ISSN 1392-6195

JURISPRUDENCIJA
Mokslo darbai
2008 11(113); 715

BAUSMS INDIVIDUALIZAVIMAS IR TEISINGUMO PRINCIPO GYVENDINIMAS

SKIRIANT BAUSMES
Vytautas Piesliakas *
Mykolo Romerio universiteto Baudiamosios teiss katedra
Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
Telefonas 271 4584
Elektroninis patas V.Piesliakas@lat.lt
Pateikta 2008 m. rugsjo 8 d., parengta spausdinti 2008 m. lapkriio 25 d.
Santrauka. Straipsnis skirtas statym bei teism bausmi skyrimo praktikos analizei. Pateikiamos ir aikinamos Baudiamojo kodekso bausms skyrimo nuostatos. Motyvuojama ivada, kad 2000 m. Baudiamojo kodekso nuostatos numato pakankamas slygas tinkamai individualizuoti bausm ir paskirti j teising.
Analizuojant teism bausmi skyrimo praktik ypa pabriamos laisvs atmimo bausms skyrimo problemos. Apvelgiamos laisvs atmimo bausms skyrimo tendencijos teism praktikoje. Pateikiama laisvs atmimo bausms skyrimo statistika
ir baudiamj byl pavyzdiai. Kritikai vertinama paskirtos laisvs atmimo bausms vidurki statistika.
Analizuojamos statymo dl bausms vykdymo atidjimo nuostatos, j ryis su bausms individualizavimu ir i nuostat
taikymo problemos teism praktikoje.
Bausms individualizavimo aspektu nagrinjamos bausmi skyrimo ir bendrinimo statymo nuostatos padarius kelias nusikalstamas veikas. Pateikiami teism sprendimai nusikaltim daugto atvejais.
Pagrindins svokos: bausm, teisingumo principas, baudiamoji politika.

VADAS *
Bausms skyrimas ubaigia vis baudiamj proces baudiamojoje byloje. Ko visuomen laukia i
bausms? Ji laukia teisingumo. Teisingumo aukiasi
nukentjusysis. To paties laukia ir kaltinamasis byloje.
Bausm turi bti teisinga. Visos proceso alys jautriai
reaguoja , j nuomone, neteising bausm. Nuteistasis
ir nukentjusysis skundia nuosprend apeliacine, o nesulauk palankaus sprendimo ir kasacine tvarka. Visuomen savo nuomon reikia per iniasklaid, o kai
kuriais kratutiniais atvejais nepasitenkinimas gali peraugti net smurto veiksmus prie teisingum vykdanias institucijas toki atvej irgi pasitaiko. Teisingumo
principo gyvendinimas yra viena i bausms paskiri.
Tai tvirtina Baudiamojo kodekso (toliau ir BK) 41
straipsnis, nustatantis bausms paskirt (tikslus). Be teisingumo, viena i bausms paskiri (ir jos esm) yra

nubaudimas, taigi bausms teisingumas pasiekiamas per

teising nubaudim. Teisingumo vykdymas yra pagrindin teismo funkcija. Taiau teisingo nubaudimo slyga
yra teismo galimyb paskirti teising bausm. O tai savo
ruotu susij su teismo galimybe tinkamai individualizuoti bausm, o jei kalbtume plaiau tinkamai individualizuoti baudiamj atsakomyb, nes baudiamoji
atsakomyb tai ne vien bausm.1 io straipsnio tikslas
analizuoti teisingos bausms paskyrimo statymines
prielaidas bei teism praktik skiriant bausmes u kelias
nusikalstamas veikas, parodyti pagrindines baudiamosios politikos tendencijas skiriant bausmes. Raant
straipsn taikyti sistemins analizs, statym analizs ir
lyginamasis metodai.

Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios

teiss katedros profesorius.

Plaiau r. Piesliakas V. Baudiamoji atsakomyb kaip nusikalstamos veikos padarymo teisinis padarinys. Jurisprudencija. 2007.
Nr. 8(89).

1. TEISINGOS BAUSMS PRIELAIDOS

Nuo ko priklauso tinkamas bausms individualizavimas ir teisingas nubaudimas? Atsakymas: nuo statym leidjo ir nuo teismo.
Kodl nuo statym leidjo? statymus priima statym leidjas, t. y. LR Seimas. Priimdamas baudiamj
statym jis nustato sankcij u nusikalstam veik, todl pagrstas teiginys, kad teisingos bausms prielaidas
kuria Seimas. Kokios jos turi bti? Tokios, kad suteikt
teismui reali galimyb vykdyti teisingum ir tinkamai
individualizuoti bausm kiekvienoje byloje. Kyla klausimas, ar galiojantis Baudiamasis kodeksas suteikia
teismui toki galimybi? Atsakymas vienareikmis
taip.
2000 m. BK realizuota nuostata, kad specialiosios
dalies sankcijos dl nesunki ir apysunki nusikaltim
numato keli ri bausmes, kurios formuluojamos kaip
alternatyvios. Tiesa, galiojaniame BK yra kelios iimtys. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija u tyin nesunk sveikatos sutrikdym numato tik vienos ries laisvs atmimo bausm.2 Akivaizdu, kad dl ios BK
straipsnio sankcijos btinas statymo leidjo sikiimas.
Bet mintas pavyzdys greiiau parodo iimt, o ne taisykl. Taigi galima daryti ivad, kad dl i nusikaltim kategorij statym leidjas, sankcijose, be laisvs
atmimo, numatydamas dvi, tris ar net keturias alternatyvas, palieka teismams gana plaias galimybes tinkamai individualizuoti bausm, todl teismui skiriant
bausm neikyla kolizijos tarp baudiamojo statymo
sankcijos ir teisingos bausms. Sankcijos sukuria visas
prielaidas paskirti teising bausm. Mint nusikaltim
kategorij bylose teismams nekyla poreikio siekiant paskirti teising bausm iekoti iimi statyme, taikyti
BK bendrosios dalies normas, tokias kaip BK 54
straipsnio 3 dalis ar BK 62 straipsnis, ar net paeidinti
statym.
Normalu, jog u sunki ir labai sunki nusikaltim
padarym baudiamieji statymai numato tik vien laisvs atmimo bausm. mons sunkiai suprast statym
leidj ir vargu ar j pateisint, jei u nuudym, sunk
sveikatos sutrikdym, iaginim ar veikas, susijusias su
prekyba monmis ar narkotikais, statym leidjas, be
laisvs atmimo, numatyt alternatyvias velnesnes
bausmes. Tiesa, toks atvejis 2000 m. Baudiamajame
kodekse yra buvs BK 260 straipsnio originalioje redakcijoje u disponavim narkotinmis mediagomis turint tiksl jas platinti buvo numatytas aretas iki 90 par
arba laisvs atmimas nuo 5 iki 8 met. Jau juridins technikos poiriu tokia sankcija buvo nelogika: nebuvo
laipsniko perjimo nuo vienos bausms prie kitos, buvo
paliktas net 4 met ir 9 mnesi laikotarpis tarp minimalios 5 met laisvs atmimo bausms ir maksimalaus
90 par areto. LR Seimas pastebjo toki klaid ir patais statym, panaikindamas baud kaip vien i
bausmi u sunk nusikaltim. Galima manyti, kad
LR Seimo reakcij, ko gero, sukl ir per danas teism
2
Dapys A., Misinas J. aplinskas A. Bausms individualizavimo teisins problemos. Teiss instituto mokslo tyrimai. 2008.

areto bausms taikymas u nusikaltim. Deja, reikia

konstatuoti, kad teismai Lietuvoje dar ne visada tinkamai vertina nusikaltim, susijusi su narkotinmis ar
psichotropinmis mediagomis, pavojingum ir neretai
skiria daug velnesnes bausms negu j kolegos kitose
Europos valstybse.3
Teisingos bausms paskyrimui u sunkius ir labai
sunkius nusikaltimus didels takos turi laisvs atmimo
bausms formulavimas baudiamojo statymo specialiosios dalies sankcijoje. Laisvs atmimo bausm galiojaniame BK numatoma dviem bdais: sankcijoje u
padaryt nusikaltim nustatant tik maksimali laisvs
atmimo bausms rib arba nustatant ir minimali, ir
maksimali bausms ribas. Antras bdas taikomas nustatant sankcijas u labai sunkius nusikaltimus. Manytume, kad toks sankcij numatymas yra pateisinamas atsivelgiant ir bendrosios, ir specialiosios prevencijos
poreikius.
Kartu paymtina, kad BK nra absoliuiai apibrt sankcij, nra sankcij, kurios apibrt tik minimali bausms rib. (Mintais bdais laisvs atmimo
bausm buvo numatyta Lietuvos teritorijoje galiojant
1926 m. Rusijos BK 19401961 m.)
Be abejo, ir padaromi sunks nusikaltimai nra
vienodi, juos padar asmenys taip pat skirtingai apibdinami, turi skirting praeit, todl vien tik laisvs atmimo bausms numatymas statyme u sunkaus nusikaltimo padarym gali kai kuriais atvejais riboti teismo pasirinkim, jo galimybes tinkamai individualizuoti bausm paskiriant teising bausm remiantis statymo sankcija. Taiau nereikia pamirti, kad bausms skyrimo
nuostatos tvirtintos ne tik BK specialiosios dalies sankcijose, bet ir BK bendrosios dalies straipsniuose. Jei teismas mato, kad paskirta sankcijoje numatyta bausm
neleis tinkamai individualizuoti bausm ir paskirti j
teising, gali iekoti ieities BK bendrojoje dalyje. Btent ia yra numatyta nemaai nuostat, kurios padeda
teismui rasti tinkam sprendim sudtingoje situacijoje.
Baudiamasis kodeksas numato galimybes tam tikrais
atvejais perengti statymo sankcijos ribas ir paskirti
bausm, nenumatyt Baudiamojo kodekso specialiosios dalies sankcijoje. Tokios galimybs numatytos BK
54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.
Be abejo, ias nuostatas reikia taikyti labai atsargiai, kadangi ten numatytos iimtys i bendros taisykls,
suformuluotos BK 54 straipsnio 1 dalyje, ir nustatanios, kad teismas u padaryt nusikalstam veik
skiria bausm, numatyt BK specialiosios dalies
sankcijoje. Taigi teismas turi surasti pateisinim, kad
skirt bausm, nenumatyt sankcijoje. Pateisinimas randamas remiantis pagrindais toki bausm skirti. Pagrindai skirti kitoki, negu numatyta statymo u padaryt
nusikaltim sankcijoje, bausm suformuluoti BK 54
straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsniuose. BK 54 straipsnio
3 dalis suteikia teis teismui skirti BK specialiosios
3
Keliose bylose, kuriose buvo nuteisti LR pilieiai, gaben
psichotropines mediagas Skandinavijos valstybes, ir bylos buvo perduotos Lietuvai pagal Europos nuteistj perdavimo konvencij, teismai jiems skyr nuo deimties iki penkiolikos met laisvs atmimo
bausm.

dalies sankcijoje nenumatyt bausm, jei sankcijoje

numatytos bausms paskyrimas aikiai prietaraus
teisingumo principui. Taigi vl matome aik bausms
teisingumo siek.
Taigi jei teismas mato, kad sankcijoje numatytos
bausms paskyrimas reik neteising nubaudim, teisingumo vardan u sunk ar labai sunk nusikaltim gali
paskirti maesn laisvs atmimo bausm, negu sankcijoje numatyta minimali riba, arba paskirti net ir kit
velnesn bausms r. Atkreiptinas dmesys, kad statymas nesuteikia teismui teiss padaryti prieingai paskirti grietesn bausm, negu numatyta sankcijoje, nors
bna atvej, kai teisingos bausms paskyrimas reikalaut perengti sankcijos ribas ir paskirti grietesn bausm.
Taigi BK suteikia pakankamai galimybi kiekvienoje byloje paskirti teising bausm, t. y. tinkamai individualizuoti bausmes.
2. STATYMO SANKCIJOS VIDURKIS KAIP
ATSKAITOS TAKAS SKIRIANT BAUSM
BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismui apsisprendus dl skirtinos bausms ries, jos dydio klausimas pradedamas sprsti nustaius bausms ries vidurk statymo sankcijoje. Paymtina, kad is metodinis reikalavimas taikomas ne tik laisvs atmimo, bet ir
kitoms bausms rims, kaip antai aretui, baudai ar teiss dirbti tam tikr darb atmimui. statymo u padaryt nusikaltim sankcijoje nustatytas bausms vidurkis
yra atskaitos takas teisingai bausmei parinkti. Apsistojs ties vidurkiu teismas atsivelgia visas reikmingas
bausms skyrimui aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, btent : 1) padarytos nusikalstamos veikos
pavojingumo laipsn; 2) kalts form ir r; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadij; 5) kaltininko asmenyb; 6) asmens
kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik
form ir r ir 7) atsakomyb lengvinanias bei sunkinanias aplinkybes. Taigi statymas reikalauja atsivelgti net septyni ri aplinkybes. Visos jos turi vienod
reikm bausms skyrimo procese ir gali turti takos
skiriant galutin bausm. Taiau problema yra ta, kad
taip jau istorikai susiklost, kad teismai paprastai per
didel reikm teikia ir atsivelgia BK 54 straipsnio 2
dalies 7 punkte numatytas atsakomyb sunkinanias ir
lengvinanias aplinkybes ir maiau dmesio skiria kitoms BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybms. Tuo tarpu BK 61 straipsnio 2 dalyje sakmiai pasakyta, kad teismas vertina ne tik atsakomyb sunkinanias ir lengvinanias, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2
dalyje nurodytas aplinkybes. Be to, visos jos turi vienod gali. Tai ne kart pabr ir Lietuvos Aukiausiasis
Teismas.4

4
Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K201/2007.

3. BAUSMS VYKDYMO ATIDJIMAS KAIP

BAUSMS INDIVIDUALIZAVIMO PROCESO
DALIS
Lietuvos teismai gana danai atideda paskirtos
bausms vykdym. Paskirtos bausms vykdymo atidjimo galimyb numatyta Baudiamojo kodekso 75 ir 92
straipsniuose. Paymtina kad bausms vykdymo atidjimas nra bausms ris. Todl neigiamai vertintina tokia teism praktika, kai remiantis 54 straipsnio 3 dalies
iimtimi vardan teisingumo atidedamas sankcijoje numatytos bausms vykdymas.5
Bausms vykdymo atidjimas tai slyginio atleidimo nuo bausms forma. Apie paskirtosios bausms
vykdym ar jos atidjim teismas sprendia tik paskyrs sankcijoje numatyt ar vadovaujantis BK 54
straipsnio 3 dalimi ar 62 straipsniu sankcijoje nenumatyt bausm. Taigi bausms vykdymo atidjimas
yra bausms individualizavimo proceso sudtin dalis.
Taiau praktikoje pasitaiko atvej, kai teismas, vaizdiai
tariant, veim pastato prie arkl. Dar nepaskyrs bausms jis nusprendia, kad netikslinga, kad bausm bt
vykdoma, ir nutaria, kad dar nepaskirt bausm tikslinga atidti, o tada ieko bd paskirti toki bausm, kuri
bt galima atidti. Tai negera bausms individualizavimo proces ikreipianti praktika. Pagal galiojanias
BK 75 ir 92 straipsni redakcijas atidti galima tik laisvs atmimo bausm. Dl to teismai asmenims, pirm
kart teisiamiems u nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, be joki motyv skiria laisvs atmimo bausm ir
tuo paiu nuosprendiu j atideda. Tuo tarpu BK 55
straipsnis nustato, kad asmeniui, pirm kart teisiamam
u nesunk ar apysunk nusikaltim, teismas paprastai
skiria su laisvs atmimu nesusijusi bausm. Laisvs
atmimo bausm i kategorij asmenims skiriama tik
esant pakankamai motyv, kad tik laisvs atmimo
bausm tuo atveju bus teisinga. Taiau ne taip jau reti
nuosprendiai, kai teismai pirm kart teisiamam asmeniui skiria laisvs atmim ir i karto taiko paskirtos
laisvs atmimo bausms vykdymo atidjim. Taip paeidiami BK 55 straipsnio reikalavimai. Atkreiptinas
dmesys, kad ir skiriant laisvs atmimo bausm, ir atidedant bausms vykdym baudiamasis statymas reikalauja motyv. Pagal BK 55 straipsn numatyta, kad laisvs atmimo bausm skiriama tada, kai kitos bausms rys bus nepakankamos bausms tikslams pasiekti. Tuo tarpu pagal BK 75 ir 92 straipsnius paskirta
bausm atidedama, kai teismas nusprendia, kad bausms tikslai bus pasiekti nevykdant laisv atmimo
bausms. U nesunk nusikaltim paskirtas laisvs atmimas ir atidtas jo vykdymas yra loginis prietaravimas. Viena vertus, teismas teigia, kad laisvs atmimas,
o ne alternatyvios velnesns bausms yra pati teisingausia bausm, kita vertus, daro ivad, kad bausms
tikslai gali bti pasiekti i viso neatliekant paskirtos
laisvs atmimo bausms. is aikus prietaravimas teism veikiamas paprastai i viso nemotyvuojant laisvs
atmimo bausms skyrimo, o motyvuojant tik jos atid5

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-98/2005.

jim. Lietuvos Aukiausiasis Teismas neigiamai vertina toki teism praktik ir keiia nuosprendius.6
Nereti atvejai, kai paskirta laisvs atmimo bausm
atidedama asmenims, kuriems ji jau buvo atidta ir ie
per bausms vykdymo atidjimo laikotarp padar nauj
nusikalstam veik. Tokia praktika taip pat neturi jokio
ryio su bausms individualizavimu ir vertintina neigiamai. Auktesni teismai pagal prokuror ar nukentjusij skundus tokius nuosprendius keiia, o nuteistj
kasacinius skundus atmeta. Panevio miesto apylinks
teismo 2007 m. balandio 24 d. nuosprendiu A. S. buvo nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dal 35 par aretu ir pagal 284 straipsnio 1 dal laisvs atmimu vieneriems metams ir dviem mnesiams. Vadovaujantis BK
63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 65 straipsniu
paskirtos bausms subendrintos ir subendrinta bausm
paskirta laisvs atmimas vieneriems metams ir dviem
mnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi prie paskirtos bausms i dalies pridta Panevio
miesto apylinks teismo 2005 m. gruodio 2 d. nuosprendiu paskirta ir neatlikta bausm ir paskirta galutin subendrinta bausm laisvs atmimas vieneriems metams ir eiems mnesiams. Vadovaujantis BK 75
straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 7 punktais ir 3 dalimi A.
S. paskirtos bausms vykdymas atidtas trejiems metams, pareigojant iki 2007 m. gegus 31 d. pradti
dirbti arba usiregistruoti darbo biroje ir bausms vykdymo atidjimo metu be institucijos, priirinios
bausms vykdymo atidjim, sutikimo neivykti i gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Panevio apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus
teisj kolegijos 2007 m. birelio 21 d. nuosprendiu
Panevio miesto apylinks teismo 2007 m. balandio
24 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendio
dalis, kuria A. S., vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos subendrintos vieneri met ei mnesi laisvs
atmimo bausms vykdymas atidtas.
Nuteistasis padav kasacin skund dl Panevio
apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio 21 d. nuosprendio ir pra palikti galioti Panevio miesto apylinks teismo 2007 m.
balandio 24 d. nuosprend. Nuteistojo kasacinis skundas buvo atmestas. Teisj kolegija pabr, kad apeliacins instancijos teismas pagrstai nuteistajam panaikino
bausms vykdymo atidjim. I bylos mediagos matyti,
kad kasatoriui ankstesniu 2005 m. gruodio 2 d. nuosprendiu, kuriuo jis nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1
dal u vieosios tvarkos paeidim, buvo taikytas
bausms vykdymo atidjimas, taiau prajus maiau nei
pusei met jis vl padar dvi tyines nusikalstamas veikas, t. y. sutrikd visuomens rimt bei tvark ir neymiai sutrikd nukentjusij sveikat bei panaudojo neaunamj ginkl. i nusikalstam veik padarymo
metu nuteistasis niekur nedirbo, o jo vaidmuo darant
nusikaltimus nebuvo antraeilis. Be to, kaip teisingai paymjo apeliacins instancijos teismas, nuteistasis, pa-

dars nusikalstamas veikas, u kurias jis nuteistas skundiamu nuosprendiu, buvo keturis kartus baustas administracine tvarka u tyinius iurkius keli eismo
taisykli paeidimus (u vairavim esant neblaiviam,
neturint vairuotojo paymjimo ir greiio virijim).
BK 75 straipsnio nuostatos nenumato tiesioginio
draudimo taikyti laisvs atmimo bausms vykdymo
atidjim asmeniui, nusikalstam veik padariusiam
bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu, taiau teism
praktikoje pripastama, kad tokiam asmeniui bausms
vykdymo atidjimas gali bti taikomas tik iimtiniais
atvejais, teismui konstatavus, kad susiklsiusiomis aplinkybmis bausms tikslai bus pasiekti nevykdant paskirtos laisvs atmimo bausms. Kasatoriaus elgesys, t.
y. nauj nusikalstam veik, kuriomis paeidiama vieoji tvarka, darymas bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu rodo jo nenor laikytis statym reikalavim, vis
stiprjanias antivisuomenines nuostatas, polink nusikalsti, todl apeliacins instancijos padar pagrst ivad, kad bausms tikslai gali bti pasiekti tik paskyrus
reali laisvs atmimo bausm, todl panaikino BK
75 straipsnio taikym.7
Neretai abejojama, ar vertjo naikinti bausms vykdymo atidjimo galimyb asmenims, nutiestiems bauda
ir aretu. Pradinje 2000 m. rugsjo 26 d. BK redakcijoje buvo numatyta, kad gali bti atidedamas ne tik laisvs
atmimo, bet ir areto bei baudos bausmi vykdymas.
Taiau 2004 m. liepos 13 d. statymu panaikinta galimyb atidti paskirt areto ir baudos bausmi vykdym.8 Reikia pripainti, kad nelabai logika, jog galima
atidti grieiausi i numatyt bausmi, bet negalima
atidti velnesni bausmi.
4. NAUJOS TEISM PRAKTIKOS
TENDENCIJOS SKIRIANT BAUSMES
SIGALIOJUS 2000 M. BK
Pairkime, kaip teismai inaudoja statymo suteiktas galimybes tinkamai individualizuoti bausmes
nagrindami baudiamsias bylas ir formuodami baudiamj politik. Ilg laik Lietuva buvo kritikuojama
ir mes patys save kritikavome dl per grietos baudiamosios politikos. Bet 2003 m. sigaliojus 2000 m. Baudiamajam kodeksui, kuris numat naujas nusikalstam
veik ir bausmi ris bei naujus sankcij konstravimo
principus, bausmi skyrimo praktika i esms pasikeit.
Dabar, manytume, ms baudiamoji politika galt bti vertinama kaip viena velnesni Europoje. Kodl?
Analizuodamas oficiali teism administracijos
statistik tokios ivados nepadarysi: gali susidaryti net
prieingas spdis. Teism statistika teigia, kad 1997 m.
Lietuvoje vidutinis teismo nuosprendiu paskirtos laisvs atmimo bausms vidurkis u daniausiai daromus
nusikaltimus buvo 4 metai ir 8 mnesiai arba 56 mnesiai, arba 245 savaits, 2005 m. 4 metai 11 mnesi ir
16 dien, 2006 m. 4 metai 9 mnesiai ir 21 diena,

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus

Teism praktikos atidedant paskirtj bausmi vykdym apvalga.
Teism praktika. 2008. Nr. 28.

10

7
8

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-9/2008.

Valstybs inios. 2004. Nr. 108-4030.

2007 m. jau 5 metai 3 mnesiai ir 21 diena.9 Ivada

vienareikm: paskirtos laisvs atmimo bausms vidurkis per 10 met pailgjo, ms teism baudiamoji
politika tapo grietesn net kaip 1997 m.
Taiau ie statistikos duomenys kelia dideli abejoni. Labai tiktina, kad statistikos metodikoje yra
klaid. Tiktina, kad statistika atspindi ne u vien nusikaltim paskirtos bausms trukm, o bendr u kelis
nusikaltimus paskirtos bausms trukm, kuri, be abejo,
yra ilgesn, gal yra koki kit klaid skaiiavimo metodikoje, bet toki duomen sigaliojus naujajam BK negali bti. Kiek asmenikai io straipsnio autoriui tenka
susidurti su teism nuosprendiais, bausm u daniausiai pasitaikanius nusikaltimus, tokius kaip vagysts,
plimas, retai virija 1,52 metus, neretai net nesiekia 1
met. Tuo tarpu galiojant 1961 m. BK 45 met laisvs
atmimo bausm padarius mintuosius nusikaltimus buvo laikoma normalia. Baudiamj byl dl nesunki ir
apysunki nusikaltim duomenys rodo k kita teism
skiriami laisvs atmimo bausms dydiai gerokai sumajo. Tik maesnje dalyje analizuot byl teismai
skyr didesn negu statymo sankcijos vidurkis laisvs
atmimo bausm.
Panagrinkime, koki viet i bausm uima tarp
kit bausmi teism praktikoje. Ar ji neugoia kit
bausmi? Neretai keliamas klausimas, ar ne per danai
skiriama laisvs atmimo bausm?
2007 m. laisvs atmimo bausme buvo nubausta 47
proc. nuteist asmen, bauda 32 proc., laisvs apribojimu 12,7, aretu 7,9, vieaisiais darbais 1,9, atmimu teiss dirbti tam tikr darb 0,4 proc. nuteist
asmen.10 Taigi statistika rodo, kad laisvs atmimas
yra daniausiai taikoma bausm. Beveik pus nuteistj
nubaudiama btent ia bausme. Taiau tai tik bendras
rodiklis, apimantis nuteistuosius u visus padarytus nusikaltimus. Taigi jis nelabai informatyvus. Pavyzdiui,
u sunkius ir labai sunkius nusikaltimus is rodiklis, ko
gero, artja prie 100 proc., kadangi jau paios statymo
sankcijos nepalieka teismui kit galimybi. Tuo tarpu
u nesunkius ir apysunkius nusikaltimus is rodiklis tikrai nevirija 20 proc. (kadangi statymo sankcijos alternatyvios ir laisvs atmimas skiriamas tik tada, kai kitos
bausms nepads pasiekti bausms tiksl). Kartu paymtina, kad statistika rodo, kad 35 proc. nuteist asmen paskirtos laisvs atmimo bausms vykdymas buvo
atidtas. Visi ie asmenys nuteisti u nesunki ir apysunki nusikaltim padarym (pagal BK 75 straipsn tik
iuos nusikaltimus padariusiems asmenims laisvs atmimo bausm gali bti atidta). Taigi galima drsiai
teigti, kad mint kategorij nusikaltimus padariusiems
asmenims reali laisvs atmimo bausm taikoma palyginti retai. Ko gero, ne daugiau kaip 10 proc. asmen,
9
Dapys A., Misinas J., aplinskas A. Bausms individualizavimo teisins problemos. Teiss instituto mokslo tyrimai. 2008, taip
pat r. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro duomenys
<www.nplc> [irta 2008 08 08].
10
Dapys A., Misinas J., aplinskas A. Bausms individualizavimo teisins problemos. Teiss instituto mokslo tyrimai. 2008, taip
pat r. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro duomenys
<www.nplc> [irta 2008 08 08].

nuteist u nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, nubaudiama realia laisvs atmimo bausme. Tai daniausiai asmenys, teisiami ne pirm kart arba u keli nusikaltim padarym.
Kalbant apie laisvs atmimo bausms skyrim teism praktikoje btina atkreipti dmes dar vien dalyk: LR statymai numato lygtin atleidim nuo bausms
prie termin. T numato BK 77 ir 94 straipsniai ir
Bausmi vykdymo kodekso 157 straipsnis. Pagal mint BK straipsni nuostatas asmenys, atbuv nuo tredalio iki dviej tredali laisvs atmimo bausms laiko,
yra paleidiami laisv. Taigi realus laikas, kur nuteistasis praleidia bausms vykdymo staigoje, danoje byloje nevirija trij ei mnesi. Vargu ar galima toki baudiamj politik pavadinti grieta.
Kitas rimtos diskusijos reikalaujantis dalykas, ar i
tikrj pateisinamas toks baudiamosios politikos velninimas? Ar didioji dalis nuteistj yra tokie padors,
atsitiktinai nusieng statymui, o atlik bausm tampa
statymus gerbianiais pilieiais? Jei pasidomsime nemaos dalies nuteistj tolesniu likimu atlikus bausm,
pamatysime, kad nemaa dalis j vliau vl nusikalsta...
Ir ne vien kart. Statistika rodo, kad bent tredalis nuteistj, atlik bausm, padaro naujus nusikaltimus. Jie
tampa recidyvistais, ir j atvilgiu reikalinga kitokia
baudiamoji politika. Taigi autoriaus nuomone, ms
teism vykdoma baudiamoji politika pasidar per velni. Praktika rodo, kad teismai gaildami nusikaltusij ir skirdami bausmes, neatitinkanias padaryto nusikaltimo pavojingumo ir kaltininko asmenybs, kerta ak, ant kurios sdi: dirba vis su tuo paiu kontingentu.
5. BAUSMS INDIVIDUALIZAVIMAS IR
TEISINGOS BAUSMS PASKYRIMO U
KELIAS NUSIKALSTAMAS VEIKAS
PROBLEMOS
Bausms teisingumo principas galioja ir tiems asmenims, kurie padar ne vien, o kelias nusikalstamas
veikas. Kokia bausm bus teisinga asmeniui, teisiamam
dl 5 vagysi sibraunant skirtingus butus ar dl penki mobilij telefon i skirting asmen grobimo atviros vagysts ar plimo bdu?
Bausms skyrimas u kelias nusikalstamas veikas
pasiymi tam tikra specifika. Tokiais atvejais yra du
bausms skyrimo etapai. Pirmajame etape skiriamos
bausms u kiekvien padaryt nusikalstam veik. ioje dalyje skiriant bausmes u kiekvien padaryt nusikaltim teismai privalo vadovautis BK 54 straipsnio 1 ir
2 dalies nuostatomis. Taiau paskyrs bausmes u kiekvien nusikalstam veik, teismas pereina prie antro
bausmi skyrimo proceso etapo prie bausmi bendrinimo, t. y. galutins bausms skyrimo. Kaip iame
bausms skyrimo etape individualizuojama bausm ir
paskiriama teisinga bausm? Koks statymo nuostat ir
teismo vaidmuo ioje bausms skyrimo stadijoje?
BK 63 straipsnis nustato, kad galutin subendrinta
bausm gali bti skiriama dviem bdais: paskirt bausmi apmimo arba sudjimo bdu. Taiau teismas negali laisvai pasirinkti bausmi bendrinimo bdo. BK 63
11

straipsnio 5 dalis nustato, kad teismas taiko bausmi apmimo bd tik esant idealiai nusikalstam veik sutapiai arba kai padarytos veikos labai skiriasi savo pavojingumu. Taigi statymas esant nusikalstam veik daugetui teismui nepalieka galimybs rinktis. Mintais atvejais teismas privalo paskirtsias bausmes apimti. Taikant bd grieiausioji i paskirt bausmi nustelbia
kitas velnesnes paskirtas bausmes ir galutin bausm
prilygsta vienai bausmei, paskirtai u sunkiausi nusikaltim arba u nusikaltim, dl kurio, atsivelgiant
BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas nusprendia
paskirti grieiausi bausm.
Taigi esant idealiai nusikalstam veik sutapiai ar
veikoms labai skiriantis pavojingumu, teismo vaidmuo
pasireikia tik tinkamu BK 63 straipsnio 5 dalies nuostat iaikinimu. Teismas negali keisti galutins bausms,
pasirinkdamas kit bausmi bendrinimo bd. Taigi
esant idealiai nusikalstam veik sutapiai ar veikoms
labai skiriantis savo pavojingumu bausms individualizavimo procesas apsiriboja bausms skyrimu u atskiras
nusikalstamas veikas ir baigiasi paskyrus bausmes u
atskiras nusikalstamas veikas. Bendrinant bausmes taikomos imperatyvios BK nuostatos. Toks bausms skyrimo bdas visuomens akyse vargu ar gali bti akceptuojamas kaip teisingas.
Visais kitais atvejais, nenumatytais BK 63 straipsnio 5 dalyje, teismas paskirtsias u atskiras nusikalstamas veikas bausmes privalo sudti. Teismas neturi galimybi pasirinkti bausmi bendrinimo bdo, taiau bdamas pareigotas bausmes sudti, jis jau turi nemaas
galimybes individualizuoti bausm ne tik jos skyrimo u
atskiras nusikalstamas veikas, bet ir jos bendrinimo procese, t. y. paskirti teising galutin bausm.
Baudiamasis statymas numato dvi bausmi sudjimo atmainas: piln ir dalin sudjim. statymas nenustato sakmi reikalavim, kada teismas privalo paskirtsias bausmes sudti pilnai, o kada tik i dalies. Taigi
teismo teis yra pasirinkti bausmi sudjimo bd. Kitas
klausimas, k atsivelgdamas teismas pasirenka bausmi sudjimo bd? statym leidjas iam bausms
skyrimo procesui nepateikia joki kriterij. Manytume,
kad teismas iame bausms skyrimo etape turi atsivelgti padaryt nusikalstam veik skaii, sunkum, tarpusavio ry, padarymo laikotarp, teissaugos institucij reakcijos tak nauj nusikalstam veik padarymui
(pvz., naujas nusikaltimas padarytas jau kaltininkui pareikus tarim dl ankstesni veik ar bylai jau esant
teisme), kaltininko asmenyb, turdamas galvoje tinkam bausms individualizavim ir turdamas galutin
tiksl paskirti teising galutin bausm.
Teism praktikoje teismai daniausiai galutin
bausm skiria paskirt bausmi dalinio sudjimo bdu.
io bausmi bendrinimo bdo esm yra ta, kad teismas
prie grieiausiosios i paskirt bausmi i dalies prideda paskirtsias velnesnes bausmes. Kaip vykdomas dalinis bausmi sudjimas: ar teismas prie grieiausios i
paskirt bausmi turi pridti dal kiekvienos paskirtos
bausms, ar pakanka, kad bt pridta bent dalis kit
paskirt bausmi sumos? Lietuvos Aukiausiasis Teismas byloje, kuri nagrinjo septyni teisj kolegija,
12

dl paskirt bausmi subendrinimo taikant dalinio sudjimo bd nurod, kad teismas K. S. u atskiras nusikalstamas veikas paskyr trij ri bausmes: laisvs atmim (u 13 nusikaltim), aret (u 1 baudiamj
nusiengim) ir baud (u 14 nusikaltim). Kadangi padaryti nusikaltimai labai nesiskiria savo pavojingumu
(iskyrus vien baudiamj nusiengim), nes kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 arba 2 dal ir priklauso
gretimoms (nesunki ir apysunki) nusikaltim kategorijoms, teismas ioje byloje bendrindamas bausmes, paskirtas u padarytus nusikaltimus, galjo jas visikai arba i dalies sudti. Paskirtoms bausmms subendrinti
apylinks teismas pasirinko dalinio bausmi sudjimo
bd. ioje byloje grieiausioji i paskirt bausmi yra
vieneri metai (12 mnesi) laisvs atmimo. Tokio dydio bausm teismas paskyr u vien vagyst. Taigi
prie vieneri met laisvs atmimo teismas i dalies pridjo paskirtas velnesnes laisvs atmimo bausmes, t. y.
vienerius metus (12 mnesi) laisvs atmimo nuo bendros penkeri met ir ei mnesi laisvs atmimo
sumos u kitus 12 nusikaltim ir paskyr galutin subendrint dvej met laisvs atmimo bausm. Taiau
teismas visikai nepridjo paskirt u atskirus nusikaltimus bausmi.
Teisj kolegija paymjo, kad Baudiamasis kodeksas nereglamentuoja dalinio bausmi sudjimo bdo
taikymo taisykli, palikdamas teismui paiam aikinti ir
taikyti BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pats statymas nedetalizuoja, kokias bausmes ir koki dal bausmi, paskirt u atskiras nusikalstamas veikas, teismas
turi pridti prie grieiausios i paskirt bausmi. Kartu
paymtina, kad statymas dalinio bausmi sudjimo
bdui kelia keturis reikalavimus: 1) kad kitos bausms
bt pridedamos prie grieiausios bausms, paskirtos
u vien i padaryt nusikalstam veik, 2) kad i dalies
bt pridedamos velnesns bausms nuo vis paskirt
bausmi, 3) kad bendrinant paskirtas u kelias nusikalstamas veikas bausmes bt paskirta viena galutin
bausm arba vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi
dvi bausms, 4) kad galutin subendrinta bausm bt
didesn (grietesn) u grieiausi i paskirt u atskiras nusikalstamas veikas bausmi.
Teisj kolegijos manymu, BK 63 straipsnio 4 dalies nuostat aikinimas leidia daryti ivad, kad teismas, taikydamas dalinio bausmi sudjimo bd, prie
grieiausios i paskirt bausmi turi pridti bent po dal nuo kiekvienos paskirtos u atskiras nusikalstamas
veikas bausms.11
Bet tuo bausms bendrinimo problema dar neisprendiama. Kyla kitas klausimas: koki kiekvienos
paskirtos u atskir nusikalstam veik bausms dal
teismas turi pridti skirdamas galutin bausm? Kaip
jau minta, statymas nepateikia atsakymo klausim.
Taigi teismas gali pats nusprsti, koki dal nuo kiekvienos velnesns bausms pridti prie grieiausios paskirtos bausms. Svarbu, kad bt pridta dalis nuo
kiekvienos paskirtos bausms. Teismas pats vadovau11
Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 131-2005.
Teism praktika. 2005. Nr. 23.

damasis teisine smon ir teisingumo principo suvokimu sprendia klausim. Taiau analizuojant teism
praktik aikiai matyti, kad teismai daniausiai prideda
tik labai ma dal paskirt velnesni bausmi, neretai
po kelis mnesius ar net savaites, nors paskirtos vieneri
ar daugiau met laisvs atmimo bausms. Vilniaus
miesto 1-ojo apylinks teismo 2007 m. birelio 15 d.
nuosprendiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendiu, K. K. nuteistas pagal: BK 25 straipsnio 2 dal, 182 straipsnio 2 dal (dl UAB N. M turto gijimo)
laisvs atmimu dvejiems metams; BK 25 straipsnio 2
dal, 182 straipsnio 2 dal (dl UAB K turto gijimo)
laisvs atmimu dvejiems metams; Vadovaujantis BK
63 straipsnio 1 ir 4 dalimi paskirtos bausms subendrintos i dalies jas sudedant ir galutin subendrinta bausm
K. K. paskirta laisvs atmimas dvejiems metams ir
trims mnesiams.12 Kauno miesto apylinks teismo
2008 m. sausio 18 d. nuosprendiu K. T. nuteistas pagal
BK 260 straipsnio 1dal (u 2007 02 26 padaryt nusikaltim) laisvs atmimu dvejiems metams ir eiems
mnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dal (u 2007 02
28 padaryt nusikaltim) laisvs atmimu dvejiems metams ir devyniems mnesiams, pagal BK 260 straipsnio
1 dal (u 2007 03 07 padaryt nusikaltim) laisvs atmimu trejiems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dal
(u 2007 03 15 padaryt nusikaltim) laisvs atmimu
trejiems metams ir trims mnesiams, pagal BK 260
straipsnio 1 dal (u 2007 03 16 padaryt nusikaltim)
laisvs atmimu trejiems metams ir eiems mnesiams,
pagal BK 260 straipsnio 1 dal (u 2007 04 15 padaryt
nusikaltim) laisvs atmimu trejiems metams ir devyniems mnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir
4 dalimi paskirtos bausms subendrintos jas i dalies
sudedant, prie grieiausios bausms i dalies pridedant
velnesnes bausmes, ir subendrinta bausm paskirta
laisvs atmimas penkeriems metams.13
Ar yra nustatyta minimali pridtinos bausms dalis
taikant dalinio sudjimo bd? klausim prokurorai
ne vien kart kl kasaciniuose skunduose prie Lietuvos Aukiausij Teism, ginydami tinkam baudiamojo statymo pritaikym tose bylose, kuriose teismas,
bendrindamas bausmes, nuo kiekvienos paskirtos bausms pridjo maiau kaip minimali riba, numatyta BK
bendrojoje dalyje atitinkamai bausms riai. Deja,
aukiausioji kasacin instancija nedav tiesioginio atsakymo aktual klausim. Aukiausiojo Teismo
priimtos nutartys konkreiose bylose byloja, kad is teismas neturi vienos pozicijos iuo klausimu.
tai vienoje reikmingoje statymo aikinimo ir
praktikos formavimo prasme kasacinje byloje, kuri
pagal prokuroro kasacin skund nagrinjo Lietuvos
Aukiausiojo Teismo baudiamj byl skyriaus plenarin sesija, nuosprendis buvo skundiamas prokuroro
todl, kad subendrinant bausmes paskirta aikiai per
velni bausm, nesilaikyta BK 63 straipsnio 4 dalies

reikalavimo taikant dalin bausmi sudjim prie grieiausios bausms, paskirtos u vien i padaryt nusikalstam veik, i dalies pridti visas paskirtas velnesnes bausmes. Teismas pritar prokuroro skundo motyvams ioje dalyje, taiau negaljo jo tenkinti dl klaidingo skaiiavimo (prokuroro kasacinio skundo ribos
neleido teismui tinkamai pritaikyti i nuostat nutarties
rezoliucinje dalyje sudjus bent po tris mnesius laisvs atmimo bt virytos kasacinio skundo ribos). Taigi statymo aikinimas ioje plotmje nebuvo ipltotas.
Taiau teisj kolegija tik paymjo, kad nekeiiant
teism ankstesnij sprendim, kuri kasatorius
neskundia, taip pat atsivelgiant skundiamu apylinks teismo nuosprendiu u kiekvien i A. P. padaryt nusikaltim paskirtas laisvs atmimo bausmes ir j dyd, subendrinta laisvs atmimo bausm
privalo bti didesn negu treji metai laisvs atmimo. (Toks dydis bt, jei bt i dalies pridta bent po
tris mnesius laisvs atmimo, tuo tarpu prokuroras pra paskirti trej met laisv atmimo subendrint bausm aut. pastaba.)14
Tuo tarpu kitoje byloje, nagrintoje Lietuvos
Aukiausiojo Teismo pagal prokuroro kasacin skund,
kuriame jis skund emesnio teismo sprendimus, kad
taikydamas dalinio sudjimo bd teismas prie grieiausios i paskirt bausmi i dalies pridjo maiau
kaip tris mnesius laisvs atmimo bausms, paskirtos
u kiekvien padaryt nusikaltim, ir taip paeid BK
50 straipsnio nuostatas. Apylinks teismas nuosprendiu
R. A. u vien nusikalstam veik paskyr trij, u antr
septyni, u trei atuoni mnesi laisvs atmimo bausm ir ias bausmes subendrins dalinio sudjimo bdu paskyr deimt mnesi laisvs atmimo
bausm. Prokuroro manymu, iuo atveju netinkamai pritaikytas BK 50 straipsnis, nes u tris nusikalstamas veikas paskirta minimali laisvs atmimo bausm turjo
bti ne maesn kaip vieneri metai ir keturi mnesiai
laisvs atmimo. Lietuvos Aukiausiasis Teismas paymjo, kad baudiamasis statymas nenustato, kokia
paskirt velnesni bausmi dalis turi bti pridedama prie grieiausios paskirtos bausms taikant dalinio sudjimo bd. BK 50 straipsnis sakmiai nenustato, kad bendrinant bausmes dalinio sudjimo bdu prie grieiausios i paskirt bausmi bt i dalies pridedama ne maiau kaip trys mnesiai laisvs
atmimo. Taiau bendrinant bausmes turt bti atsivelgiama BK VII skyriuje nustatytus minimalius
atitinkam bausmi ri dydius, siekiant kad u
kelias nusikalstamas veikas nebt paskirta nepagrstai velni bausm.15
Pagaliau treioje iuo poiriu reikmingoje byloje,
kurioje prokuroras skund emesni teism sprendimus
dl to, kad teismas bendrindamas bausmes pridjo maiau kaip tris mnesius laisvs atmimo bausms, paskirtos u kiekvien nusikaltim, plenarin sesija i viso

12
Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K214/2008.
13
Kauno m. apylinks teismo baudiamoji byl Nr. 1-361478/2008. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr.2K294/2008.

14
Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K282/2005. Teism praktika. 2005. Nr. 23.
15
Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin nutartis Nr. 2k-7 686-2006.

13

neatsak svarb praktiniu poiriu prokuroro kasacinio skundo motyv.16

Dabartiniu metu teismai orientuojasi nuostat, kad
i dalies sudedant bausmes nuo kiekvienos i paskirt u
atskirus nusikaltimus bausms turi bti pridedama ne
maiau kaip minimalus bausms dydis, numatytas BK
bendrojoje dalyje.
Bet klausimo esm yra ne tai, kad bt pridedama
ne maiau kaip trys mnesiai laisvs atmimo, o tai, kad
taikant dalin sudjim turi bti pridedama tiek, kad bt paskirta teisinga bausm ir j laikyt teisinga ne tik
teismas, bet ir visuomen. Jei nuo paskirt dvej, trej
arba ketveri met laisvs atmimo bausms bus pridedama tik po tris mnesius, ar bus tokia bausm teisinga,
kaip vertins j visuomen? Tai klausimas, reikalaujantis
detalaus tyrinjimo.
IVADOS
1. gyvendinti teisingumo princip yra viena i
bausms paskiri. Viena i bausms paskiri (ir jos
esm), be teisingumo, yra nubaudimas, taigi bausms
teisingumas pasiekiamas per teising nubaudim. Taiau teisingo nubaudimo slyga yra teismo galimyb paskirti teising bausm.
2. Naujajame BK gyvendinta nuostata, kad specialiosios dalies sankcijos dl nesunki ir apysunki nusikaltim numato keli ri bausmes, kurios formuluojamos kaip alternatyvios, todl sukuriamos statymo
prielaidos paskirti teising bausm.
3. U sunki ir labai sunki nusikaltim padarym
baudiamieji statymai numato tik laisvs atmimo
bausm, todl siekiant paskirti teising bausm u sunkius ir labai sunkius nusikaltimus labai svarbios BK 54
straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje numatytos galimybs tam tikrais atvejais perengti statymo sankcijos
ribas ir paskirti bausm, nenumatyt Baudiamojo kodekso specialiosios dalies sankcijoje.
4. Bausms vykdymo atidjimas yra bausms individualizavimo proceso sudtin dalis. Taiau pasitaiko,
kai teismas, dar nepaskyrs bausms ries, jau nusprendia, kad netikslinga, kad bausm bt vykdoma,
ir nutaria, kad dar nepaskirt bausm tikslinga atidti, o
tada ieko bd paskirti toki bausm, kuri bt galima
atidti. Tokia praktika nra teisinga.
5. 2007 m. laisvs atmimo bausme buvo nubausta
47 proc. nuteist asmen. Laisvs atmimas ir toliau yra
daniausiai taikoma bausm. Taiau tai tik bendras nelabai informatyvus rodiklis. U sunkius ir labai sunkius
nusikaltimus is rodiklis, ko gero, artja prie 100 proc.,
kadangi jau paios statymo sankcijos nepalieka teismui
kit galimybi. Tuo tarpu u nesunkius ir apysunkius
nusikaltimus is rodiklis tikrai nevirija 20 proc., o atmetus nuteistus asmenis, kuriems paskirtos laisvs atmimo bausms vykdymas buvo atidtas, reali laisvs atmimo bausm taikoma ne daugiau kaip 10 proc. asmen, nuteist u nesunkius ir apysunkius nusikaltimus.
16
Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-P193/2007.

14

6. Esant idealiai nusikalstam veik sutapiai ar

veikoms labai skiriantis savo pavojingumu bausms individualizavimo procesas apsiriboja bausms skyrimu
u atskiras nusikalstamas veikas ir baigiasi paskyrus
bausmes u atskiras nusikalstamas veikas. Bendrinant
bausmes taikomos imperatyvios BK nuostatos. Toks
bausms skyrimo bdas visuomens akyse vargu ar gali
bti akceptuojamas kaip teisingas.
7. Baudiamasis statymas nenustato, kokia paskirt velnesni bausmi dalis turi bti pridedama prie
grieiausios paskirtos bausms taikant dalin sudjimo
bd. BK 50 straipsnis sakmiai nenustato, kad bendrinant bausmes dalinio sudjimo bdu prie grieiausios
i paskirt bausmi bt i dalies pridedama ne maiau
kaip trys mnesiai laisvs atmimo. Taiau bendrinant
bausmes turt bti atsivelgiama BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkam bausmi ri dydius,
siekiant kad u kelias nusikalstamas veikas nebt paskirta nepagrstai velni bausm.
LITERATRA
1. Valstybs inios. 2004. Nr. 108-4030
2. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 1312005. Teism praktika. 2005. Nr. 23.
3. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K - 98
/ 2005.
4. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K282/2005. Teism praktika. 2005. Nr. 23.
5. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin nutartis Nr. 2k-7
-686-2006.
6. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K201/2007.
7. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-P193/2007.
8. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus Teism praktikos atidedant paskirtj bausmi vykdym apvalga. Teism praktika. 2008. Nr. 28.
9. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K9/2008.
10. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K214/2008.
11. Kauno m. apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 1-361478/2008.
12. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr.2K294/2008.
13. Piesliakas, V. Baudiamoji atsakomyb kaip nusikalstamos veikos padarymo teisinis padarinys. Jurisprudencija.
2007. Nr. 8(89).
14. Dapys, A.; Misinas, J.; aplinskas, A. Bausms individualizavimo teisins problemos. Teiss instituto mokslo
tyrimai. 2008.
15. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro duomenys
<www.nplc> [irta 2008 08 08].

INDIVIDUALIZATION OF PUNISHMENT AND

ENFORCEMENT OF THE PRINCIPLE OF JUST
PUNISHMENT
Vytautas Piesliakas *
Mykolas Romeris University
Summary
The article touches upon the problem of individualization of punishment under the Criminal Code and court practice. Society expects that just punishments are imposed on offenders. How could this purpose be reached? This depends on
the Criminal Code and the practice of courts. The new Criminal Code of Lithuania establishes sufficient regulation, enabling the courts to impose just and individualized penalties. At
first sanctions for less serious crimes consists of several alternative penalties. Apart from imprisonment, sanctions include a
fine, restriction of liberty or community works. Moreover, Article 55 provides that if a person appears before the court for
the first time, the court should impose on him a different punishment than imprisonment. In case of grave crimes the only
punishment the Criminal Code usually provides for is deprivation of liberty. However, in appropriate cases the Criminal
Code allows imposing a penalty which has not been included
as a sanction in a particular provision proscribing specific
conduct. This possibility is laid down in Article 54-3 and 62 of
the Criminal Code.

The Article 75 of the Criminal Code of Lithuania provides for the possibility to suspend an imposed sentence.
However, the problem is that the court is empowered to do so
only in cases a person is sentenced to imprisonment. Such a
situation leads to a strange practice when a judge initially decides to suspend a sentence and only subsequently decides on
the type of punishment to be imposed. Moreover, in several
cases suspended sentences were imposed when a person
committed a new crime during the period of suspension of a
sentence. The Supreme Court usually replaces the sentencing
decisions of the lower courts in such circumstances.
New trends occurred in court practice during the last few
years after the new Criminal Code came into force. The earlier
Lithuanian criminal policy was publicly criticized for being
too severe, and for the lengthy imprisonment sentences. Today
we can say that criminal policy became very modest. For instance, in cases of less serious crimes no more than 20 percent
of those sentenced were deprived of liberty. In nearly half of
such cases the sentences were suspended.
One more problem that is investigated in the article is the
problem of just punishment in cases of committing several offences. In these cases the Criminal Code provides for special
rules which are found in Article 63. It entitles a court to accumulate sentences imposed for a particular crime or apply a
concurrent sentence. The court can accumulate the penalties
fully or partially. However many practical problems arise in
practice. How much should a sentence be aggravated in case a
judge decides to apply a partial accumulation of the imposed
penalties? The discussion is illustrated by examples from court
practice.
Keywords: penalty, just punishment, criminal policy.

*
Mykolas Romeris University, Faculty of Law, Department of
Criminal Law, professor.

15