KRYBINIS DARBAS

VILJAMAS EKSPYRAS. Hamletas

RAINYS
Hamletas Renesanso mogus

V.ekspyras dram ,,Hamletas para 1601 metais.

Pagrindinis ios dramos herojus Hamletas, tai vidinio tragizmo
drskomas herojus, kuris dl savo humanistini princip konfrotuoja
su Renesanso epocha. ,,Hamlete ekspyras apibdino geriausi t
dien humanist likim, keli nuo vili iki pesimizmo. Anglijoje tai
buvo ypa skaudiai jauiama, i al renesansas smarkiai vlavo,
todl angl kultra igyveno renesanso epochos pakilim ir
humanistini iliuzij lugim. Neilgai diaugtasi asmenybs
isivadavimu, socialine paanga ir jau pradjo rykti nauj laik
blogybs. Tai morals nepaisymas, turto trokimas.
Grs i Anglijos namo Danij, Hamletas patyr smg visai jo
pasaulirai, humanistiniams principams, kurie buvo susiformav
Anglijos universitete. Artimiausi mons griauna Hamleto susikurt
ideal.
Motinos vedybos su Klaudijumi jam atskleidia moters
silpnum, meils nepatvarum. Jis mano, kad Ofelija bus ne k
geresn u jo motin Gertrd. Jis galvoja, kad Klaudijaus sukurta
moralin atmosfera Danijoje yra blogiau u konkrei Klaudijaus
piktadaryst. Tradicins gyvenimo vertybs subyra Hamleto akyse, j
apima neviltis ir siaubas. Jam net kyla mini nusiudyti. sitikins
koks menkas gali bti mogus, tada griva visi autoritetai, Hamletas
tada gali pasitikti tik pats savimi.
Kancleris Polonijus
usiima
nipinjimu ir intrigomis.
Mokslo draugai pasidar palainais.
Hamletas sakydamas apie Danij kaljim, ireikia dvasinio
sstingio bkl, kurios kiti nemato, o tik prisitaiko. Jis turi ryt veikti,
pareiga skatina atkeryti u tvo mirt. ,, Jis nori taisyti t sugverusi
gadyn. Daugelis mano, kad Hamletas sujauks normal gyvenim,
dl jo elgesio uvo tiek moni. O i tikrj Hamletas drumsia
ramyb tiems, kurie prisitaik prie melu ir nusikaltimais paremto

rimo. Hamletas negali ir nenori bti toks kaip visi. Mstydamas

apie patirtas nelaimes ir savo pareig, apie gyvenimo prasm ir
kiekvieno mogaus laukiani mirt, Hamletas subrsta, sustiprja,
gyja jg ginti savo gyvenimo principus. Vidin kaita yra vienas
svarbiausi Hamleto charakterio bruo. Svarbiausias dalykas yra
Hamleto poiris tai, kas vyksta, jo mintys ir jausmai. Vidurami
legenda virsta filosofiniu kriniu apie kert, verianiu mstyti apie
pasaulyje egzistuojant blog, apie mogaus paskirt emje, jo
silpnum ir stipryb.
Hamleto lides ir nerytingum galima veikti tik tiesos inojimu,
Hamleto asmenyje yra lik tauriojo renesanso ideal. Jis neturi aiki
kriterij, todl jis bando pasitikrinti mklos odius. Hamletui, kaip
Renesanso mogui, labai svarbu, kad po mirties likt garbingas jo
vardas, kad visi inot ties apie jo ygius. Todl labai svarbus buvo
Horatio, Hamletas paprao jo, kad Horatijus turi gyventi ir papasakoti,
kas vyko, tik taip visos niekybs bus demaskuotos, pasaulis tartum
atsinaujins, mons susitaikys, nebeliks daugiau smoksl ir tik taip
Hamleto auka gis aukiausi prasm. Princui jo tikslas nebuvo
asmeninis kertas ar mklos primesta pareiga jam kur kas svarbiau
buvo vieai parodyti blog ir siekti grio triumfo, kuris turi bti
visuotinis. Jo kova tapo ne asmeniniu kertu, o savotiku likimo
teismu, atviru ir vieu teisingumo isipildymu.
Hamletas yra epoch lio mogus, senoji tvarka ir paproi
sistema nebegalioja, ikils Renesanso mogus ir jo humanistins
vertybs irgi praranda gali, tragikj heroj supa moralin suirut,
kuriai jis turi pats pasiprieinti , tik savo paties jgomis, nes daugiau
niekuo pasitikti jis negali. Blog nugalti vien humanizmo ideal
nepakanka.
Hamletas Renesanso mogus. Jis grumiasi ne tik su pasaulio
blogiu, bet ir pats su savimi, su savo paties abejonmis. Jo veiklos
bdas mstymas, Hamletas daug msto apie blog ir jo prieastis,
siekia tikrumo. U aukiausius idealus mokama didiausia kaina,
kitaip tie idealai negyja jokios galios ir visuotins reikms.