kad vos poros deimi met sulaukusi mokykla neturi kuo didiuotis, nes mokykl vis dar bt galima pavadinti nauja, nes i vis Raseini mieste veikiani mokykl ji buvo steigta vliausiai ir jei josios gyvavimo laikotarp palygintume su mogaus gyvenimu, j bt galima vadinti jauna, k tik perengusi paauglysts etap. Tokios nuomons alininkai teigia, jog viskas dar tik prieaky. Taiau keliaujant gyvenimo keliu nereikt pamirti savo gimtojo krato praeities, j painti bei suprasti. Ar inome, kaip atrod i vietov iki mokyklos pastatymo? Ar inome, koks gyvenimas vir Raseiniuose ir kaip j veik vairios politins, ekonomins, socialins reformos? Artjant mokyklos jubiliejui mes isiklme tiksl painti mokyklos praeit, surasti prieastis, takojusias jos atsiradim bei suinoti daugiau informacijos apie Raseini miest, bei jame esanius paminklinius objektus.

Vis

pirma

susipainkime

su

prajusio

imtmeio

Raseini miesto vaizdu.

Raseiniai prajusiame imtmetyje

Raseiniai buvo nedidelis miestelis. J net buvo galima pavadinti kaimeliu, mat jame buvo nedaug gyventoj. Prie kar nema Raseini gyventoj dal sudar ydai. Jie buvo aktyvs visuomens veikjai. Mieste veik yd gimnazija, limonado parduotuv, ydui priklauss malnas (prie tvenkinio). Ten, kur dabar yra atrija, seniau buvo kareivins, o dabartinje duonos kepyklos vietoje buvo miesto stadionas. Park tuo metu (kartais ir iomis dienomis) vadindavo miesto sodu. Mieste buvo dvi turgaus aikts. Miesto pakratyje, kur dabartinis turgus, anksiau buvo prekiaujama tik gyvuliais. O miesto centre, dabartinje emaiio aiktje, buvo prekiaujama maisto ir kitomis, pramoninmis, prekmis. Miesto pakratyje buvo isidst darai, dirbami laukai ir pievos. Vienas ymiausi Raseini objekt buvo Magds
6

ulinys. Jis aprpindavo miesto gyventojus vandeniu, mat vandentiekio tuo metu nebuvo. yds, kurios norjo usidirbti pinig, pasiturintiesiems, igalintiems susimokti u i paslaug, vanden namus nedavo naiais.

moni brelis prie altinio versms Penktjame deimtmetyje Raseinius uklupo Antrojo pasaulinio karo negandos. Per antrj Lietuvos okupacij, atjus vokieiams, prasidjo yd persekiojimai, j udyns ir genocidas. Iki tol buvusi gausi Raseini yd bendruomen buvo iardyta, ydai nuudyti. Miestas buvo sudegintas ir sulygintas su emmis. Treioji (antroji sovietin) okupacija Raseiniams taip pat pridar didels alos. Primestai valdiai prieinsi partizanai buvo persekiojami, gaudomi, kankinami, o paskui ir nuudomi. Netoli Magds ulinio buvo strib-liaudies gynjbstin. Jos rsyje buvo laikomi sulaikyti rezistentai. Vliau jie bdavo nuudomi ir ukasami netoliese esaniame, vandens augalais apaugusiame, griovyje. Netoli malno gyvenusi Jukn eima turjo graias dukteris. Igr stribai mgdavo vakare pas jas usukti sveius. Jie eidavo pro Kvedaro sod. Nakties tamsoje jie jausdavosi nejaukiai, todl vis aud or, kad pasijust saugesni. Vliau Jukn dukterys u strib ir itekjo. Kvedaro kis buvo garsus visuose Raseiniuose. Sode augantys vaisiai ir darovs bdavo parduodami turguje.
7

Kvedarai buvo atviri naujovms. Kvedarai gyveno kalno, kurio vietoje vliau buvo pastatyta ms, altinio vidurin mokykla, papdje. Kalnas buvo didiulis. Ant jo neaugo nei mediai, nei krmai jis buvo plikas. Aplink kaln buvo atuoni namai.

iem kaln itin mgdavo slidininkai

Mokyklos steigimas
Pasibaigus aktyviems karo veiksmams Raseiniai po truput pradjo atsigauti. mons statsi namus, klsi gyventi augant miest. Netrukus, padidjus gyventoj skaiiui, atsirado poreikis statyti dar vien mokykl. Iki tol veik dvi. Tiesa, vietoje, kuri buvo numatyta mokyklai ir kur dabar ji stovi, buvo sumanyta padaryti svartyn. iukls buvo veamos i vis pakampi, taiau greitai neinomas valdininkas susizgribo ir, msis veiksm, tai sustabd. iukls buvo surinktos ir daugiau j ia nebeve. Mokykl nutarta statyti Varlyns (Varnyns) kalno (to paties, prie kurio buvo Kvedaro sodas) vietoje. Vieta ities buvo ne itin tinkama statyboms, mat ia buvo tikras durpynas, kuriame buvo gausu altini bei pavirinio vandens
8

bal. Galbt dl to i vieta gyventoj ir buvo praminta Varlyne. Dar kiti i viet vadino Varnyne. is pavadinimas taip pat tiko, mat aplink kaln augusiuose mediuose buvo pilna varn lizd. Keli ia nebuvo, nes negrsta em dl drgms tapdavo tikru linu. Kaip tik dl ios prieasties prie pradedant ststybas buvo atlikta melioracija. Kad bt galima pradti statyti mokykl, reikjo nukasti daugiau nei pus kalno. Aplinkiniai gyventojai prisimena, jog sunkveimiai su emmis vis vaiavo ir vaiavo - emi buvo devynios galybs. Dalis emi buvo skirta keliui tiesti. Beje, pagal statyb planus, Ateities gatv turjo bti prasitsiama, o ne baigtis akligatviu kaip dabar. Ji turjo susijungti su kita, netoli banyios einania gatve, taiau vliau dl neinom prieasi io plano buvo atsisakyta. Galbt dl to, jog bt reikj ikeldinti dar daugiau moni, mat vien tik dl mokyklos statyb turjo bti ikeldinti ne vieno namo gyventojai, kurie, kaip kompensacij u prarast em, gavo nekilnojamojo turto kitoje miesto vietoje. Kaip jau minjome, vieta statyboms buvo ne itin palanki. Ms kalbinta M. Kunigikien net paklaus, ar mokykloje nealta, nes altiniai (ypa iem) mokyklos vamzdius turt visikai ualdyti. Ypa alta turt bti prie Magds ulinio,- spjo M. Kunigikien. Ji mena, kaip buvo tiesiami mokyklos vamzdiai: ikasus griovius, jie kaipmat prisipildydavo vandens. Sprsdami i problem, statybininkai iband vairiausius bdus, taiau visoms j pastangoms nujus uniui ant uodegos, vamzdius jie suguld tiesiog vanden. Kita aminink, A. Bielskien, paklausta apie aplinkini gyventoj vagystes i statybviets, tik nusiypsojo ir tar: Nieko keista, tokie laikai buvo. I mokyklos dingdavo vairios statybins mediagos, dien sudtos aligatvio plytels (ryt statybviet atj darbininkai rasdavo sunaikint prajusios dienos darb.). Plyteles vliau bdavo galima pamatyti aplinkini nam gyventoj kiemuose. Kai vyko statybos, kasinjimai, mons traukte trauk i viet. Mat visi irjo, ar kartais nebus atkasti palaidot partizan kaulai. Deja, jie nebuvo atkasti, nes, kaip M. Kunigikien spja, jie
9

pakasti daug giliau po eme. Dabar Ateities gatvs krykelje stovi paminklas, skirtas vis trij Lietuvos okupacij aukoms atminti. Tiesa, M. Kunigikien teigia, jog paminklas stovi ne visai toje vietoje, kur buvo ukasti nuudytj knai. Ta vieta esti dabar gyvenamj nam emse toliau nuo Ateities gatvs. Statant mokykl buvo laikomasi plano, net mediai buvo susodinti pagal j, o dalis nukastojo kalno paversta mokyklos stadionu, kuris aukiu lygus su mokyklos stogu.

Miesto

panorama

Netoli ms mokyklos esanio Magds ulinio istorija taip pat yra verta gilesnio painimo.

Raseini Magds istorija

10

Kiekvienas raseinikis yra girdjs apie Raseini Magd. Taiau pasakojimai apie j yra nevienodi, juos gaubia paslaptis, kurios tikriausiai niekam nepavyks minti. Istorij apie Magd yra daug ir vairi. Kiekvienas pasakotojas laikosi savo versijos ir teigia, jog i yra tikroji. Vienoje j skelbiama, kad Raseini Magd yra kilusi i Maironio epins poemos. Kiti teigia, jog Magd i tikrj gyveno Raseini apylinkse. Tai buvo bajoro dukra, kuri kartai simyljo lenk ponait ir kartu su juo pabgo i nam. Tvas ilgjosi dukros, gailiai verk, o vliau net pastat Magds statul, i kurios aki bgo altinio vanduo. Beje, kai kas ias dvi versijas sieja viena su kita, mat Maironio poemoje taip pat pasakojama apie lietuvaits pabgim su lenku. Kita legenda pasakoja apie mergin, vardu Magd, kuri tarnavo pas turting lenk, turjusi tris dukras. Dukterys tarpusavyje kovojo dl motinos turto ir spliojo, kuriai jis atiteks. Kai motina guljo mirties patale, dukterys, nordamos greiiau paveldti turt, dav motinai unuodyt aguon grimo, mat anuomet aguonos buvo raminamasis vaistas. Igrusi aguon grimo motina pradjo dusti ir aukti: ,, Mak dusyk, mak dusyk (lietuvikai aguonos dusina). Tai buvo paskutiniai jos odiai. O prie ligons lovos buvs kunigas pagalvojo, jog motina vis turt norinti urayti tarnaitei Magdei. Dar vienas keistas pasakojimas byloja, kad netoli dabartinio Magds ulinio gyveno pana, kurios dare augdavo labai dideli svognai. Miesto vyrai, ketindami gerti degtins, danai usukdavo pas Magd paprayti ukandai t didij josios svogn. Dabar Raseini Magd yra virtusi miesto simboliu, personau, knijamu per miesto ventes. Viena pirmj Magds vaizdio neiotoj buvo rengini vedja E. Germanaviien. Ji kr paaipios, moderniai apsirengusios Magds persona. Vliau ja tapo buvusi ms mokyklos mokytoja V. Nalnien, rengini vedja. Po kurio laiko atsirado naujas personaas jaunesnioji Raseini Magdel. Ja tapo Bernotait. Skirtingai negu vyresnioji Magd, Magdel vilkjo ne naujovikus, o tautinius rbus. tai taip atsirado renginius vedanti mergina, inoma kaip Raseini Magd.
11

Taigi legend, pasakojim apie Magd netrko, o kai kas, perpasakodamas josios istorij, dar ir savo mini bei fantazij priddavo, kurios visikai pakeisdavo pasakojim. Istorijos apie mitin Magd mones kvp Raseini vietovje esant altin pavadinti josios vardu. Taip atsirado Magds ulinys. Seniau aplinkiniai gyventojai eidavo i io ulinio semtis vandens, kuris buvo labai geras.

Merginos prie Magds ulinio Ilg laik tai buvo rentinis ulinys, neivaizdus, prastas, niekieno nepriirimas.2003m. pagal kultros vertybi apsaugos program buvo paskelbtas konkursas Magds uliniui sutvarkyti. Tai padaryti takojo mokyklos atsiradimas bei naujo kelio tiesimas. I pradi ulin silyta statyti pagal poeto Maironio ,,Magd, bet buvo sunku ikalti daug odi, be to, komisija norjo, kad Magds ulinys bt paprastesnis, tad jie atrinko kit pasilym. Laimjusio projekto organizator G. Pekaitien, pieini autor D. Giedraitien, architektas A. Daunora, projekto gyvendintojas R. Ramanauskas. ulinio reljef idja kilo
12

dviem bendraminiams J. Grabauskui ir R. Ramanauskui. Didij darbo dal turjo atlikti J. Grabauskas, taiau po jo mirties visko msi Ramanauskas. Prie ulinio buvo pastatyta pompa, kuri ten ilgai neibuvo, nes, pasak Ramanausko, stiprus jaunimas iband jgas ir j sulau. Kaip tik todl idja nra iki galo gyvendinta. Projekto darbai truko trejus metus. Magds ulinio atstatymo ilaidas finansavo savivaldyb.

Magds ulinys iki restauracijos Ms mokyklos bei aplinkins teritorijos praeitis yra spalvinga, gausi vyki ir verta gilesnio painimo. io projekto tikslas ir buvo su ja susipainti, geriau j suprasti,nes, tik inodami istorij, galime labiau mylti ir gerbti savo mokykl. iais laikais yra skatinama paanga, modernumas, taiau nereikt pamirti praeities. Atsigrkime j, geriau painkime, kas sukaupta per ilgus imtmeius, nes jos bei aminj vertybi teigimas leis mums didiuotis, jog esame Raseini altinio vidurins mokyklos nariai.
13

grup: Kasparaviit Jolita Pocit Laura Brukmanait Aura Mautyt Aura Lupeikyt Julija Savickait Justina Goleckyt Ieva

Projekto darbo Vaiiulyt Aurelija Kromerova Enrika Jukait Gintar aguauskas Karolis Staponaviit Rasita Mokytoja Liuda Januien

14

Mokyklos aplinka botaniko akimis

15

Kiek daug tyljimo gamtoj ir koks kantrus augimas vyksta. Just. Marcinkeviius Visos energijos altinis emje yra Saul. alieji augalai tai vienintel gyvybs forma, gebanti Sauls energij paversti chemine maisto energija. Ms mokyklos grupel vienuoliktok nusprend artimiau painti mokyklos teritorijoje auganius augalus ir sudaryti mokyklos aplinkos augal herbar, skaitmeninje pateiktyje. J darbas suteiks galimyb painti kai kuriuos augalus i j nuotrauk ir apraym, augal neraunant, nekasant. Tikslas ir udaviniai 1. Sudaryti mokyklos aplinkos augal herbar, skaitmeninje pateiktyje.
1.1. Nufotografuoti mokyklos teritorijoje auganius augalus: medius, krmus, olinius augalus. 1.2. Rasti informacijos altinuose mokslinius augal pavadinimus ir augal ri sistematinius apraymus, augal taikomsias ir praktines savybes. 1.3. Parengti skaidres darb pristatymui.

Projekto darbo grup Rimkut Marija 12a Bartkeviit Daina 12b iobakait Viktorija 12a Petrauskait Sigita 12a Karnauskas Vygantas 12 Norkut Andelika 12a emaitis Giedrius 12a Jocit Dalia 12b Reimeryt Agn 12c Kainskas Mantas 12b Lauraityt Enrika 12b Zinkeviius Gediminas 12a Lazurkeviit Ilona 12b Vieta Ramnas 12b Bakyt Neringa 12b Biologijos mokytoja Laima Petkeviius Justas 12b Babenskien Darbo rezultatai grupi parengti demonstraciniai pristatymai: 1. Mokyklos teritorijoje augantys mediai. 2. Mokyklos teritorijoje augantys krmai. 3. Laukiniai oliniai augalai 4. Dekoratyviniai oliniai augalai
16

Mokyklos aplinkos mediai

17

Paprastasis katonas

(Aesculus hippocastanum)

Karalyst:Augalai(Plantae) Skyrius:Magnolijnai(Magnoliophyta) Klas:Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis:Erkiaiediai(Rosidae) eima:Katoniniai(Hippocastanaceae) Gentis:Katonas(Aesculus) Ris:Paprastasis katonas (Aesculus hippocastanum)

Vaisiai (katonai) naudojami maistui. Didialap liepa (Tilia platyphyllos)

Karalyst:Augalai(Plantae) Skyrius:Magnolijnai(Magnoliophyta) Klas:Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis:Dilenijaiediai(Dilleniidae) eima:Dedeviniai(Malvaceae) Gentis:Liepa( Tilia) Ris:Didialap liepa ( Tilia platyphyllos)

vaistinm s arbatoms.

iedai tinka

Paprastasis klevas (Acer platanoides)

18

Skyrius:Magnolijnai(Magnoliophyta) Klas:Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis:Erkiaiediai(Rosidae) eima:Kleviniai( Aceraceae) Gentis:Klevas( Acer) Ris:Paprastasis klevas( Acer platanoides) Mediena naudojama bald, instrument gamyboje. Igaunama geriama sula. Tinka gatvi bei keli apeldinimui.

Karpotasis beras (Betula pendula)

Karalyst:Augalai(Plantae) Skyrius:Magnolijnai(Magnoliophyta) Klas:Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis:Hamameliaiediai(Hamamelididae) eima:Beriniai( Betulaceae) Gentis:Beras( Betula) Ris:Karpotasis beras (Betula pendula)

Danai minimas lietuvi liaudies dainose, sakmse. vantos. Egl (Picea)

Igaunama sula. I jo akeli daromos

Karalyst:Augalai( Plantae) Skyrius:Punai( Pinophyta)

19

Klas:Puainiai( Pinopsida) eima:Puiniai( Pinaceae) Gentis:Egl( Picea)

Tai- Kald medis. Tinka bald, instrument gamyboje.

Paprastasis uolas ( Quercus robur )

Karalyst:Augalai(Plantae) Skyrius:Magnolijnai(Magnoliophyta) Klas:Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis:Hamameliaiediai(Hamamelididae) eima:Bukiniai( Fagaceae) Gentis:uolas( Quercus) Ris:Paprastasis uolas( Quercus robur)

uolas- stipriausias Lietuvos medis, patvariausia mediena. Danai vartojamas lietuvi liaudies tautosakoje, i jo ak pinami vainikai nugaltojams

Drebul ( Populus tremula)

Karalyst: Augalai(Plantae) Skyrius: Magnolijnai(Magnoliophyta) Klas :Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis: Dilenijaiediai(Dilleniidae) eima: Gluosniniai(Salicaceae)
20

Gentis: Tuopa( Populus) Ris: Drebul( Populus tremula)

Mediena lengva, minkta, naudojama degtuk ir celiuliozs pramonei, stog skiedroms.

Paprastasis ermuknis (Sorbus aucuparia)

Karalyst:Augalai(Plantae) Skyrius:Magnolijnai(Magnoliophyta) Klas:Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis:Erkiaiediai(Rosidae) eima:Erktiniai(Rosaceae) Gentis:ermuknis(Sorbus) Ris:Paprastasis ermuknis (Sorbus aucuparia)

Tai vertingas dekoratyvinis, maistinis ir vaistinis augalas. Europinis maumedis ( Larix decidua)

Karalyst: Augalai( Plantae) Skyrius: Punai( Pinophyta) Klas: Puainiai( Pinopsida) eima: Puiniai( Pinaceae) Gentis: Maumedis( Larix) Ris: Europinis maumedis( Larix decidua )

Auginamas parkuose, soduose kaip dekoratyvinis augalas.

21

Paprastoji puis ( Pinus sylvestris )

Karalyst: Augalai( Plantae) Skyrius: Punai( Pinophyta) Klas: Puainiai( Pinopsida) eima: Puiniai( Pinaceae) Gentis: Puis( Pinus) Ris: Paprastoji puis( Pinus sylvestris)

Pasivaikiojimas puyne- tikras sveikatos altinis. Puies mediena turi didel reikm medio apdirbimo ir statybos pramonei, ji lengvai apdirbama.

Krmai ir puskrmiai
22

Darelinis jazminas ( Philadelphus coronarius )

Karalyst: Augalai ( Plantae)

Skyrius: Magnolijnai ( Magnoliophyta) Klas:Magnolijainiai( Magnoliopsida) Poklasis: Erkiaiediai ( Rosidae) eima: Hortenzijiniai ( Hydrangeaceae) Gentis: Jazminas ( Philadelphus) Ris: Darelinis jazminas

Darelinis jazminas (lot. Philadelphus coronarius, angl. Sweet Mock-orange, vok. blasser Pfeifenstrauch) hortenzijini (Hydrangeaceae) eimos dekoratyvinis augalas. Pavadinimas kildinamas i graik k. odio phileo myliu, ir adelphos brolis; gliai po 2 glaudiai vienas prieais kit auga. Krmas iki 3 m. aukio, akos gausios, staios, j iev rausvai ruda, lupasi plonais lakteliais. Lapai kiauininki, virutin pus plika, apatin su plaukeli kuoktais gysl kampuose. iedai po 5-9 kekse, labai kvaps. ydi birelio mn. Agrastas ( Ribes uva-crispa)

Karalyst: Augalai( Plantae) Skyrius: Magnolijnai( Magnoliophyta) Klas:Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Erkiaiediai( Rosidae) eima: Agrastiniai( Grossulariaceae) Gentis: Serbentas ( Ribes) Ris: Agrastas
Agrastas (lot. Ribes uva-crispa, angl. Gooseberry, vok. Stachelbeere) agrastini (Grossulariaceae) eimos daugiametis uogakrmis. Lietuvoje auginama i paprastojo agrasto ries kilusios kultrins veisls. Stiebai ir gliai dygliuoti arba be dygli. Lapai 35 skiaui. Vaisius uoga su koteliu, apvalus arba pailgas, plikas arba plaukuotas; geltonas, alias, raudonas, purpurinis. Neprinokusios uogos vartojamos konditerijoje, apnokusios konservavimui,
23

uogienms, prinokusios desertui, marmeladui, vynui, valgomos alios. Ilgam laikymui uogos aldomos ir sublimuojamos, konservuojamos cukrumi. Forsitija

Karalyst: Augalai( Plantae) Skyrius: Magnolijnai (Magnoliophyta) Klas: Magnolijainiai (Magnoliopsida) Poklasis: Notreliaiediai (Lamiidae) eima: Alyvmediniai ( Oleaceae) Gentis: Forsitija (Forsythia)

Forsitija (lot. Forsythia) alyvmedini (Oleaceae) eimos augal gentis, kuriai priklauso nedideli vasaraliai krmai. Auktis 3-6 m. Lapai paparasti ar trilapiai, prieiniai. iedai geltoni, isidst po 13. ydi pavasar. Paprastoji alyva

Karalyst: Augalai (Plantae) Skyrius: Magnolijnai (Magnoliophyta) Klas: Magnolijainiai (Magnoliopsida) Poklasis: Notreliaiedia i(Lamiidae) eima: Alyvmedinia i(Oleaceae)
Gentis: Alyva (Syringa)

24

Tuja

Karalyst: Augalai (Plantae) Skyrius: Puynai (Pinophyta) Klas: Puiniai (Pinopsida) eima: Kiparisiniai (Cupressaceae) Gentis: Tuja (Thuja)

altalankis

Karalyst: Augalai (Plantae) Skyrius: Magnolijnai (Magnoliophyta) Klas: Magnolijainiai

(Magnoliopsida) Poklasis: Erkiaiediai (Rosidae) eima: ilakrminiai (Elaeagnaoceae) Gentis: altalankis (Hippophae)

25

oliniai augalai

26

Daugiametis emenis (Phalacroloma annuum)

Skyrius Magnolijnai (Gaubtaskliai) Klas Magnolijainiai (Dviskiliai) Poklasis Astraiediai

Ekosistemoje mitybos grandins dalis tinkanti teritorij eldynams.

Daugiamet saulut (Bellis perennis)

Skyrius Magnolijnai (Gaubtaskliai) Klas Magnolijainiai (Vienskiliai) Poklasis Erkiaiediai

Ekosistemoje eldynams. mitybos grandins dalis tinkanti teritorij

27

Rudasis eraiinas (Festuca rubra)

Skyrius Magnolijnai (Gaubtaskliai) Klas Lelijainiai (Vienaskiliai) Poklasis - Lelijaiediai

Ekosistemoje mitybos grandins dalis tinkanti teritorij eldynams.

Plaialap drgmen (Sium latifolium)

Skyrius Magnolijnai (Gaubtaskliai) Klas Magnolijainiai (Vienskiliai) Poklasis - Erkiaiediai

Ekosistemoje mitybos grandins dalis tinkanti teritorij eldynams.

28

Baltasis dobilas (Trifolium repens)

Skyrius Magnolijnai (Gaubtaskliai) Klas Magnolijainiai (Vienskiliai) Poklasis Erkiaiediai

Ekosistemoje mitybos grandins dalis tinkanti teritorij eldynams.

Melyniede liucerna (Medicago sativa L.)

Skyrius Magnolijnai (Gaubtaskliai) Klas Magnolijainiai (Dviskiliai) Poklasis - Erskeciaziedziai

Ekosistemoje eldynams. mitybos grandins dalis tinkanti teritorij

29

Paprastoji kiaulpien (Taraxacum officinale)

Skyrius Magnolijnai (Gaubtaskliai) Klas Magnolijainiai (Dviskiliai) Poklasis Astraiediai

Ekosistemoje mitybos grandins dalis tinkanti teritorij eldynams.

Kilnioji blezdindugn (Chamaemelum nobile)

Skyrius Magnolijnai (Gaubtaskliai) Klas Magnolijainiai (Dviskiliai) Poklasis Astraiediai

Ekosistemoje eldynams. mitybos grandins dalis tinkanti teritorij

30

Mlyniedis vikis (Vicia cracca)

Skyrius Magnolijnai (Gaubtaskliai) Klas Magnolijainiai (Vienaskiliai) Poklasis - Erskeciaziedziai

Ekosistemoje mitybos grandins dalis tinkanti teritorij eldynams.

Alpinis astras (Aster alpinus)

Karalyst: Augalai (Plantae) Skyrius: Magnolijnai (Magnoliophyta) Klas: Magnolijainiai (Magnoliopsida) Poklasis: Astraiediai ( Asteridae) eima: Astriniai ( Asteraceae) Gentis: Astras (Aster)
5-20 cm. Graiai ant stiebo Susiformuoja po vien, jie sudaro 25-40 violetini arrausv lieuvik ir aukso atspalvio gelton vamzdik ied. ydi birel rugpjt. Stiebai plaukuoti,stats su pkeliu apaugusiais lapais itisiniais kratais, virutiniai lapai lancetiki, prisitvirtin tiesiai prie stiebo,pamatiniai lapai pailgi kastuviki, trumpais lapkoiais. Auganederlingose kaln ganyklose, tarp uol1400-2800m vir jros lygio.

31

Verbena (Verbena)

Karalyst:Augalai (Plantae) Skyrius: Magnolijnai (Magnoliophyta) Klas:Magnolijainiai (Magnoliopsida) Poklasis: Notreliaiediai (Lamiidae) eima: Verbeniniai (Verbenaceae) Gentis: Verbena (Verbena)
Verbenini (Verbenaceae) eimos augal gentis. Sudaro ~250 vienmei ir daugiamei augal ri,paplitusi daugiausia Lapai paprastai prieiniai, plaukuoti. iedai smulks, su penkiais iedlapiais. Daniausiai mlyni, bet nereti ir balti, rausvi, purpuriniai. Yra daug veisli didij sereni, kurios skiriasi aukiu, ied spalva ir atspalviu. Pagal vamzdik ir lieuvik ied skaii graie ir form skirstomi gvazdikinius (lieuvik ied daug, jie stambs, vamzdik maai, jie smulks) ir chrizanteminius (lieuvik ied viena eil arba j visai nra, vamzdiki iedai stambs,ju daug). Keturbriaunis iobrelis (Thymus pulegioides)

Auga nederlingose pievose, dykvietse ir saultose pamiks. Mgsta puvening, lengv dirv ir atviras vietas. Augalas itvermingas sausrai. ydi 62-65 dienas, nuo birelio vidurio iki rugsjo. Dauginama sklomis, daigais ir vegetatyvikai.
32

Karalyst: Augalai (Plantae) Skyrius: Magnolijnai (Magnoliophyta) Klas::Magnolijainiai (Magnoliopsida) Poklasis: Notreliaiediai ( Lamiidae) eima: Notreliniai ( Lamiaceae) Gentis: iobrelis ( Thymus)

Storalap bergenija (Bergenia crassifolia)

Karalyst: Augalai (Plantae) Skyrius:Magnolijnai

(Magnoliophyta) Klas: Magnolijainiai (Magnoliopsida) Poklasis:Erkiaiediai (Rosidae) eima:Uolaskliniai (Saxifragaceae) Gentis:Bergenija (Bergenia) Ris:Storalap bergenija (Bergenia crassifolia) Augalai dideliais msingais lapais, daniausiai naudojami didesni plot apeldinimui.

Pavasarin raktaol (Primula veris )

Karalyst: Augalai(Plantae) Skyrius: Magnolijnai

(Magnoliophyta) Klas: Magnolijainiai (Magnoliopsida) Poklasis: Dilenijaiediai (Dilleniidae) eima: Raktaoliniai ( Primulaceae) Gentis:Raktaol ( Primula) Ris:Pavasarin
33

Kiti pavadinimai: batutis, dangaus raktai, Jurgio raktai, avasarg, pirmaiedis, v.Petro raktai, moguiai.

34

Didysis Serentis (Tagetes patula.)

Karalyst:Augalai (Plantae) Skyrius:Magnolijnai

(Magnoliophyta) Klas: Magnolijainiai (Magnoliopsida) Poklasis:Astraziedziai ( Asteridea) eima: Astriniai (asteraceae) Gentis: Serentis Ris: Didysis Dl eterinio aliejaus sereniai turi stipr specifin kvap,kuris ne visiems patinka.Jie ypa populiars Lotyn Amerikos ir kai kuri Europos ali virtuvse. Aviuol(Variegatum) (Arrhenatherum Bulbosum)

Karalyst: Augalai (Plantae) Skyrius: Magnolijnai

(Magnoliophyta) Klas:Lelijainiai ( Liliopsida) Poklasis: Lelijaiediai ( Liliidae) eima: Viksvuoliniai ( Cyperaceae Gentis: Aviuol() Ris: Variegatum Paprastai j augina dl graiai ilenkt lap, kurie bna ne tik ali, bet ir auksiniai, bronziniai arba margi.
35

Banguotoji melsv arba Banguotalap melsv (Hosta undulata)

Karalyst: Augalai (Plantae) Skyrius: Magnolijnai (Magnoliophyta) Klas: Lelijainiai ( Liliopsida) eima: Agaviniai ( Agavaceae) Gentis: Melsv ( Hosta) Ris: Banguotoji
Agavini (Agavaceae) eimos, melsvi (Hosta) genties dekoratyvinis augalas. Auginamas kaip ornamentis augalas dareliuose, kapinse, glynuose.

36

Ivados Sudarytas mokyklos aplinkos augal herbaras, skaitmeninje pateiktyje. Viso aprayta 33 augal rys. 2. Sunkiausia buvo nustatyti mokslinius augal pavadinimus. 3. domiausia painti augalus ir juos fotografuoti. 4. Mokyklos augal herbaru bus galima naudotis biologijos pamokose. 5. Tolimesn darbo pltot integruoti turimo darbo rezultatus su chemijos, geografijos ir kt. dalykais. 6. Tsti darb toliau painti mokyklos teritorijos alij aplink.
1.

Santrauka io projekto metu buvo tirta mokyklos aplinka jaunj botanik akimis. Sudarytas mokyklos aplinkos augal herbaras, skaitmeninje pateiktyje. Buvo nufotografuota 33 augal rys, nustatyti j moksliniai pavadinimai, apraytos sistematins, taikomosios ir praktins savybs. is herbaras suteikia teorini ir praktini ini mokiniams ir visai ms bendruomenei. Skatina painti, mylti ir grinti mokyklos aplink. Literatra J. Jaskonis. Aromatiniai augalai. V.: Mokslas,1989; K.K. Vilkonis. Lietuvos aliasis rbas. Atlasas. K.: Lutut, 2001; Ute E. Zimmer. Isamus augal inynas. Naujoji rosma, 2004. J. Courtier. Maasis sodas. Vilnius, 2000. T. Noordhuis. Sodo augal enciklofedija. V.: Alma littera, 2005. D. G. Hessayon. Visaliai ir kiti dekoratyviniai augalai. Artja, 2003.
37

http://www.rojaussodai.lt http://www.wikipedija.lt

Raseini rajono altinio vidurins mokyklos

38

teritorijos topografinis emlapis

39

Tikslas: Sudaryti Raseini rajono savivaldybs altinio vidurins mokyklos topografin emlap. Udaviniai: 1. Mokyklos teritorijos topografin emlap papildyti topografiniais enklais. 2. Atnaujinti emlap papildomais duomenimis, atsiradusius po stadiono rekonstrukcijos.

40

Mokyklos teritorijos emlapis

41

Mokyklos topografinis emlapis

42

Ivados: Palyginus naujj topografin emlap su senuoju ivysime iuos pokyius: 1. Sutartini enkl lentel (legenda), 2. Paymti naujosios dirbtins dangos aikts matmenys, 3. Teritorijoje priskaiiuota 262 medi (lapuoi 159, spygliuoi 103), jie sutartiniais enklais paymti emlapyje.
4.

Taip pat emlapyje ymimi tokie objektai kaip viestuvai, skardis bei vizualins taros altiniai.

Projekto darbo grup: Aurimas Jazdauskas Viktorija Valaityt ivil Kauyt Rta Bakutyt Agn Greiit Aivaras Gricius Aist Petkut Geografijos mokytojas Albinas Enerys

43

Mokyklos fasado apildymas

44

45

46

47

48

49

50

51

52

53

54

55

56

57

Matematikos projekto darbo grup: Marius yvarkauskas 12c Audrius Petrokas 12c Emilis Radaviius 12a Edvinas Petraitis 12c Tomas Ivokeviius 12c Kristina Vasiljevait 12a Laura Paulit 12c Greta Auktakyt 12a Ieva Puaityt 12c Gerda Gedminait 12c Nedas Klajimas 12a Justina Kliknait 12b Matematikos mokytoja Edita auklyt

58

Mokyklos aplinka ir chemija

59

Kerpi (Lichenes) testas oro utertumui nustatyti

Tyrimo tikslas: itirti oro utertum mokyklos teritorijoje. Eiga: mokyklos teritorijoje buvo apirimi augalai ir ant j esanios kerps, pagal tai nustatant oro utertum tam tikrose vietose. Kerps jautriai reaguoja oro pakitimus. Ypa stipriai kerps, iskyrus atsparias utertumui, reaguoja oro utertum SO2. Kerpes veikia kompleksas veiksni, i kuri yra pavojingiausi SO2 ir NO2, svarbesnis SO2, kuris itirps vandenyje, ilgainiui virsta sieros rgtimi ir pateks kerpse esanio dumblio komponento lsteles, chlorofil paveria feofitinu. atsiranda Kai oras utertas dujomis, kerpi gniuule pasiprieinimo reakcija, kurios intensyvumas

skirtingas vairiose ryse.

60

61

Atlikus kerpi (Lichenes) test, nustatyta:

Ant tirt medi radome tris kerpi ris: sodin briedrag, vagotasis keas ir sienin geltonkerp. Kerpi rys (sienin geltonkerp, vagotasis keas) atsparios sieros dioksidui, praktikai aptiktos ant vis tirt medi. Didesnis kerpi ri skaiius buvo aptiktas ant medi, augani toliau nuo gatvs arba palei maiau judrias transporto zonas. Vidutinis tirt medi kerpi padengimas apie 30% ir priklauso vidins kovos (pasiprieinimo) zonai. Projekto darbo grup: Maciuleviit Goda Vasiljevait Kristina Vaiekauskas Lukas Karnauskas Vygantas Chemijos mokytoja Jarmalaviien Reda

62

Projekto redaguotojai ir apipavidalintojai: Erildas Budraitis 12a Goda Maciuleviit 12 Viktorija Stankaityt 12a Mokytoja Daiva Bitvinskien Nuoirdiai dkojame direktors pavaduotojai ugdymui Jolantai Stankaitienei u projekto dj bei pagalb rengiant projekt.

63