Professional Documents
Culture Documents
5. TVT ir nacionalins teiss santykio doktrinos. TVT norm taka Lietuvos nacionalinei teisei (2006-12-00 LR KT
nutarimas).
Pagrindins doktrinos: a) dualistin, pagal kuri TVT ir NT - tai 2 skirtingos tesins sistemos, kurios turi skirting reguliavimo
dalyk bei tiesiogiai nesveikauja. TT normoms taikyti kiekvienu atveju yra reikalingas valstybs suverenios valios aktas
(bendrosios teiss sistemos alys); b) monistin, kuri nenigia specifini i sistem bruo, bet pripasta tiesiogin sveik ir j
buvim platesnje vieningoje sistemoje (Kelzeno piramid). Tarptautins teiss veikimui paprastai nereikia jokio nacionalinio
akto (kontinentin Europa). Iskiriamos monizmo kryptys: -kai pripastama tarptautins teiss virenyb ir konflikto atveju
teikiama pirmenyb tarptautinei teisei (NT normos priklauso nuo TT, pati valstyb atsiranda i TT norm); -kai pripastama
vidaus teiss virenyb, todl esant prietaravimui taikoma vidaus teis (TT valstybi NT ivestin); -nuosaikusis monizmas,
pagal kur tarptautins teiss virenybs teigimas yra nerealus. Prietaravimai manomi, taiau tarptautinei teisei prietaraujanti
vidaus teis vis tiek lieka galioti tol, kol jos nepanaikina kiti nacionaliniai statymai; -kaip atsvara monizmui ir dualizmui,
atsivelgiant j trkumus, susiformavo koordinacinis poiris, kuris aikina nacionalins ir tarptautins teiss sistem santyk
per j koordinacijos ir suderinamumo prizm. Ryys tarp i dviej sistem nepasiymi nei virenybe, nei pavaldumu, jam
bdinga koordinacija ir suderinamumas, abipus sveika (1988m. TTT konsultacin ivada dl arbitrainio sipareigojimo pagal
1947m. JT bstins susitarim aikinimo). TT gyvendinimas pagal NT: a) tiesioginis taikymas (self execution). Normos turi bti
pakankamai apibrtos ir pakanka sutarties ratifikavimo; b) implementacija (transformacija), kai TT normos NT normomis:
-nuoroda tai implementacijos bdas, kai NT yra blanketin norma, nurodanti taikyti TT. Bendroji nurodo taikyti TT apskritai (K
135str., CK), o konkreioji nurodo konkreias TT normas (Patent statymas); -inkorporacija (recepcija) tai TT normos
perklimas nacionalins teiss akt, konkretizuojant ir adaptuojant pagal nacionalins teiss ypatumus (LR Ginkluotos gynybos
ir pasiprieinimo agresijai statymas). TT ir LR teis. 1. TS vieta LR teiss sistemoje: LR savo teisin sistem grindia monistine
doktrina su tam tikrais dualistiniai aspektais. LR Konstitucijos 138 str. 3 d. nustato, kad Seimo ratifikuotos TS yra nacionalins
teiss sistemos dalis. Konstitucija nenustato, kad tokios TS turi statymo gali, ji tik numato, jog jai negali prietarauti joks kitas
aktas. 1995 sausio mn. ir 1995 spalio mn. KT pateik ivadas (dar pagal sen TS statym), kurioje konkretizavo Konstitucijos
nuostat kaip leidiani LR taikyti tiesiogiai ratifikuotas tarptautines sutartis, pripastant joms statymo gali. 1999m. buvo
priimtas naujas TS statymas, kuris nustat savotik TS virenybs prie nacionalin statym princip jei sigaliojusi
ratifikuota TS nustato kitokias normas, nei nacionalinis statymas, takoma pirmoji. Taigi turi virenyb, o ne statymo gali, nes
antraip galima bt priimti nauj statym ir apeiti TS. 2002 m. sprendime remtasi ankstesne praktika dl TS statymo galios.
Ikilo klausimas, ar tinka tokia nuostata, jei buvo vadovautasi senu statymu. Seimas ratifikuoja TS statymu, todl TS turi
statymo gali. Pradioje buvo atsisakyta idjos dl tokios TS galios ir paprasiausiai nustatyta kolizijos taisykl. Vis dlto, TS
turi statymo gali, bet tiesiog kolizijos atvej yra speciali taisykl (2006m. KT nutarimas): jeigu LR statymuose ar
konstituciniuose statymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas negu nustatytasis tarptautinmis sutartimis, turi bti
taikoma tarptautin sutartis, remiantis Konstitucijoje tvirtintu principu, kad LR laikosi sava valia prisiimt tarptautini
sipareigojim ir gerbia visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus. Tarptautini sutari konstitucingumo kontrol:
-iankstin (tikrinama iki ratifikavimo); -vlyvoji (po TS sigaliojimo). Lietuvoje pripastama iankstin, bet galima ir vlyvoji,
nes KT teikia ivadas dl to, ar LR tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai. Neratifikuotos TS negali prietarauti
Konstitucijai ir statymams, turi Vyriausybs akt gali. Jos taip pat yra LR nacionalins teiss dalis ir statym nustatytais
atvejais turi pirmenyb prie statymus (LAT Senato 2000 12 21 nutarimas). Jei nustato kitas normas nei nacionaliniai statymai,
yra du bdai: -taisyti statym, -ratifikuoti toki TS. 2. Bendrosios TT vieta: tai visuotinai pripainti TT principai. Konstitucijos
135 str. 1d. (formalus dualizmas), gali sudaryti spd, kad vidaus politikoje neveikia, bet realiai vadovaujamasi visada (pvz., LR
tarptautini operacij, pratyb ir kit karinio bendradarbiavimo rengini statymas; KT ir LAT pozicija.
6. Tarptautins teiss subjekto svoka, rys ir specifiniai bruoai.
Tarptautin teis i esms reguliuoja santykius tarp valstybi ir tarptautini organizacij. Pagrindinis subjektas valstyb. Jei
mogaus subjektikumas pripastamas, tai tik labai konkreiose srityse. 1949 m. TTT pateik konsultacin ivad dl alos JT
tarnybai atlyginimo (Reparations for Injuries Case), kurioje nustat, jog JT turi tarptautin teisin subjektikum. TT subjektas
tai darinys (entity), galintis turti tarptautines teises ir pareigas, bei galintis ginti savo teises ir pareigas, pareikdamas tarptautines
pretenzijas. Tai teisnumas ir veiksnumas. Jis neturi reikms, nes atsiranda vienu metu, iskyrus tam tikrus atvejus, Pvz.,
okupacija teises ir pareigas ilaiko, bet j gyvendinti negali. Pagrindiniai TT subjektai: -valstybs; -TO; -dl nepriklausomybs
kovojanios tautos Nacionalinio isivadavimo judjimas; -specifiniai valstybinio pobdio vienetai; -FA ir JA; kartais galima
iskirti ir daugiau (tautins maumos ir pan.). Valstyb. Tai pagrindinis TT subjektas. Valtyb apibdina ie poymiai: teritorija,
gyventojai, valdia. Skiriamasis poymis suverenitetas ir nepriklausomyb. Suverenitetas virenyb valstybs teritorijos
viduje ir nepriklausomumas usienio santykiuose. Valstybs tarpusavyje yra lygiateiss ir nepavaldios viena kitai. Teisnumo
apimtis yra didiausia i vis TT subjekt. Suvereniteto dka subjektikumas nra ribotas ir gali gyti visas teises ir pareigas,
kurios yra TT. TO. Dabar pasaulyje yra vir 400 tarpvyriausybini organizacij, iskyrus Raudonj Kryi. TO nra suverenios.
Tarptautin organizacija valstybi susivienijimas, steigtas tarptautine sutartimi ar kitu tarptautins teiss aktu ir tarnaujantis
bendriems t valstybi tikslams siekti, turintis savo struktr ir atskir nuo steigj tam tikr subjektikum. Tai ivestinis
subjektas, todl negali turti daugiau teisi nei suteikia jo steigjai. TO teisnumas yra ribotas negali gyti vis teisi ir pareig,
o subjektikumas priklauso nuo tiksl, kuriuos ikl steigjai. gyja tik tiek ir tik toki teisi ir pareig, keik reikia jos tikslus
gyvendinti. Tautos, kovojanios dl nepriklausomybs. Tai tokios tautos kaip kurdai, nai, palestinieiai ir pan. J atvilgiu
labiau taikoma konstitucin pripainimo doktrina. Tokios tautos siekiai turi bti pripastami tarptautiniu mastu. Tokia tauta turi
turti j atsatovaujani institucij. iandien realiai tokia tauta yra tik Palestina. Ji turi stebtojo status JT (taiau nebalsuoja) ir
turi beveik piln subjektikum, yra pripastami jos autonominiai vienetai. Dar viena tokia tauta Sacharos Arab Demokratin
Respublika Afrikos Sjungos nar (Marokas nra AS narys, nes yra okupavs SADR, todl sjungoj nedalyvauja). Tautas (j
interesus), kurios nra atstovaujmos JT ir kituose tarptautiniuose forumuose, gina Hagoje sikrusi (NVTO) UNPO
(unrepresented nations people organisation). ios organizacijos paskirtis panaudojant veiksmingas diplomatines ir politines
priemones, padti narms taikiu bdu siekti savo tiksl, gyvendinant apsisprendimo teis, taip pat ukirsti keli kariniams
konfliktams ar juo nutraukti. Specifiniai valstybinio pobdio vienetai. Turi sui generis teises. Tai tam tikri vienetai, kurie dl
istorini ar kit specifini prieasi pripastami TT subjektai, pvz., Maltos ordinas; ventasis sostas (the Holy See) suverenus
i prigimties, nepavaldus jokios valstybs valdiai, savo suverenitet gavo i banytins teiss. 1927 m. Laterano sutartis
galutinai sureguliuoti santykiai tarp Italijos ir ventojo sosto. Vieosios valdios funkcijos yra deleguotos Italijai. FA ir JA.
irint tarptautins teiss subjekto apibrim, jie tik kai kuriais atvejais gali bti TT subjektai, pvz., mogaus teisi srityje.
Tam tikrais atvejais asmuo gali kreiptis t.t. gynybos institucijas. Ribotas subjektikumas galimas. Taiau turint omenyj TT
norm krim, FA ir JA nepatenka TT apibrim; juos velgiama per valstybi sipareigojim prizm ir mogus labiau
traktuojamas kaip objektas.
7. Valstybs svoka ir poymiai. Valtybs tarptautinio teisinis subjektikumas (suverenitetas ir imunitetas).
Norminio valstybs apibrimo TT beveik nra. Pirm kart bandyta kodifikuoti tarptautinius teisinius valstybs poymius
1933m. Montevidjo konvencijoje dl valstybi teisi ir pareig. Tai regionin Amerikos valstybi konvencija. Joje numatyta,
kad valstyb turi iuos poymius: 1) nuolatinius gyventojus; 2) apibrt teritorij; 3) vyriausyb; 4) galjim umegzti santykius
su kitomis valstybmis. Primieji trys poymiai yra materialieji. Nuolatiniai gyventojai: is poymis reikia stabilios
bendruomens buvim. Bendrija suprantama kaip organizuota ir nuolat gyvenanti tam tikroje teritorijoje. Nereikia su nuolatiniai
gyventojais tapatinti pilietybs, Pilietyb tai valstybingumo pasekm, o ne slyga. Apibrta teritorija: tai ems rutulio dalis,
susidedanti i sausumos, gelmi, vanden ir oro, priklausanti tam tikros valstybs suverenitetui, kurios ribose valstyb
gyvendina savo valstybin valdi. Teritorija gali bti tiksliai ir neapibrta, svarbu, kad yra branduolys (Izraelis). Sudtis:
sausumos teritorija, vanden teritorija, oro erdvs, ems gelms. Sausumos ir vanden teritorija tai valstybs sienomis
apibrta teritorija. Delimitacija sien nustatymas tarptautinmis sutartimis per nubrtus takus. Demarkacija delimituot
sien ymjimas vietovje. Sien nustatymui TS teikiama pirmenyb. Demarkuojant taikomi optimizavimo ir kompensavimo
metodai. Vandens teritorij sudaro teritoriniai vandenys: vidaus vandenys ir teritorin jra. Teritorinje jroje valstybs
jurisdikcija ribota egzistuoja taikaus praplaukimo teis. Teritorin jra tai 12 jrmyli prie kranto prigludusi juosta. Jei
krantas vingiuotas, imamos tiess per labiausiai isikiusius takus. Ekonomin zona ir kontinentinis elfas tai jau ne valstybs
teritorijos dalis, ji ten turi iimtines teises (tsiasi apie 200jm). Pakrants valstyb turi iskirtines teises gyvj ir negyvj
itekli eksploatavim, mokslinius tyrimus. Vidaus vandenys visi kiti vandenys pakrani, uosto vandenys, ups, eerai. Oro
erdv tai oro stulpas vir valstybs sausumos ir vandens teritorijos. Virutins ribos nra nustatyta (kiek pati valstyb
eksploatuos). Per oro erdv nra jokios taikaus praskridimo teiss. Galima tik gavus valstybs leidim ir paprastai tik nustatytais
oro koridoriais. ems gelms gelms po sausumos ir vandens teritorija iki branduolio; rib nra. Teritorija turi bti teistai
valdoma; teisto titulo turjimas teisinis pagrindas teritorijos valdymui. Vienintelis teistas teritorijos gijimo bdas
tarptautine sutartimi arba natralus prieaugis. Valdia (Vyraisusyb): tiksliau valdia, nes apima ne tik vykdomj. Valdiai
keliamas efektyvumo reikalavimas galjimas kontroliuoti valtybs teritorij ir gyventojus. Taip pat yra vidinis ir iorinis
kriterijai vidinis reikia, kad valdia yra vienintel, iorinis kad gali nepriklausomai veikti tarptautiniuose santykiuose.
Gebjimas umegzti santykius su kitomis valstybmis: is poymis buvo iskirtinis klasikinje TT, taiau iuolaikinje praranda
savo reikm. Jis yra susijs su valstybs pripainimu, kuris nra btinas valstybs poymis. Todl dabar jis pakeiiamas
suverenitetu, kuris danai naudojamas su nepriklausomybe. Nepriklausomyb tautos (valdios) galjimas laisvai sprsti savo
vidaus ir usienio politikos klausimus. Suverenitetas nepriklausomybs pasekm. Vidinis suverenitetas (teritorinis) valstybs
valdios virenyb ir iskirtinumas; iorinis nepriklausomyb tarptautiniuose santykiuose. Suverenitetui reikalaingas teisinis
titulas teritorija turi bti valdoma teistai, todl,pvz., okupacija nesuvereni, nes neteistai gijama teritorija. Suverenitetas negali
bti suabsoliutinamas kaip kategorija nei suverenitetu, nei nepriklausomybe valstyb negali absoliuiai naudotis. Ribas
apibria TT normos. Kurdamos TT normas valstybs savanorikai nusistato suvereniteto ribas. Stojimas ES nra suvereniteto
atsisakymas ar apribojimas valstyb kaip tik naudojasi savo suvereniomis teismis apsisprsdama stoti. ES virnacionalinis
darinys, kuriame valstybs kartu naudojasi savo suvereniomis teismis. Atsakomyb tarptautinei bendrijai: suverenitetas
suponuoja toki atsakomyb u naudojimsi tarptautinmis teismis. Egzistuoja pareiga apginti (reponsibility to protect).
Suverenitetas sipareigojimai tarptautinei bendrijai utikrinti mogaus teises savo teritorijos gyventojams; jei nevykdomi,
suverenitetu nesinaudojama, ir valstybi reakcija tok nevykdym nelaikoma suvereniteto paeidimu. Valstybs specifika
iplaukianti i suvereniteto yra ta, kad jos imunitetas yra plaiausias i vis TT subjekt juo naudijasi ne tik valstybs turtas, bet
ir jos atstovai. Valstybs, jos organ ir atstov, turto imunitetas visuotinai pripaintas. I esms jas reguliuoja paprotin teis,
nors sudaryta nemaai konvencij (dl diplomatini, konsulini imunitet, Bazelio konvencija dl valstybs imunitet, JT
konvencija dl valstybi ir j turto jurisdikcini imunitet ir pan.). Valstybs ir jos turto imunitet sudaro imunitetas nuo
teismins jurisdikcijos (kitos valstybs teismuose valstyb ir jos organai negali bti patraukti atsakovu) ir nuo vykdomj
veiksm. Valstyb gali atsisakyti savo imunitet konkreiu atveju konkreiose bylose. Imunitetas taikomas tik vieiesiems
veiksmams, nuo privatins teiss veiksm, nors ir atliekam valstybs vardu imuniteto nra. Absoliutus imunitetas nuo
vykdomj veiksm taikomas turtui, naudojamam oficialiems valstybi veiksmams. Valstybs atsisakymas nuo imuniteto turi
bti aikus ir negali bti preziumuojamas.
8. Valstybi ir vyriausybi pripainimo svokos/slygos ir j skirtumai. Vasltybi ir vyriausybi pripainimo rys (de
jure, de facto), kriterijai, teisin reikm (deklaracin teorija ir kt.). Lietuvos nepriklausomybs atkrimo pripainimas
1991m.
Bendrai pripainimas suprantamas kaip valstybs vienaalis aktas, kuriuo ji konstatuoja tam tikros situacijos buvim ir tos
situacijos ar fakto teistum/atitikim TT. Pripainimas gali bti skirstomas pagal objektus : valstybi; vyriausybi ir bet kokios
kitos faktins situacijos. Pripainimo aktu: -konstatuojamas pripastamas objektas; -objektas konstatuojamas kaip teistas;
-kartais pripainimo akte galimas dar vienas elementas ketinimas umegzti santykius su pripastamu subjektu. Pripainimas
pagal teisin reikm: -de jure visikas pripainimas, neataukiamas. Valstyb, kuri pripasta yra visikai sitikinusi kitos
sitvirtinimu; -de facto faktinis situacijos pripainimas. Jis negalutinio pobdio ir reikia ribotus santykius tarp valstybi; -ad
hoc pripainimas tik tam kartui, atitinkamo kontakto metu, nra joki ilgalaiki santyki. iuolaikinje TT pripainimas
daniausiai bna de jure. Pagal ireikimo form: -vienaal deklaracija (daniausiai); -dvial sutartis (LT-Rusijos Taikos
sutartis); -numanomas pripainimas (iplaukia i valstybs veiksm, pvz., diplomatini santyki umezgimas). Pripainimo
teisin reikm: irykja per deklaracin ir konstitucin teorijas. Pagal deklaracin teorij pripainimo aktas tik deklaruoja ir
fiksuoja naujo tarptautins teiss subjekto pasirodym, bet jo nesukuria. Konstatuojamas jau sukurta valstyb kaip nepriklausoma
ir suvereni. Jei valstyb ar vyriausyb yra nepripainta, tai reikia, kad ji dar neatitinka vis btin teiss subjekto kriterij, arba
nepripastama dl koki nors politini prieasi. Pagal konstitucin teorij valstybs pradeda egzistuoti tik nuo pripainimo;
politinis pripainimo aktas juridini teisi egzistavimo preliminari slyga. Susiduriama su sunkumais: jei vienos pripasta,
kitos ne, valstybs egzistavimas tik reliatyvus; taip pat i teorija nesuderinama su teiss objektyviuoju pobdiu, nes valstybs
egzistavim kildina ne i TT objektyvi norm, o i kit ali valios. Todl pirmenyb deklaracinei teorijai. Pripainimas
valstybs diskrecija. Valtybs pripainimas: vienaalis savanorikas aktas, kuriuo viena ar daugiau valstybi konstatuoja
politikai organizuotos moni visuomens egzistavim apibrtoje teritorijoje, jos galjim laikytis tarptautini teisini
sipareigojim ir drauge ireikia savo ketinim laikyti j tarptautins bendrijos nare. Vyriausybs pripainimas: vienaalis
savanorikas valstybs aktas, kuriuo ji tiesiogiai ar netiesiogiai pareikia, kad laiko kitos valstybs ar jos teritorijos dalies valdi
pakankamai efektyvia, kad galt atstovauti i valstyb ar atitinkamos teritorijos gyventojus tarpvalstybiniuose santykiuose.
Vyriausybs pripainimo klausimas kyla retais atvejais kai tam tikroje valstybje nra valdios tstinumo. Pripainimo slygos:
valstybs valdios efektyvumas valstybs valdia pakankamai kontroliuoja savo alies teritorij ir gyventojus bei yra viena ir
iimtin. Bandoma kalbti ir apie nauj kriterij tarptautini sipareigojim laikymsi (laikytis mogaus teisi ir jas gerbti).
Kalbant apie LR pripainim, reikia pasakyti, jog ji nebuvo pripainta kaip valstyb, kadangi tai buvo padaryta jau 1920-22m.
Taiau LR tstinumas ir identitetas buvo modifikuotas: aneksija truku pus amiaus, buvo sunaikintos aukiausios valdios
institucijos, liko funkcionuoti tik keletas diplomatini ir konsulini staig usienyje, todl pripainimas buvo svarbus jau vien tik
kaip valstybi tstinumo ir identiteto abejotinais atvejais prima facie rodymas. Pripainta buvo tik LR Vyriausyb, nes
egzistuojaniai valstybei pripainimo nereikia, reikjo pripainti valdi, nes valdios tstinumo nebuvo. Usienio valstybms
apsisprsti padjo 1990m. plebiscitas. 1991m. prim sprendim dl LR nepriklausomybs, atsivelgiant aplinkybes jai
sijungiant SSRS ir konstatavo, kad 1945m. paeid nepuolimo sutart. Pripaino, kad turi panaikinti neteistos LR aneksijos
pasekmes. RF pripaino nepriklausomyb pagal jos status ir pagal 1990 03 11 aktus. LR nepriklausomybs atkrimo
pripainimas i esms skyrsi nuo nauj valstybi pripainimo ir sudar slygas atkurti teisin baz santykiams su kitomis
valstybmis bei vl pradti naudotis suspenduotomis teismis. Tai reik seno tarptautins teiss subjekto visiko veiksnumo, kur
gyvendinti turjo jau nauja vyriausyb, atkrim.
9. Valstybi teisi permimas: svoka, atvejai, objektai, pagrindiniai principai. Ar Lietuva yra SSRS teisi permja?
Pagrindiniai aktai Vienos konvencija dl valstybi teisi tarptautines sutartis permimo ir Vienos konvencija dl valstybi teis
valstybin nuosavyb, archyvus ir skolas permimo. Valstybi teisi permimas reikia vienos valstybs pakeitim kita atsakant
u tam tikros teritorijos tarptautinius santykius; vienos valstybs jurisdikcija dl tam tikros teritorijos pasibaigia, o kitos
prasideda. Teisi permimas reikia ir pareig permim. Iskiriamos tokios permimo situacijos: a) kai viena valstyb tsia kitos
valstybingum, taiau nra jai tapati kontinuitetas be identiteto (Rusija laikoma SSRS tsja); b) valstyb perima tik dal kitos
valstybs teis ir pareig, abi valstybs ilieka (Jugoslavija); c) nauja valstyb susikuria dekolonizacijos metu ir perima tik
neymi savo buvusios metropolijos teisi ir pareig; d) valstybs susijungia ir viena valstyb perima abiej valstybi teises ir
pareigas (VDR ir VFR); e) valstybs teritorijos dalis sutartimi perduodama kitai valstybei. Pagal objektus: -sutari; -turto;
-skol; -archyv. Lemiam vaidmen vaidina sutartys tarp pai valstybi. Teisi valstybs sutartis permimas: ioje srityje
susiduria du principai pacta sunt servanda ir sutartis nepareigoja treiosios alies ir nesukelia jai teisi be jos paios sutikimo.
Atsakymas priklauso nuo sutarties pobdio ir to, ar permja yra pirmtaks teisi tsja. Jei valstyb A yra valstybs B teisi
tsja, ji perima valstybs B tarptautines sutartis. Valstyb teisi permja, jei nra pirmesns tsja, turi laisv apsisprsti, ar
perimti pirmtaks daugiaales sutartis. Neperimamos tokios sutartys, kuri permimas bt nesuderinamas su sutarties tikslu,
objektu ar pakeist jos vykdym. Visada perimamos sutartys dl sien nustatymo. Teisi permimas valstybs nuosavyb:
padalijimo principas. Nekilnojamas turtas pereina pagal buvimo viet be jokios kompensacijos; kilnojamasis turtas lieka tai
valstybei, su kuria labiau teisikai susijs, jei su abiem vienodai pereina teisinga dalimi. Valstybs skolos: j sudaro tiek
sipareigojimai grinti, tiek reikalavimo teis. Vadovaujamasi teisingo skolos paskirstymo principu. Perimamos skolos,
proporcingos turtinms teisms. Jei usienio kreditai buvo lokalizuoti naudojant tam tikrai teritorijai, tokios skolos pereina su ta
teritorija. Valstybs archyvai: pereina be kompensacijos. Turi bti utikrintas archyv isaugojimas ir integralumas. Dalijant
valstybei teisi permjai pereina ta archyv dalis, kuri btina jos teritorijos administravimui (municipaliniai archyvai), ar kuri
labiau su ja susijusi. Bendranacionaliniai archyvai yra nedalomi, todl valstybei teisi permjai turi bti suteikta teis naudotis
tokiais archyvais. LR atkrus nepriklausomyb tstinumo pagrindu teisi permimo normos netaikomos: 1) LR teisikai yra
identika LR iki okupacijos, todl iuo poiriu negalimas teisi permimas; tai tas pats tarptautins teiss subjektas. 2)
negalimas joks teisi permimas tarp Lietuvos Respublikos ir SSRS ar Lietuvos SSR, nes SSRS kaip agresor okupant, o
Lietuvos SSR kaip okupanto marionetinis darinys, negijo joki suvereni teisi Lietuvos respublikos teritorij. SSRS nebuvo
ankstesnis suverenas, o LR isaugojo suverenias teises savo teritorij, todl jai nebt privalomi teritorijos perdavimo aktai,
atlikti SSRS. Taip pat LR negali bti atsakinga u SSRS neteistus veiksmus kit valstybi atvilgiu, jai negali bti priskiriamos
SSRS skolins ir kitokios prievols bei sipareigojimai. LR taip pat atsisak pretenzij SSRS turt.
10. Agresijos svoka pagal TVT ir LR statymus. Kvalifikuokite 1940m. veiksmus prie Lietuvos Respublik.
Agresija tai sunkiausia ginkluoto upuolimo forma. Tai neteistas ir sunkus vienos valstybs jgos panaudojimas prie kit
valstyb. Agresija skiriasi nuo platesns svokos ginkluoto upuolimo, kuris ne visada yra agresija (pvz., ginkluotas pasienio
incidentas). Agresija yra nukreipta prie kitos valstybs suverenitet, teritorin nelieiamum ar politin nepriklausomyb. Tiek
agresija, tiek kitoks ginkluotas upuolimas suteikia teis ginkluot savigyn, taiau kiekvienu atveju turi bti laikomasi
savigynos priemoni proporcingumo reikalavim (principo). Skiriamieji agresijos bruoai: a) agresijos akt turi konstatuoti JT
ST; b) agresija yra tarptautinis nusikaltimas; c) kiekviena valstyb gali taikyti valstybei agresorei atsakomsias nekarines
priemones embarg, boikot ir kt., atsivelgdama tai, ar to prao, ar ne nukentjusi nuo agresijos valstyb. Taiau bet kokio
ginkluoto upuolimo atveju nukentjusi valstyb gali prayti kit valstybi karins pagalbos ir kartu su jomis vykdyti kolektyvin
savigyn. Agresija yra apibrta JT GA 1994m. rezoliucijoje dl agresijos apibrimo. Pagal jos 1 str. agresija tai valstybs
ginkluotos jgos panaudojimas prie kitos valstybs suverenitet, teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb arba bet kokiu
kitu bdu, nesuderinamu su JT Chartija. Rezoliucija taip pat nurodo, jog tai, kad valstyb pirma panaudoja ginkluot jg
paeisdama Chartij, sudaro agresijos akto prima facie rodym, nors galimos ir iimtins situacijos, kai nepaisant jgos
panaudojimo pirmumo, toks panaudojimas nebus kvalifikuojamas kaip agresija (dl sunkumo stokos ir pan.). Pateikiamas
agresijos sraas: kitos valstybs teritorijos upuolimas arba karin jos okupacija, teritorijos bombardavimas, uost arba krant
blokada, ginkluotj jos pajg upuolimas, ginkluotj pajg, dislokuot kitoje valstybje pagal sutart su ja, panaudojimas
prie i valstyb, leidimas panaudoti savo teritorij agresijai prie kit valstyb, ginkluot gauj siuntimas prie kit valstyb ir
kt. Sraas nra baigtinis, nes ST gali nustatyti, kad pagal JT Chartij ir kitoks aktas yra agresija. Taiau ST dl vadinamos
didij valstybi veto teiss gali bti bejg nustatyto agresijos akt. Tokiu atveju pats ginkluoto upuolimo mastas ir sunkumas
gali liudyti, kad vykdyta agresija, nors dl veto panaudojimo ST neprim rezoliucijos, kurioje kvalifikuot ginkluot upuolim
kaip agresijos akt. 1939-1941m. buvo sudaryti trys SSRS-Vokietijos slaptieji protokolai, kuriais buvo pasidalintos i ali
interes sferos, kurios apm ir Lietuv. I esms ie SSRS ir Vokietijos susitarimai reik agresij prie Lietuvos valstyb.
Soviet Sjunga okupuodama ir aneksuodama Lietuv, vis pirma, paeid tarptautin jgos nenaudojimo princip. Nors
Lietuvos okupacija buvo taiki, kuri tarptautin teis supranta, kaip okupacij nepaskelbus karo ir ne sutartiniu pagrindu, taiau
tokia okupacija prilyginama jgos naudojimui, todl i esms jai taikomos karin okupacij reglamentuojanios teiss normos.
Soviet Sjunga savo veiksmais paeid Briando-Kellogo pakt dl atsisakymo nuo karo kaip nacionalins politikos priemons
(kuris Lietuvos ir SSRS santykiuose sigaliojo dar anksiau, negu numatyta paiame pakte). Soviet Sjunga taip pat paeid
1926m. Nepuolimo sutart su Lietuva, pareigojusi susilaikyti nuo bet kuri agresijos veiksm. Raudonosios armijos engimas
buvo agresija pagal Lietuvos SSRS 1933m. sutart (sibrovimas ginkluotomis pajgomis, net ir karo nepaskelbus kitos
valstybs teritorij). Toks apibrimas laikytas ir paprotins teiss dalimi, nes sutartis sudaryta atsivelgiant Briando-Kellogo
pakt. Tok pat apibrim pateikia ir 1974m. JT GA rezoliucija dl agresijos apibrimo. Taip pat toks sibrovimas paeid
nuostat, kad agresijos negalima pateisinti jokiu politinio, karinio, ekonominio arba kito pobdio samprotavimu. Tai, kad
Lietuva prim SSRS ultimatum, nepadar pastarosios veiksm teist, kadangi sutikimas igautas jga, o toks sutikimas nra
sutikimas ir tokia veika kvalifikuojama kaip tarptautins teiss paeidimas. Soviet Sjunga paeid ir tarptautini gin taikaus
sureguliavimo princip, nesikiimo kit valstybi vidaus reikalus princip, taut apsisprendimo princip bei siningo
sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo princip (pacta sunt servanda). Ribentropo-Molotovo sutari objektas buvo
treij valstybi teritorija, o pagal TT sutartis nepareigoja treiosios alies be jos sutikimo, todl tokios sutartys niekins ir
SSRS ngijo joki teisi. Agresijos apibrimas apima ir okupacij ir aneksij. Taigi 1940m. okupacija yra agresijos aktas, nes
ginkluot pajg siverimas net ir nepaskelbus karo laikomas agresijos aktu. Vliau marionetin SSRS figra Lietuvos Liaudies
Seimas priima deklaracij dl praymo priimti SSRS ir vyksta Lietuvos aneksija. Visus iuos veiksmus kvalifikavus kaip
agresij, taikomas bendrasis TT principas, kad i neteisto akto nekyla jokios teiss ir daromos tokios ivados: a) SSRS negijo
joki suvereni teisi Lietuvos teritorij; b) LR niekada nebuvo sudtin SSRS dalis; c) suvereniteto negijo ir Lietuvos SSR
marionetinis darinys, laikomas j sukrusios valstybs teisins sistemos dariniu; c) LR negaljo istoti i SSRS, nes niekada
nebuvo j stojusi tikrja to odio prasme. Ji buvo okupuota.
11. Humanitarins intervencijos svoka ir jos teistumo problema.
Tikslaus humanitarins intervencijos apibrimo nra. JT Chartijos 2 str. 4 d. nustato, kad visos nars tarptautiniuose
santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo tiek prie kurios nors valstybs teritorin vientisum arba politin
nepriklausomyb, tiek kuriuo kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais. Chartijos 51, 42 str. numato teistus
ginkluotos jgos panaudojimo atvejus (savigyna ir pagal ST rezoliucij). Draudiamas toks jgos naudojimas, kuris prietarauja
JT tikslams. Leidiama, jei neprietarauja, nors ir nra tvirtinta, t.y. kai tai yra suderinta su JT tikslais, pvz., taikos palaikymo
operacijos ir pan. Vienas i toki atvej humanitarin intervencija. 2001 m. JT GS po Kosovo krizs iklus klausim dl to,
kas svarbiau valstybs suverenitetas ar mogaus teiss, Kanados iniciatyva buvo kurta tarptautin ekspert komisija
Valstybi suverenitet ir Intervencijos komisija. 2002 m. i komisija pateik praneim. Komisija susidr su klausimu dl
humanitarins intervencijos apibrimo jis buvo tik doktrinoje ir humanitarin intervencij apibr kaip - ginkluotos jgos
panaudojimas humanitariniais tikslais, t.y. apsaugant daugelio moni gyvyb ir teises. Humanitarin intervencija kartais gali
persipinti su kitais ginkluotos jgos panaudojimo atvejais, pvz., 1993 1995 m. Somalio kriz kai buvo humanitarin
intervencija kartu su JT ST sankcija. Tai buvo atvejis, ST veik pagal 7 skyri. Jeigu yra ST sankcija panaudoti jga, tai nebus
laikoma humanitarine intervencija, bet jei nra gali bti humanitarin intervencija. Humanitarin intervencija susiklost
pirmiausia kaip savo piliei gynyba, bet dabar suvokiama plaiau ne tik kaip savo piliei gynyba. Danai buvo bandoma ja
pateisinti savo piliei gynyb ginkluota jga (nors tai daniausiai traktuojama kaip savigyna). 1976 m. buvo ugrobtas civilinis
orlaivis su Izraelio pilieiais ir nutupdytas Ugandoje. Jie pam kaitus ir reikalavo paleisti 50 palestiniei (terorist). Kadangi
Uganda nesim joki priemoni, tai Izraelis panaudodamas jg ivadavo savo pilieius ir parskraidino atgal. Izraelis tai teisino
kaip teis savigyn (piliei upuolimas reikalaujant politini dalyk gali bti prilyginamas ginkluotam upuolimui).
1980 m. Irane JAV diplomatai paimti kaitais, reikalaujant, kad pakeist politik Irano atvilgiu. JAV msi karins jgos
panaudojimo. JAV tai teisino teise savigyn. kaitais buvo paimti valstybs atstovai, taip pat galjo bti teisinama ir ginkluotu
upuolimu. Kartais ie pavyzdiai pateikiami kaip diplomatin gynyba (taiau tai nesuderinama su jgos panaudojimu). Taiau tai
nra nei humanitarin intervencija, nei diplomatin gynyba. Diplomatin gynyba tai diplomatins ir kitos taikios priemons
savo piliei teisms ginti, kai jas paeidia kita valstyb. Humanitarin intervencija turi bti suprantama plaiau. Valstybi
suverenitet ir intervencijos komisija pabr, jog humanitarin intervencija nra tinkamiausias terminas tokiems veiksmams
apibrti. Jgos panaudojimas su terminu humanitarinis nesiderina tarpusavyje. Silyta pakeisti pareigos apginti
(responsibility to protect) svoka. Apskritai pareig apginti turi atitinkama valstyb, taiau kai ji negali ar nenori dl objektyvi
prieasi, pvz., Somalis, laiduoti mogaus teisi savo pilieiams, tai sijungia antrin atsakomyb, kuri priklauso tarptautinei
bendrijai (ius cogens normos) ir ikyla jos pareiga apginti, skaitant ir jgos panaudojim tokiu atveju, konkreios valstybs
moni teises. Siejama su JT tikslais. Tam tikrais atvejais galimas jgos panaudojimas ir nesant ST sankcijos, jei neprietarauja 2
str. 4 d. pvz., Kosovo atveju tikslo atplti Kosovo nuo Jugoslavijos nebuvo, o pasiksinimo teritorijos vientisum laikomas
siekis atskirti tam tikr teritorij, io tikslo nebuvo. Nedemokratins valstybs absoliutina suvereniteto ir nepriklausomybs
samprat, taiau teis laisvai veikti realizuojama TT rmuose. Nei nepriklausomyb, nei suverenitetas nereikia
nepriklausomybs nuo TT, t.y. valstyb nra laisva paeisti TT normas. Jei ji paeidia mogaus teises, tai nra suvereniteto
realizavimas, o jei naudojama jga nutraukti iuos paeidimus, tai nebus suvereniteto paeidimas, nes ji nesinaudoja suverenitetu
paeidindama mogaus teises. Suverenitetas ne tik teiss ir laisvs, bet ir atsakomyb u mogaus teises tam tikroje valstybje.
Vien tai, kad mogaus teiss reglamentuojamos tarptautinmis sutartimis rodo, kad tai nra iimtin valstybs kompetencija.
ESBO mogaus teisi bkl negali bt laikoma vidiniu valstybs reikalu. Kiimasis turi bti leistinas ir pagrstas. Draudiamas
toks jgos panaudojimas, kuris yra nesuderinamas su JT tikslais. Kosovo atvejis kaip tik vykdyti JT tikslai, siekta paalinti kriz
ir apginti mogaus teises. Taigi pagal 2 str. 4 d. is atvejis buvo teistas. Tai, kad nebuvo JT ST sankcijos vardijama kaip
legitimate but not legal situacija. Kyla problema dl ST kompetencijos. Komisija nurod, jog pirmiausia turi bti veikiama per
JT ST. Bet ji gali bti ir neveiksni; tada inaudojus visas galimas priemones per ST, veikti galima 2 bdais: -per GA
pasinaudojant Vienybs taikos labui rezoliucijos precedentu (GA gali rekomenduoti tam tikras priemones); -veikti per regionines
tarptautines organizacijas, susitarimus ir institucijas (8 skyrius) ir po to siekti JT ST sankcijos. Galima teigti, kad tai ir yra
Kosovo atvejis: tokia regionin organizacija buvo NATO. Toks vekimas geresnis tuo, kad regionins organizacijos veikia
efektyviau, o GA priima tik rekomendacijas. 2 str. 4 d. turi bti suprantama kit Chartijos nuostat ribose. Likutin atsakomyb
tenka valstybms narms ir jos renkasi, kaip elgtis. Tam tikrais iimtiniais atvejais humanitarin intervencija gali bti teista, jei:
a) inaudotos visos taikios priemons; b) inaudotos visos priemons per ST (reikia gerbti ST); c) tai paskutin priemon JT
tikslams gyvendinti. Vis dlto ST turi pagrindin atsakomyb, todl tai gali matyti erdv piktnaudiavimams, nes galingesns
valstybs turs pagund panaudoti jg prie maesnes prisidengdamos humanitarine intervencija. 1949 m. TTT Corfu ssiaurio
byloje suabsoliutino valstybs suverenitet, teigdamas, kad: kokie bebt trkumai, tarptautinje bendrijoje, intervencija
nepateisinama, nes praeityje sukl daug piktnaudiavim. Taiau tai jau senas sprendimas, be to, bylos aplinkybs, su kuriomis
susiduriama dabar, pvz., Kosovas, yra visai kitokio ir ius cogens normos tada dar nebuvo taip tvirtintos. Tarptautins teiss
komisija savo darbuose kartais atmesdavo TTT sprendim reikm. Pvz., Notebomo byla tik specialus atvejis. Afrikos sjungos
chartija numato princip, kad galima kitis, jei yra humanitarin kriz, o sprendim galima priimti bals dauguma. TTT teisjos
Higgins nuomone, argumentas dl piktnaudiavimo nra teisinis ir yra dirbtinis. 1986 m. Nikaragvos byloje nustatyta, jog
savigyna buvo piktnaudiauta, taiau niekas nekalba, kad savigyn laikyti neteista. Taigi ir jgos panaudojimas humanitariniais
tikslais ne visada yra neteistas. is klausimas vis dar ilieka diskusinis ir kiekvienu atveju reikia remtis konkreios bylos
aplinkybmis.
12. JT ST galiojimai utikrinant tarptautin taik ir saugum (numanomi galiojimai, j santykis su GA ir jos
galiojimais).
JT Chartijos 24 str.: valstybs JT nars patiki ST pagrindin atsakomyb u tarptautins taikos ir saugumo palaikym ir
vykdydama ias pareigas ji veikia vis valstybi nari vardu. Tarptautins taikos ir saugumo palaikymo srityje ST galias ir
funkcijas galima skirstyti dvi pagrindines ST veiklos sritis: 1) ST galios taikiai sprendiant tarptautinius ginus: -prireikus ST
gali reikalauti besitsianio gino ali sprsti j taikiomis priemonmis; -bet kurioje besitsianio gino stadijoje ST gali
rekomenduoti reikiam sureguliavimo procedr ar metodus, atsivelgdama pasirinkt procedr (paprastai TTT); -jeigu toks
ginas neisprendiamas mintomis taikiomis priemonmis, jis perduodamas ST, tada ST sprendia dl reikiamos priemons ar
metod, kokie jai atrodo tinkami; -ST gali tirti kiekvien gin, kuris gali atrodyti keliantis grsm taikai ir saugumui; -ST gali
gino ali praymu teikti rekomendacijas, kad ginas bt taikiai isprstas. Reguliuodama ginus ST gali naudoti ger
paslaug, tarpininkavimo, fakt tyrimo, stebjimo misij mechanizmus ar galioti GS. 2) ST galios imtis veiksm grsms taikai,
taikos paeidimo ar agresijos atveju: -nustato grsms taikai, taikos paeidimo ar agresijos akto buvimo fakt ir teikia
rekomendacijas ar sprendia, koki priemoni reikia imtis tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti. Be nurodyt JT Chartijoje, ST
gali imtis ir taikos palaikymo operacij: jgos naudojimas 6 su puse skyriaus esme taikos palaikymo operacijos, kurias
sankcionuoja ST, nors niekur tas nenumatyta. Slygos, kad bt galima vesti pajgas: -abiej konflikto ali sutikimas; -pajg
nealikumas. Tikslai: -atskirti konfliktuojanias alis; -sudaryti slygas taikai tvirtinti. J mandatas sudaromas pagal ST
rezoliucijas. Grsms taikai atveju ST taip pat gali imtis kit veiksm, kurie nra tiesiogiai nurodyti JT Chartijoje (pvz., veiksmai
sureguliuoti kriz Somalyje). Pastaruoju metu laikoma, kad karo ir ginkluot konflikt nebuvimas savaime neutikrina
tarptautins taikos ir saugumo. Nekariniai nestabilumo altiniai ekonomikos, socialinje, humanitarinje ir ekologijos srityse tapo
grsme taikai ir saugumui. ST veiksm toki situacij atvilgiu teistum patvirtino ir TTT konsultacinje ivadoje dl
Namibijos, kurioje konstatuota, kad ST galios pagal Chartijos 24 str. nra apribotos tik VI-VIII ir XII skyriais, riboja tik JT tikslai
ir principai. Tai patvirtina ir dviej ST tarptautini tribunol nusikaltimams monikumui ir humanitarinei teisei buvusioje
Jugoslavijoje ir Ruandoje asmenims bausti steigimas. Tokia ST gali pltra pateisinama pagal numanom gali doktrin. ST
galios pltojamos pagrindiant ir interpretuojant jas pagal ST atliekamas funkcijas - pagal JT Chartijos 44 str. TTT pasak, jog ST
kompetencija neapsiriboja 44 str., ji gali imtis vis pagrindini veiksm, kuri jai reikia gyvendinti savo pagrindin funkcij ir
vieninteliai JT ST apribojimai yra JT tikslai; -siekdama ukirsti keli situacijos pablogjimui ST gali pareikalauti vykdyti
laikinsias priemones, kurias laiko btinomis; -ST sprendia, koki prievartos priemoni, nesusijusi su ginkluotos jgos
panaudojimu, imtis savo sprendim vykdymui ir gali pareikalauti, kad jas vykdyt JTO nariai; -jei pastarj nepakanka, ST gali
imtis btin karini prievartos priemoni taikai ir saugumui palaikyti. Stengiamasi inaudoti regionines priemones pirmiausiai.
Kartu regionins organizacijos informuoja ST, koki priemoni jos msi. 1990 m. Irako ir Kuveito konfliktas. Pradioje ST
msi galiojim pagal 39 str. (nustat taikos paeidimo akt, teik rekomendacijas, pareikalavo laikinj priemoni), tada pagal
41 str. (ST nusprend, koki nekarini priemoni bt galima imtis) tada pagal 42 str. ST sankcionavo karines priemones (kit
priemoni nepakanka arba akivaizdu, kad gali nepakakti). Tai vienas i nedaugelio atvej, kai ST veik taip nuosekliai. ST jau
sankcionavusi jgos panaudojim pagal 41 str. pasinaudoja 48 str. bei 8 skyriumi ir galioja tam tikras valstybes arba regionines
institucijas gyvendinti tas ginkluotas operacijas. Problemos sankcionuojant jgos nenaudojim: ST sankcija post factum kada
ginkluot veiksm imamasi be iankstins ST sankcijos, o po to sankcionuojama. Chartija klausim neatsako, o praktikoje tai
priklauso nuo daugumos valstybi poirio. Teistumo problema visada ilieka. Pvz., ECOWAS intervencija Sier Leon ir
Liberij, 1999 m. NATO karin operacija prie Jugoslavij vienas i argument, teisinant ios operacijos teistum ST
sankcija post factum buvo Rumubuje taiko planas (albanai pasira, jugoslavai ne). Iniciatyvos msi NATO, baigsi 1999 kovo
mn, 1999 06 11 JT ST pasveikino Jugoslavijos pajg atsitraukim: toks aktas tai pritarimas post factum, kai buvo bandoma
smerkti, prie balsavo tik Rusija, Kinija ir Namibija (3 i 15). Pvz., 2003 JAV ir UK vadovaujama karin operacija prie Irak ir
Irako laisv. 2003 05 28 JT ST rezoliucija Nr. 1483 , ST rezoliucija Nr. 1511 ia rezoliucija buvo sankcionuota imtis vis
priemoni saugumui Irake utikrinti. 05 22 nors situacija Irake lieka grsminga, bet ji akivaizdiai pagerja. JT skatina visas JT
nares prisidti prie taikos palaikymo Irake. JT ST yra politin, o ne teisin institucija, todl rezoliucijos gaunasi gana
prietaringos, pvz., 2002 11 08 rezoliucija Irako klausimu dl nusiginklavimo ir pasekmi jos skirtingas aikinimas prived
prie to, kad skirtingai interpretuojamas Irako saugumas ir laisv. Joje sakoma, kad Irakas paeid daugiau nei 10 JT ST
rezoliucij ir tokia situacija sukelia grsm tarptautinei taikai ir saugumui. Pagal t rezoliucij bet koks Irako
nebendradarbiavimas su ginkl inspektoriais ir ios rezoliucijos nesilaikymas, bus pripaintas tolesniu Irako sipareigojim
paeidimu (material breach) ir bet kokio tolesnio nesilaikymo atveju, Irako laukia sunkios pasekms. ia rezoliucija Irakui
suteikiamas paskutinis ansas tai ar dar reikjo kart surinkti ST ir suteikti tada jau Irakui dar vien ans. Pasakyta, kad
valstybs nars jau yra galiotos imtis vis saugumo priemoni Irake. Rezoliucija pagal 7 skyri. Taigi, galimas ir aikinimas, kad
sankcija kaip ir buvo suteikta. Valstybs, kurios dalyvavo, teig, kad sankcija jau buvo, o kita rezoliucija bt buvusi politikai
pageidautina, bet teisikai nebtina. Todl negalima teigti, kad JAV msi veiksm prie Irak neturdama ST rezoliucijos. ST ir
GA galiojim atribojimas: pagal 24 str. ST yra patikta pagrindin atsakomyb u taikos ir saugumo palaikym, taiau
pagrindin atsakomyb nereikia iimtins atsakomybs. GA yra galiota apskritai svarstyti bet kokius klausimus, kurie yra susij
su JT kompetencija. Taiau yra nustatytas vienas atribojimas Chartijos 12 str. nurodyta, kad ST vykdant ioje Chartijoje
numatytas funkcijas, susijusias su kokiu nors ginu ar institucija, GA neteikia rekomendacijos, jeigu ST to neprao. Taigi matosi
GA kompetencijos apribojimas ST naudai. 1950 11 03 JT GA prim rezoliucij Nr. 377 A Uniting for Peace Resolution
(Vienybs taikos labui). Buvo pagrsta koncepcija, kad ST kompetencija yra pagrindin, bet ne iimtin. GA turt veikti tada, kai
dl nuolatini nari vienybs stokos, ST negali vykdyti savo funkcij; gali bti suaukta specialioji nepaprastoji GA sesija (per 24
h). Ji gali bti suaukta ir eilins sesijos metu. GA gali rekomenduoti visas priemones, kuri reikia tarptautinei taikai atkurti ir
palaikyti. GA rekomendacinio pobdio, o ST privalomo pobdio sprendimus priima iuo atvilgiu (GA privalomus
administraciniais klausimais). Btinos priemons ir ginkluotos jgos panaudojimas. 2004 08 09 Dl sienos statybos Palestinoje
ST negali svarstyti, jei netraukta darbotvark arba vienas i nari vetuoja rezoliucij. Be to, GA nra saistoma t priemoni,
kuri msi ST, svarbu tik tai, kad ST nesugebjo priimti sprendimo. GA gali remtis ir imtis ir kit priemoni. Dl sienos ST
nesvarst, ar reikia kreiptis TTT, o GA svarst ir kreipsi TTT. Ar ST laikoma veiksnia, kai ji klausimo dar nesvarst, bet i
anksto aiku, kad vienas narys vetuos priimt sprendim, nes valstybs jau yra tai pareikusios. is klausimas dar neatsakytas,
bet, pvz., 1999 m. Kosovo klausimu ST nebalsavo, o GA msi veiksm (?)
13. LR nepriklausomybs atkrimo tarptautiniai teisiniai pagrindai.
Tai i esms trys teisiniai pagrindai: 1) principas ex injuria non oritur jus; 2) iplaukiantys i io principo valstybs tstinumas ir
identitetas ir 3) taut laisvo apsisprendimo teis. LR okupacija ir aneksija laikytina tarptautiniu nusikaltimu, nes buvo paeistos
imperatyvines tarptautins teiss normos, todl SSRS kaip agresor negijo joki suvereni teis Lietuvos teritorij remiantis
principu, jog i neteist veiksm teis neatsiranda. Okupacijos metu atsiradusi vyriausyb buvo marionetin, todl Lietuvos
SSR, kaip marionetini organ sukurtas darinys, buvo marionetin valstyb, nes jos egzistavimo prieastis buvo kitos valstybs
valia, t.y. SSRS agresija ir okupacija. Marionetins valstybs ir vyriausybs, bdamos okupanto organais, neturi okupuotoje
teritorijoje daugiau teisi nei pats okupantas, o j veiksmai laikomi okupanto veiksmais, todl Lietuvos SSR negijo suvereniteto
LR teritorijai. Viena i pagrindini valstybs tstinumo taisykli yra ta, kad valstybs ilaiko savo teises ir sipareigojimus,
nepaisant okupacijos, tik jos veiksnumas yra suvarytas (ilik valstybs organai usienio diplomatins atstovybs). LR
tstinum galima nagrinti per valstybs tstinumo konstrukcij, kur svarbs: a) paios valstybs valia ilikti ir b)tarptautinis
tstinumo pripainimas. Valia ilikti buvo Lietuvos piliei ireikta jau 1949m. vasario 16 deklaracija dl nepriklausomybs
atkrimo ir daugelis kit fakt. Taip pat tarptautin bendrija nepripaino Lietuvos aneksijos (dauguma Vakar valstybi). Lietuva
niekada nebuvo SSRS sudtin dalis, todl jai ir neturjo bti taikoma istojimo i SSRS procedra. Valstyb turi teist teis
realizuoti savo teises, todl 1990 kovo 11 aktas buvo vienaalis ir to pakako, nes SSRS neturjo LR joki teisi. Tai pagrindinis
aktas atkuriant LR nepriklausomyb. Nebuvo jokio pereinamojo laikotarpio. Valstybs atkrimas remiantis tstinumu leidia
daryti ivad apie LR identitet: Lietuva nebuvo nauja valstyb, ji buvo ta pati, kuri susikr 1918 vasario 16 aktu. Identiteto
demonstravimas buvo ir aktas dl 1938m. Konstitucijos (iskyrus kelet nuostat) veikimo atstatymo. Primus nauj
Konstitucij, pirmosios galiojimas sustabdytas. LR identitetas buvo tam tikra prasme modifikuotas. Vidin modifikacija:
konstitucins santvarkos pakeitimas, nes senoji Konstitucija neatitiko demokratijos koncepcijos, todl buvo pertvarkyta. vyko
laisvi rinkimai, kuriuose tautos valia buvo suteiktas mandatas atkurti LR nepriklausomyb. Iorin modifikacija: tam tikr
tarptautini sutari ir sipareigojim pasikeitimas. LR sipareigojo laikytis ir t norm, kuri krime nedalyvavo. Sutartys buvo
perirtos ir kai kurios i j atnaujintos, o kitos nutrauktos. Kartais dar kaip LR nepriklausomybs atkrimo pagrindas
nurodomas laisvo taut apsisprendimo principas, taiau jis nra pagrindas tikrja to odio prasme, nes paprastai is principas
taikomas susikuriant naujoms valstybms. Taiau is principas gali bti traktuojamas kaip subsidiarus pagrindas, nes
nepriklausomybs atkrimas tautos apsisprendimo teiss realizavimas (1990 02 09 plebiscitas, 1990 02 24 rinkimai).
14. Taut laisvo apsisprendimo teis. ios teiss subjektai, pobdis (jus cogens) ir turinys. Taut laisvas apsisprendimas ir
valstybs teritorijos vientisumo principo santykis (Palestinos, Sacharos bylos).
Taut laisvo apsisprendimo teiss principas vienas pagrindini iuolaikins TT princip. Jo norm galima rasti 1960 m.
Deklaracijoje dl nepriklausomybs suteikimo kolonij alims ir tautoms, 1970 m. Deklaracijoje dl TT princip, TPPTP,
TSEKTP ir kt. Taut apsisprendimo teis yra kolektyvin teis, t.y. vientis nacionalini grupi (taut) teis savarankikai
pasirinkti politins organizacijos ir savo ryi su kitomis grupmis form, taip pat savo ekonominio, socialinio ir kultrinio
vystymosi keli. Apsisprendimo teis turi visos tautos. i teis pripastama jus cogens norma. Bandyta apibrti tautos svoka
(UNESCO) tai moni bendrija, kuri turi bendr istorin praeit, bendr etnin ir rasin kilm, religin ar ideologin bendrum,
bendr kalb, kultrines tradicijas, yra teritorinis ryys, bendras ekonominis gyvenimas ir sistema. Tauta turi turt objektyvj ir
subjektyvj poymius. Objektyvusis: tai, kad egzistuoja moni bendrija, kuri savo poymiais skiriasi nuo kit moni bendrij
bendra istorija, kalba, ekonominis pagrindas, religija, etnin kilm. Nebtinai turi bti visi kriterijai. Subjektyvusis: moni
bendrijos savimon tokia bendrija pati save supranta, kaip atskir taut. Taut apsisprendimo laisvs turinys tauta savo laisv
gali realizuoti dviem formomis: a)ekonomins, socialins, kultrins raidos pasirinkimas; b)politinio statuso pasirinkimas. Gali:
-sukurti suvereni ir nepriklausom valstyb; -apsijungti su nepriklausoma valstybe; -pasirinkti kit politin status (pvz.,
asociacija, Puerto Rikas). TTT 1995m. sprendime Ryt Timoro byloje pripaino, kad taut laisvo apsisprendimo principas yra
norma, kurios alys yra visos valstybs (erga omnes). Taip pat konsultacinje ivadoje dl Namibijos TTT nurod, kad valstybs
privalo pripainti okupuotos ar kolonizuotos tautos apsisprendimo teis, nepripainti okupacijos ar kolonizacijos teistumo ir
neremti okupanto. Taip su iuo principu susijusios konsultacins ivados dl Vakar Sacharos ir Palestinos (draudiamas
iankstinis teritorijos de facto aneksavimas). Taut apsisprendimas ir valstybi teritorijos vientisumo principas: turi bti
atsivelgta abu principus ir nagrinjama kiekvienos konkreios situacijos kontekste. Priklauso nuo tautos statuso. Su kolonijom
viskas aiku, nes jos turi kit status nuo valstybs, kuri j valdo. Kolonija nra valstybs sudtin dalis ir jai turi bti sudaryta
teis apsisprsti. iandien kolonij nebra. Bet ne visos tautos yra kolonijos. Teorikai j atsiskyrimas nepaeidia valstybs
teritorijos vientisumo. Taiau taut apsisprendimo teis negali bti aikinama tokiu bdu, kuris skatint ar leist tokius veiksmus,
kuriais bt visikai ar i dalies skaidomas suverenios valstybs teritorinis vientisumas ar politin vienyb, taiau ne bet kokios
valstybs, o tokios, kuri pati veikia laikydamasi taut apsisprendimo laisvs ir lygiateisikumo principo ir turi Vyriausyb, kuri
atstovauja visus jos gyventojus ir tautas. Remiantis tuo, tautos apsisprendimas skirstomas : vidin tautos apsisprendimas bti
kitos valstybs viduje ir pltoti visas savo teises/raid. Jei yra vidinis, negali reikalauti iorinio apsisprendimo teiss. Jei vidinis
nemanomas, tada galimas iorinis atsiskyrimas. Taut apsisprendimo laisvs principo nereikia tapatinti su tautini maum
teise, kuri yra individuali.
15. Taikaus gin sprendimo priemons, j rys, bendra charakterstika (TTT, Nuolatinis arbitrao teismas).
Tarptautini gin taikaus sprendimo principas tai paprotin norma, kuri iplaukia i reikalavimo nenaudoti jgos. JT Chartija,
Briano Kelloggo paktas - > valstybi pareiga sprsti visus ginus tik taikiomis priemonmis. Ginas tokia situacija, kai vienas
TT subjektas pateikia bet kokio pobdio pretenzij, reikalavim kitai valstybei, o pastaroji valstyb netenkina tokio reikalavimo
arba patenkina tik i dalies. Ginytina situacija kai nra aikaus reikalavimo. Gin rys: -pagal tak tarptautinei taikai ir
saugumui: keliantys grsm; nekeliantys grsms; -pagal dalyk: teisiniai; ekonominiai; politiniai. Teisinis ginas (TTT statutas
36 str. 2 d). susideda i 4 element: -dl tarptautins sutarties aikinimo; -dl bet kurio kito TT klausimo, susijusio su bet kuria TT
norma, jos aikinimu ir taikymu; -dl bet kurio fakto, kuris jeigu bt nustatytas, bt laikomas tarptautinio sipareigojimo
paeidimu; -dl atsakomybs u tarptautinio sipareigojimo paeidim dydio ir pobdio - > kaip atsakomyb turi bti
realizuota; atsipraymas, kompensacija, restitucija ir pan. Gin sprendimo priemons: -derybos; -gerosios paslaugos;
-tarpininkavimas; -tyrimas; -sutaikymas; -arbitraas; -teisminis nagrinjimas; -gin sprendimas tarptautinse organizacijose;
-kitokia taiki priemon. Visi bdai yra skirstomi tokias grupes: -derybos; -tarptautin taikinamoji procedra: gerosios paslaugos;
tarpininkavimas; tyrimas; sutaikymas; -teisins gin sprendimo priemons: arbitraas; teisminis nagrinjimas. Be JT Chartijos,
TT princip deklaracijos, iuos principus reglamentuoja: 1907 m. Konvencija dl taikaus tarptautins teis gin sprendimo;
1928 m. Taut Sjungoje buvo pasiraytas bendrinis aktas dl taikaus tarptautini gin sprendimo (Bryano-Kellogo paktas dl
atsisakymo nuo karo). 1949 m. jis buvo atnaujintas Generalins Asambljos, bet nesigaliojo. 1992 m. Europos Saugumo ir
Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Sutaikymo ir arbitrao konvencija, 1958 m. TT Komisija patvirtino Pavyzdines
arbitrao proceso taisykles, 1945 m. TTT statutas. Derybos: tai betarpiki ali kontaktai, kuriais siekiama isprsti konkret
gin. Jos nra reglamentuojamos, pagrstos abiej ali pasitikjimu ir yra geriausia priemon. Jos vyksta konfidencialiai.
Labiausiai tiktina, kad sprendimas bus gyvendintas. Danai derybos yra pirminis etapas, kuriame nusprendiama, kaip alys
sprs gin toliau, t.y. kokia gin sprendimo priemone naudosis. Deryb poris konsultacijos. Glaudesni ali kontaktai,
kuriais siekiama ne tik irykinti egzistuojanius ginus, isprsti juos, bet ir numatyti priemones, kaip gerinti ali santykius. Tai
reguliaraus ali kontakto palaikymo bdas. Tarptautin taikinamoji procedra: visoms 4 priemonms bendra tai, kad jos
taikomos abiej ali sutikimu dalyvaujant treiajai aliai ar jos atstovams. Taikant ias priemones priimti sprendimai yra
rekomendaciniai alys yra laisvos nusprsti, gyvendinti juos ar ne. Panas yra sutaikymas bei gerosios paslaugos ir
tarpininkavimas. Tyrimo ir sutaikymo atveju sudaromos mirios institucijos ginui sprsti (tyrimo komisija, sutaikymo komisija).
Gerj paslaug ir tarpininkavimo atveju, ginas nra institucionalizuojamas. Gerosios paslaugos ir tarpininkavimas. 1907 m.
Hagos konvencija dl taikaus gin sprendimo. Jie yra iimtinai patariamojo pobdio ir nra privalomi. Gerj paslaug atveju,
treiosios alies vaidmuo pasyvesnis ir tik toks, kad padeda umegzti kontaktus tarp gino ali. Ir tuo gerosios paslaugos i
esms baigiasi. Tarpininko vaidmuo aktyvesni ir apima dar ir pastangas suderinti prietaravimus ir pateikti silymus, kaip gin
isprsti. Praktikoje gino sprendimas prasideda nuo gerj paslaug teikimo, kurios perauga tarpininkavim. Logika, kad jei
alis padeda umegzti kontakt, tai ja yra pasitikima ir todl ji gali tarpininkauti. Tyrimas ir sutaikymas. Abiej rezultatai yra
neprivalomi. Skirtumas nuo gerj paslaug ir tarpininkavimo yra tas, kad sudaromos mirios gin sprendimo institucijos. Pvz.,
tyrimo komisija (pagal 45 str. 1907 m. Hagos konvencijos) sudaroma kiekvienai gino aliai paskiriant po 2 tyrjus, o ie
isirenka 5 , kuris bus tyrimo institucijos pirmininkas. Pagal Sutaikymo ir arbitrao konvencij, sutaikymo komisij kiekvienas
alis paskiria po 1 sutaikytoj, o vliau SBO sutaikymo ir arbitrao biuras paskiria dar 3 sutaikytojus. Apskritai, principas tas, kad
alys skiria po lygiai nari, o vliau ie nariai ar speciali institucija paskiria dar treiosios alies piliei, kurie ir vadovauja
tyrimui ar sutaikymui. Paskritai, institucij turi sudaryti nelyginis nari skaiius. Tyrimo ir sutaikymo metu alys iklausomos.
Abi procedros konfidencialios. Sprendimai priimami bals dauguma. Tyrimo komisijos udavinys itirti faktus, t.y. sprsti
gin dl skirtingo fakt vertinimo. Pateikiama tyrimo ivada kaip vieni ar kiti faktai turt bti interpretuojami. Jos pagrindu
alys turi prieiti galutin sprendim. Sutaikymas turi tolesn tiksl. Tai gali bti ir fakt tyrimas, bet jo tikslas yra ir isprsti gin
i esms, kurio alims nepavyko isprsti derybomis. Sutaikymo komisija pateikia ivadas kaip taikiai isprsti gin. Pvz., pagal
SBO konvencij, alys per 30 d. privalo inagrinti pasilym ir praneti, ar ketina j priimti. Teisins priemons: Jos teisins, nes
jomis sprendiami tik teisiniai ginai ir jas sprendia i teisinink sudarytos institucijos. ia priimti sprendimai jau alims yra
privalomi. alys priimdamos tok sprendimo bd sipareigoja traktuoti j kaip privalom ir vykdyti bsim sprendim.
Tarptautinis arbitraas yra panaesnis tyrimo ir sutaikymo komisijas. Arbitraas sudaromas ad hoc. Bet sudaromas pagal t pat
princip kaip tyrimo ir sutaikymo komisijos. Teismin institucija sudaroma i anksto tam tikros ries ginams sprsti. Tai
institucija, turinti nustatytas proceso taisykles. alys netakoja teismo sudties. Procesas vieas, o arbitrao procesas
konfidencialius. Arbitraas: ad hoc arbitraai (visus klausimus alys sprendia paios); instituciniai arbitraai (institucija
sudaryta ali patogumui, t.y. alims nebereikia sprsti dl proceso taisykli, arbitrus reikia pasirinkti jau i anksto nustatyto
srao). Kiekvienam ginui nagrinti institucinio arbitrao pagrindu sudaromas konkretus arbitraas. Jis yra patogus, nes procesas
prasideda daug greiiau. Pvz., 1. Nuolatinis arbitrao teismas (1907 m. Hagos konvencija) pasaulin institucija. sikrs
Hagoje, vadinamasis nuolatinio arbitrao teismo tarptautinis biuras, kuris vykdo arbitrao proces aptarnaujanias funkcijas:
tvarko ratvedyb; sudaro arbitr sraus; teikia praneimus gino alims; atlieka kitas administracines funkcijas. Tarptautin
biur priiri nuolatin administracin taryba, kuri skiria biuro vadov. Ji sudaryta i Hagoje akredituot valstybi konvencijos
dalyvi diplomatini atstov ir Nyderland usienio reikal ministras, kuris vadovauja tarybai. Kiekviena i ali turi paskirti ne
daugiau kaip po 4 asmenis, sutinkanius eiti arbitro pareigas, kompetentingus TT klausimais, nepriekaitingos reputacijos
asmenis. I srao alys pasirenka po 2 arbitrus, kurie pasirenka 5 j arbitr, kuris pirmininkauja. Yra dvi proceso stadijos:
raytin; odin. Atliekant raytin bylos nagrinjim ali atstovai perduoda raytinius pareikimus (memorandumus ir
kontrmemorandumus). Prireikus, atsiliepimus juos. odinio proceso metu iklausomi ali atstovai, liudytojai, ekspertai ir t.t.
Sprendimai priimami bals dauguma, sprendimas gino alims privalomas. Supaprastintas procesas sudaromas i 3 arbitr.
Kiekviena i ali po vien skiria, o ie treij. Procesas vyksta tik ratu. 2. SBO Arbitrao teismas (SBO sutaikymo ir arbitrao
komisijos) regionin institucija. alys sra paskiria 1 arbitr ir 1 pavaduotoj. Reikalavimai panas. Skirtumas tas, kad
kilus ginui tarp ali, tai paskirtieji sra arbitrai automatikai eina arbitrao institucij, kurie bus arbitrainio teismo nariai
ex officio, tada biuras i srao papildomai paskiria tok skaii arbitr, kad bt vienu daugiau nei ali paskirt arbitr.
Skirtumas nuo Nuolatinio arbitrao teismo tas, kad alys gali pripainti privalomj arbitrainio teismo jurisdikcij, be specialaus
susitarimo su abipusikumo slyga. Esant ginui tarp ali ir jei abi alys yra padariusios tokius pareikimus, jokio specialaus
susitarimo nereikia ir automatikai sudaromas arbitrainis teismas. Nepaisant to, kad procedra reglamentuota pakankamai,
taiau ji pakankamai patraukli ir dl konfidencialumo. Pvz., nuolatinio arbitrao teismo paslaugomis nesinaudojama jau 6
deimtmeius. SBO arbitrainio teismo paslaugomis irgi nra naudojamasi.
16. TTT kompetencija ir jurisdikcija, jos slygos. it teks patiems pasiskaityt, nes raiau magistrin tokia tema, tai
nesuvedinjau, jei norit, magistrin galiu persist
17. Tarptautins sutarties svoka pagal TVT ir LR teis. Tarptautins sutartys ir tarpinybiniai susitarimai. TS rys.
Tarptautins sutarties apibrim pateikia Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss (1969m.). TS tai ratu tarp valstybi
sudarytas tarptautinis susitarimas, kuriam taikomos tarpteutins teiss normos, tvirtintas viename ar keliuose susijusiuose
dokumentuose, nesvarbu, koks bt to susitarimo pavadidimas. LR tarptautini sutari statymas nustato analogik TS
apibrim. LR TS tarptauins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur Lietuva sudaro su useinio valstybmis
ir tarptautinmis organizacijomis, nesvarbu, koks sutarties pavadinimas ir ar sutart sudaro vienas, du ar keli tarpusavyj susij
dokumentai. Reikia pastebti, kad tarptautiniai susitarimai gali bti sudaromi ir odiu, taiau tokiais atvejais jiems Vienos
konvencija netaikoma. Vis dlto tai nekeiia toki susitarim teisins galios. Jie daniausiai pasiekiami deryb metu ir paprastai
neturi privalomojo pobdio (gentlemens agreements), taiau vykdomi gera valia (bona fides). TS gali turti skirtingus
pavadinimus: sutartis, susitarimas, konvencija, protokolas, kompromisas, memorandumas, pasikeitimas notomis ir pan. Nra
jokios sutari pavadinim gradacijos, taiau galima ivelgti am tikr sistemikum (pvz., JT rmuose danai sudaromos
konvencijos, kompromisu daniausiai ginas perduodamas nagrinti teismui ir pzn. (dl pavadinimo Egjaus jros kontinentinio
elfo byla TTT). TS galima laikyti tik tok susitarim, kuriuo ketinama suskurti arba sukuriami tarptautiniai sipareigojimai. TS
yra tik toks susitarimas, kuriam taikomos tarptautins teiss normos, tai tik tarptautins vieosios teiss sutartys. Privatins teiss
sutartis (kontraktas) negali bti laikoma tarptautine sutartimi. Pagal LR TS tarptautinmis sutartimis nelaikomi tarptautiniai
susitarimai, sudaryti ministerij vardu (taip vadinami tarpinybiniai susitarimai). Tai, kad atskiros ministerijos nuostatai nustato
galimyb sudaryti tarptautinius susitarimus su kit valstybi institucijomis, tai neleidia jai sudaryti sutartis net jos veikloje.
Nesvarbu, koks asmuo sudar tarptautin suart, svarbu, kad jis bt galiotas atstovauti savo valstyv, TO ar kit TT subjekt. TS
gali bti sudaryta i keli dokument. TS gali bti skirstomos: 1) pagal sutarties ali skaii: -dvials, - daugiaals
(universalios, lokalios). 2) pagal objekt: -politins; -eknomins. 3) pagal subjektus: -sudaromos tarp vastybi; -tarp valstybi ir
TO; -tarp TO. Pagal LR Konstitucij LR TS pirmiausiai skirstomos ratifikuojamas ir neretifikuojamas. Svarbu, nes: a) Seimo
ratifikuotinos sutartys negali bti sudarytos nenumatant jose ratifikavimo slygos ar btin konstitucini procedr slygos;
b)Seimo ratifikuotos sutartys yra LR teisins sistemos sudedamoji dalis; c) Seimo ratifikuotos sutarys turi virenyb kolizijos su
statymais atveju; d) jas nutraukti ar sustabdyti j vykdym gali tik Seimas. Galima iskirti EB ir valstybi nari miriuosius
susitarimus (mixed agreements) tai TS, kuri dalyvs yra EB ir j valstybs nars, kaip viena toki sutari alis. Daniausiai
sudaromi tose srityse, kur EB ir valstybs nars turi miri kompetencij. Tokias sutartis numato ir LR TS.
18. TS sudarymas ir stadijos pagal TVT ir LR teis.
Sutartis laikoma sudaryta, kai valstybs galutinai ireik savo vali sipareigoti. Skiriamos tokios stadijos: 1) sutarties teksto
patvirtinimas ir jos teksto autentikumo nustatymas; 2) valstybi sutikimas, kad TS tapt privaloma; 3) tarptautinis praneimas
apie sprendim; 4) sutarties sigaliojimas remiantis jos nuostatais sipareigojani valstybi atvilgiu. Pagal VK tik primos dvi.
galiojimai sudaryti TS: TS sudaryti gali tik galiotas asmuo. Laikoma, kad galiotas, jei pateikia galiojimus arba aiku i
aplinkybi. Nereikalaujama pateikti galiojim i: a) valstybi vadov, vyriausybi vadov, UR ministr visiems su sutarties
sudarymu veiksmams; b) diplomatini atstovybi vadov akreditavusios ir valstybs, kurioje akredituotas, sutarties tekstui
priimti; c) tarptautinje konferencijoje, TO ar tokios TO organe valstybs akredituot atstov sutarties tekstui tokioje
konferencijoje, TO ar TO organe priimti. Pagal LR TS be speciali galiojim visus veiksmus gali atlikti Prezidentas, MP ir
URM. Diplomatins atstovybs vadovas arba galiotas atstovas tarptautinje konferencijoje, TO ar TO organe gali dertis dl
sudarymo ar patvirtinti jos tekst be speciali galiojim atitinkamai su valstybe ar TO, kurioje akredituotas. galiojimus atlikti
visus veiksmus su ratifikuojamom sutartim suteikia Prezidentas Vyriausybs teikimu; su mirij TS sudarymu suteikia MP
Prezidento pritarimu; su neratifikuojamomis ir kurias tvirtina Vyriausyb suteikia MP; kurios sigalioja nuo pasiraymo dienos
suteikia Vyriausyb; kurios sigalioja nuo apsikeitimo diplomatinmis notomis suteikia URM-ja Vyriausybs nutarimu. Stadijos:
1) sutarties teksto patvirtinimas reikia, kad sutarties tekstas yra galutinis ir derybos dl jo arba kitos teksto rengimo procedros
yra baigtos ir paprastai neatnaujinamos. Tekstas priimamas visoms rengusioms valstybms pritarus arba jei tarptautinje
konferencijoje 2/3 dalyvavusi ir balsavusi, jei nenustatyta kitokia tvarka. 2) sutarties teksto autentikumo patvirtinimas
prilygsta sutarties teksto primimui (patvirtinimui) tekstas yra galutinis. Autentifikavimo metu paskelbiama, kad parengtas
tekstas atitinka deryb ketinimus ir laikomas galutiniu. Vlesnis autentikumas po teksto tvirtinimo nustatomas tik tada, kai
tekstas pirmiausiai patvirtinamas balsavimu, o po to pasirao delegacij vadovai. Autentikumas nustatomas a)atlikus sutartyje
nustatyt procedr (?) (ia i VK); b)pasiraius, pasiraius ad referendum (pasiraymas numatant slyg, kad tok pasiraym
vliau patvirtins auktesn nacionalin isntitucija) arba parafavus (inicial paymjimas tekste). 3) sutikimas dl TS
privalomumo. Jis gali bti ireikiamas: a) pasiraant valstyb ireikia sutikim, kad sutartis bt jai privaloma. Supaprastinta
procedra, kai nereikalaujama aukiausi valstybs organ pritarimo. Prisijungiant sutartis nepasiraoma. Naudojama, kai tai
numato pati TS, valstybs susitar deryb metu arba tai matyti i agliojim ar pareikta deryb metu; b) pasikeiiant sutart
sudarabiais dokumentais kai numatyta iuose dokumetuose arba kitu bdu; c) ratifikuojant tai priemon parlamentui
dalyvauti vyriausybs usienio politikoje. Naudojama, kai nurodyta sutartyje, derybose susitarta, pasirayta su ratifikavimo
slyga, arba tokia slyga aiki i gaiojim ar ireikta deryb metu. Ratifikavimas turi konstitucin (nacionalins teiss normos
nustato bd) ir tarptautin aspektus (pasikeitimas ratifikaciniai ratais dvialse TS, rat deponavimas depozitarui daugiaalse).
LR ratifikavim nustato Konstitucija, TS ir Seimo statutas. Tokias TS ratifikuoja Seimas Prezidento teikimu. Ratifikuojamos LR
sutartys dl sien pakeitimo, politins ir gynybins TS, dl atsisakymo panaudoti jg ir taikos sutartis, dl LR ginkluotj pajg
buvimo ir statuso usienyje, dl dalyvavimo universaliose ir regioninse organizacijose, daugiaales ir ilgalaikes ekonomines, dl
imtins ekonomins zonos ir kontinentinio elfo delimitavimo, dl usienio kariuomens vienet buvimo ir statuso LR, TS,
nustatanias kitokias teiss normas negu LR statymai; d) priimant ar patvirtinant analogika ratifikavimui. Procedr skirtumai
nustatomi pagal pai valstybi teis. LR tvirtina Vyriausyb. Netaikoma Prezidento pasiraytoms sutartims. TS primimo LR
statymai kol kas nenumato; e) prisijungiant tai aktas, kuriuo nepasiraiusi sutarties valstybs ireikia savo sutikim dl jos
privalomumo. Galima prisijungti, kai tai numato pati TS arba valstybs tai numat deryb metu ar vliau nutar visos sutarties
alys; f) pasikeitimas ratifikaciniai, primimo, tvirtinimo ar prisijungimo ratais arba j deponavimas laikomas sutikimu, jei
kitaip nenumato pati TS. Sutartyje gali bti numatyta j taikyti laikinai. Toks taikymas reikia, kad valstyb gali bet kada tokio
taikymo atsisakyti, jei to nedraudia pati sutartis ar valstybs nesusitar kitaip. Jei numatytas vlesnis ratifikavimas, valstyb turi
susilaikyti nuo veiksm, kuriais gali bti paeistas sutarties objektas ir tikslai.
19. TS galiojimas laike, erdvje ir t.t. Negaliojani sutari rys.
Sutarties galiojimas suprantamas kaip sutarties teisini pasekmi (t.y. ali teisi ir sipareigojim) sukurimas. Akto galiojimo
slygos yra: tinkamas subjektas (veiksnus arba kompetentingas); teistas akto objektas; laisva subjekto valia. TS galiojimo
slygos: a) galjimas sudaryi TS; b)ali sutikimas; c)sutari teistumas; d)reikalavimai sutari registravimui ir skelbimui.
Reikia skirti galiojim nuo veikimo. Galiojimas reikia, kad sutartis sigaliojo ir karut sukl savo alims teises ir pareigas.
Veikimas yra sutarties funkcionavimas, t.y. naudojimasis sutarties sukurtomis teismis ir jos nustatyt sipareigojim vykdymas.
TS paprastai galioja visoje teritorijoje, kokia suprantama pagal TT. TS netaikoma veiksmams, kurie buvo atlikti prie jai
sigaliojant, nebent pati sutartis numato kitaip. Sutarties galiojimas gali bti pratstas: specialiu susitarimu; pratsimas
numanomas. TS galiojimas gali bti atnaujintas, kai jis baigiasi sujus terminui ar atsiradus priastims, sustabdanioms jos
galiojim. Vienos konvencija dl TS teiss numato sutarties negaliojimo pagrindus (jie vieninteliai). Iskiriamas absoliutus ir
santykinis TS negaliojimas. Absoliutus TS negaliojimas tai TS negaliojimas ab initio (nuo pat pradi) ir reikia, sutartis yra
negaliojanti ir niekin. Atvejai: a) prievartos panaudojimas prie valstyb. TS yra niekin, jei buvo sudaryta grasinant jga ar j
vartojant, taip paeidiant JT Chartijoje tvirtintus TT principus. Nemini politinio ar ekonominio spaudimo. Prietaravimas
nustatomas konkrei atveju. Kartais gali apimti; b) sutarties prietaravimas jus cogens normai. Sutartis yra niekin, jei
prietarauja imperatyvau pobdio bendrosios TT normoms; c) prievartos ar grasinim panaudojimas valstybs vadovui.
Slyginis TS negaliojimas reikia, valstyb gali ginyti savo sutikim dl TS privalomumo jai. Pagrindai: a) vidaus teiss
norm nesilaikymas. Neleidiama remtis vidaus teise norint uginyti valstybs sutikim dl TS privalomumo, iskyrus,
ypatingos reikms vidaus teiss nuostatos paeidim. Paeidimas turi bti akivaizdus (pvz., jei paeidiant Konstitucij bt
sudaryta sutartis d prisijungimo prie postsovietini sjung); b) valstybs atstovo galiojim apribojim nepaisymas. Galima
nuginyti TS, bet alims turi bti inomi tokie atstovo galiojim apribojimai prie sudarym; c) klaida. Ja galima remtis, jei
klaida susijusi su faktu ar situacija, kuriuos ta valstyb man egzistuojant sutarties sudarymo metu ir dl kuri i esms ji sutiko
sutart laikyti pareigojania. Netaikoma, jei pati valstyb prisidjo prie klaidos. Klasikinis pavyzdys, berniukai ir mergaits,
Preah Vihear ventyklos byla, kurioje TTT padar ivad, kad negali bti leidiama pasiteisinti klaida, kaip sutikimo
netinkamumo argumentu, jei alis besiremianti juo, savo elgesiu prisidjo prie klaidos ar galjo jos ivengti arba jeigu buvo
tokios aplinkybs, kurios turjo atkreipti ios alies dmes galim klaid. Pagrindin klaidos svarba ta, kad ji gali paveikti
duoto sutikimo tikrum; d) apgaul tie atvejai, kai valstyb dl kitos derybose dalyvaujanios valstybs apgaulingo elgesio
buvo tikinta sudaryti sutart; e) valstybs atstovo papirkimas jei sutikimas laikyti sutart pareigojania igautas tesiogiai ar
netiesiogiai paperkant, gali ginyti tok sutikim. Negaliojani TS nuostatos neturi teisins galios. Jei remiantis tokia TS buvo
atlikti kakokie veiksmai, galima reikalauti restitucijos. Jei veiksmai atlikti gera valia, jie lieka teisti. Jei TS negalioja dl
prietaravimo jus cogens. alys turi paalinti visas pasekmes veiksm, atlikt pagal toki TS ir sutvarkyti savo santykius pagal
jus cogens reikalavimus. Jei TS nustoja galioti atsiradus naujai jus cogens, alys atleidiamos nuo sipareigojim pagal toki TS.
Negalioja nukentjusios valstybs sutikimas dl imperatyvios normos paeidimo jos atvilgiu.
38. ETT jurisdikcija ir jos gyvendinimo slygos. Keturioliktasis protokolas. Teismo komitetai, kolegijos ir Didioji
kolegija. Kolegij galiojimai.
Europos mogaus Teisi Teismas ET rmuose steigta teismin institucija, kurios pagrindinis udavinys yra laiduoti, kad
valstybs laikytsi sipareigojim pagal Konvencij. Teismo veiklos pagrindas yra pati ETK, jos Antrasis, Devintasis,
Vienuoliktasis ir Keturioliktasis protokolai bei Teismo reglamentas. Pagal Vienuoliktj protokol ETT buvo reformuotas
nuolatin institucij ir buvo sumaintos ET MK galios ir vaidmuo mogaus teisi ir apsaugos sistemoje (jis buvo paalintas i
byl nagrinjimo procedros, paliekant teis priirti ir kontroliuoti, kaip vykdomi ETT sprendimai), Teismui suteikta teis
nagrinti tiek byl priimtinumo klausim, tiek jas nagrinti i esms. 2004-05-12 priimtas Keturioliktasis protokolas, kuris
nustat t pai ratifikavimo tvark, kaip ir Vienuoliktasis (t.y. nereikia joki valstybi praneim Teismo jurisdikcija tampa
privaloma visoms valstybms protokolo ratifikavimo faktu). iuo protokolu nustatoma nauja filtravimo sistema (vienas teisjas ir
du teisininkai); atsiranda naujas priimtinumo kriterijus, numatantis, kad Teismas gali atmesti kiekvien peticij, jei pareikjas
nepatyr ymios alos, iskyrus, jei toki peticij nagrinti reikalauja pagarba mogaus teisms ir jei klausimas dl ymios alos
prie tai nebus inagrintas nacionaliniame teisme; pakeistos byl nagrinjimo procedros; treiosioms alims leidiama stoti
bet kuri byl; kartu nagrinjami byl priimtinumo ir esms klausimai; ET mogaus teisi komisaro teis pateikti pastabas;
ipleiamos MK funkcijos sprendimo vykdymo procedroje; pailginama teisj kadencija. Teismo kompetencija. ETT
sprendia visus jam perduotus Konvencijos aikinimo ir taikymo klausimus: 1) Teismas nagrinja bylas dl ETK ir jos
protokol paeidim (privalomoji jurisdikcija). Teismas turi jurisdikcij priimti ir nagrinti: a) kiekvienos valstybs ETK
dalyvs pareikim dl tariamo Konvencijos ar jos protokol paeidimo, padaryto kitos valstybs ETK dalyvs
(tarpvalstybins bylos); b) individualias peticijas, kurias Teismui gali pateikti fizinis asmuo, nevyriausybin organizacija ar grup
fizini asmen, teigiani, kad tam tikra valstyb ETK dalyv paeid j teises, tvirtintas Konvencijoje ir jos protokoluose.
i Teismo jurisdikcija reikia, kad tokias bylas jis nagrins beslygikai. Peticij priimtinumo slygos: -asmuo turi bti tiesiogin
auka; -valstyb negali trukdyti pasinaudoti peticijos teise. Peticij priimtinumo kriterijai: -vidaus priemoni inaudojimas;
-ei mnesi terminas nuo galutinio sprendimo vidaus teismuose primimo; -pareikimas negali bti anoniminis; -nebuvo
pateiktas ar svarstytas kitoje tarptautinje teisminje ar tyrimo institucijoje; -peticija yra suderinama su Konvencijos ir protokol
nuostatomis; 2) ET MK papraytas, Teismas teikia konsultacines ivadas dl teisini klausim, susijusi su ETK ir jos
protokol nuostat aikinimu. Teismas bylas nagrinti gali tokiomis pakopomis: a) Komitetai susideda i trij teisj ir
nagrinja iimtinai pareikim priimtinumo klausimus (peticij); b) Kolegija susideda i septyni teisj ir priima sprendimus
dl jai perduot individuali peticij priimtinumo, nagrinja ir sprendia peticijas i esms, taip pat sprendia valstybi
pareikim priimtinumo klausimus ir nagrinja juos i esms; b) Didioji kolegija susideda i septyniolikos teisj ir sprendia
sudtingiausias bylas, perduotas Kolegijos arba kurios nors alies praymu, teikia ivadas ET MK praymu.
39. Valstybs neutralitetas ir jo rys. Laikinas (Malta, eneva, Turkmenistanas) ir nuolatinis. Neutrali valstybi teiss
ir pareigos, bei kit valstybi teiss ir pareigos neutrali valstybi atvilgiu (Hagos konvencija).
Neutralitetas valstybs sipareigojimas nestoti karines sjungas ir nesiimti joki veiksm, traukiani j kar. Teisin
valstybs neutraliteto pagrind gali sudaryti arba jos tarptautin sutartis su kitomis valstybmis, arba jos vidaus teiss aktas,
daniausiai konstitucija. Tarptautine sutartimi gali bti garantuotas tokios valstybs nepriklausomyb ir teritorinis vientisumas ir
jos neutralitetas, t.y. sipareigojimas nestoti karines sjungas ir nesiimti joki veiksm, traukiani j kar. Neutrali valstyb
neleidia steigti savo teritorijoje usienio karini bazi, pati nesteigia j usienyje, neleidia usienio karinio tranzito per savo
teritorij. Valstybs neutralitetas neapriboja jos suvereniteto, nes jis savanorikas. Neutrali valstyb turi neatimam savigynos
teis. Ikilus ginkluoto upuolimo grsmei arba jam prasidjus, neutrali valstyb gali sudaryti laikinsias karines sjungas ir
vykdyti kolektyvin savigyn pagal JT Chartijos 51 str. Reikia skirti neutralitet nuo teritorijos neutralizavimo, kai tam tikra
teritorija demilitarizuojama, apskritai atsisakant dislokuoti karines bazes arba ginklus joje. Neutralitetas, nustatytas vidaus teiss
aktu, yra politinio pobdio, o ne tarptautinio ir valstybs neturi joki sipareigojim tokios valstybs neutraliteto atvilgiu.
Iimtis yra klasikinis neutralitetas kare, kai valstyb skelbia, jog nedalyvauja kare, neremia jokios kariaujanios puss ir
nuosekliai laikosi ios pozicijos (laikinas neutralitetas?). Tokia valstyb ilaiko teis prekiauti su kariaujaniomis alimis, taiau
negali joms tiekti mediag ir produkt, skirt karui vesti arba kariniam potencialui didinti. Vidaus teiss aktu kariaujanti alis
gali prie remiani valstybi sra ir imtis nekarini sankcij tokioms valstybms. Taiau tokios sankcijos draudiamos
vykdyti prie nuolat neutralias valstybes. Valstyb, tapusi universalios tarptautinio saugumo sistemos (JTO) ar ypatingos
glaudiai integruotos organizacijos, turinios kolektyvinio saugumo elementus (ES), dalyve, negali bti visikai neutrali. i
valstyb gyja pareig sisti savo pajgas tarptautinei taikai palaikyti, ji turi dalyvauti kolektyvinse sankcijose prie valstyb
agresor, o tai klasikinje TT bt nesuderinama su paia neutraliteto svoka. (plaiau neradau, kol kas, jei k, persisiu vliau,
jei tursiu)
40. Kombatantai, j poymiai (i pr..? keturi, dabar vienas), kategorijos. Nepripastami kombatantais asmenys (nipai,
samdiniai). Karo belaisvi apsaugos pagrindai.
Kombatantai yra konflikto alies vis ri reguliarij ginkluotj pajg nariai, turintys teis tiesiogiai dalyvauti karo
veiksmuose. Jie, kaip teisti karo veiksm dalyviai, gali naudoti jg ir nebti asmenikai atsakingi u tokius veiksmus ar
padarinius, iskyrus atvejus, kai j veiksmai turi nusikalstamos veikos poymi. Kombatantai gali bti naikinami, kol pasiduoda,
taiau sueidimo ar patekimo nelaisv atveju taikomos visos humanikos kariavimo ir apsaugos nelaisvje taisykls.
Kombatantas neturi visikos veiksm laisvs, nes negali naudoti draudiam kariavimo metod ir priemoni ir privalo laikytis
tarptautins humanitarins teiss, taikitynos ginkluot konflikt metu, reikalavim. Paeids iuos reikalavimus, savo teisinio
statuso nepraranda, bet gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn. Kombatanto statusas tai teisi ir pareig, kurios pagal
tarptautin teis suteikiamos visiems aktyvi kovos veiksm dalyviams ir kurias privalo gerbti visi kovojantieji, visuma.
Pagrindin slyga bti pripaintam kombatantu dalyvavimas kovos veiksmuose valstybs vardu ir interesais jos reguliarij ar
nereguliarij pajg sudtyje. Pagal 1949m. III enevos konvencij dl elgesio su karo belaisviais nustatytos keturios
kombatant kategorijos: 1) konflikto alies ginkluotj pajg, taip pat savigynos ir savanori bri, einani i ginkluotj
pajg sudt, nariai; 2) kit savigynos ir savanori bri nariai, skaitant einanius organizuoto pasiprieinimo judjimus,
priklausanius konflikto aliai ir veikianios tiek savo teritorijoje, tiek u jos rib, net kai i teritorija okupuota, jei jie turi:
-atsaking u savo pavaldinius vad, -turi sutartin skiriam, gerai matom enkl; -atvirai neiojasi ginkl; -vykdo savo
operacijas laikydamiesi karo statym ir paproi; 3) pasiprieinimo judjim ir ginkluotj pajg, pavaldi prieo
nepripaintai valdiai, nariai; 4) nacionalinio isivadavimo judjim, kovojani su kolonijine valdia, svetimali okupacija ir
rasistiniais reimais, dalyviai; 5) neokupuotos alies gyventojai, kurie prieui artjant spontanikai griebiasi ginkl, kad
pasiprieint siverusioms pajgoms, nespj susiburti reguliariuosius ginkluotus brius, jeigu atvirai neiojasi ginklus ir
laikosi karo statym ir paproi; 6) JT ir grups valstybi ginkluotj pajg, suformuot pagal JT Chartijos 42 str. nariai. Pagal
enevos konvencijas partizan briai yra prilyginami savigynos arba savanori, skaitant ir organizuoto pasiprieinimo
judjimus, briams, todl partizanin kova teista, o partizanai pripastami kombatantais. Valstybi ginkluotj pajg nario
svok apibria nacionaliniai statymai. Nekombatantai tai daniausiai visi civiliai asmenys, kurie nesineioja ginklo bei jo
nenaudoja ir realiai nedalyvauja naudojant jg. Tai ir ginkluotsias pajgas lydintys asmenys. Jie neturi teiss dalyvauti kovos
veiksmuose (skiria nuo kombatant), prie juos negali bti naudojamas ginklas, savo turimus gali naudoti tik savigynai.
urnalistai tai iniasklaidos atstovai, vienos i konfrontuojani ali akredituoti dalyvauti j alies karini pajg operacijose.
Ginkluot pajg teiss patarjai pataria vadams kaip taikyti humanitarins teiss aktus. Kariniai patarjai ir instruktoriai
civiliai asmenys ar karikiai, esantys kariausjanios valstybs politins ar karins vadovybs inioj tam, kad teikt jai patarimus
politikos klausimais ar apmokyt usienio valstybi karius naudotis reikiama technika ir ginkluote. Parlamentaras vienos i
kariaujani ali oficialus asmuo, galiotas dertis su prieininku kovos veiksm zonoje. valgas tai teistas kombatantas,
asmuo, priklausantis kariaujanios valstybs ginkluotosioms pajgoms, dvintis jos uniform, prasiskverbs prieininko
kariuomens veiksm rajon ir turintis tiksl surinkti ini apie j. nipas tai asmuo, veikis slapta arba prisidengs apgaulingu
pretekstu, renkantis ar bandantis rinkti inias vienos i kariaujani ali veiksm rajone ir turintis tiksl jas perduoti prieikai
aliai. Skiriasi nuo valgo, nes pastarasis dvi uniform. Samdinys asmuo, kuris: -specialiai uverbuotas vietoje arba usienyje
kovoti ginkluoto konflikto metu; -i tikrj tiesiogiai dalyvauja karo veiksmuose; -karo veiksmuose dalyvauja daugiausiai dl
asmenins naudos ir i tikrj konflikto alies ar jos vardu jam yra paadtas materialinis atlyginimas, gerokai virijantis
paprastai mokam to pateis rango ir atliekantiems tokias paias funkcijas kombatantams; -nra konflikto alies pilietis; -nra
konflikto alies ginkluotj pajg narys; -nra sistas valstybs, kuri yra konflikto alis oficialiai uduoiai vykdyti (nra
kombatantas). (papildyti dl karo belaisvi apsaugos). Pagrindinid dokumentas karo belaisvi apsaugos klausimu III enevos
konvencija dl elgesio su karo belaisviais. Karo belaisviais tampa kombatantai ir kiti asmenys patek prieo nelaisv. Negali
bti laikomi karo belaisviais medicinos ir religinis personalas, nipai ir samdiniai. Karo nelaisv prasideda nuo kombatanto
patekimo prieininko rankas momento (pasidavus arba ne). Patek nelaisv, kombatantai apiekomi, jiems suteikiama btina
pagalba ir apsauga, jie evakuojami, jie nuginkluojami. Turi bti elgiamasi humanikai. Gali bti apklausiami (tik vardas, pavard,
laipsnis, gimimo data bei kariuomens, pulko, asmens arba serijos numeris). Gali pasilikti visus asmeninius daiktus, aprang,
maistui skirtas priemones, suteikiama galimyb parayti savo eimai. Valstyb gali internuoti karo belaisvius. Gali dirbti, bet
negali bti veriami dirbti tiesiogiai su karo veiksmais susijusi darb, gali gauti pagalbos siuntas, gali teikti skundus,
unusiengimus drausminei tvarkai gali bti skiriamos drausmins nuobaudos; u nusikaltimus gali teisti tik karo teismai.
Nelaisv pasibaigia, kai karo belaisviai: -pabga, repatrijuojami karo veiksm metu, -paleidiami ar repatrijuojami pasibaigus
karo veiksmams, -mirta (sunku bt sivaizduoti, kaip ir mirusiam nepasibaigt).
41. Civili apsaugos pagrindai ginkluoto tarptautinio konflikto metu. Okupacijos teisinis reimas (enevos Konvencija
dl civili apsaugos).
Pagrindinis dokumentas VI enevos Konvencija dl civili apsaugos karo metu, pagal kuri civiliai saugomi konflikto ar
okupacijos metu patek kurios nors konfliktuojaios alies rankas. Civilis bet kuris asmuo, nepriklausantis ginkluotosioms
pajgoms ir kitoms asmen, kurie turi teis dalyvauti karo veiksmuose, kategorijoms ir negalintis turti karo belaisvio statuso. Jei
abejojama, ar asmuo civilis, jis laikomas civiliu. Civiliams gyventojams priskiriami visi civiliai. Taikomos bendrosios ir
specialiosios civiliu apsaugos normos ginkluoto konflikto metu. 1) bendroji apsauga skiriama visiems konflikto teritorij ir
okupuot teritorij civiliams gyventojams ir pavieniams asmenims, neatsivelgiant j buvimo viet ir kitas slygas. Bendroji
apsauga: a) draudimas pulti civilius gyventojus ir civilinius objektus. Civiliniai objektai visi, kurie nra kariniai objektai.
Puolimo atveju, jei kariniai objektai yra tankiai apgyvendintoj vietovj, turi bti laikomasi proporcingos alos taisykls.
Kariaujaios alys sipareigoja skirti civilius gyventojus nuo kombatant, civilinius objektus nuo karini; b) draudimas naudoti
neatrankines kariavimo priemones ir metodus apima toki ri ginklus ar kariavimo metodus, kurie dl savo naikinamj
savybi ar veikimo specifikos gali nesirinktinai kliudyti tiek teistus, tiek neteistus taikinius (taikoma karo veiksm vykdymo
bdams, o ne konkrioms ginkl rims); c) pareigojimas puolimo atveju imtis atsargumo priemoni, kad nenukentt civiliai
gyventojai ir nebt naikinami civiliniai objektai (turi bti sitikinta, kad puolimo objektas nra civilinis, stengtis sukelti
minimali al, perspti civiliu gyventojus apie puolim); d) represalij, kaip atsakomj prievartos priemoni, kuri valstyb
imasi siekdama nutraukti kitos neteistus veiksmus, draudimas. Draudiama represalijas nukreipti ne tik prie civilius, bet ir prie
kitas karo aukas, kultros vertybes, pavojingas mones, jomis veikti gamt bei aplink ir kt. 2) specialiosios apsaugos priemons
skiriamos atskiroms civili kategorijoms, kurios nustatomos pagal j paeidiamum ginkluoto konfikto metu (vaikai, sueistieji,
moterys) arba pagal profesini funkcij specifik (medicinos personalas, urnalistai ir pan.). Specialioji apsauga reikia
papildomas priemones ir garantijas, utikrinanias tiek kariaujani ali, tiek okupuot teritorij civili bei civilini gyventoj
saugum arba detaliai reglamentuojaios tokios apsaugos slygas. Tokiai apsaugai gali bi kuriamos sanitarins ir saugumo
zonos, kuri negalima jokiomis aplinkybmis atakuoti. Zonos turi uimti nedidel teritorijos dal, joje gali bti ribotas skaiius
moni, ji turi bti toli nuo karini objekt ir pan. Taip pat gali bti kuriamos neuralios zonos, kuri paskirtis apsaugoti nuo
karo padarini ne tik sueistus kombatantus ir nekombatantus, bet ir civilius, kurie nedalyvauja karo veiksmuose (kuriamos
mi rajonuose). Specialus TT apsaugos reimas taikomas objektams, kurie btini, kad civiliai gyventojai galt ilikti (maisto
atsargos, ems kio vietovs, pasliai ir pan.). Tokius objektus draudiama pulti, naikinti, iveti ir pan. Speciali apsauga
taikoma -medicinos daliniams. Tai kariniai ir civiliniai daliniai ar kitos staigos, sukurti medicinos tikslams iekoti, surinkti,
transportuoti, gydyti ir pan. sueistuosius, ligonius; -sanitariniam transportui; -pavojingoms monms ir renginiams (utvankos,
pylimai, atomins elektrins), kurie neturi tapti puolimo objektu, nes tai gali sukelti masin civili t, padaryta milinik
ekonomini ir ekologini nuostoli. Civili ir civilini objekt apsaugai nuo karo pavoj utikrinti ir padti paalinti teisioginius
karo veiksm padarinius funkcionuoja civilins gynybos sistema, gali bti steigiamos civilins gynybos organizacijos, kurios
suorganizuotos arba gavusios kompetenting konflikto alies valdios institucij galiojimus, gali vykdyti mint asmen ir
objekt apsaugos uduotis. Okupuotos teritorijos, kaip ir kariaujanij ali gyventojai, naudojasi visomis bendrosiomis ir
specialiosiomis apsaugos priemonmis, bet turi ir speciali bruo. Karine okupacija laikomas laikinas vienos valstybs
ginkluotj pajg vykdytas kitos valstybs visos teritorijos ar jos dalies umimas ir karins administracijos valdios
okupuotojoje teritorijoje vedimas. Okupuojanti valstyb negali ignoruoti pagrindini saugom asmen teisi. Draudiama
individualiai ar masikai priverstinai perkelti ar deportuoti vietinius gyventojus okupuojanios valstybs ar bet kurios kitos
valstybs teritorij (galima tik laikina visuotin evakuacija). Okupuojanti valstyb negali perkelti savo gyventoj okupuot
teritorij, ji pareigota utikrinti gyventoj aprpinim maistu ir medikamentais, pasimetusiems vaikams padti surasti
giminaiius, turi veikti gimtosios mokyklos, leidiama ipainti religija. Okupant negali civili versti dirbti, iskyrus darb,
btin okupacins armijos poreikiams arba susijus su komunalinmis paslaugomis ar patiems gyventojams. Gyventojai gali bti
internuoti, bet jiems turi bti utikrintos visos pagrindins teiss ir apsaugos.
42. Teritorins jros delimitacija ir teisinis reimas. Taikaus praplaukimo teis ir jos gyvendinimo slygos. Pakrants
valstybs baudiamoji ir civilin jurisdikcija usienio laivuose teritorinje jroje.
Teritorin jra tsiasi tam tikr myli skaii (paprastai 12jm) u vidaus vanden. Pagal JT Jr teiss konvencij pakrants
valstyb gyvendina savo teritorins jros suverenitet. Taiau jam taikomas apribojimas usienio laiv taikaus praplaukimo
teis. Plaukimas yra taikus, kol nedaro alos pakrants valstybje egzistuojaniai taikai, tvarkai ir saugumui. Plaukimas turi bti
nenutrkstamas ir greitas. Plaukimo metu laivas gali sustoti ir nuleisti inkar, taiau tik tuo atveju, jei tai yra susij su prasta
navigacija arba yra btina dl nenugalimos jgos ar nelaims, arba jei tai btina siekiant suteikti pagalb monms, laivams ar
orlaiviams, kuriems ikilo pavojus ar kuriuos itiko nelaim. Valstyb turi leisti plaukti ir spti apie inomus navigacinius
pavojus. Ji turi teis neleisti plaukti, jei plaukimas savo pobdiu nra taikus, taip pat saugumo sumetimais gali laikinai neleisti
plaukioti konkreiomis tos jros teritorijos zonomis. Apskritai taikaus praplaukimo teis taikoma ir karo laivams, taiau kai
kurios valstybs yra padariusios ilyg dl Konvencijos nuostat ir reikalauja leidim tokiems laivams (pvz., Kinija, anksiau
SSRS). Pakrants valstybs suverenitetas teritorinje jroje apima ias teises: a) iimtin teis vejoti, eksploatuoti teritorins
jros dugno ir jo gelmi iteklius; b) iimtin naudojimsi oro erdve vir teritorins jros (taikaus praskridimo teiss nra); c)
pakrants valstybs laivai turi iimtin teis i vienos valstybs dalies kit perveti prekes ir keleivius (kabotaas); d)
neutraliteto atveju kariaujanios valstybs negali vykdyti karo veiksm ar sulaikyti prekybos laivus pakrants valstybs
teritorinje jroje; e) valstyb gali priimti teiss aktus dl laivybos, sveikatos ir pan., kuri turi laikytis usienio laivai; f)
pakrants valstyb turi tam tikr teisi dl taikaus praplaukimo teis gyvendinani laiv ir juose esani asmen sulaikymo.
Joki teisi neturi karo laivams (plaukiojanios salos). Taiau jei paeidiamos taisykls, gali pareikalauti palikti teritorin jr.
Usienio karo laiv gul nariai gali bti teisiami vliavos valstybje, jie turi imunitet nuo pakrants valstybs teism
jurisdikcijos, iskyrus atvejus, kai imuniteto atsisakoma. Pakrants valstyb neturi stabdyti usienio laivo, plaukianio teritorine
jra, ar nurodyti jam keisti kurs tam, kad pasinaudot civiline jurisdikcija asmeniui, esaniam tame laive, ji negali imtis
vykdomj veiksm ar aretuoti laiv dl ikeltos civilins bylos, iskyrus tuos atvejus, kai sipareigojimus prisim pats laivas ir
atsakomyb atsirado paiam laivui jam plaukiant pakrants valstybs vandenimis ar tokio plaukimo tikslais. Tai nepaeidia
pakrants valstybs teiss pagal savo statymus imtis vykdomj veiksm ar aretuoti dl civilins bylos laiv, esant teritorinje
jroje arba plaukiant teritorine jra po to, kai jis paliko vidaus vandenis. Pakrants valstyb nevykdo baudiamosios jurisdikcijos
teritorine jra plaukianiame usienio laive, kad sulaikyt asmen arba atlikt tyrim dl nusikaltimo, padaryto laive jam
plaukiant, iskyrus iuos atvejus, jei: a) nusikaltimo pasekms susijusios su pakrants valstybe; b) nusikaltimas trikdo alies
ramyb arba tvark teritorinje jroje; c) laivo kapitonas arba valstybs, su kurios vliava plaukioja laivas, diplomatas ar
konsulinis pareignas prao vietos valdios institucij pagalbos arba d) tokios priemons yra btinos siekiant ukirsti keli
neteistai prekybai narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis. Tai nekeiia pakrants valstybs teiss imtis jos statym
numatyt priemoni, siekiant sulaikyti asmen arba atlikti tyrim usienio laive, kuris plaukia teritorine jra paliks vidaus
vandenis. Tokiais atvejais pakrants valstyb, jei laivo kapitonas to prao, prie imdamasi bet koki priemoni apie tai pranea
valstybs, su kurios vliava plaukioja laivas, diplomatui ar konsuliniam pareignui ir padeda tokiam diplomatui ar konsuliniam
pareignui susisiekti su laivo gula. Neatidliotinais atvejais toks praneimas gali bti daromas tuo paiu metu, kai yra vykdomos
numatytos priemons. Teritorins jros matavim reglamentuojanios taisykls grindiamos bazini linij koncepcija. Normali
bazin linija, nuo kurios matuojamas teritorins jros plotis, yra kranto linija esant emiausiam vandens lygiui jros atoslgio
metu; esant tam tikroms geografinms aplinkybms, per jr leidiama ivesti tiesias linijas nuo vieno ikyulio iki kito, nuo
vienos salos iki kitos ir matuoti teritorin jr nuo i tiesi linij, taiau jos neturi smarkiai nukrypti nuo bendros kranto
krypties. Taikant bazini linij metod, nustatant konkreias bazine linijas turi bti atsivelgta atitinkamam regionui svarbius
ekonominius interesus, kuri realum ir svarb aikiai rodo ilgamet praktika (tai patvirtino TTT Fisheries byloje). Sal teritorin
jra taip pat nustatoma remiantis minta konvencija.
43. Iskirtins ekonomins zonos ir kontinentinio elfo delimitacija. i zon teisinis reimas.
Iskirtin ekonomin zona yra u teritorins jros esantis ir su ja besiribojantis rajonas, kuriame galioja ioje ypatingas teisinis
reimas, pagal kur visos pakrants valstybs teiss ir jurisdikcija bei kit valstybi teiss ir laisvs yra nustatytos atitinkamomis
Jros Konvencijos nuostatomis. Iskirtinje ekonominje zonoje pakrants valstyb turi: a) suverenias teises tyrinti ir
eksploatuoti, saugoti ir valdyti gyvuosius iteklius ir negyvosios gamtos turtus, kurie yra vandenyse vir jros dugno, jros dugne
ir jo gelmse, bei kitaip tyrinti ir eksploatuoti iskirtin ekonomin zon, pavyzdiui, gaminti energij vandens, srovi ir vjo
pagalba; b) atitinkamomis nuostatomis numatyt jurisdikcij dl: i) dirbtini sal, rengini ir statini statymo ir naudojimo;
ii) jr mokslini tyrinjim; iii) jros aplinkos apsaugos ir isaugojimo; c) kitas teises ir pareigas. Iimtin ekonomin zona
kartu su teritorine jra bendrai sudaro 200jm (negali viryti). Pakrants valstybei suteikiamos suverenios teiss visus
ekonominius iteklius, esanius jroje, jros dugne ir jo gelmse ios valstybs iimtins ekonomins zonos ribose; tai apima ne
tik uvis ir mineralinius iteklius. Pakrants valstybs iimtinje zonoje negali eksploatuoti vis uv ir kit itekli, taip pat jos
teiss ukirsti keli terimui ir kontroliuoti mokslinius tyrimus iose zonose yra ribotos. Iskirtinje ekonominje zonoje visos
valstybs, tiek pakrants, tiek ir neturinios prijimo prie jros, naudojasi laivybos ir perskridimo, povandenini kabeli ir
vamzdyn klojimo laisvmis ir kitais tarptautiniu poiriu teistais jros naudojimo bdais, susijusiais su iomis laisvmis,
tokiais, kurie yra neatskiriami nuo laiv, orlaivi ir povandenini kabeli bei vamzdyn eksploatavimo. Pakrants valstybs
kontinentinis elfas apima jros dugn ir jo gelmes t povandenini rajon, kurie tsiasi u tos valstybs teritorins jros per vis
jos sausumos teritorijos natral tsin iki emyno povandeninio krato iorins ribos arba 200 jrmyli nuo bazini linij, nuo
kuri yra matuojamas teritorins jros plotis, jei emyno povandeninio krato iorin riba nesiekia io atstumo. Paprasiau tariant
kontinentinis elfas yra sausumos teritorijos tsinys po vandeniu. Pakrants valstyb naudojasi suvereniomis teismis
kontinentin elf, kiek tai susij su jo tyrimu bei jo gamtos turt eksploatavimu. ios teiss yra iimtins: jei pakrants valstyb
nevykdo kontinentinio elfo tyrim ar neeksploatuoja jo gamtos turt, niekas negali imtis tokios veiklos, neturdamas pakrants
valstybs aikaus sutikimo. Pakrants valstybs teiss kontinentin elf nepriklauso nuo jo umimo, nesvarbu, ar jis bt
faktinis, ar fiktyvus, taip pat nuo bet kokio pareikimo tuo klausimu. Gamtos turtus sudaro jros dugno ir jo gelmi mineralai ir
kiti negyvosios gamtos itekliai bei gyvieji organizmai, priklausantys dugno gyvn rims. Jros delimiavimas: akcentuojami
lygi atstum principas ir delimitacija pagal susitarim (skirtingos konvencijos nustato skirtingus prioritetus). Iimtimi lygi
atstum principui numatomos ypatingos aplinkybs, kadangi jros sienas danai ikraipo salos arba kranto ikilimai. Pagal
lygi atstum princip kontinentinio elfo tarp valstybi, kuri krantai yra prieingi ar gretimi vienas kitam, delimitavimas turi
bti vykdomas pagal susitarim ir remiantis tarptautine teise, kaip numatyta TTT Statuto 38 str., siekiant teisingo sprendimo. Ta
pati taisykl taikoma ir iskirtinm ekonominm zonom.
44. Atvirosios jros teisinis reimas, laisvs (eios). Jurisdikcija plaukiojantiems laivams. Karo laiv teis tikrinti
civilinius laivus. Persekiojimas kartais pdsakais.
Svoka atviroji jra reikia visas jros erdves, kurios neeina valstybs teritorin jr ir vidaus vandenis. Atvirja jra laisvai
gali naudotis vis valstybi laivai. 1958 m. Konvencija dl atvirosios jros nustato, kad atvirosios jros laisv apima: a)laivybos
ir vejybos laisv, b)laisv tiesti povandeninius kabelius ir vamzdius; c) laisv skristi vir atvirosios jros. Bendra taisykl
laivas atvirojoje jroje privalo laikytis tik tarptautins teiss bei jo vliavos statym. Laivo vliavos valstyb faktikai reikia
valstyb, kurios nacionalin priklausomyb laivas turi. Su karo laivais viskas aiku, o su prekybos sunkiau j nacionalin
priklausomyb beveik visur lemia j registracijos vieta. Patogi vliav alys i esms yra pasirengusios u mokest registruoti
bet kur laiv. Patogiomis vliavomis danai naudojamasi siekiant ivengti mokesi ir sutari nuostat, jei valstyb nra
sutarties dalyv. Todl vliau nustatyta, kad turi egzistuoti realus ryys tarp valstybs ir laivo; valstyb privalo veiksmingai
gyvendinti savo jurisdikcij ir administracin kontrol. Tik vliavos valstyb gali gyvendinti laivui jurisdikcij atvirojoje jroje.
Kariaujanios valstybs karo laiv gali pulti prieo karo laivai. Atvejai, kai karo laivai gali imtis veiksm prie kitos valstybs
prekybos laiv: a) laivai be nacionalins priklausomybs; b) persekiojimas kartais pdsakais. Jo paskirtis neleisti laivui pabgti
atvirj jr ir taip ivengti sulaikymo (paeisti valstybs statymai, nebuvo nustota persekioti iki atvirosios jros, persekiojimo
teis baigiasi, kai laivas plaukia savo ar treiosios valstybs teritorin jr, turi bti duotas spjimas, persekioti gali tik karo
laivai/lktuvai arba specialiai tam galioti; c) teis patikrinti. Pagal bendr taisykl gali tikrinti tik vliavos valstybs karo laivai.
Gali tikrinti ir kiti, jei kyla tarimas dl priklausomybs; d) sutartimis j alims danai abipusikumo pagrindu suteikiama teis
sulaikyti viena kitos prekybos laivus; e) piratavimas. Jei karo laivas turi pagrindo tarti, kad prekybos laivas usiima piratavimu,
jis gali sulaikyti j atvirojoje jroje ir apirti nepaisydamas prekybos laivo nacionalins priklausomybs. Jei tarimai pagrsti,
gali laiv konfiskuoti; f) kariaujanij teiss. Karo metu kariaujaniai valstybei priklausantis karo laivas gali sulaikyti prieo
prekybos laivus ir tam tikromis slygomis su prieu prekiaujanius neutrali ali laivus; g) savigyna. Teis iuo atveju nra
aiki; h) veiksmai, kuriuos leido JT. Neskaitant piratavimo kaip specialaus atvejo, atvirojoje jroje vykdytiems nusikaltimams
dl baudiamosios jurisdikcijos taikomos prastins tarptautins teiss normos. Laivas yra laikomas vliavos valstybs teritorija.
Susidrus laivams baudiamosios ar drausmins atsakomybs klausimus sprendia laivo vliavos arba asmens pilietybs
valstybs institucijos.