A visada nor jau, kad magija egzistuot .

Na inot, turiu galvoje tokia, na, tokia didinga magija kaip Tolkieno knygose ar Narnijos pasaulyje ,bet, tai tebuvo noras ir a pilnu protu suvokiau, kad to nebus. Aha, nebus. Kurgi ne. Ar ne be reikalo a visad sau kartojau niekada nesakyti niekada, vis tiek juk atsitikdavo prie ingai. Gerai, iaip ar taip, tik nor jau pasakyti, kad magija egzistuoja. Ar visiems ai ku? Magija EGZISTUOJA! Na, gerai, GAL egzistuoja, a juk dar nesu tuo tikra. Bet nor iau b ti. Ne inau ar d iaugtis ar grau tis nagus i baim s, bet... iuo metu man tiesiog tr ksta od i ir esu ma um l labai sutrikusi. Einu lauk pakv puoti grynu oru. Ne, geriau neinu. D l viso pikto.

Paskubomis ir netvarkingai u ra iusi galvon pl stan ias mintis s siuvin V tra l tai pad jo tu inuk . J truput l pykino. Tai k pamat pro kambario lang buvo kiek daugiau nei keista.

al

V tra beveik kasnakt prie atsiguldama lov atsidarydavo lang , atsis sdavo ant palang s i ki dama kojas laukan ir m gaudavosi ramybe. Na, ramyb labai jau s lygin , nes naktimis miega tik sodyb gyventojai, o kas u j toli gra u ne. iog irpimas apa ioje tarp oli , varli kvarkimas upelyje gale lauko, pauk i giesm s mi ko tankumyne. Bet tai ir buvo V tros ramyb . Jos naktin simfonija, kuri lyd davo j klaid iojant vaig d i takais ar spoksant m nul . O ito jai vis b davo negana ir negana. Rankomis sikibusi lango r mus, kad nei krist ji i lenkdavo kakl , kad gal t apr pti kuo daugiau ir ie kodavo vaig dyn . Tiesa, daugumos atpa inti jai nesisek , bet tai neatbaid nuo begalini ie kojim . Taigi, t nakt V tra kaip prastai s d jo ant palang s ir gro josi dangumi, ta iau kai ne inia kelint kart nuleido galv pamank tinti u tirpus kakl ji i vydo eil ali vieseli netoli mi ko. J buvo gal de imt ir jos jud jo. V tra sustabd kv pavim ir sispoksojo tas viesas. Bijojo net pajud ti, tarsi krustel jus bent vienam raumen liui tai k mato i garuot akimirksniu. Turb t tai tik mon s susireng sau naktin i vyk galvojo ji, bandydama paai kinti logi kai, bet inojo, kad po t mi k niekas niekada iaip sau be reikalo nevaik to ir juo labiau niekas iame kra te nei kylauja naktimis ir dar su toki spalv ibintais. Ne, ia ka kas negerai toliau m st ji ir tyliai nusirop t nuo palang s. Besidau an ia i nerimo irdimi tyliai kaip tik gal dama nusileido bra kan iai laiptais emyn, pastv r pirmas pasitaikiusias lepetes i atsargiai i sli kino pro duris. Ji puikiai suvok , kad elgiasi visi kai kvailai, ta iau smalsumas buvo vir esnis. V trai taip mag jo su inoti, kas per idiotai laistosi laukais su aliais ibintais, kad tiesiog nei kent ir patrauk per sod matyt vies link. Prisiglaudusi prie toliausios obels ji steb jo jau kiek pasislinkusias link mi ko vieseles. Jos jud jo l tai, ta iau buvo akivaizdu, kad po keli minu i pradings tarp med i . V tra v l nei tv r ir i lindo i savo priedangos plyn lauk . Jai pa jus pirmyn keliolika metr jau geriau gal jo i r ti tamsias mogystas. Jos buvo lyg ir su apsiaustais ar kitokiu ilgu r bu, ta iau tik tiek ir tepavyko i r ti. Keista buvo tai, kad tie ne prasti ibintai beveik neap viet nieko aplink, tarsi tik dar labiau temd juos ne an ias fig ras. V tra nebedr so eiti artyn, visa tai atrod per daug keista. Jai nor josi tik kuo grei iau gr ti atgal savo kambar . Ji jau atbula, bet u myn ant kietos ir smailos ol s. Aiktel jo i skausmo. Per v lai suvok , kad kiek per garsiai. Visos de imt fig r , ne usi ibintus akimirksnius sustojo ir atsisuko j .

Tai tetruko sekund , o tada jos pranyko. V tra suvok , kad j pasteb jo ir kad ji ne ino kur jie dabar. Persigandusi ji pasileido kiek kabindama ir neatsigr kol neatsid r kitoje namo slenks io pus je.

jimas kit pasaul , esant auk tesniame pavir iaus lygyje yra per med io kamien . Pir tu patepus vertikal br k n gli iu m lynu/auksiniu skys iumi. Tada ties tuo br k niu galim apir tai atidaryti skyl tarsi ji b t i elastingos gumos. Skys io atitikmuo galiu b ti asmens kraujas tada persik limas tampa brangesnis.

plazdan ios lyg arti oko formos med zos