You are on page 1of 35

TARPTAUTIN VEIOJI TEIS

raybos ir korektros klaidas praau nekreipti dmesio, nes skubjau!

1. TVT svoka ir jos specifiniai bruoai lyginant su nacionaline teise.


TT paskirtis kaip ir nacionalins teiss reguliacin (reguliacin funkcija reguliuoti tarptautinius santykius). Skiriasi
reguliuojam santyk pobdis: nacionalinje teisje vertikals (subordinaciniai); tarptautinje teisje horizontals (pars in
parem imperium non habet) reguliuoja santykius tarp lygiaveri subjekt. Kitokio lygmens santykiai. TVT reguliuoja tik tuos
tarptautinius santykius, kurie yra politinio pobdio (valstybms realizuojant savo suverenias teises). TT ypatinga teiss norm
sistema, kurios teiss normos reguliuoja valstybi ir kit TT subjekt tarptautinius santykius, atsirandanius jiems gyvendinant ir
derinant politinius interesus bei atliekant su tuo susijusias kitas funkcijas (vieojo pobdio). Poymiai: -ypatinga teiss norm
sistema nekyla i vieno valstybs teiss; -specials subjektai valstybs ir kiti TT subjektai; -santykiai: tarptautiniai; vieojo
pobdio; atsiranda derinant politinius interesus ir kitas vieojo pobdio funkcijas (nes politiniai interesai nra vienalyiai jie
susij su ekonominiais, ideologiniais ir t.t.). G. Bentham (1970 m.) pirm kart pavartojo TT svok (vadas morals ir
statym leidybos principus). Svoka i romn teiss ius gentium (bet ten buvo tik civilins teiss prasme). TT tiksliai
neatspindi ios teiss turinio nes santykiai ne tarp taut, o tarp valstybi arba tarptautini organizacij (kit TT subjekt).
Iskiriami pagrindiniai bruoai: 1) statym leidiamosios valdios nebuvimas. Nors JT tam tikros institucijos ir priima aktus,
taiau jie rekomendacinio pobdio. TT normos nekuriamos leidiant statymus. 2) altini ypatybs. altiniai nurodyti TTT
Statuto 38 str. Tai: tarptautins sutarys, tarptautinis paprotys, bendrieji teiss principai, su ilyga teism sprendimai ir pripaint
autori doktrina. Dabar dar ir TO rezoliucijos bei valstybi vienaaliai aktai. Nra altini hierarchijos. Vienos normos
imperatyvios, kitos rekomendacins. Taip pat yra taip vadinama soft law tai normos, kurios daniausiai tvirtinamos
neprivalomose rezoliucijose, ir bdamos daugelio valstybi politinio kompromiso iraika, paios savaime neleidia konstatuoti,
jog tai privalomos tarptautins teiss normos. 3) centralizuotos vykdomosios valdios nebuvimas. Joks tarptautinis organas
neatlieka centralizuotos tarptautins teiss norm vykdymo funkcijos. ST nors ir priima privalomus sprendimus, taiau jos
kompetencija yra speciali taikos ir saugumo palaikymas. ST politnis organas, todl jos sprendimai danai politinio kompromiso
iraika. 4) bendros privalomos kompetencijos teisminio organo nebuvimas. Nra vieno organo, kuris bt kompetentingas
sprsti visus tarptautinius ginus ir nustatyti sankcijas u bet kok tarptautins teiss paeidim. 5) subjekt ypatybs.
Pagrindiniai subjektai valstybs, TO, sui generis veinetai, u nepriklausomyb kovojanios tautos, FA ir JA santykinai. 6) norm
laikymosi utikrinimo priemons: atsakomosios priemons (represalijos), tarptautins sankcijos ir kitos kolektyvins priemons,
susijusios su karins jgos panaudojimu, savigyna nuo ginkluoto upuolimo, humanitarin intervencija. 7) tarptautins teiss
norm privalomumas. Turi bti ireikta valstybi valia opinio juris dl konkrei norm, patvirtinanti, kad tam tikra taisykl
yra privaloma, o tai reikia, kad tai yra teiss norma. Kitas privalomumo ypatumas teiss subjekt sitikinimas, kad tam tikra
norma yra btina. Koordinacinis TT pobdis lemia tai, kad tarptautini santyki turin sudaro ne valdios organ nustatytos teiss
ir pareigos, o tarptautins teiss subjekt sukurtos teiss ir sipareigojimai.
2. TVT ir TPT panaumai ir skirtumai.
TT suprantant siaurja prasme, ji apima tik TVT. Plaija prasme TT - TVT + TPT. Panaumai: 1) tiek TVT, tiek TPT yar
susijusios su t.t. tarptautinio pobdio santykiais; 2) panas kai kurie principai ir institutai, pvz., valstybs suverenitetas ir
imunitetas; 3) kai kurie altiniai yra tie patys tam tikros sutartys, nacionaliniai statymai. Tarptautins sutartys svarbios tiek
TVT, tiek TPT (paraytos TVT normomis, bet turinys svarbus TPT), pvz., keli valstybi statymai reglamentuoja tam tikr
dalyk taip pat; nacionaliniai statymai didesn reikm turi TPT, taiau pagalbin reikm turi ir TVT. Skirtumai: 1) reguliavimo
dalykas - TVT reglamentuoja politinius, vieo pobdio santykius ir kitas vieas funkcijas gyvendinant susidaranius santykius
tarp suvereni valstybi ir kit tarptautins teiss subjekt; TPT reguliuoja privataus pobdio santykius, kuriuose gyvendinami
privataus pobdio interesai (dalykas beveik kaip CT); 2) skirtingi subjektai: -TVT pagrindiniai subjektai valstybs, tarptautins
organizacijos, o FA ir JA tik santykinai; TPT santykiai daniausiai susiklosto tarp FA ir JA, kartais ir valstyb (kaip JA); 3) TVT
nra nacionalins teiss dalis. Tai ypatinga teisin sistema, reguliuojanti kiros kokybs santykius, nei nacionalin teis. TPT yra
nacionalins privatins teiss dalis, kurios normos reguliuoja civilinius, eimos, darbo ir kitus santykius, bet tie santykiai turi
tarptautin (usienio) element. is skirtumas atsispindi kodeksuose. LAT Senatas iskyr kelis momentus, kada santykiai turi
tarptautin/usienio element: a) kai viena i santykio ali yra usienio FA ar JA privatiniuose santykiuose; b) santykio objektas
yra usienyje; c) juridinis faktas, kurio pagrindu atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia teisinis santykis, vyksta usienyje; d)
procesin pus: -alyje praoma vykdyti usienio valstybje priimt teismo ar arbitrao sprendim; -kai civilinje byloje
reikalingi rodymai yra usienyje arba usienyje reikia atlikti kitus CP veiksmus. TPT pagrindas yra kolizins normos.
Svarbiausias klausimas, kokios valstybs teiss normas reikia taikyti; materialins normos danai net nesiskiria nuo nacionalini
(nors gali bti ir specifins).
3. TVT altiniai ir j rys.
altinis tai teiss norm iraikos forma. TT altiniai kuriami sutartine forma. TT nra altini hierarchijos, analogikos
nacionalinei teisei. Galima nustatyti tik pavyzdin sra. JT TTT Statuto (JT Chartijos sudtin dalis) 38 str. nustato, jog TTT
sprsdamas tarptautnius teisinius ginus vadovaujasi: tarptautinmis sutartimis (konvencijomis); tarptautiniais paproiais;
bendraisiais teiss principais; teism ir arbitra sprendimais (teism praktika); doktrina; tarptautini organizacij rezoliucijomis;
valstybi vienaaliais aktais ir statymais (nacionaline teise). altiniai gali bti: pagrindiniai patys nustato TT normas ir
pagalbiniai padeda isiaikinti egzistuojani norm turin. 1) Tarptautins sutartys (konvencijos) tarptautinio pobdio
tarptautiniai susitarimai, sudaryti ratu tarp tarptautins teiss subjekt ir reguliuojami tarptautins teiss nepriklausomai nuo to,
kiek dokument sudaro tok susitarim ir koks yra jo pavadinimas. J tikslas siekti TT norm reguliavimo rezultato:
tarptautins teiss ar pareigos nustatymo. Naudojamos tik tarptautins normos. Didiausi reikm turi universalios. Rys:
dvials tarp dviej; daugiaals 3 ir daugiau, bet reikmingiausios: -universalios gali dalyvauti visos pasaulio valstybs,
pvz., dauguma JT konvencij; -regionins tam tikro regiono valstybs; -lokalins ir dvials, turinios maiausi reikm. 2)
Tarptautiniai paproiai bendra elgesio praktika, pripainta teiss norma. Pradedant iaurs jros kontinentinio elfo byla TTT
sako, kad paproiui bdingi 2 sudtiniai elementai: objektyvusis bendra elgesio praktika, praktikoje susiformavusi elgesio
taisykl, turi bti praktikos vieningumas ir svarbus laiko elementas turi trukti tam tikr laik; -subjektyvusis turi bti
pripainta kaip teisikai privaloma opinio iuris (sive necessitatis). Daugelis tarptautins teiss norm atsirado kaip paproiai ir
paskui buvo kodifikuotos. Kaip rodyti, kad egzistuoja paprotys? Tarptautini paproi kodifikavimas; Teism ir arbitra
sprendimai TTT savo sprendimuose daniausiai konstatuoja, kad tam tikra teiss norma yra paprotin arba kad nra paprotin.
1986 m. TTT Nikaragva v. USA Karini ir pusiau karini veiksm Nikaragvoje ir prie j, byla. JT Chartija ireikia kartu ir
paprotins teiss normas jgos nenaudojimo srityje, bet kartu aikina savigynos teis, kurios nra Chartijoje. 3) Tarptautini
organizacij rezoliucijos TTT nurodo JT 1970 m. deklaracij, nes ji buvo priimta konsensusu, be balsavimo. Pagalbiniai
altiniai. Rys: Universals bendroji TT. Regioniniai. Paprotin teis turi platesn veikimo sfer, nes ji privaloma visiems, o
tarptautins sutartys formaliai privalomos tik sutari dalyvms. TTT Nikaragva v. USA: Sutartins ir paprotins teiss norm
reglamentavimo sfera ne visada sutampa. 4) Bendrieji teiss principai civilizuot taut pripainti bendrieji teiss principai. Tai
teiss principai, bendri ir tarptautinei, ir nacionalinei teisei, ireikiantys pagrindines teiss idjas. Pagrindiniai TT principai tik
TT bdingi. Kildinami i romn teiss. Padeda veikti teiss spragas, pltoti teiss normas. Teisingumo principas ex iniuria ius
non oritur -i neteiss, teis nekyla. Konkret pavidal gavo tik 1970 m., nors gyvavo ir anksiau. Lex posteriori derogat priori;
Lex specialis derogat lex generalis. Teism ir arbitra sprendimai (teism praktika) formaliai privalomos tik konkreios bylos
alims. Didiausi reikm turi TTT sprendimai, konsultacins ivados. Svarbu TT normoms nustatyti ir j turiniui iaikinti.
Kit teism sprendimai svarbs regioninei teisei. Nacionalini teism sprendimai turi maesn reikm, pvz., dl imunitet.
Doktrina daugiau reikms klasikinje TT. Dabar jos reikm gerokai sumajo. TT mokslo inios, pateikiamos vairi taut
labiausiai kvalifikuot i srities specialist Autoritetingiausias altinis JT Tarptautins teiss komisijos (JT generalins
asambljos pagalbin institucija, kurios paskirtis TT kodifikacija ir paangi pltra). Sudaroma i 34 TT specialist. Rengia
projektus ir pan. Kiekvienais metais ataskaita. TTT taiko: 2001 m. JT teiss komisijos aprobuot Valstybi atsakomybs u TT
paeidimus straipsni projekt su komentaru. Nustato, kas konkreiai norima pasakyti konkreiu konvencijos straipsniu, todl
remiamasi komentarais. Tarptautini organizacij rezoliucijos rekomendacinio pobdio, daniausiai teiss taikymo aktai, o ne
teiss krimo aktai. Privalomus priima: Tarptautin civilins aviacijos organizacija; Tarptautin telekomunikacij sjunga;
Reikmingos: (ypa JT GA) gali ireikti galiojanias paprotines teiss normas, pvz., 1970 m. TT princip deklaracija. Atspindi
TT norm raidos tendencijas (ET MK ir PA), TDO rekomendacijos; Patvirtintas tarptautins sutarties tekstas. 1946 m. JT GA
prim rezoliucij, kuria patvirtino konvencij Dl privilegij ir imunitet ir patvirtino nuostat, kad nei viena tarptautin
organizacija negali turti daugiau privilegij ar imunitet nei JT. Vienaaliai aktai TT subjekt (valstybi) individualios valios
aktai pareikimai, protestai, notos ir pan., kuriais prisiimami tarptautiniai sipareigojimai (tuomet pagrindinis altinis) arba
ireikiama nuomon dl aktuali TT klausim (pagalbinis altinis); 1991 m. kovo 12 d. LR AT / Atkuriamasis Seimas prim
nutarim Dl LR prisijungimo prie Tarptautins mogaus teisi chartijos ir sipareigojo laikytis 1948 m. Visuotins mogaus
teisi deklaracijos nuostat. Deklaracija kodifikuoja tarptautins paprotins teiss normas. Nacionalinius statymus, turinius
reikms TT, pvz., Diplomatins tarnybos statymas arba 2000 m. birelio 13 d. LR statymas Dl SSRS okupacijos alos
atlyginimo (formuluojama ir pagrindiama pretenzija) vienaalis aktas.
4. Jus cogens normos: svoka, poymiai, santykis su erga omnes sipareigojimais.
Jus cogens normos tai ypatinga norm kategorija. Pirm kart suformuluotos 1969m. Vienos konvencijoje dl tarptautini
sutari teiss. Pagal i Konvencij jus cogens normos tai bendrosios TT imperatyvios normos, kurias pripasta visa
tarptautin bendruomen kaip normas, nuo kuri negalima nukrypti ir kurios gali bti pakeistos tik paskesnmis tokio pat
pobdio normomis. Poymiai: 1) tai bendrosios TT norma; 2) tai imperatyvin norma; 3) pripainta visos tarptautins bendrijos;
4) neleidiama nukrypti; 5) paprotin norma; 6) pakeiiama tik paskesne tokio pat pobdio norma; 7) nustato erga omnes
sipareigojimus; 8) specifins paeidimo pasekms (niekins sutartys, tarptautiniai nusikaltimai). Erga omnes sipareigojimai tai
sipareigojimai visai valstybi bendrijai. Pirm kart paminti 1970 m. Barcelona Traction byloje. Erga omnes kartais tapatinama
su ius cogens. Takoskyros aikios nra, taiau visikai tapatinti negalima. Ragazzi teigia, kad erga omnes ir jus cogens atspindi to
paties reikinio skirtingas puses. Teiss norma nustato valstybs sipareigojim, taiau ne visi valstybi sipareigojimai erga
omnes yra nustatomi ius cogens normomis. 2004 m. konsultacin ivada dl sienos Palestinoje statybos: vienas teisjas
prietaravo erga omnes naudojimui. Erga omnes svoka yra senesn u jus cogens. 1928 m. dl jgos nenaudojimo
sipareigojimas. Erga omnes u jus cogens svok. Visos jus cogens yra erga omnes, bet ne visi erga omnes yra jus cogens.
Palestinos konsultacinje ivadoje akcentuota jus cogens ir erga omnes skyrimo problema: anot teisjos Higgins tokios
abstrakios kategorijos apskritai realiai neturi jokios prasms. Jus cogens skirtumas nuo kit TT norm: imperatyvios; saugo
fundamentalisias vertybes; jus cogens norm paeidimas yra laikomas sunkiausiu TT paeidimu ir ius cogens norm paeidim
atveju nukentjusia yra laikoma visa tarptautin bendrija, ne tik konkreti valstyb. Visa bendrija gali imtis veiksm paeidim
paalinimui. Jus cogens normas pltoja praktika ir doktrina (Nikaragvos, Ryt Timoro, Branduolinio ginklo panaudojimo
teistumo bylos). Iskiriamos tokie jus cogens norm pavyzdiai: -jgos nenaudojimas ir agresijos draudimas; -laisvo taut
apsisprendimo teis kolonizavimo ar kitokio usienio viepatavimo, varanio taut teises apsisprendim draudimas;
-pagrindins mogaus teiss ir laisvs genocido, kankinimo, rasins ir kitokios diskriminacijos, piratavimo, vergovs ir
prekybos monmis draudimas; -sunkiausi humanitarins teiss princip paeidimai (speciali norma mogaus teisi apsaugai)
ginkluoto konflikto teis karo nusikaltim ir nusikaltim monijai draudimas; -diplomatin nelieiamyb, masinis atmosferos ir
jr terimas (dar nepripainta visuotinai). Nei jus cogens, nei erga omnes isamaus srao nra, nes: bt nesutariama dl norm
turinio; bt susidurta su teiss ukonservavimu, kai nebt galima traukti nauj norm.

5. TVT ir nacionalins teiss santykio doktrinos. TVT norm taka Lietuvos nacionalinei teisei (2006-12-00 LR KT
nutarimas).
Pagrindins doktrinos: a) dualistin, pagal kuri TVT ir NT - tai 2 skirtingos tesins sistemos, kurios turi skirting reguliavimo
dalyk bei tiesiogiai nesveikauja. TT normoms taikyti kiekvienu atveju yra reikalingas valstybs suverenios valios aktas
(bendrosios teiss sistemos alys); b) monistin, kuri nenigia specifini i sistem bruo, bet pripasta tiesiogin sveik ir j
buvim platesnje vieningoje sistemoje (Kelzeno piramid). Tarptautins teiss veikimui paprastai nereikia jokio nacionalinio
akto (kontinentin Europa). Iskiriamos monizmo kryptys: -kai pripastama tarptautins teiss virenyb ir konflikto atveju
teikiama pirmenyb tarptautinei teisei (NT normos priklauso nuo TT, pati valstyb atsiranda i TT norm); -kai pripastama
vidaus teiss virenyb, todl esant prietaravimui taikoma vidaus teis (TT valstybi NT ivestin); -nuosaikusis monizmas,
pagal kur tarptautins teiss virenybs teigimas yra nerealus. Prietaravimai manomi, taiau tarptautinei teisei prietaraujanti
vidaus teis vis tiek lieka galioti tol, kol jos nepanaikina kiti nacionaliniai statymai; -kaip atsvara monizmui ir dualizmui,
atsivelgiant j trkumus, susiformavo koordinacinis poiris, kuris aikina nacionalins ir tarptautins teiss sistem santyk
per j koordinacijos ir suderinamumo prizm. Ryys tarp i dviej sistem nepasiymi nei virenybe, nei pavaldumu, jam
bdinga koordinacija ir suderinamumas, abipus sveika (1988m. TTT konsultacin ivada dl arbitrainio sipareigojimo pagal
1947m. JT bstins susitarim aikinimo). TT gyvendinimas pagal NT: a) tiesioginis taikymas (self execution). Normos turi bti
pakankamai apibrtos ir pakanka sutarties ratifikavimo; b) implementacija (transformacija), kai TT normos NT normomis:
-nuoroda tai implementacijos bdas, kai NT yra blanketin norma, nurodanti taikyti TT. Bendroji nurodo taikyti TT apskritai (K
135str., CK), o konkreioji nurodo konkreias TT normas (Patent statymas); -inkorporacija (recepcija) tai TT normos
perklimas nacionalins teiss akt, konkretizuojant ir adaptuojant pagal nacionalins teiss ypatumus (LR Ginkluotos gynybos
ir pasiprieinimo agresijai statymas). TT ir LR teis. 1. TS vieta LR teiss sistemoje: LR savo teisin sistem grindia monistine
doktrina su tam tikrais dualistiniai aspektais. LR Konstitucijos 138 str. 3 d. nustato, kad Seimo ratifikuotos TS yra nacionalins
teiss sistemos dalis. Konstitucija nenustato, kad tokios TS turi statymo gali, ji tik numato, jog jai negali prietarauti joks kitas
aktas. 1995 sausio mn. ir 1995 spalio mn. KT pateik ivadas (dar pagal sen TS statym), kurioje konkretizavo Konstitucijos
nuostat kaip leidiani LR taikyti tiesiogiai ratifikuotas tarptautines sutartis, pripastant joms statymo gali. 1999m. buvo
priimtas naujas TS statymas, kuris nustat savotik TS virenybs prie nacionalin statym princip jei sigaliojusi
ratifikuota TS nustato kitokias normas, nei nacionalinis statymas, takoma pirmoji. Taigi turi virenyb, o ne statymo gali, nes
antraip galima bt priimti nauj statym ir apeiti TS. 2002 m. sprendime remtasi ankstesne praktika dl TS statymo galios.
Ikilo klausimas, ar tinka tokia nuostata, jei buvo vadovautasi senu statymu. Seimas ratifikuoja TS statymu, todl TS turi
statymo gali. Pradioje buvo atsisakyta idjos dl tokios TS galios ir paprasiausiai nustatyta kolizijos taisykl. Vis dlto, TS
turi statymo gali, bet tiesiog kolizijos atvej yra speciali taisykl (2006m. KT nutarimas): jeigu LR statymuose ar
konstituciniuose statymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas negu nustatytasis tarptautinmis sutartimis, turi bti
taikoma tarptautin sutartis, remiantis Konstitucijoje tvirtintu principu, kad LR laikosi sava valia prisiimt tarptautini
sipareigojim ir gerbia visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus. Tarptautini sutari konstitucingumo kontrol:
-iankstin (tikrinama iki ratifikavimo); -vlyvoji (po TS sigaliojimo). Lietuvoje pripastama iankstin, bet galima ir vlyvoji,
nes KT teikia ivadas dl to, ar LR tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai. Neratifikuotos TS negali prietarauti
Konstitucijai ir statymams, turi Vyriausybs akt gali. Jos taip pat yra LR nacionalins teiss dalis ir statym nustatytais
atvejais turi pirmenyb prie statymus (LAT Senato 2000 12 21 nutarimas). Jei nustato kitas normas nei nacionaliniai statymai,
yra du bdai: -taisyti statym, -ratifikuoti toki TS. 2. Bendrosios TT vieta: tai visuotinai pripainti TT principai. Konstitucijos
135 str. 1d. (formalus dualizmas), gali sudaryti spd, kad vidaus politikoje neveikia, bet realiai vadovaujamasi visada (pvz., LR
tarptautini operacij, pratyb ir kit karinio bendradarbiavimo rengini statymas; KT ir LAT pozicija.
6. Tarptautins teiss subjekto svoka, rys ir specifiniai bruoai.
Tarptautin teis i esms reguliuoja santykius tarp valstybi ir tarptautini organizacij. Pagrindinis subjektas valstyb. Jei
mogaus subjektikumas pripastamas, tai tik labai konkreiose srityse. 1949 m. TTT pateik konsultacin ivad dl alos JT
tarnybai atlyginimo (Reparations for Injuries Case), kurioje nustat, jog JT turi tarptautin teisin subjektikum. TT subjektas
tai darinys (entity), galintis turti tarptautines teises ir pareigas, bei galintis ginti savo teises ir pareigas, pareikdamas tarptautines
pretenzijas. Tai teisnumas ir veiksnumas. Jis neturi reikms, nes atsiranda vienu metu, iskyrus tam tikrus atvejus, Pvz.,
okupacija teises ir pareigas ilaiko, bet j gyvendinti negali. Pagrindiniai TT subjektai: -valstybs; -TO; -dl nepriklausomybs
kovojanios tautos Nacionalinio isivadavimo judjimas; -specifiniai valstybinio pobdio vienetai; -FA ir JA; kartais galima
iskirti ir daugiau (tautins maumos ir pan.). Valstyb. Tai pagrindinis TT subjektas. Valtyb apibdina ie poymiai: teritorija,
gyventojai, valdia. Skiriamasis poymis suverenitetas ir nepriklausomyb. Suverenitetas virenyb valstybs teritorijos
viduje ir nepriklausomumas usienio santykiuose. Valstybs tarpusavyje yra lygiateiss ir nepavaldios viena kitai. Teisnumo
apimtis yra didiausia i vis TT subjekt. Suvereniteto dka subjektikumas nra ribotas ir gali gyti visas teises ir pareigas,
kurios yra TT. TO. Dabar pasaulyje yra vir 400 tarpvyriausybini organizacij, iskyrus Raudonj Kryi. TO nra suverenios.
Tarptautin organizacija valstybi susivienijimas, steigtas tarptautine sutartimi ar kitu tarptautins teiss aktu ir tarnaujantis
bendriems t valstybi tikslams siekti, turintis savo struktr ir atskir nuo steigj tam tikr subjektikum. Tai ivestinis
subjektas, todl negali turti daugiau teisi nei suteikia jo steigjai. TO teisnumas yra ribotas negali gyti vis teisi ir pareig,
o subjektikumas priklauso nuo tiksl, kuriuos ikl steigjai. gyja tik tiek ir tik toki teisi ir pareig, keik reikia jos tikslus
gyvendinti. Tautos, kovojanios dl nepriklausomybs. Tai tokios tautos kaip kurdai, nai, palestinieiai ir pan. J atvilgiu
labiau taikoma konstitucin pripainimo doktrina. Tokios tautos siekiai turi bti pripastami tarptautiniu mastu. Tokia tauta turi
turti j atsatovaujani institucij. iandien realiai tokia tauta yra tik Palestina. Ji turi stebtojo status JT (taiau nebalsuoja) ir
turi beveik piln subjektikum, yra pripastami jos autonominiai vienetai. Dar viena tokia tauta Sacharos Arab Demokratin
Respublika Afrikos Sjungos nar (Marokas nra AS narys, nes yra okupavs SADR, todl sjungoj nedalyvauja). Tautas (j
interesus), kurios nra atstovaujmos JT ir kituose tarptautiniuose forumuose, gina Hagoje sikrusi (NVTO) UNPO
(unrepresented nations people organisation). ios organizacijos paskirtis panaudojant veiksmingas diplomatines ir politines
priemones, padti narms taikiu bdu siekti savo tiksl, gyvendinant apsisprendimo teis, taip pat ukirsti keli kariniams
konfliktams ar juo nutraukti. Specifiniai valstybinio pobdio vienetai. Turi sui generis teises. Tai tam tikri vienetai, kurie dl
istorini ar kit specifini prieasi pripastami TT subjektai, pvz., Maltos ordinas; ventasis sostas (the Holy See) suverenus
i prigimties, nepavaldus jokios valstybs valdiai, savo suverenitet gavo i banytins teiss. 1927 m. Laterano sutartis
galutinai sureguliuoti santykiai tarp Italijos ir ventojo sosto. Vieosios valdios funkcijos yra deleguotos Italijai. FA ir JA.
irint tarptautins teiss subjekto apibrim, jie tik kai kuriais atvejais gali bti TT subjektai, pvz., mogaus teisi srityje.
Tam tikrais atvejais asmuo gali kreiptis t.t. gynybos institucijas. Ribotas subjektikumas galimas. Taiau turint omenyj TT
norm krim, FA ir JA nepatenka TT apibrim; juos velgiama per valstybi sipareigojim prizm ir mogus labiau
traktuojamas kaip objektas.
7. Valstybs svoka ir poymiai. Valtybs tarptautinio teisinis subjektikumas (suverenitetas ir imunitetas).
Norminio valstybs apibrimo TT beveik nra. Pirm kart bandyta kodifikuoti tarptautinius teisinius valstybs poymius
1933m. Montevidjo konvencijoje dl valstybi teisi ir pareig. Tai regionin Amerikos valstybi konvencija. Joje numatyta,
kad valstyb turi iuos poymius: 1) nuolatinius gyventojus; 2) apibrt teritorij; 3) vyriausyb; 4) galjim umegzti santykius
su kitomis valstybmis. Primieji trys poymiai yra materialieji. Nuolatiniai gyventojai: is poymis reikia stabilios
bendruomens buvim. Bendrija suprantama kaip organizuota ir nuolat gyvenanti tam tikroje teritorijoje. Nereikia su nuolatiniai
gyventojais tapatinti pilietybs, Pilietyb tai valstybingumo pasekm, o ne slyga. Apibrta teritorija: tai ems rutulio dalis,
susidedanti i sausumos, gelmi, vanden ir oro, priklausanti tam tikros valstybs suverenitetui, kurios ribose valstyb
gyvendina savo valstybin valdi. Teritorija gali bti tiksliai ir neapibrta, svarbu, kad yra branduolys (Izraelis). Sudtis:
sausumos teritorija, vanden teritorija, oro erdvs, ems gelms. Sausumos ir vanden teritorija tai valstybs sienomis
apibrta teritorija. Delimitacija sien nustatymas tarptautinmis sutartimis per nubrtus takus. Demarkacija delimituot
sien ymjimas vietovje. Sien nustatymui TS teikiama pirmenyb. Demarkuojant taikomi optimizavimo ir kompensavimo
metodai. Vandens teritorij sudaro teritoriniai vandenys: vidaus vandenys ir teritorin jra. Teritorinje jroje valstybs
jurisdikcija ribota egzistuoja taikaus praplaukimo teis. Teritorin jra tai 12 jrmyli prie kranto prigludusi juosta. Jei
krantas vingiuotas, imamos tiess per labiausiai isikiusius takus. Ekonomin zona ir kontinentinis elfas tai jau ne valstybs
teritorijos dalis, ji ten turi iimtines teises (tsiasi apie 200jm). Pakrants valstyb turi iskirtines teises gyvj ir negyvj
itekli eksploatavim, mokslinius tyrimus. Vidaus vandenys visi kiti vandenys pakrani, uosto vandenys, ups, eerai. Oro
erdv tai oro stulpas vir valstybs sausumos ir vandens teritorijos. Virutins ribos nra nustatyta (kiek pati valstyb
eksploatuos). Per oro erdv nra jokios taikaus praskridimo teiss. Galima tik gavus valstybs leidim ir paprastai tik nustatytais
oro koridoriais. ems gelms gelms po sausumos ir vandens teritorija iki branduolio; rib nra. Teritorija turi bti teistai
valdoma; teisto titulo turjimas teisinis pagrindas teritorijos valdymui. Vienintelis teistas teritorijos gijimo bdas
tarptautine sutartimi arba natralus prieaugis. Valdia (Vyraisusyb): tiksliau valdia, nes apima ne tik vykdomj. Valdiai
keliamas efektyvumo reikalavimas galjimas kontroliuoti valtybs teritorij ir gyventojus. Taip pat yra vidinis ir iorinis
kriterijai vidinis reikia, kad valdia yra vienintel, iorinis kad gali nepriklausomai veikti tarptautiniuose santykiuose.
Gebjimas umegzti santykius su kitomis valstybmis: is poymis buvo iskirtinis klasikinje TT, taiau iuolaikinje praranda
savo reikm. Jis yra susijs su valstybs pripainimu, kuris nra btinas valstybs poymis. Todl dabar jis pakeiiamas
suverenitetu, kuris danai naudojamas su nepriklausomybe. Nepriklausomyb tautos (valdios) galjimas laisvai sprsti savo
vidaus ir usienio politikos klausimus. Suverenitetas nepriklausomybs pasekm. Vidinis suverenitetas (teritorinis) valstybs
valdios virenyb ir iskirtinumas; iorinis nepriklausomyb tarptautiniuose santykiuose. Suverenitetui reikalaingas teisinis
titulas teritorija turi bti valdoma teistai, todl,pvz., okupacija nesuvereni, nes neteistai gijama teritorija. Suverenitetas negali
bti suabsoliutinamas kaip kategorija nei suverenitetu, nei nepriklausomybe valstyb negali absoliuiai naudotis. Ribas
apibria TT normos. Kurdamos TT normas valstybs savanorikai nusistato suvereniteto ribas. Stojimas ES nra suvereniteto
atsisakymas ar apribojimas valstyb kaip tik naudojasi savo suvereniomis teismis apsisprsdama stoti. ES virnacionalinis
darinys, kuriame valstybs kartu naudojasi savo suvereniomis teismis. Atsakomyb tarptautinei bendrijai: suverenitetas
suponuoja toki atsakomyb u naudojimsi tarptautinmis teismis. Egzistuoja pareiga apginti (reponsibility to protect).
Suverenitetas sipareigojimai tarptautinei bendrijai utikrinti mogaus teises savo teritorijos gyventojams; jei nevykdomi,
suverenitetu nesinaudojama, ir valstybi reakcija tok nevykdym nelaikoma suvereniteto paeidimu. Valstybs specifika
iplaukianti i suvereniteto yra ta, kad jos imunitetas yra plaiausias i vis TT subjekt juo naudijasi ne tik valstybs turtas, bet
ir jos atstovai. Valstybs, jos organ ir atstov, turto imunitetas visuotinai pripaintas. I esms jas reguliuoja paprotin teis,
nors sudaryta nemaai konvencij (dl diplomatini, konsulini imunitet, Bazelio konvencija dl valstybs imunitet, JT
konvencija dl valstybi ir j turto jurisdikcini imunitet ir pan.). Valstybs ir jos turto imunitet sudaro imunitetas nuo
teismins jurisdikcijos (kitos valstybs teismuose valstyb ir jos organai negali bti patraukti atsakovu) ir nuo vykdomj
veiksm. Valstyb gali atsisakyti savo imunitet konkreiu atveju konkreiose bylose. Imunitetas taikomas tik vieiesiems
veiksmams, nuo privatins teiss veiksm, nors ir atliekam valstybs vardu imuniteto nra. Absoliutus imunitetas nuo
vykdomj veiksm taikomas turtui, naudojamam oficialiems valstybi veiksmams. Valstybs atsisakymas nuo imuniteto turi
bti aikus ir negali bti preziumuojamas.
8. Valstybi ir vyriausybi pripainimo svokos/slygos ir j skirtumai. Vasltybi ir vyriausybi pripainimo rys (de
jure, de facto), kriterijai, teisin reikm (deklaracin teorija ir kt.). Lietuvos nepriklausomybs atkrimo pripainimas
1991m.
Bendrai pripainimas suprantamas kaip valstybs vienaalis aktas, kuriuo ji konstatuoja tam tikros situacijos buvim ir tos
situacijos ar fakto teistum/atitikim TT. Pripainimas gali bti skirstomas pagal objektus : valstybi; vyriausybi ir bet kokios
kitos faktins situacijos. Pripainimo aktu: -konstatuojamas pripastamas objektas; -objektas konstatuojamas kaip teistas;
-kartais pripainimo akte galimas dar vienas elementas ketinimas umegzti santykius su pripastamu subjektu. Pripainimas
pagal teisin reikm: -de jure visikas pripainimas, neataukiamas. Valstyb, kuri pripasta yra visikai sitikinusi kitos
sitvirtinimu; -de facto faktinis situacijos pripainimas. Jis negalutinio pobdio ir reikia ribotus santykius tarp valstybi; -ad
hoc pripainimas tik tam kartui, atitinkamo kontakto metu, nra joki ilgalaiki santyki. iuolaikinje TT pripainimas
daniausiai bna de jure. Pagal ireikimo form: -vienaal deklaracija (daniausiai); -dvial sutartis (LT-Rusijos Taikos
sutartis); -numanomas pripainimas (iplaukia i valstybs veiksm, pvz., diplomatini santyki umezgimas). Pripainimo
teisin reikm: irykja per deklaracin ir konstitucin teorijas. Pagal deklaracin teorij pripainimo aktas tik deklaruoja ir
fiksuoja naujo tarptautins teiss subjekto pasirodym, bet jo nesukuria. Konstatuojamas jau sukurta valstyb kaip nepriklausoma
ir suvereni. Jei valstyb ar vyriausyb yra nepripainta, tai reikia, kad ji dar neatitinka vis btin teiss subjekto kriterij, arba
nepripastama dl koki nors politini prieasi. Pagal konstitucin teorij valstybs pradeda egzistuoti tik nuo pripainimo;
politinis pripainimo aktas juridini teisi egzistavimo preliminari slyga. Susiduriama su sunkumais: jei vienos pripasta,
kitos ne, valstybs egzistavimas tik reliatyvus; taip pat i teorija nesuderinama su teiss objektyviuoju pobdiu, nes valstybs
egzistavim kildina ne i TT objektyvi norm, o i kit ali valios. Todl pirmenyb deklaracinei teorijai. Pripainimas
valstybs diskrecija. Valtybs pripainimas: vienaalis savanorikas aktas, kuriuo viena ar daugiau valstybi konstatuoja
politikai organizuotos moni visuomens egzistavim apibrtoje teritorijoje, jos galjim laikytis tarptautini teisini
sipareigojim ir drauge ireikia savo ketinim laikyti j tarptautins bendrijos nare. Vyriausybs pripainimas: vienaalis
savanorikas valstybs aktas, kuriuo ji tiesiogiai ar netiesiogiai pareikia, kad laiko kitos valstybs ar jos teritorijos dalies valdi
pakankamai efektyvia, kad galt atstovauti i valstyb ar atitinkamos teritorijos gyventojus tarpvalstybiniuose santykiuose.
Vyriausybs pripainimo klausimas kyla retais atvejais kai tam tikroje valstybje nra valdios tstinumo. Pripainimo slygos:
valstybs valdios efektyvumas valstybs valdia pakankamai kontroliuoja savo alies teritorij ir gyventojus bei yra viena ir
iimtin. Bandoma kalbti ir apie nauj kriterij tarptautini sipareigojim laikymsi (laikytis mogaus teisi ir jas gerbti).
Kalbant apie LR pripainim, reikia pasakyti, jog ji nebuvo pripainta kaip valstyb, kadangi tai buvo padaryta jau 1920-22m.
Taiau LR tstinumas ir identitetas buvo modifikuotas: aneksija truku pus amiaus, buvo sunaikintos aukiausios valdios
institucijos, liko funkcionuoti tik keletas diplomatini ir konsulini staig usienyje, todl pripainimas buvo svarbus jau vien tik
kaip valstybi tstinumo ir identiteto abejotinais atvejais prima facie rodymas. Pripainta buvo tik LR Vyriausyb, nes
egzistuojaniai valstybei pripainimo nereikia, reikjo pripainti valdi, nes valdios tstinumo nebuvo. Usienio valstybms
apsisprsti padjo 1990m. plebiscitas. 1991m. prim sprendim dl LR nepriklausomybs, atsivelgiant aplinkybes jai
sijungiant SSRS ir konstatavo, kad 1945m. paeid nepuolimo sutart. Pripaino, kad turi panaikinti neteistos LR aneksijos
pasekmes. RF pripaino nepriklausomyb pagal jos status ir pagal 1990 03 11 aktus. LR nepriklausomybs atkrimo
pripainimas i esms skyrsi nuo nauj valstybi pripainimo ir sudar slygas atkurti teisin baz santykiams su kitomis
valstybmis bei vl pradti naudotis suspenduotomis teismis. Tai reik seno tarptautins teiss subjekto visiko veiksnumo, kur
gyvendinti turjo jau nauja vyriausyb, atkrim.
9. Valstybi teisi permimas: svoka, atvejai, objektai, pagrindiniai principai. Ar Lietuva yra SSRS teisi permja?
Pagrindiniai aktai Vienos konvencija dl valstybi teisi tarptautines sutartis permimo ir Vienos konvencija dl valstybi teis
valstybin nuosavyb, archyvus ir skolas permimo. Valstybi teisi permimas reikia vienos valstybs pakeitim kita atsakant
u tam tikros teritorijos tarptautinius santykius; vienos valstybs jurisdikcija dl tam tikros teritorijos pasibaigia, o kitos
prasideda. Teisi permimas reikia ir pareig permim. Iskiriamos tokios permimo situacijos: a) kai viena valstyb tsia kitos
valstybingum, taiau nra jai tapati kontinuitetas be identiteto (Rusija laikoma SSRS tsja); b) valstyb perima tik dal kitos
valstybs teis ir pareig, abi valstybs ilieka (Jugoslavija); c) nauja valstyb susikuria dekolonizacijos metu ir perima tik
neymi savo buvusios metropolijos teisi ir pareig; d) valstybs susijungia ir viena valstyb perima abiej valstybi teises ir
pareigas (VDR ir VFR); e) valstybs teritorijos dalis sutartimi perduodama kitai valstybei. Pagal objektus: -sutari; -turto;
-skol; -archyv. Lemiam vaidmen vaidina sutartys tarp pai valstybi. Teisi valstybs sutartis permimas: ioje srityje
susiduria du principai pacta sunt servanda ir sutartis nepareigoja treiosios alies ir nesukelia jai teisi be jos paios sutikimo.
Atsakymas priklauso nuo sutarties pobdio ir to, ar permja yra pirmtaks teisi tsja. Jei valstyb A yra valstybs B teisi
tsja, ji perima valstybs B tarptautines sutartis. Valstyb teisi permja, jei nra pirmesns tsja, turi laisv apsisprsti, ar
perimti pirmtaks daugiaales sutartis. Neperimamos tokios sutartys, kuri permimas bt nesuderinamas su sutarties tikslu,
objektu ar pakeist jos vykdym. Visada perimamos sutartys dl sien nustatymo. Teisi permimas valstybs nuosavyb:
padalijimo principas. Nekilnojamas turtas pereina pagal buvimo viet be jokios kompensacijos; kilnojamasis turtas lieka tai
valstybei, su kuria labiau teisikai susijs, jei su abiem vienodai pereina teisinga dalimi. Valstybs skolos: j sudaro tiek
sipareigojimai grinti, tiek reikalavimo teis. Vadovaujamasi teisingo skolos paskirstymo principu. Perimamos skolos,
proporcingos turtinms teisms. Jei usienio kreditai buvo lokalizuoti naudojant tam tikrai teritorijai, tokios skolos pereina su ta
teritorija. Valstybs archyvai: pereina be kompensacijos. Turi bti utikrintas archyv isaugojimas ir integralumas. Dalijant
valstybei teisi permjai pereina ta archyv dalis, kuri btina jos teritorijos administravimui (municipaliniai archyvai), ar kuri
labiau su ja susijusi. Bendranacionaliniai archyvai yra nedalomi, todl valstybei teisi permjai turi bti suteikta teis naudotis
tokiais archyvais. LR atkrus nepriklausomyb tstinumo pagrindu teisi permimo normos netaikomos: 1) LR teisikai yra
identika LR iki okupacijos, todl iuo poiriu negalimas teisi permimas; tai tas pats tarptautins teiss subjektas. 2)
negalimas joks teisi permimas tarp Lietuvos Respublikos ir SSRS ar Lietuvos SSR, nes SSRS kaip agresor okupant, o
Lietuvos SSR kaip okupanto marionetinis darinys, negijo joki suvereni teisi Lietuvos respublikos teritorij. SSRS nebuvo
ankstesnis suverenas, o LR isaugojo suverenias teises savo teritorij, todl jai nebt privalomi teritorijos perdavimo aktai,
atlikti SSRS. Taip pat LR negali bti atsakinga u SSRS neteistus veiksmus kit valstybi atvilgiu, jai negali bti priskiriamos
SSRS skolins ir kitokios prievols bei sipareigojimai. LR taip pat atsisak pretenzij SSRS turt.
10. Agresijos svoka pagal TVT ir LR statymus. Kvalifikuokite 1940m. veiksmus prie Lietuvos Respublik.
Agresija tai sunkiausia ginkluoto upuolimo forma. Tai neteistas ir sunkus vienos valstybs jgos panaudojimas prie kit
valstyb. Agresija skiriasi nuo platesns svokos ginkluoto upuolimo, kuris ne visada yra agresija (pvz., ginkluotas pasienio
incidentas). Agresija yra nukreipta prie kitos valstybs suverenitet, teritorin nelieiamum ar politin nepriklausomyb. Tiek
agresija, tiek kitoks ginkluotas upuolimas suteikia teis ginkluot savigyn, taiau kiekvienu atveju turi bti laikomasi
savigynos priemoni proporcingumo reikalavim (principo). Skiriamieji agresijos bruoai: a) agresijos akt turi konstatuoti JT
ST; b) agresija yra tarptautinis nusikaltimas; c) kiekviena valstyb gali taikyti valstybei agresorei atsakomsias nekarines
priemones embarg, boikot ir kt., atsivelgdama tai, ar to prao, ar ne nukentjusi nuo agresijos valstyb. Taiau bet kokio
ginkluoto upuolimo atveju nukentjusi valstyb gali prayti kit valstybi karins pagalbos ir kartu su jomis vykdyti kolektyvin
savigyn. Agresija yra apibrta JT GA 1994m. rezoliucijoje dl agresijos apibrimo. Pagal jos 1 str. agresija tai valstybs
ginkluotos jgos panaudojimas prie kitos valstybs suverenitet, teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb arba bet kokiu
kitu bdu, nesuderinamu su JT Chartija. Rezoliucija taip pat nurodo, jog tai, kad valstyb pirma panaudoja ginkluot jg
paeisdama Chartij, sudaro agresijos akto prima facie rodym, nors galimos ir iimtins situacijos, kai nepaisant jgos
panaudojimo pirmumo, toks panaudojimas nebus kvalifikuojamas kaip agresija (dl sunkumo stokos ir pan.). Pateikiamas
agresijos sraas: kitos valstybs teritorijos upuolimas arba karin jos okupacija, teritorijos bombardavimas, uost arba krant
blokada, ginkluotj jos pajg upuolimas, ginkluotj pajg, dislokuot kitoje valstybje pagal sutart su ja, panaudojimas
prie i valstyb, leidimas panaudoti savo teritorij agresijai prie kit valstyb, ginkluot gauj siuntimas prie kit valstyb ir
kt. Sraas nra baigtinis, nes ST gali nustatyti, kad pagal JT Chartij ir kitoks aktas yra agresija. Taiau ST dl vadinamos
didij valstybi veto teiss gali bti bejg nustatyto agresijos akt. Tokiu atveju pats ginkluoto upuolimo mastas ir sunkumas
gali liudyti, kad vykdyta agresija, nors dl veto panaudojimo ST neprim rezoliucijos, kurioje kvalifikuot ginkluot upuolim
kaip agresijos akt. 1939-1941m. buvo sudaryti trys SSRS-Vokietijos slaptieji protokolai, kuriais buvo pasidalintos i ali
interes sferos, kurios apm ir Lietuv. I esms ie SSRS ir Vokietijos susitarimai reik agresij prie Lietuvos valstyb.
Soviet Sjunga okupuodama ir aneksuodama Lietuv, vis pirma, paeid tarptautin jgos nenaudojimo princip. Nors
Lietuvos okupacija buvo taiki, kuri tarptautin teis supranta, kaip okupacij nepaskelbus karo ir ne sutartiniu pagrindu, taiau
tokia okupacija prilyginama jgos naudojimui, todl i esms jai taikomos karin okupacij reglamentuojanios teiss normos.
Soviet Sjunga savo veiksmais paeid Briando-Kellogo pakt dl atsisakymo nuo karo kaip nacionalins politikos priemons
(kuris Lietuvos ir SSRS santykiuose sigaliojo dar anksiau, negu numatyta paiame pakte). Soviet Sjunga taip pat paeid
1926m. Nepuolimo sutart su Lietuva, pareigojusi susilaikyti nuo bet kuri agresijos veiksm. Raudonosios armijos engimas
buvo agresija pagal Lietuvos SSRS 1933m. sutart (sibrovimas ginkluotomis pajgomis, net ir karo nepaskelbus kitos
valstybs teritorij). Toks apibrimas laikytas ir paprotins teiss dalimi, nes sutartis sudaryta atsivelgiant Briando-Kellogo
pakt. Tok pat apibrim pateikia ir 1974m. JT GA rezoliucija dl agresijos apibrimo. Taip pat toks sibrovimas paeid
nuostat, kad agresijos negalima pateisinti jokiu politinio, karinio, ekonominio arba kito pobdio samprotavimu. Tai, kad
Lietuva prim SSRS ultimatum, nepadar pastarosios veiksm teist, kadangi sutikimas igautas jga, o toks sutikimas nra
sutikimas ir tokia veika kvalifikuojama kaip tarptautins teiss paeidimas. Soviet Sjunga paeid ir tarptautini gin taikaus
sureguliavimo princip, nesikiimo kit valstybi vidaus reikalus princip, taut apsisprendimo princip bei siningo
sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo princip (pacta sunt servanda). Ribentropo-Molotovo sutari objektas buvo
treij valstybi teritorija, o pagal TT sutartis nepareigoja treiosios alies be jos sutikimo, todl tokios sutartys niekins ir
SSRS ngijo joki teisi. Agresijos apibrimas apima ir okupacij ir aneksij. Taigi 1940m. okupacija yra agresijos aktas, nes
ginkluot pajg siverimas net ir nepaskelbus karo laikomas agresijos aktu. Vliau marionetin SSRS figra Lietuvos Liaudies
Seimas priima deklaracij dl praymo priimti SSRS ir vyksta Lietuvos aneksija. Visus iuos veiksmus kvalifikavus kaip
agresij, taikomas bendrasis TT principas, kad i neteisto akto nekyla jokios teiss ir daromos tokios ivados: a) SSRS negijo
joki suvereni teisi Lietuvos teritorij; b) LR niekada nebuvo sudtin SSRS dalis; c) suvereniteto negijo ir Lietuvos SSR
marionetinis darinys, laikomas j sukrusios valstybs teisins sistemos dariniu; c) LR negaljo istoti i SSRS, nes niekada
nebuvo j stojusi tikrja to odio prasme. Ji buvo okupuota.
11. Humanitarins intervencijos svoka ir jos teistumo problema.
Tikslaus humanitarins intervencijos apibrimo nra. JT Chartijos 2 str. 4 d. nustato, kad visos nars tarptautiniuose
santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo tiek prie kurios nors valstybs teritorin vientisum arba politin
nepriklausomyb, tiek kuriuo kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais. Chartijos 51, 42 str. numato teistus
ginkluotos jgos panaudojimo atvejus (savigyna ir pagal ST rezoliucij). Draudiamas toks jgos naudojimas, kuris prietarauja
JT tikslams. Leidiama, jei neprietarauja, nors ir nra tvirtinta, t.y. kai tai yra suderinta su JT tikslais, pvz., taikos palaikymo
operacijos ir pan. Vienas i toki atvej humanitarin intervencija. 2001 m. JT GS po Kosovo krizs iklus klausim dl to,
kas svarbiau valstybs suverenitetas ar mogaus teiss, Kanados iniciatyva buvo kurta tarptautin ekspert komisija
Valstybi suverenitet ir Intervencijos komisija. 2002 m. i komisija pateik praneim. Komisija susidr su klausimu dl
humanitarins intervencijos apibrimo jis buvo tik doktrinoje ir humanitarin intervencij apibr kaip - ginkluotos jgos
panaudojimas humanitariniais tikslais, t.y. apsaugant daugelio moni gyvyb ir teises. Humanitarin intervencija kartais gali
persipinti su kitais ginkluotos jgos panaudojimo atvejais, pvz., 1993 1995 m. Somalio kriz kai buvo humanitarin
intervencija kartu su JT ST sankcija. Tai buvo atvejis, ST veik pagal 7 skyri. Jeigu yra ST sankcija panaudoti jga, tai nebus
laikoma humanitarine intervencija, bet jei nra gali bti humanitarin intervencija. Humanitarin intervencija susiklost
pirmiausia kaip savo piliei gynyba, bet dabar suvokiama plaiau ne tik kaip savo piliei gynyba. Danai buvo bandoma ja
pateisinti savo piliei gynyb ginkluota jga (nors tai daniausiai traktuojama kaip savigyna). 1976 m. buvo ugrobtas civilinis
orlaivis su Izraelio pilieiais ir nutupdytas Ugandoje. Jie pam kaitus ir reikalavo paleisti 50 palestiniei (terorist). Kadangi
Uganda nesim joki priemoni, tai Izraelis panaudodamas jg ivadavo savo pilieius ir parskraidino atgal. Izraelis tai teisino
kaip teis savigyn (piliei upuolimas reikalaujant politini dalyk gali bti prilyginamas ginkluotam upuolimui).
1980 m. Irane JAV diplomatai paimti kaitais, reikalaujant, kad pakeist politik Irano atvilgiu. JAV msi karins jgos
panaudojimo. JAV tai teisino teise savigyn. kaitais buvo paimti valstybs atstovai, taip pat galjo bti teisinama ir ginkluotu
upuolimu. Kartais ie pavyzdiai pateikiami kaip diplomatin gynyba (taiau tai nesuderinama su jgos panaudojimu). Taiau tai
nra nei humanitarin intervencija, nei diplomatin gynyba. Diplomatin gynyba tai diplomatins ir kitos taikios priemons
savo piliei teisms ginti, kai jas paeidia kita valstyb. Humanitarin intervencija turi bti suprantama plaiau. Valstybi
suverenitet ir intervencijos komisija pabr, jog humanitarin intervencija nra tinkamiausias terminas tokiems veiksmams
apibrti. Jgos panaudojimas su terminu humanitarinis nesiderina tarpusavyje. Silyta pakeisti pareigos apginti
(responsibility to protect) svoka. Apskritai pareig apginti turi atitinkama valstyb, taiau kai ji negali ar nenori dl objektyvi
prieasi, pvz., Somalis, laiduoti mogaus teisi savo pilieiams, tai sijungia antrin atsakomyb, kuri priklauso tarptautinei
bendrijai (ius cogens normos) ir ikyla jos pareiga apginti, skaitant ir jgos panaudojim tokiu atveju, konkreios valstybs
moni teises. Siejama su JT tikslais. Tam tikrais atvejais galimas jgos panaudojimas ir nesant ST sankcijos, jei neprietarauja 2
str. 4 d. pvz., Kosovo atveju tikslo atplti Kosovo nuo Jugoslavijos nebuvo, o pasiksinimo teritorijos vientisum laikomas
siekis atskirti tam tikr teritorij, io tikslo nebuvo. Nedemokratins valstybs absoliutina suvereniteto ir nepriklausomybs
samprat, taiau teis laisvai veikti realizuojama TT rmuose. Nei nepriklausomyb, nei suverenitetas nereikia
nepriklausomybs nuo TT, t.y. valstyb nra laisva paeisti TT normas. Jei ji paeidia mogaus teises, tai nra suvereniteto
realizavimas, o jei naudojama jga nutraukti iuos paeidimus, tai nebus suvereniteto paeidimas, nes ji nesinaudoja suverenitetu
paeidindama mogaus teises. Suverenitetas ne tik teiss ir laisvs, bet ir atsakomyb u mogaus teises tam tikroje valstybje.
Vien tai, kad mogaus teiss reglamentuojamos tarptautinmis sutartimis rodo, kad tai nra iimtin valstybs kompetencija.
ESBO mogaus teisi bkl negali bt laikoma vidiniu valstybs reikalu. Kiimasis turi bti leistinas ir pagrstas. Draudiamas
toks jgos panaudojimas, kuris yra nesuderinamas su JT tikslais. Kosovo atvejis kaip tik vykdyti JT tikslai, siekta paalinti kriz
ir apginti mogaus teises. Taigi pagal 2 str. 4 d. is atvejis buvo teistas. Tai, kad nebuvo JT ST sankcijos vardijama kaip
legitimate but not legal situacija. Kyla problema dl ST kompetencijos. Komisija nurod, jog pirmiausia turi bti veikiama per
JT ST. Bet ji gali bti ir neveiksni; tada inaudojus visas galimas priemones per ST, veikti galima 2 bdais: -per GA
pasinaudojant Vienybs taikos labui rezoliucijos precedentu (GA gali rekomenduoti tam tikras priemones); -veikti per regionines
tarptautines organizacijas, susitarimus ir institucijas (8 skyrius) ir po to siekti JT ST sankcijos. Galima teigti, kad tai ir yra
Kosovo atvejis: tokia regionin organizacija buvo NATO. Toks vekimas geresnis tuo, kad regionins organizacijos veikia
efektyviau, o GA priima tik rekomendacijas. 2 str. 4 d. turi bti suprantama kit Chartijos nuostat ribose. Likutin atsakomyb
tenka valstybms narms ir jos renkasi, kaip elgtis. Tam tikrais iimtiniais atvejais humanitarin intervencija gali bti teista, jei:
a) inaudotos visos taikios priemons; b) inaudotos visos priemons per ST (reikia gerbti ST); c) tai paskutin priemon JT
tikslams gyvendinti. Vis dlto ST turi pagrindin atsakomyb, todl tai gali matyti erdv piktnaudiavimams, nes galingesns
valstybs turs pagund panaudoti jg prie maesnes prisidengdamos humanitarine intervencija. 1949 m. TTT Corfu ssiaurio
byloje suabsoliutino valstybs suverenitet, teigdamas, kad: kokie bebt trkumai, tarptautinje bendrijoje, intervencija
nepateisinama, nes praeityje sukl daug piktnaudiavim. Taiau tai jau senas sprendimas, be to, bylos aplinkybs, su kuriomis
susiduriama dabar, pvz., Kosovas, yra visai kitokio ir ius cogens normos tada dar nebuvo taip tvirtintos. Tarptautins teiss
komisija savo darbuose kartais atmesdavo TTT sprendim reikm. Pvz., Notebomo byla tik specialus atvejis. Afrikos sjungos
chartija numato princip, kad galima kitis, jei yra humanitarin kriz, o sprendim galima priimti bals dauguma. TTT teisjos
Higgins nuomone, argumentas dl piktnaudiavimo nra teisinis ir yra dirbtinis. 1986 m. Nikaragvos byloje nustatyta, jog
savigyna buvo piktnaudiauta, taiau niekas nekalba, kad savigyn laikyti neteista. Taigi ir jgos panaudojimas humanitariniais
tikslais ne visada yra neteistas. is klausimas vis dar ilieka diskusinis ir kiekvienu atveju reikia remtis konkreios bylos
aplinkybmis.
12. JT ST galiojimai utikrinant tarptautin taik ir saugum (numanomi galiojimai, j santykis su GA ir jos
galiojimais).
JT Chartijos 24 str.: valstybs JT nars patiki ST pagrindin atsakomyb u tarptautins taikos ir saugumo palaikym ir
vykdydama ias pareigas ji veikia vis valstybi nari vardu. Tarptautins taikos ir saugumo palaikymo srityje ST galias ir
funkcijas galima skirstyti dvi pagrindines ST veiklos sritis: 1) ST galios taikiai sprendiant tarptautinius ginus: -prireikus ST
gali reikalauti besitsianio gino ali sprsti j taikiomis priemonmis; -bet kurioje besitsianio gino stadijoje ST gali
rekomenduoti reikiam sureguliavimo procedr ar metodus, atsivelgdama pasirinkt procedr (paprastai TTT); -jeigu toks
ginas neisprendiamas mintomis taikiomis priemonmis, jis perduodamas ST, tada ST sprendia dl reikiamos priemons ar
metod, kokie jai atrodo tinkami; -ST gali tirti kiekvien gin, kuris gali atrodyti keliantis grsm taikai ir saugumui; -ST gali
gino ali praymu teikti rekomendacijas, kad ginas bt taikiai isprstas. Reguliuodama ginus ST gali naudoti ger
paslaug, tarpininkavimo, fakt tyrimo, stebjimo misij mechanizmus ar galioti GS. 2) ST galios imtis veiksm grsms taikai,
taikos paeidimo ar agresijos atveju: -nustato grsms taikai, taikos paeidimo ar agresijos akto buvimo fakt ir teikia
rekomendacijas ar sprendia, koki priemoni reikia imtis tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti. Be nurodyt JT Chartijoje, ST
gali imtis ir taikos palaikymo operacij: jgos naudojimas 6 su puse skyriaus esme taikos palaikymo operacijos, kurias
sankcionuoja ST, nors niekur tas nenumatyta. Slygos, kad bt galima vesti pajgas: -abiej konflikto ali sutikimas; -pajg
nealikumas. Tikslai: -atskirti konfliktuojanias alis; -sudaryti slygas taikai tvirtinti. J mandatas sudaromas pagal ST
rezoliucijas. Grsms taikai atveju ST taip pat gali imtis kit veiksm, kurie nra tiesiogiai nurodyti JT Chartijoje (pvz., veiksmai
sureguliuoti kriz Somalyje). Pastaruoju metu laikoma, kad karo ir ginkluot konflikt nebuvimas savaime neutikrina
tarptautins taikos ir saugumo. Nekariniai nestabilumo altiniai ekonomikos, socialinje, humanitarinje ir ekologijos srityse tapo
grsme taikai ir saugumui. ST veiksm toki situacij atvilgiu teistum patvirtino ir TTT konsultacinje ivadoje dl
Namibijos, kurioje konstatuota, kad ST galios pagal Chartijos 24 str. nra apribotos tik VI-VIII ir XII skyriais, riboja tik JT tikslai
ir principai. Tai patvirtina ir dviej ST tarptautini tribunol nusikaltimams monikumui ir humanitarinei teisei buvusioje
Jugoslavijoje ir Ruandoje asmenims bausti steigimas. Tokia ST gali pltra pateisinama pagal numanom gali doktrin. ST
galios pltojamos pagrindiant ir interpretuojant jas pagal ST atliekamas funkcijas - pagal JT Chartijos 44 str. TTT pasak, jog ST
kompetencija neapsiriboja 44 str., ji gali imtis vis pagrindini veiksm, kuri jai reikia gyvendinti savo pagrindin funkcij ir
vieninteliai JT ST apribojimai yra JT tikslai; -siekdama ukirsti keli situacijos pablogjimui ST gali pareikalauti vykdyti
laikinsias priemones, kurias laiko btinomis; -ST sprendia, koki prievartos priemoni, nesusijusi su ginkluotos jgos
panaudojimu, imtis savo sprendim vykdymui ir gali pareikalauti, kad jas vykdyt JTO nariai; -jei pastarj nepakanka, ST gali
imtis btin karini prievartos priemoni taikai ir saugumui palaikyti. Stengiamasi inaudoti regionines priemones pirmiausiai.
Kartu regionins organizacijos informuoja ST, koki priemoni jos msi. 1990 m. Irako ir Kuveito konfliktas. Pradioje ST
msi galiojim pagal 39 str. (nustat taikos paeidimo akt, teik rekomendacijas, pareikalavo laikinj priemoni), tada pagal
41 str. (ST nusprend, koki nekarini priemoni bt galima imtis) tada pagal 42 str. ST sankcionavo karines priemones (kit
priemoni nepakanka arba akivaizdu, kad gali nepakakti). Tai vienas i nedaugelio atvej, kai ST veik taip nuosekliai. ST jau
sankcionavusi jgos panaudojim pagal 41 str. pasinaudoja 48 str. bei 8 skyriumi ir galioja tam tikras valstybes arba regionines
institucijas gyvendinti tas ginkluotas operacijas. Problemos sankcionuojant jgos nenaudojim: ST sankcija post factum kada
ginkluot veiksm imamasi be iankstins ST sankcijos, o po to sankcionuojama. Chartija klausim neatsako, o praktikoje tai
priklauso nuo daugumos valstybi poirio. Teistumo problema visada ilieka. Pvz., ECOWAS intervencija Sier Leon ir
Liberij, 1999 m. NATO karin operacija prie Jugoslavij vienas i argument, teisinant ios operacijos teistum ST
sankcija post factum buvo Rumubuje taiko planas (albanai pasira, jugoslavai ne). Iniciatyvos msi NATO, baigsi 1999 kovo
mn, 1999 06 11 JT ST pasveikino Jugoslavijos pajg atsitraukim: toks aktas tai pritarimas post factum, kai buvo bandoma
smerkti, prie balsavo tik Rusija, Kinija ir Namibija (3 i 15). Pvz., 2003 JAV ir UK vadovaujama karin operacija prie Irak ir
Irako laisv. 2003 05 28 JT ST rezoliucija Nr. 1483 , ST rezoliucija Nr. 1511 ia rezoliucija buvo sankcionuota imtis vis
priemoni saugumui Irake utikrinti. 05 22 nors situacija Irake lieka grsminga, bet ji akivaizdiai pagerja. JT skatina visas JT
nares prisidti prie taikos palaikymo Irake. JT ST yra politin, o ne teisin institucija, todl rezoliucijos gaunasi gana
prietaringos, pvz., 2002 11 08 rezoliucija Irako klausimu dl nusiginklavimo ir pasekmi jos skirtingas aikinimas prived
prie to, kad skirtingai interpretuojamas Irako saugumas ir laisv. Joje sakoma, kad Irakas paeid daugiau nei 10 JT ST
rezoliucij ir tokia situacija sukelia grsm tarptautinei taikai ir saugumui. Pagal t rezoliucij bet koks Irako
nebendradarbiavimas su ginkl inspektoriais ir ios rezoliucijos nesilaikymas, bus pripaintas tolesniu Irako sipareigojim
paeidimu (material breach) ir bet kokio tolesnio nesilaikymo atveju, Irako laukia sunkios pasekms. ia rezoliucija Irakui
suteikiamas paskutinis ansas tai ar dar reikjo kart surinkti ST ir suteikti tada jau Irakui dar vien ans. Pasakyta, kad
valstybs nars jau yra galiotos imtis vis saugumo priemoni Irake. Rezoliucija pagal 7 skyri. Taigi, galimas ir aikinimas, kad
sankcija kaip ir buvo suteikta. Valstybs, kurios dalyvavo, teig, kad sankcija jau buvo, o kita rezoliucija bt buvusi politikai
pageidautina, bet teisikai nebtina. Todl negalima teigti, kad JAV msi veiksm prie Irak neturdama ST rezoliucijos. ST ir
GA galiojim atribojimas: pagal 24 str. ST yra patikta pagrindin atsakomyb u taikos ir saugumo palaikym, taiau
pagrindin atsakomyb nereikia iimtins atsakomybs. GA yra galiota apskritai svarstyti bet kokius klausimus, kurie yra susij
su JT kompetencija. Taiau yra nustatytas vienas atribojimas Chartijos 12 str. nurodyta, kad ST vykdant ioje Chartijoje
numatytas funkcijas, susijusias su kokiu nors ginu ar institucija, GA neteikia rekomendacijos, jeigu ST to neprao. Taigi matosi
GA kompetencijos apribojimas ST naudai. 1950 11 03 JT GA prim rezoliucij Nr. 377 A Uniting for Peace Resolution
(Vienybs taikos labui). Buvo pagrsta koncepcija, kad ST kompetencija yra pagrindin, bet ne iimtin. GA turt veikti tada, kai
dl nuolatini nari vienybs stokos, ST negali vykdyti savo funkcij; gali bti suaukta specialioji nepaprastoji GA sesija (per 24
h). Ji gali bti suaukta ir eilins sesijos metu. GA gali rekomenduoti visas priemones, kuri reikia tarptautinei taikai atkurti ir
palaikyti. GA rekomendacinio pobdio, o ST privalomo pobdio sprendimus priima iuo atvilgiu (GA privalomus
administraciniais klausimais). Btinos priemons ir ginkluotos jgos panaudojimas. 2004 08 09 Dl sienos statybos Palestinoje
ST negali svarstyti, jei netraukta darbotvark arba vienas i nari vetuoja rezoliucij. Be to, GA nra saistoma t priemoni,
kuri msi ST, svarbu tik tai, kad ST nesugebjo priimti sprendimo. GA gali remtis ir imtis ir kit priemoni. Dl sienos ST
nesvarst, ar reikia kreiptis TTT, o GA svarst ir kreipsi TTT. Ar ST laikoma veiksnia, kai ji klausimo dar nesvarst, bet i
anksto aiku, kad vienas narys vetuos priimt sprendim, nes valstybs jau yra tai pareikusios. is klausimas dar neatsakytas,
bet, pvz., 1999 m. Kosovo klausimu ST nebalsavo, o GA msi veiksm (?)
13. LR nepriklausomybs atkrimo tarptautiniai teisiniai pagrindai.
Tai i esms trys teisiniai pagrindai: 1) principas ex injuria non oritur jus; 2) iplaukiantys i io principo valstybs tstinumas ir
identitetas ir 3) taut laisvo apsisprendimo teis. LR okupacija ir aneksija laikytina tarptautiniu nusikaltimu, nes buvo paeistos
imperatyvines tarptautins teiss normos, todl SSRS kaip agresor negijo joki suvereni teis Lietuvos teritorij remiantis
principu, jog i neteist veiksm teis neatsiranda. Okupacijos metu atsiradusi vyriausyb buvo marionetin, todl Lietuvos
SSR, kaip marionetini organ sukurtas darinys, buvo marionetin valstyb, nes jos egzistavimo prieastis buvo kitos valstybs
valia, t.y. SSRS agresija ir okupacija. Marionetins valstybs ir vyriausybs, bdamos okupanto organais, neturi okupuotoje
teritorijoje daugiau teisi nei pats okupantas, o j veiksmai laikomi okupanto veiksmais, todl Lietuvos SSR negijo suvereniteto
LR teritorijai. Viena i pagrindini valstybs tstinumo taisykli yra ta, kad valstybs ilaiko savo teises ir sipareigojimus,
nepaisant okupacijos, tik jos veiksnumas yra suvarytas (ilik valstybs organai usienio diplomatins atstovybs). LR
tstinum galima nagrinti per valstybs tstinumo konstrukcij, kur svarbs: a) paios valstybs valia ilikti ir b)tarptautinis
tstinumo pripainimas. Valia ilikti buvo Lietuvos piliei ireikta jau 1949m. vasario 16 deklaracija dl nepriklausomybs
atkrimo ir daugelis kit fakt. Taip pat tarptautin bendrija nepripaino Lietuvos aneksijos (dauguma Vakar valstybi). Lietuva
niekada nebuvo SSRS sudtin dalis, todl jai ir neturjo bti taikoma istojimo i SSRS procedra. Valstyb turi teist teis
realizuoti savo teises, todl 1990 kovo 11 aktas buvo vienaalis ir to pakako, nes SSRS neturjo LR joki teisi. Tai pagrindinis
aktas atkuriant LR nepriklausomyb. Nebuvo jokio pereinamojo laikotarpio. Valstybs atkrimas remiantis tstinumu leidia
daryti ivad apie LR identitet: Lietuva nebuvo nauja valstyb, ji buvo ta pati, kuri susikr 1918 vasario 16 aktu. Identiteto
demonstravimas buvo ir aktas dl 1938m. Konstitucijos (iskyrus kelet nuostat) veikimo atstatymo. Primus nauj
Konstitucij, pirmosios galiojimas sustabdytas. LR identitetas buvo tam tikra prasme modifikuotas. Vidin modifikacija:
konstitucins santvarkos pakeitimas, nes senoji Konstitucija neatitiko demokratijos koncepcijos, todl buvo pertvarkyta. vyko
laisvi rinkimai, kuriuose tautos valia buvo suteiktas mandatas atkurti LR nepriklausomyb. Iorin modifikacija: tam tikr
tarptautini sutari ir sipareigojim pasikeitimas. LR sipareigojo laikytis ir t norm, kuri krime nedalyvavo. Sutartys buvo
perirtos ir kai kurios i j atnaujintos, o kitos nutrauktos. Kartais dar kaip LR nepriklausomybs atkrimo pagrindas
nurodomas laisvo taut apsisprendimo principas, taiau jis nra pagrindas tikrja to odio prasme, nes paprastai is principas
taikomas susikuriant naujoms valstybms. Taiau is principas gali bti traktuojamas kaip subsidiarus pagrindas, nes
nepriklausomybs atkrimas tautos apsisprendimo teiss realizavimas (1990 02 09 plebiscitas, 1990 02 24 rinkimai).
14. Taut laisvo apsisprendimo teis. ios teiss subjektai, pobdis (jus cogens) ir turinys. Taut laisvas apsisprendimas ir
valstybs teritorijos vientisumo principo santykis (Palestinos, Sacharos bylos).
Taut laisvo apsisprendimo teiss principas vienas pagrindini iuolaikins TT princip. Jo norm galima rasti 1960 m.
Deklaracijoje dl nepriklausomybs suteikimo kolonij alims ir tautoms, 1970 m. Deklaracijoje dl TT princip, TPPTP,
TSEKTP ir kt. Taut apsisprendimo teis yra kolektyvin teis, t.y. vientis nacionalini grupi (taut) teis savarankikai
pasirinkti politins organizacijos ir savo ryi su kitomis grupmis form, taip pat savo ekonominio, socialinio ir kultrinio
vystymosi keli. Apsisprendimo teis turi visos tautos. i teis pripastama jus cogens norma. Bandyta apibrti tautos svoka
(UNESCO) tai moni bendrija, kuri turi bendr istorin praeit, bendr etnin ir rasin kilm, religin ar ideologin bendrum,
bendr kalb, kultrines tradicijas, yra teritorinis ryys, bendras ekonominis gyvenimas ir sistema. Tauta turi turt objektyvj ir
subjektyvj poymius. Objektyvusis: tai, kad egzistuoja moni bendrija, kuri savo poymiais skiriasi nuo kit moni bendrij
bendra istorija, kalba, ekonominis pagrindas, religija, etnin kilm. Nebtinai turi bti visi kriterijai. Subjektyvusis: moni
bendrijos savimon tokia bendrija pati save supranta, kaip atskir taut. Taut apsisprendimo laisvs turinys tauta savo laisv
gali realizuoti dviem formomis: a)ekonomins, socialins, kultrins raidos pasirinkimas; b)politinio statuso pasirinkimas. Gali:
-sukurti suvereni ir nepriklausom valstyb; -apsijungti su nepriklausoma valstybe; -pasirinkti kit politin status (pvz.,
asociacija, Puerto Rikas). TTT 1995m. sprendime Ryt Timoro byloje pripaino, kad taut laisvo apsisprendimo principas yra
norma, kurios alys yra visos valstybs (erga omnes). Taip pat konsultacinje ivadoje dl Namibijos TTT nurod, kad valstybs
privalo pripainti okupuotos ar kolonizuotos tautos apsisprendimo teis, nepripainti okupacijos ar kolonizacijos teistumo ir
neremti okupanto. Taip su iuo principu susijusios konsultacins ivados dl Vakar Sacharos ir Palestinos (draudiamas
iankstinis teritorijos de facto aneksavimas). Taut apsisprendimas ir valstybi teritorijos vientisumo principas: turi bti
atsivelgta abu principus ir nagrinjama kiekvienos konkreios situacijos kontekste. Priklauso nuo tautos statuso. Su kolonijom
viskas aiku, nes jos turi kit status nuo valstybs, kuri j valdo. Kolonija nra valstybs sudtin dalis ir jai turi bti sudaryta
teis apsisprsti. iandien kolonij nebra. Bet ne visos tautos yra kolonijos. Teorikai j atsiskyrimas nepaeidia valstybs
teritorijos vientisumo. Taiau taut apsisprendimo teis negali bti aikinama tokiu bdu, kuris skatint ar leist tokius veiksmus,
kuriais bt visikai ar i dalies skaidomas suverenios valstybs teritorinis vientisumas ar politin vienyb, taiau ne bet kokios
valstybs, o tokios, kuri pati veikia laikydamasi taut apsisprendimo laisvs ir lygiateisikumo principo ir turi Vyriausyb, kuri
atstovauja visus jos gyventojus ir tautas. Remiantis tuo, tautos apsisprendimas skirstomas : vidin tautos apsisprendimas bti
kitos valstybs viduje ir pltoti visas savo teises/raid. Jei yra vidinis, negali reikalauti iorinio apsisprendimo teiss. Jei vidinis
nemanomas, tada galimas iorinis atsiskyrimas. Taut apsisprendimo laisvs principo nereikia tapatinti su tautini maum
teise, kuri yra individuali.
15. Taikaus gin sprendimo priemons, j rys, bendra charakterstika (TTT, Nuolatinis arbitrao teismas).
Tarptautini gin taikaus sprendimo principas tai paprotin norma, kuri iplaukia i reikalavimo nenaudoti jgos. JT Chartija,
Briano Kelloggo paktas - > valstybi pareiga sprsti visus ginus tik taikiomis priemonmis. Ginas tokia situacija, kai vienas
TT subjektas pateikia bet kokio pobdio pretenzij, reikalavim kitai valstybei, o pastaroji valstyb netenkina tokio reikalavimo
arba patenkina tik i dalies. Ginytina situacija kai nra aikaus reikalavimo. Gin rys: -pagal tak tarptautinei taikai ir
saugumui: keliantys grsm; nekeliantys grsms; -pagal dalyk: teisiniai; ekonominiai; politiniai. Teisinis ginas (TTT statutas
36 str. 2 d). susideda i 4 element: -dl tarptautins sutarties aikinimo; -dl bet kurio kito TT klausimo, susijusio su bet kuria TT
norma, jos aikinimu ir taikymu; -dl bet kurio fakto, kuris jeigu bt nustatytas, bt laikomas tarptautinio sipareigojimo
paeidimu; -dl atsakomybs u tarptautinio sipareigojimo paeidim dydio ir pobdio - > kaip atsakomyb turi bti
realizuota; atsipraymas, kompensacija, restitucija ir pan. Gin sprendimo priemons: -derybos; -gerosios paslaugos;
-tarpininkavimas; -tyrimas; -sutaikymas; -arbitraas; -teisminis nagrinjimas; -gin sprendimas tarptautinse organizacijose;
-kitokia taiki priemon. Visi bdai yra skirstomi tokias grupes: -derybos; -tarptautin taikinamoji procedra: gerosios paslaugos;
tarpininkavimas; tyrimas; sutaikymas; -teisins gin sprendimo priemons: arbitraas; teisminis nagrinjimas. Be JT Chartijos,
TT princip deklaracijos, iuos principus reglamentuoja: 1907 m. Konvencija dl taikaus tarptautins teis gin sprendimo;
1928 m. Taut Sjungoje buvo pasiraytas bendrinis aktas dl taikaus tarptautini gin sprendimo (Bryano-Kellogo paktas dl
atsisakymo nuo karo). 1949 m. jis buvo atnaujintas Generalins Asambljos, bet nesigaliojo. 1992 m. Europos Saugumo ir
Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Sutaikymo ir arbitrao konvencija, 1958 m. TT Komisija patvirtino Pavyzdines
arbitrao proceso taisykles, 1945 m. TTT statutas. Derybos: tai betarpiki ali kontaktai, kuriais siekiama isprsti konkret
gin. Jos nra reglamentuojamos, pagrstos abiej ali pasitikjimu ir yra geriausia priemon. Jos vyksta konfidencialiai.
Labiausiai tiktina, kad sprendimas bus gyvendintas. Danai derybos yra pirminis etapas, kuriame nusprendiama, kaip alys
sprs gin toliau, t.y. kokia gin sprendimo priemone naudosis. Deryb poris konsultacijos. Glaudesni ali kontaktai,
kuriais siekiama ne tik irykinti egzistuojanius ginus, isprsti juos, bet ir numatyti priemones, kaip gerinti ali santykius. Tai
reguliaraus ali kontakto palaikymo bdas. Tarptautin taikinamoji procedra: visoms 4 priemonms bendra tai, kad jos
taikomos abiej ali sutikimu dalyvaujant treiajai aliai ar jos atstovams. Taikant ias priemones priimti sprendimai yra
rekomendaciniai alys yra laisvos nusprsti, gyvendinti juos ar ne. Panas yra sutaikymas bei gerosios paslaugos ir
tarpininkavimas. Tyrimo ir sutaikymo atveju sudaromos mirios institucijos ginui sprsti (tyrimo komisija, sutaikymo komisija).
Gerj paslaug ir tarpininkavimo atveju, ginas nra institucionalizuojamas. Gerosios paslaugos ir tarpininkavimas. 1907 m.
Hagos konvencija dl taikaus gin sprendimo. Jie yra iimtinai patariamojo pobdio ir nra privalomi. Gerj paslaug atveju,
treiosios alies vaidmuo pasyvesnis ir tik toks, kad padeda umegzti kontaktus tarp gino ali. Ir tuo gerosios paslaugos i
esms baigiasi. Tarpininko vaidmuo aktyvesni ir apima dar ir pastangas suderinti prietaravimus ir pateikti silymus, kaip gin
isprsti. Praktikoje gino sprendimas prasideda nuo gerj paslaug teikimo, kurios perauga tarpininkavim. Logika, kad jei
alis padeda umegzti kontakt, tai ja yra pasitikima ir todl ji gali tarpininkauti. Tyrimas ir sutaikymas. Abiej rezultatai yra
neprivalomi. Skirtumas nuo gerj paslaug ir tarpininkavimo yra tas, kad sudaromos mirios gin sprendimo institucijos. Pvz.,
tyrimo komisija (pagal 45 str. 1907 m. Hagos konvencijos) sudaroma kiekvienai gino aliai paskiriant po 2 tyrjus, o ie
isirenka 5 , kuris bus tyrimo institucijos pirmininkas. Pagal Sutaikymo ir arbitrao konvencij, sutaikymo komisij kiekvienas
alis paskiria po 1 sutaikytoj, o vliau SBO sutaikymo ir arbitrao biuras paskiria dar 3 sutaikytojus. Apskritai, principas tas, kad
alys skiria po lygiai nari, o vliau ie nariai ar speciali institucija paskiria dar treiosios alies piliei, kurie ir vadovauja
tyrimui ar sutaikymui. Paskritai, institucij turi sudaryti nelyginis nari skaiius. Tyrimo ir sutaikymo metu alys iklausomos.
Abi procedros konfidencialios. Sprendimai priimami bals dauguma. Tyrimo komisijos udavinys itirti faktus, t.y. sprsti
gin dl skirtingo fakt vertinimo. Pateikiama tyrimo ivada kaip vieni ar kiti faktai turt bti interpretuojami. Jos pagrindu
alys turi prieiti galutin sprendim. Sutaikymas turi tolesn tiksl. Tai gali bti ir fakt tyrimas, bet jo tikslas yra ir isprsti gin
i esms, kurio alims nepavyko isprsti derybomis. Sutaikymo komisija pateikia ivadas kaip taikiai isprsti gin. Pvz., pagal
SBO konvencij, alys per 30 d. privalo inagrinti pasilym ir praneti, ar ketina j priimti. Teisins priemons: Jos teisins, nes
jomis sprendiami tik teisiniai ginai ir jas sprendia i teisinink sudarytos institucijos. ia priimti sprendimai jau alims yra
privalomi. alys priimdamos tok sprendimo bd sipareigoja traktuoti j kaip privalom ir vykdyti bsim sprendim.
Tarptautinis arbitraas yra panaesnis tyrimo ir sutaikymo komisijas. Arbitraas sudaromas ad hoc. Bet sudaromas pagal t pat
princip kaip tyrimo ir sutaikymo komisijos. Teismin institucija sudaroma i anksto tam tikros ries ginams sprsti. Tai
institucija, turinti nustatytas proceso taisykles. alys netakoja teismo sudties. Procesas vieas, o arbitrao procesas
konfidencialius. Arbitraas: ad hoc arbitraai (visus klausimus alys sprendia paios); instituciniai arbitraai (institucija
sudaryta ali patogumui, t.y. alims nebereikia sprsti dl proceso taisykli, arbitrus reikia pasirinkti jau i anksto nustatyto
srao). Kiekvienam ginui nagrinti institucinio arbitrao pagrindu sudaromas konkretus arbitraas. Jis yra patogus, nes procesas
prasideda daug greiiau. Pvz., 1. Nuolatinis arbitrao teismas (1907 m. Hagos konvencija) pasaulin institucija. sikrs
Hagoje, vadinamasis nuolatinio arbitrao teismo tarptautinis biuras, kuris vykdo arbitrao proces aptarnaujanias funkcijas:
tvarko ratvedyb; sudaro arbitr sraus; teikia praneimus gino alims; atlieka kitas administracines funkcijas. Tarptautin
biur priiri nuolatin administracin taryba, kuri skiria biuro vadov. Ji sudaryta i Hagoje akredituot valstybi konvencijos
dalyvi diplomatini atstov ir Nyderland usienio reikal ministras, kuris vadovauja tarybai. Kiekviena i ali turi paskirti ne
daugiau kaip po 4 asmenis, sutinkanius eiti arbitro pareigas, kompetentingus TT klausimais, nepriekaitingos reputacijos
asmenis. I srao alys pasirenka po 2 arbitrus, kurie pasirenka 5 j arbitr, kuris pirmininkauja. Yra dvi proceso stadijos:
raytin; odin. Atliekant raytin bylos nagrinjim ali atstovai perduoda raytinius pareikimus (memorandumus ir
kontrmemorandumus). Prireikus, atsiliepimus juos. odinio proceso metu iklausomi ali atstovai, liudytojai, ekspertai ir t.t.
Sprendimai priimami bals dauguma, sprendimas gino alims privalomas. Supaprastintas procesas sudaromas i 3 arbitr.
Kiekviena i ali po vien skiria, o ie treij. Procesas vyksta tik ratu. 2. SBO Arbitrao teismas (SBO sutaikymo ir arbitrao
komisijos) regionin institucija. alys sra paskiria 1 arbitr ir 1 pavaduotoj. Reikalavimai panas. Skirtumas tas, kad
kilus ginui tarp ali, tai paskirtieji sra arbitrai automatikai eina arbitrao institucij, kurie bus arbitrainio teismo nariai
ex officio, tada biuras i srao papildomai paskiria tok skaii arbitr, kad bt vienu daugiau nei ali paskirt arbitr.
Skirtumas nuo Nuolatinio arbitrao teismo tas, kad alys gali pripainti privalomj arbitrainio teismo jurisdikcij, be specialaus
susitarimo su abipusikumo slyga. Esant ginui tarp ali ir jei abi alys yra padariusios tokius pareikimus, jokio specialaus
susitarimo nereikia ir automatikai sudaromas arbitrainis teismas. Nepaisant to, kad procedra reglamentuota pakankamai,
taiau ji pakankamai patraukli ir dl konfidencialumo. Pvz., nuolatinio arbitrao teismo paslaugomis nesinaudojama jau 6
deimtmeius. SBO arbitrainio teismo paslaugomis irgi nra naudojamasi.
16. TTT kompetencija ir jurisdikcija, jos slygos. it teks patiems pasiskaityt, nes raiau magistrin tokia tema, tai
nesuvedinjau, jei norit, magistrin galiu persist
17. Tarptautins sutarties svoka pagal TVT ir LR teis. Tarptautins sutartys ir tarpinybiniai susitarimai. TS rys.
Tarptautins sutarties apibrim pateikia Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss (1969m.). TS tai ratu tarp valstybi
sudarytas tarptautinis susitarimas, kuriam taikomos tarpteutins teiss normos, tvirtintas viename ar keliuose susijusiuose
dokumentuose, nesvarbu, koks bt to susitarimo pavadidimas. LR tarptautini sutari statymas nustato analogik TS
apibrim. LR TS tarptauins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur Lietuva sudaro su useinio valstybmis
ir tarptautinmis organizacijomis, nesvarbu, koks sutarties pavadinimas ir ar sutart sudaro vienas, du ar keli tarpusavyj susij
dokumentai. Reikia pastebti, kad tarptautiniai susitarimai gali bti sudaromi ir odiu, taiau tokiais atvejais jiems Vienos
konvencija netaikoma. Vis dlto tai nekeiia toki susitarim teisins galios. Jie daniausiai pasiekiami deryb metu ir paprastai
neturi privalomojo pobdio (gentlemens agreements), taiau vykdomi gera valia (bona fides). TS gali turti skirtingus
pavadinimus: sutartis, susitarimas, konvencija, protokolas, kompromisas, memorandumas, pasikeitimas notomis ir pan. Nra
jokios sutari pavadinim gradacijos, taiau galima ivelgti am tikr sistemikum (pvz., JT rmuose danai sudaromos
konvencijos, kompromisu daniausiai ginas perduodamas nagrinti teismui ir pzn. (dl pavadinimo Egjaus jros kontinentinio
elfo byla TTT). TS galima laikyti tik tok susitarim, kuriuo ketinama suskurti arba sukuriami tarptautiniai sipareigojimai. TS
yra tik toks susitarimas, kuriam taikomos tarptautins teiss normos, tai tik tarptautins vieosios teiss sutartys. Privatins teiss
sutartis (kontraktas) negali bti laikoma tarptautine sutartimi. Pagal LR TS tarptautinmis sutartimis nelaikomi tarptautiniai
susitarimai, sudaryti ministerij vardu (taip vadinami tarpinybiniai susitarimai). Tai, kad atskiros ministerijos nuostatai nustato
galimyb sudaryti tarptautinius susitarimus su kit valstybi institucijomis, tai neleidia jai sudaryti sutartis net jos veikloje.
Nesvarbu, koks asmuo sudar tarptautin suart, svarbu, kad jis bt galiotas atstovauti savo valstyv, TO ar kit TT subjekt. TS
gali bti sudaryta i keli dokument. TS gali bti skirstomos: 1) pagal sutarties ali skaii: -dvials, - daugiaals
(universalios, lokalios). 2) pagal objekt: -politins; -eknomins. 3) pagal subjektus: -sudaromos tarp vastybi; -tarp valstybi ir
TO; -tarp TO. Pagal LR Konstitucij LR TS pirmiausiai skirstomos ratifikuojamas ir neretifikuojamas. Svarbu, nes: a) Seimo
ratifikuotinos sutartys negali bti sudarytos nenumatant jose ratifikavimo slygos ar btin konstitucini procedr slygos;
b)Seimo ratifikuotos sutartys yra LR teisins sistemos sudedamoji dalis; c) Seimo ratifikuotos sutarys turi virenyb kolizijos su
statymais atveju; d) jas nutraukti ar sustabdyti j vykdym gali tik Seimas. Galima iskirti EB ir valstybi nari miriuosius
susitarimus (mixed agreements) tai TS, kuri dalyvs yra EB ir j valstybs nars, kaip viena toki sutari alis. Daniausiai
sudaromi tose srityse, kur EB ir valstybs nars turi miri kompetencij. Tokias sutartis numato ir LR TS.
18. TS sudarymas ir stadijos pagal TVT ir LR teis.
Sutartis laikoma sudaryta, kai valstybs galutinai ireik savo vali sipareigoti. Skiriamos tokios stadijos: 1) sutarties teksto
patvirtinimas ir jos teksto autentikumo nustatymas; 2) valstybi sutikimas, kad TS tapt privaloma; 3) tarptautinis praneimas
apie sprendim; 4) sutarties sigaliojimas remiantis jos nuostatais sipareigojani valstybi atvilgiu. Pagal VK tik primos dvi.
galiojimai sudaryti TS: TS sudaryti gali tik galiotas asmuo. Laikoma, kad galiotas, jei pateikia galiojimus arba aiku i
aplinkybi. Nereikalaujama pateikti galiojim i: a) valstybi vadov, vyriausybi vadov, UR ministr visiems su sutarties
sudarymu veiksmams; b) diplomatini atstovybi vadov akreditavusios ir valstybs, kurioje akredituotas, sutarties tekstui
priimti; c) tarptautinje konferencijoje, TO ar tokios TO organe valstybs akredituot atstov sutarties tekstui tokioje
konferencijoje, TO ar TO organe priimti. Pagal LR TS be speciali galiojim visus veiksmus gali atlikti Prezidentas, MP ir
URM. Diplomatins atstovybs vadovas arba galiotas atstovas tarptautinje konferencijoje, TO ar TO organe gali dertis dl
sudarymo ar patvirtinti jos tekst be speciali galiojim atitinkamai su valstybe ar TO, kurioje akredituotas. galiojimus atlikti
visus veiksmus su ratifikuojamom sutartim suteikia Prezidentas Vyriausybs teikimu; su mirij TS sudarymu suteikia MP
Prezidento pritarimu; su neratifikuojamomis ir kurias tvirtina Vyriausyb suteikia MP; kurios sigalioja nuo pasiraymo dienos
suteikia Vyriausyb; kurios sigalioja nuo apsikeitimo diplomatinmis notomis suteikia URM-ja Vyriausybs nutarimu. Stadijos:
1) sutarties teksto patvirtinimas reikia, kad sutarties tekstas yra galutinis ir derybos dl jo arba kitos teksto rengimo procedros
yra baigtos ir paprastai neatnaujinamos. Tekstas priimamas visoms rengusioms valstybms pritarus arba jei tarptautinje
konferencijoje 2/3 dalyvavusi ir balsavusi, jei nenustatyta kitokia tvarka. 2) sutarties teksto autentikumo patvirtinimas
prilygsta sutarties teksto primimui (patvirtinimui) tekstas yra galutinis. Autentifikavimo metu paskelbiama, kad parengtas
tekstas atitinka deryb ketinimus ir laikomas galutiniu. Vlesnis autentikumas po teksto tvirtinimo nustatomas tik tada, kai
tekstas pirmiausiai patvirtinamas balsavimu, o po to pasirao delegacij vadovai. Autentikumas nustatomas a)atlikus sutartyje
nustatyt procedr (?) (ia i VK); b)pasiraius, pasiraius ad referendum (pasiraymas numatant slyg, kad tok pasiraym
vliau patvirtins auktesn nacionalin isntitucija) arba parafavus (inicial paymjimas tekste). 3) sutikimas dl TS
privalomumo. Jis gali bti ireikiamas: a) pasiraant valstyb ireikia sutikim, kad sutartis bt jai privaloma. Supaprastinta
procedra, kai nereikalaujama aukiausi valstybs organ pritarimo. Prisijungiant sutartis nepasiraoma. Naudojama, kai tai
numato pati TS, valstybs susitar deryb metu arba tai matyti i agliojim ar pareikta deryb metu; b) pasikeiiant sutart
sudarabiais dokumentais kai numatyta iuose dokumetuose arba kitu bdu; c) ratifikuojant tai priemon parlamentui
dalyvauti vyriausybs usienio politikoje. Naudojama, kai nurodyta sutartyje, derybose susitarta, pasirayta su ratifikavimo
slyga, arba tokia slyga aiki i gaiojim ar ireikta deryb metu. Ratifikavimas turi konstitucin (nacionalins teiss normos
nustato bd) ir tarptautin aspektus (pasikeitimas ratifikaciniai ratais dvialse TS, rat deponavimas depozitarui daugiaalse).
LR ratifikavim nustato Konstitucija, TS ir Seimo statutas. Tokias TS ratifikuoja Seimas Prezidento teikimu. Ratifikuojamos LR
sutartys dl sien pakeitimo, politins ir gynybins TS, dl atsisakymo panaudoti jg ir taikos sutartis, dl LR ginkluotj pajg
buvimo ir statuso usienyje, dl dalyvavimo universaliose ir regioninse organizacijose, daugiaales ir ilgalaikes ekonomines, dl
imtins ekonomins zonos ir kontinentinio elfo delimitavimo, dl usienio kariuomens vienet buvimo ir statuso LR, TS,
nustatanias kitokias teiss normas negu LR statymai; d) priimant ar patvirtinant analogika ratifikavimui. Procedr skirtumai
nustatomi pagal pai valstybi teis. LR tvirtina Vyriausyb. Netaikoma Prezidento pasiraytoms sutartims. TS primimo LR
statymai kol kas nenumato; e) prisijungiant tai aktas, kuriuo nepasiraiusi sutarties valstybs ireikia savo sutikim dl jos
privalomumo. Galima prisijungti, kai tai numato pati TS arba valstybs tai numat deryb metu ar vliau nutar visos sutarties
alys; f) pasikeitimas ratifikaciniai, primimo, tvirtinimo ar prisijungimo ratais arba j deponavimas laikomas sutikimu, jei
kitaip nenumato pati TS. Sutartyje gali bti numatyta j taikyti laikinai. Toks taikymas reikia, kad valstyb gali bet kada tokio
taikymo atsisakyti, jei to nedraudia pati sutartis ar valstybs nesusitar kitaip. Jei numatytas vlesnis ratifikavimas, valstyb turi
susilaikyti nuo veiksm, kuriais gali bti paeistas sutarties objektas ir tikslai.
19. TS galiojimas laike, erdvje ir t.t. Negaliojani sutari rys.
Sutarties galiojimas suprantamas kaip sutarties teisini pasekmi (t.y. ali teisi ir sipareigojim) sukurimas. Akto galiojimo
slygos yra: tinkamas subjektas (veiksnus arba kompetentingas); teistas akto objektas; laisva subjekto valia. TS galiojimo
slygos: a) galjimas sudaryi TS; b)ali sutikimas; c)sutari teistumas; d)reikalavimai sutari registravimui ir skelbimui.
Reikia skirti galiojim nuo veikimo. Galiojimas reikia, kad sutartis sigaliojo ir karut sukl savo alims teises ir pareigas.
Veikimas yra sutarties funkcionavimas, t.y. naudojimasis sutarties sukurtomis teismis ir jos nustatyt sipareigojim vykdymas.
TS paprastai galioja visoje teritorijoje, kokia suprantama pagal TT. TS netaikoma veiksmams, kurie buvo atlikti prie jai
sigaliojant, nebent pati sutartis numato kitaip. Sutarties galiojimas gali bti pratstas: specialiu susitarimu; pratsimas
numanomas. TS galiojimas gali bti atnaujintas, kai jis baigiasi sujus terminui ar atsiradus priastims, sustabdanioms jos
galiojim. Vienos konvencija dl TS teiss numato sutarties negaliojimo pagrindus (jie vieninteliai). Iskiriamas absoliutus ir
santykinis TS negaliojimas. Absoliutus TS negaliojimas tai TS negaliojimas ab initio (nuo pat pradi) ir reikia, sutartis yra
negaliojanti ir niekin. Atvejai: a) prievartos panaudojimas prie valstyb. TS yra niekin, jei buvo sudaryta grasinant jga ar j
vartojant, taip paeidiant JT Chartijoje tvirtintus TT principus. Nemini politinio ar ekonominio spaudimo. Prietaravimas
nustatomas konkrei atveju. Kartais gali apimti; b) sutarties prietaravimas jus cogens normai. Sutartis yra niekin, jei
prietarauja imperatyvau pobdio bendrosios TT normoms; c) prievartos ar grasinim panaudojimas valstybs vadovui.
Slyginis TS negaliojimas reikia, valstyb gali ginyti savo sutikim dl TS privalomumo jai. Pagrindai: a) vidaus teiss
norm nesilaikymas. Neleidiama remtis vidaus teise norint uginyti valstybs sutikim dl TS privalomumo, iskyrus,
ypatingos reikms vidaus teiss nuostatos paeidim. Paeidimas turi bti akivaizdus (pvz., jei paeidiant Konstitucij bt
sudaryta sutartis d prisijungimo prie postsovietini sjung); b) valstybs atstovo galiojim apribojim nepaisymas. Galima
nuginyti TS, bet alims turi bti inomi tokie atstovo galiojim apribojimai prie sudarym; c) klaida. Ja galima remtis, jei
klaida susijusi su faktu ar situacija, kuriuos ta valstyb man egzistuojant sutarties sudarymo metu ir dl kuri i esms ji sutiko
sutart laikyti pareigojania. Netaikoma, jei pati valstyb prisidjo prie klaidos. Klasikinis pavyzdys, berniukai ir mergaits,
Preah Vihear ventyklos byla, kurioje TTT padar ivad, kad negali bti leidiama pasiteisinti klaida, kaip sutikimo
netinkamumo argumentu, jei alis besiremianti juo, savo elgesiu prisidjo prie klaidos ar galjo jos ivengti arba jeigu buvo
tokios aplinkybs, kurios turjo atkreipti ios alies dmes galim klaid. Pagrindin klaidos svarba ta, kad ji gali paveikti
duoto sutikimo tikrum; d) apgaul tie atvejai, kai valstyb dl kitos derybose dalyvaujanios valstybs apgaulingo elgesio
buvo tikinta sudaryti sutart; e) valstybs atstovo papirkimas jei sutikimas laikyti sutart pareigojania igautas tesiogiai ar
netiesiogiai paperkant, gali ginyti tok sutikim. Negaliojani TS nuostatos neturi teisins galios. Jei remiantis tokia TS buvo
atlikti kakokie veiksmai, galima reikalauti restitucijos. Jei veiksmai atlikti gera valia, jie lieka teisti. Jei TS negalioja dl
prietaravimo jus cogens. alys turi paalinti visas pasekmes veiksm, atlikt pagal toki TS ir sutvarkyti savo santykius pagal
jus cogens reikalavimus. Jei TS nustoja galioti atsiradus naujai jus cogens, alys atleidiamos nuo sipareigojim pagal toki TS.
Negalioja nukentjusios valstybs sutikimas dl imperatyvios normos paeidimo jos atvilgiu.

20. TS veikimas, veikimo nutraukimo/sustabdymo pagrindai.


Veikimas yra sutarties funkcionavimas, t.y. naudojimasis sutarties sukurtomis teismis ir jos nustatyt sipareigojim vykdymas.
Bendra taisykl pacta sunt servanda, taiau sutai teis numato galimybes sustabdyti sutarties veikim, i jos pasitraukti, j
denonsuoti ar anliuoti tai yra, nutraukti arba susatbdyti sutarties veikim. Sutarties nutraukimas arba pasitraukimas i jos ali
sutikimu: leidiama, jei tai numatyta paioje TS arba sutiko visos tos sutarties alys. Tai termino pasibaigimas, denonsavimas
arba ali susitarimas nutraukti sutarties veikim. TS taip pat galima sustabdyti, kai tai numatyta joje ar visos alys sutinka.
Daugiaals sutarties sustarties alys gali sustabdyti TS vykdym apie tai spjusios kitas, jei tai numato pati sutartis arba jeigu
jinai to nedraudia (leidiama, jei sustabdymas nekliudo kitoms alims naudotis savo teismis ir vykdyti sipareigojimus ir tai
suderinama su sutarties objektu bei tikslais. Sutartis nustoja veikti, jei alys sudaro nauj sutart tuo paiu klausimu. ali
skaiiaus sumajimas savaime nenutraukia sutarties. Sutarties denonsavimas ar pasitraukimas i jos leidiamas, jei tai numato
pati sutartis. Vienaalis sutarties nutraukimas/atsisakymas paeidia pacta sunt servanda princip ir yra neteistas. Nustatyta
numanoma sutarties denonsavimo ar ijimo i jos slyga, kai nustatyta, kad alys ketino tai leisti arba tai leidia sutarties
pobdis. Negalioja sien nustatymo sutartims, bet galioja politini ir karini sjung sutartims. Nustatomas 12 mn. praneimo
apie denonsavim terminas, kad alys galt klausim sprsti derybomis. Esminis sutarties paeidimas. Tai ne bet koks
paeidimas. TTT Gabikovo Nagymaros Project byloje nurod, kad tik esminis paios sutarties paeidimas, padarytas valstybs,
ios sutarties alies, leidia kitai aliai remtis tokiu paeidimu kaip pagrindu sutariai nutraukti. Kitos sutarties norm ar
bendrosios TT norm paeidimas gali pateisinti tik tam tikras kitokias priemones, tarp j ir atsakomsias, taiau nesudaro
pagrindo nutarukti sutart pagal TS teis. Esminiu sutarties paeidimu (material breach) laikoma: Konvencija nesankcionuotas
atsisakymas vykdyti sutart arba sutarties normos, turinios esmin reikm sutarties objekto gyvendinimui ar tikslo pasiekimui,
paeidimas. Nustatomas kiekvienu konkreiu atveju. Paeidimas pats savaime nenutraukia sutarties. Nukentjusioji alis gali
reikalauti savo teisi gynybos priemoni. Pati sutartis gali numatyti jos paeidimo pasekmes. Pagal VK esminis dvials sutarties
paeidimas suteikia kitai jos aliai remtis paeidimu tam, kad ji galt nutraukti sutart arba sustabdyti jos veikim visikai arba i
dalies. Daugiaals paeidimo atveju kitos gali nutraukti su paeidja. Draudiama nutraukti ar sustabdyti humanitarinio
pobdio TS. Negaljimas vykdyti sutart gali bti pagrindas j nutraukti, jei sutart pasidar nemonoma vykdyti dl to, kad
dingo arba buvo sunaikintas objektas, btinas tai TS vykdyti. Negalima remtis, jei tai vyko dl paios valstybs kalts. Esminis
aplinkybi pasikeitimas. Vertinama kaip iimtin situacija. TTT Kompetencijos vejybos zon klausimu (1973m.) byloje
konstatavo, kad pasikeitimas turi sukelti radikal reikiam vykdyti sipareigojim pasikeitim. Jis turi apsunkinti sipareigojimus
taip, kad jie bt vykdomi visikai kitaip nei anksiau. Esminis aplinkybi pasikeitimas turi bti nenumatytas. Juo galima remtis
tik tada, kai tai buvo esmin slyga sudaryti sutart, o i aplinkybi pasikeitimas i esms keiia sipareigojim turin. TT
nepripasta sutari vykdymo senaties. Diplomatini ar konsulini santyki nutraukimas neturi takos sutarties sukurtiems
teisiniams santykiams, iskyrus atvejus, kai pats diplomatini ar konsulini santyki egzistavimas yra btina sutarties taikymo
slyga. Tarptautinis ginkluotas konfliktas. VK nereguliuoja. Sutartys, skirtos taikyti ginkluoto konflikto metu kaip tik pradeda
veikti (enevos konvencijos dl karo auk apsaugos ir pan.). Kitos daugiaals sustabdomos, bet gali toliau veikti su
nekonfliktuojaniom alim. Dviaals prasidjus karui nutrksta. Sienos sutari karas negali nutraukti. Sutarties nutraukimas
atleidia alis nuo sutartini sipareigojim, bet neturi takos teisms ir situacijoms, kurios susidar pagal sutart iki jos
nutarukimo. Sustabdymas turi analogikas pasekmes, tik jos laikinos.
21. TO svoka ir poymiai (TTK suformuluoti). Skirtumai nuo kit panai darini (tarptautins konferencijos, dvials
institucijos). TO galiojim doktrinos iliustruojant bylomis.
Tarptautinmis organizacijomis paprastai vadinami nuolatiniai tarpvyriausybinio ir nevyriausybinio pobdio junginiai, steigti
tarptautiniu susitarimu tam, kad padt sprsti tarptautines problemas, nurodytas j steigiamuosiuose dokumentuose, taip pat
visapusikai pltot tarptautin bendradarbiavim. Tarptautini organizacij svoka apima dvejopas organizacijas
tarpvyriausybines ir nevyriausybines. Tarptautins tarpvyriausybins organizacijos turi kur kas didesn reikm nei
nevyriausybins, nes tik valstybi vyriausybs gali veiksmingai sprsti pasaulinio masto problemas ir tik tarptautini
tarpvyriausybini organizacij steigim ir veikl reguliuoja tarptautin teis, nes tik jos kuriamos valstybi susitarimu, valstybs
dalyvauja i organizacij veikloje ir priima sprendimus. Todl tarptautins teiss subjektai yra tik tarptautins nevyriausybins
organizacijos. TO (tarpt. tarpv. org.) tai valstybi susivienijimas, steigtas tarptautine sutartimi tam tikriems tikslams
siekti, turintis nuolatini institucij sistem, tarptautins teiss subjekto status, sukurtas ir veikiantis pagal tarptautin
teis. I apibrimo iplaukia pagrindiniai TO poymiai: 1) sutartinis TO pagrindas is poymis reikia, kad tarptautins
organizacijos steigiamasis aktas (statai) yra tarptautin sutartis. Tai ypatinga tarptautin sutartis, nes ji ne tik tvirtina ali
(valstybi) teises ir sipareigojimus (tai yra kiekvienoje tarptautinje sutartyje), bet ir sukuria tarptautin organizacij,
apibrdamas jos kompetencij, struktr, veiklos taisykles, teisin jos nari ir personalo padt ir t.t. Valstybi susitarimai dl
tarptautins organizacijos steigimo kartais sudaromi ne ratu, o kokia nors kita forma ali atstovai susirink tarptautinje
konferencijoje, gali nusprsti steigti tarptautin organizacij, nesudarydami formalios sutarties. Tarptautinje praktikoje yra
atvej, kai tarptautin organizacija steigiama ne tarptautine tarpvalstybine sutartimi; tada tarptautins tarpvyriausybins
organizacijos statuso pripainimas bna aikus i kit aplinkybi, pvz., tarptautin organizacija gali bti steigiama remiantis kitos
tarptautins organizacijos rezoliucija ar keli organizacij susitarimu (JT prekybos ir pltros konferencija UNCTAD, JT aplinkos
programa UNEP, UNIDO). Tarptautins organizacijos steigimas tarptautine sutartimi laikomas pagrindiniu kriterijumi, skirianiu
tarpvyriausybines organizacijas nuo nevyriausybini; 2) organizacijos nariai yra valstybs tarptautini organizacij nars yra
suverenios valstybs, paprastai ne maiau nei trys. is poymis taip pat skiria tarpvyriausybines organizacijas nuo
nevyriausybini, kuri nariais gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys, visuomenins organizacijos. Taiau yra kai kuri
specializuot organizacij (Pasaulin pato sjunga, JT UNESCO, kt.), kuri veikloje kartu su valstybmis dalyvauja
nesavavaldios teritorijos, turinios ypating teisin status (asocijuoti nariai). Jos nra visateisiai nariai: nepasirao organizacijos
steigiamojo akto, neturi balso teiss ir pan. TO veikloje gali dalyvauti ir nacionalinio isivadavimo judjimai, kitos tarptautins
organizacijos (pvz., ES dalyvauja kai kuri kit organizacij veikloje). Yra ir toki atvej, kai TO nariai yra ne valstybs, o tam
tikros valstybs institucijos (pvz., Tarptautini atsiskaitym banko Bazelyje nariai yra valstybi centriniai bankai, bet i
organizacija steigta tarptautine sutartimi ir laikoma tarpvyriausybine); 3) yra tam tikri organizacijos tikslai jie turi didel
reikm nustatant, ar organizacijos veikla yra teista, taip pat lemia organizacijos vidaus struktr ir kompetencij. Visos TO turi
vien bendr tiksl skatinti valstybi bendradarbiavim ir koordinuoti j veikl. Kiti tikslai priklauso nuo konkreios
organizacijos pobdio; 4) nuolatin organizacijos vidaus struktra TO turi sistem nuolatini institucij, kurios sudaro
valstybi bendradarbiavimo mechanizm. TO vidaus struktr paprastai sudaro keturios grandys: 1) aukiausioji institucija,
kurioje atstovaujama visoms valstybms ir kuri renkasi periodikai; 2) vykdomoji institucija, veikianti tarp aukiausiosios
institucijos sesij; 3) administracin institucija (sekretoriatas), skirta administraciniam ir organizaciniam darbui; 4) specials
komitetai ir komisijos, kurios yra pagalbins institucijos; 5) tarptautinis teisinis subjektikumas tai TO teiss ir pareigos pagal
tarptautin teis, kurios yra skirtingos nuo valstybi nari teisi ir pareig. TO taip pat gali savo veiksmais gyti teise ir pareigas
bei jas gyvendinti. Atskiros nuo valstybi TO teiss ir pareigos sudaro TO slygas turti savo teisin vali ir bti ivestiniu
tarptautins teiss subjektu. Paprastai tai tokios teiss: teis sudaryti tarptautinius susitarimus, teis privilegijas ir imunitetus,
teis bti atstovaujamai valstybse narse, galjimas atsakyti u savo neteistus veiksmus ir kt.; 6) sutikimas su tarptautine teise
TO turi bti steigta pagal tarptautin teis; jos tikslai, statai ir veikla negali prietarauti visuotinai pripaintiems tarptautinms
principams ir normoms, pirmiausiai jus cogens normoms. TO skirtumai nuo kit darini: 1) skirtumas nuo federacins valstybs,
kuri taip pat gali bti steigta tarptautine sutartimi. Taiau sukrus federacij, paprastai ji vienintel lieka tarptautins teiss
subjektu, o federacijos subjektai tokio statuso netenka. TO tiek pati, tiek jos nariai lieka TT subjektais. TO neturi valstybei
bding poymi, taip pat didels centralizacijos, iimtins statym leidybos, vykdomosios valdios ir monopolio naudoti jg;
2) skirtumas nuo kit tarptautini institucij pati TI svoka labai plati ir apima TO, tarptautines konferencijas ir tarptautinius
komitetus (komisijas); 3) tarptautin konferencija yra laikina dalyvaujani valstybi institucija, skirta nagrinti ikilusius
klausimus ir priimti suderintus sprendimus. Nuo TO jos skiriasi tuo, kad yra laikinos, nra steigiamos tarptautine sutartimi, j
naryst ir vidin struktra nenuolatin, tikslai neilgalaikiai. Tarptautin konferencija nra TVT subjektas; 4) tarptautinis komitetas
(komisija) yra nuolatin institucija steigiama paprastai dviej valstybi susitarimu ir skirta priirti dviali susitarim
vykdym, bendradarbiauti tam tikrose srityse. Nuo TO skiriasi nari skaiiumi (paprastai dalyvauja dvi valstybs), veiklos
procedra supaprastinta, o teisinis statusas labiau apribotas. Jis nra TVT subjektas, iskyrus labai retus atvejus. Yra trys TO
teisi apimties (gali) doktrinos. Pirmoji, deleguot gali doktrina (ivystyta i subjektyvistins teorijos). Pagal j TO gali turti
tik tokias teises. Kurios jai yra deleguotos valstybi ir tvirtintos organizacijos steigiamajame akte (H.Kelsenas ir A. Probstas).
Pagrindinis trkumas normatyvistinis poiris tarptautinio teisinio subjektikumo klausimus. Antroji, numanom gali
doktrina, pagal kuri TO gali turti numanom kompetencij, t.y. tokias teises, kurios tiesiogiai neufiksuotos organizacijos
steigiamajame akte, taiau gali i jo iplaukti (bti numanomos), interpretuojant tam tikras nuostatas, taip pat yra prastos pagal
tarptautin teis (H. Lauterpacht, R.Higgins). i doktrin patvirtino TTT 1949m. konsultacinje ivadoje dl alos JT tarnybai
atlyginimo. Numanomos galios nra beribs ir priklauso nuo TO tiksl ir funkcij. TTT numanom gali doktrina vliau rmsi
1950m. konsultacinje ivadoje dl Pietvakari Afrikos tarptautinio statuso pagrsdamas JT prieiros teises Piet Afrikos
Sjungos atvilgiu, 1954m. konsultacinje ivadoje dl JT AT priteistos kompensacijos, 1971m. konsultacinje ivadoje dl
teisini padarini, kylani valstybms dl betrunkanio Piet Afrikos buvimo Namibijoje, 1996m. konsultacinje ivadoje pagal
PSO pateikt paklausim dl valstybs branduolinio ginklo ginkluotame konflikte panaudojimo teistumo. Treioji, imanentini
gali doktrina, pagal kuri TO gali turti tokias teises, kurios nra numatytos jos steigiamajame akte ar ivedamos i jo, taiau yra
bdingos i prigimties organizacijai, kaip tarptautins teiss subjektui, pagal tarptautin teis (F.Seyerstedas). Pagal i doktrin
TO gali altinis yra pats TO egzistavimo faktas; kad turt imanentines galias, TO turi tik atitikti visus tarptautins teiss
nustatytus TO poymius, kaip valstyb turi atitikti valstybs poymius. Steigiamasis aktas tik riboja TO kompetencij.
Modifikuota, i doktrina buvo i dalies patvirtinta 1962m. TTT konsultacinje ivadoje dl tam tikr JT ilaid. Imanentins
galios laikomos priklausomomis nuo TO tiksl ir funkcij.
22. TO klasifikacija.
Grieta TO klasifikacija yra nemanoma, taiau jos gali bti priskiriamos prie vienos ar kitos grups pagal tai, kokie poymiai
konkreiai organizacijai labiausiai bdingi. Skirstymas: 1) pagal teisin prigimt TO galima skirstyti vyriausybines ir
nevyriausybines; 2) pagal geografin veiklos srit ir narysts pobd - universalios ir regionins TO. Universalios tai tokios TO,
kuri tikslai ir veikla aktuali visai tarptautinei bendrijai ir kuri narmis gali tapti visos pasaulio valstybs, pripastanios
organizacijos status. Universalumo kriterij padeda suvokti JT Chartija ir Vienos konvencija dl valstybi atstovaujamos j
santykiuose su universaliomis TO. Universaliomis laikomos JT ir visos jos specializuotos institucijos, plius TATENA.
Universalumui bdingi du kriterijai: geografinis ir kiekybinis. Geografinis kriterijus reikia, kad organizacijos veikla ir
atsakomyb yra pasaulinio masto, o kiekybinis kad organizacijos narmis yra gana daug pasaulio valstybi. stojimas toki TO
turt bti be joki papildom slyg, iskyrus stat pripainim. Regionins organizacijos gali bti kuriamos vieno regiono
valstybi bendradarbiauti vairiais klausimais. J narmis gali bti tik tam tikro regiono valstybs. Taiau danai regionas
suprantamas ne tiek geografiniu, kiek politiniu poiriu (pvz, ESBO, NATO). Regionins organizacijos vienija labiau tarpusavyje
susijusias valstybes , todl i organizacij struktra paprastai labiau centralizuota. I regionini isiskiria subregionins. J nars
yra ne visos, o kelios labiausiai tarpusavyje susijusios vieno regiono valstybs. i organizacij tikslai ir veikla aktuali tik tam
tikrai regiono daliai priklausanioms valstybms, vienijamoms specifini bendr interes (iaurs Taryba, Baltijos Taryba); 3)
pagal nari primimo tvark atviros ir udaros TO. Atvirj organizacij nare gali tapti kiekviena to norinti valstyb,
pripastanti atitinkamos organizacijos steigiamj akt (pvz., JTO). Udar organizacij narmis gali bti ne visos valstybs. Yra
keliama papildom reikalavim, kuriuos turi tenkinti valstyb. Pagal reikalavimus skiriamos: a) regionins organizacijos j
nars gali bti tik tam tikro regiono valstybs; b) valstybi, turini bendrus organizacijos veiklos srities pagrindus,
organizacijos. Tokios valstybs paprastai turi daugiau bendr tam tikros srities interes nei kitos (pvz., Brit Sandraugos
valstybs pagal istorin, kalbin, kultrin kriterijus); c) funkcins organizacijos j narmis gali bti tik valstybs ,
besiverianios tam tikra specifine veikla, esania pagrindiniu pajam altiniu (pvz., OPEC); d) organizacijos, kuri narms
keliamas narysts kitose TO reikalavimas (pvz., TRPB nars gali bti tik TVF nars); 4) pagal kompetencijos pobd
bendrosios kompetencijos (politins) ir specializuotos (funkcins) organizacijos. Politini TO kompetencija nra atribota kuria
nors valstybi bendradarbiavimo sritimi. Jos paprastai gali nagrinti visus politinio, ekonominio, socialinio, kultrinio ir kitokio
pobdio klausimus, skaitant tarptautins taikos ir saugumo palaikym (JTO). i organizacij sprendimai paprastai
rekomendacinio pobdio, jas deleguojami bendros kompetencijos diplomatai ar politikai. Specializuotosios TO turi specialij
kompetencij, apribot keliais siaurais ar net vienu tarpvalstybinio bendradarbiavimo klausimu. Jos dar vadinamos techninmis
TO. Skiriami ekspertai, turi didesnes galias. Pagrindinis j udavinys skatinti tarptautin bendradarbiavim atitinkamoje srityje.
Specializuotos TO gali bti: ekonomins, socialins (TDO), kultrins (UNESCO), gynybins (NATO), transporto (ICAO), ryi
(PPS) ir kt. 5) pagal turim gali pobd klasikins ir supranacionalins TO. Klasikins neturi virvalstybins valdios, nes
valstybs nars neperduoda tokioms organizacijoms savo valding gali. J udavinys koordinuoti valstybi bendradarbiavim
tam tikroje tarptautini santyki srityje. Sprendimai paprastai rekomendaciniai, juos priima galioti valstybi atstovai.
Supranacionalini TO tikslas valstybi nari integracija, todl valstybs perduoda dal savo suvereni teisi. Poymiai:
pareigojantys sprendimai, nepriklausomos institucijos, tiesiogiai veikiantys sprendimai, savarankikas prievartos mechanizmas,
finansin autonomija, steigiamos sutartys ir kiti teiss aktai sudaro savarankik teiss sistem, negalimas vienaalis istojimas. I
dalies atitinka ES. Dar galima klasifikacija isivysiusias ir besivystanias, nuolatines ir laikinsias, steigiamas tarptautine
sutartimi ir kitu aktu, autonomins ir kvaziautonomins, vienodo nari statuto ir nevienodo, pagal priimam sprendim gali,
pagal turim bals skaii ir kt.
23. NATO steigimo teisinis pagrindas (JT Chartijos 51 str.), tikslai ir galiojimai, naryst, struktros, pagrindai, ne 5-to
str. operacijos.
iaurs Atlanto Sutarties Organizacija (NATO) yra didiausia specializuota kolektyvins gynybos ir saugumo organizacija, dabar
vienijant 26 valstybes i Vakar, Piet ir Vidurio Europos bei iaurs Amerikos. NATO laikoma regionine TO, nes faktikai
pagrindinis jos udavinys yra taikos ir saugumo Europoje utikrinimas. NATO paskirtis apsaugoti valstybi nari taut laisv,
bendr paveld ir civilizacij, grindiam demokratijos, mogaus laisvs ir teiss virenybs principais. Pagrindiniai NATO
tikslai: 1) skatinti stabilum ir gerov iaurs Atlanto regione; 2) suvienyti valstybi nari pastangas kolektyvins gynybos bei
taikos isaugojimo labui. Todl NATO laikoma karine gynybos ir politine saugumo organizacija; ji yra regionin tarptautin
organizacija pagal JTO Chartijos VIII skirsnio prasm, t.y. organizacija, padedanti JT palaikyti tarptautin taik ir saugum bei
gyvendinti kitus JT tikslus ir principus. NATO veikla grindiama iais principais: 1) taikaus tarptautini gin sprendimo
principu, pagal kur valstybs nars turi pareig pagal JT Chartij taikiomis priemonmis sprsti visus tarptautinius ginus; 2)
jgos nenaudojimo principas, pagal kur valstybs nars turi pareig susilaikyti nuo jgos panaudojimo ar grasinimo ja
nesuderinamu su JT tikslais bdu; 3) kolektyvins savigynos principas (specialusis NATO principas), grindiamas JT Chartijos
51 straispniu, pripastaniu neatimam kiekvienos valstybs teis individuali ar kolektyvin savigyn ginkluoto upuolimo
atveju. Galima teigti, kad pati AS yra sudaryta remiantis JT Chartijos 51 straipsnio nuostatomis ir skirta joms gyvendinti. io
principo esm ginkluotas vienos arba keli valstybi nari upuolimas laikomas vis valstybi nari upuolimu, ir tokiu atveju
kiekviena valstyb turi pareig nedelsdama suteikti pagalb upultai valstybei narei ar valstybms narms, individualiai ar kartu
su kitomis valstybmis narmis imdamasi toki veiksm, kuriuos ji mano esant btinus, skaitant ginkluotos jgos panaudojim;
4) valstybi nari solidarumo principas pagrindinis kasdiens NATO veiklos principas. io principo esm valstybi nari
saugumo nedalomumas, kur lemia AS nuostata, jog vienos NATO nars upuolimas reikia vis upuolim. NATO ali
solidarum utikrina io pagrindins pareigos: -pareiga pltoti politin ir ekonomin tarpusavio bendradarbiavim; -pareiga
utikrinti gynybin pajgum, atitinkant kolektyvins gynybos sistemos poreikius; -pareiga konsultuotis tarpusavyje saugumo ir
gynybos klausimais; -pareiga netrikdyti darnios kolektyvins gynybos sistemos veiklos; 5) valstybi nari solidarumo principas
lemia konsensuso princip (taip pat kasdiens NATO veiklos principas, jis nra tvirtintas AS, taiau atsirado veiklos
praktikoje). Pagal princip NATO institucijose nra balsuojama, o visi NATO sprendimai priimami bendru valstybi nari
sutarimu. NATO nra virnacionalin organizacija. NATO steigjos yra 12 valstybi (10 Europos ali, 2 iaurs Amerikos).
NATO yra udara tarptautin organizacija, nes nauji nariai priimami tik visoms valstybms narms sutikus. Narysts NATO
slygas nustato NATO Narysts veiksm planas (MAP). Pagrindins kryptys: a) integracija politinje ir karinje srityje; b)
integracija gynybos ir karinje srityje; c) sipareigojimai itekli srityje; d) sipareigojimai saugumo srityje; e) integracija
teisinje srityje. Praktin nari primimo procedra: iaurs Atlanto Taryba konsensusu nusprendia pakviesti narysts kriterijus
atitinkani valstyb prisijungti prie AS, po o valstybs NATO nars sudaro protokol dl ios valstybs prisijungimo sutarties;
is protokolas sigalioja, j ratifikavus visoms valstybms narms ir deponavus ratifikacinius ratus JAV Vyriausybei; sigaliojus
protokolui NATO generalinis sekretorius vis valstybi vardu oficialiai pakvieia protokole nurodyt valstyb prisijungti prie
AS; i valstyb ratifikuoja sutart ir tampa tikrja NATO nare po to, kai atiduoda saugoti JAV Vyriausybei savo ratifikacinius
ratus. AS praktikai nereglamentuoja NATO institucins struktros klausim ja buvo institucionalizuota tik viena NATO
institucija Taryba, o kitos sukurtos Tarybos sprendimais. NATO institucin struktr sudaro dvi grandys: 1) civilin (politin)
struktra, kuri sudaro: -iaurs Atlanto Taryba (aukiausioji institucija, kuri sudaro vis valstybi nari atstovai, ir ji yra
atsakinga u sutarties nuostat gyvendinim, nagrinja visus politinius ir pagrindinius operacinius NATO veiklos klausimus).
Veikia keliais lygiais: valstybi nari nuolatini atstov lygiu (nuolatin taryba); ministr lygiu (atstovauja usienio reikal ir
gynybos ministrai); valstybi ir vyriausybi vadov lygiu (NATO virni susitikimai). Pagalbins institucijos: -gynybos
planavimo komitetas (nagrinja svarbiausius gynybos politikos ir kolektyvins gynybos planavimo klausimus ir tvirtina Aljanso
karini institucij veiklos gaires); -branduolinio planavimo grup (nagrinja specifinius branduolins politikos ir branduolini
pajg klausimus); -pagrindiniai komitetai (pagal savo kompetencij teikia Tarybai rekomendacijas dl specializuot Aljanso
veiklos klausim); -tarptautinis sekretoriatas (administracin NATO institucija, aptarnaujanti kitas civilines ir utikrinanti
kasdien veikl; vadovauja NATO generalinis sekretorius). 2) karin struktra: -karinis komitetas (pagrindin ir aukiausia
karin institucija, atsakanti u NATO karins struktros veiklos efektyvum; -tarptautinis karinis tabas (pagalbin administracin
NATO karinio komiteto institucija, utikrinanti kasdien komiteto veikl); -strategins ir kitos tarptautins karins vadaviets
(operacinio vadovavimo NATO ginkluotosioms pajgoms institucijos. Svarbiausios vadaviets Jungtini ginkluot pajg
Europoje vadaviet (SHAPE) ir Jungtini ginkluot pajg Atlante vadaviet (SACLANT). Be i institucij taip pat
funkcionuoja autonomin tarparlamentin valstybi nari organizacija iaurs Atlanto Asamblja, formaliai nepriklausanti
NATO struktrai. Tai NATO nari parlament bendradarbiavimo organizacija, padedanti palaikyti ir pltoti nacionalini
parlament bei Aljanso institucij ryius. Kolektyvins gynybos operacijas reglamentuoja AS 5 str. ir JT Chartijos 51 str. (dar
paprotins normos). Pagal j ginkluotas bet kurios NATO alies upuolimas reikia vis NATO valstybi upuolim ir sukelia
sipareigojim suteikti pagalb (NAC sprendimu ar individualiai). Kitos, ne 5-to straipsnio operacijos iplaukia i Vaingtono
sutarties preambulje tvirtint NATO tiksl (taip pat 4 str., 1 ir 7 str.), JT Chartijos 2 str. 4 d. ir 24 str. bei numanom gali
doktrinos (TTT bylos). Ne 5 straipsnio operacijos tai kitokio pobdio iors grsms Aljanso ali saugumui ir bendroms
vertybms (kaimyninse alyse vykstantys ginkluoti konfliktai ir mogaus teisi paeidimai, pabgli antpldis, masinio
naikinimo ginkl ir nekontroliuojamas prastins ginkluots technologij plitimas, tarptautinis terorizmas). Tai bet kuri kita, nei
kolektyvins gynybos (t.y. iaurs Atlanto sutarties ne 5-to straipsnio operacija), atitinkanti JT tikslus ir principus operacija,
skaitant kolektyvins savigynos operacijas pagal JT Chartijos 51 straipsn, kuri imamasi nesant kolektyvins gynybos
sipareigojim pagal kolektyvins gynybos sutart (be to, dar taikos atkrimo, palaikymo ar stiprinimo, humanitarins, paiekos ir
gelbjimo bei stichini nelaimi padarini likvidavimo operacijos). Btina ir paskutin priemon tokiai operacijai NAC (A
Tarybos) sprendimas
24. Valstybi atsakomybs u TT paeidim pagrindas. TT paeidim rys. Valstybi atsakomyb alinanios
aplinkybs.
JT TTK pareng Valstybi atsakomybs straipsni projekt, kuriame paprasiausiai kodifikuota paprotin teis dl valstybi
atsakomybs. projekt savo bylose taik ir TTT (Gabikovo-Nagimaros byla). Valstybs atsakomybs u TT pagrindas yra TT
paeidimas (bet koks). Tarptautins teiss paeidim sudaro objektyvusis elementas tarptautinio sipareigojimo paeidimas ir
subjektyvusis elementas veikos priskyrimas valstybei; reikia, kad paeidjas bt valstyb, o ne privats asmenys.Valstyb
atsako u bet koki savo organ arba pareign veiksmus ar neveikim nepriklausomai nuo j padties valstybs vidaus
struktrose (statym leidybos, vykdomoji, teismin). Valstybs organo svoka apima bet kur asmen ar vienet, kuris turi organo
status pagal tos valstybs visdaus teis ir valstybei priskiriama jos institucij ir pareign padaryta veika, tam tikr pagal
valstybs teis galiot vienet ar asmen veika, elgesys, kuriam vadovauja ar j efektyviai kontroliuoja valstyb (Nikaragvos
byla), sukilli veiksmai, jei jie tampa nauja valdia (perima atsakomyb). Valstyb atsako u savo organ ar pareign veiksmus
ar neveikim net tada, kai jie virija savo kompetencij, galiojimus arba pereng instrukcij ribas ar j nepais. Valstyb
neatsako tik tais atvejais, kai minti pareignai veikia kaip privats asmenys, taiau rodymo nata tokiu atveju tenka valstybei.
Tarptautins teiss paeidim rys: a) sunkus jus cogens norm paeidimas (nebeliko tarptautinio nusikaltimo termino).
Sunkumas - didelio masto sistemingas nesilaikymas. Nebeliko pavyzdinio veik srao; b) tarptautiniai deliktai. Skiriasi
pasekms. Jus cogens paeidimo atveju keliamas reikalavimas -nepripainti neteistos situacijos, -neteikti pagalbos,
-bendradarbiauti, kad bt nutrauktas paeidimas, -bandradarbiauti su kitomis valstybmis dl pirm dviej reikalavim. Tam
tikrais atvejais galimi formals paeidimai, taiau gali egzistuoti aplinkybs, alinanios valstybi atsakomyb: -sutikimas
(pvz., leidimas kitos valstybms ginkluotosioms pajgoms vykti tranzitu per teritorij); -savigyna (pagal JT Chartijos 51 str.
valstyb turi neatimam teis kolektyvin ie individuali savigyn); -atsakomosios priemons (nukentjusi valstyb gali imtis
atsakomj priemoni prie valstyb, paeidusi jos teises. Teis taikyti atsakomsias priemones gali bti grindiama ir ST ar GA
rezoliucija); -force majeure; -nelaim; -btinasis reikalingumas. Nelaim tai savo, kit ar patikt asmen gyvybi gelbjimas.
Nelaime negalima remtis, kai ji susidar dl paios valstybs kalts. Esant btinam reikalingumui negalima nutraukti sutarties.
Btinojo reikalingumo slygos: tai turi bti vienintelis bdas siekiant apsaugoti esmin interes nuo sunkaus ir neivengiamo
pavojaus ir neturi sukelti rimtos grsms valstybs ar tarptautins bendrijos interesams (Palestinos byla). Dl bitinojo
reikalingumo abejojama, argumentuojant, kad nra teisminio organo, kuris galt nustatyti, kad vienos valstybs interesai,
paaukoti btinojo reikalaingumo situacijoje, turi maesn reikm nei kitos isaugoti. Todl bent jau Vadapalas keiia it slyg
nenumatyto vykio aplinkybe. Valstyb negali prisidti prie btinojo reikalingumo susidarymo. Atsakomosios priemons self
help, kai valstyb gali imtis priemoni prie kit valstyb. Specifinis tikslas paskatinti kit valstyb laikytis sipareigojim,
taiau toks skatinimas turi bti daromas laikantis proporcingumo principo reikalavim, o priemon turi bti ikart nutraukta, kai
nutraukiamas paeidimas. Vis pirma, valstyb pati turi pareikalauti nutraukti paeidianti veiksm ir praneti apie sprendim dl
priemoni, kuri ketina imtis. ios priemons negali bti susijusios su: a) jgos naudojimu; b) mogaus teisi paeidimais; c)
humanitarins teiss norm paeidimais, lieianiomis represalijas. Pvz. Irano byla, kurioje i valstyb be jus cogens, papildomai
teisinosi atsakomosiomis priemonmis, taiau TTT pabr, kad toki priemoni negalima taikyti, nes jos paeidia
diplomatinius imunitetus ir privilegijas.
25. Valstybi atsakomybs u TT paeidimus rys ir formos. 1928m. Chouvo fabriko byla (materialin/nematerialin
atsakomyb, atsakomosios priemons).
Valstybs atsakomyb u TT paeidimus apibriama kaip bet kokia nauj teisini santyki forma, kuri gali atsirasti valstybei
vukdius TT paeidim ir tie santykiai gali apsiriboti paeidjos ir nukentjusiosios santykiais arba liesti ir kitus TT subjektus
bei pasireikti kaip 1) nukentjusios valstybs teis pritaikyti sankcij arba 2) kaltos vakstybs pareiga atlyginti al. Toks VA
apibrimas platesnis u klasikin, kuris buvo siejamas tik su reparacija tai yra alos atlyginimu. Precedentas alos atlyginimo
srityje, kuriuo remiamasi ir iandien NTTT 1928 m. sprendimas Chouvo fabriko byloje, kurioje konstatuota, kad reparacija turi
kiek manoma paalinti visas neigiamas pasekmes ir atkurti situacij, kuri bt egzistavusi, jei ie vaiksmai nebt buv vykdyti.
Formos: -restitucija (atlyginimas natra ir nuostoliai); -satisfakcija (moralins alos atlyginimas. Valstyb gali reikalauti, kad jos
bt oficialiai atsiprayta, duoros garantijos, jog bus imtasi veiksm, kad panas veiksmai nepasikartot, kalti asmenys bt
nubausti, o kartais iduoti valstybei; Rainbow Warior bylos arbitrainis sprendimas); -kompensacija (kai restitucija nemanoma).
2002 m. Belgijos ir Kongo Demokratins Respublikos byla TTT konstatavo, kad utenka satisfakcijos paeidimo pripainimo
(teismo sprendimu). Kita atsakomybs forma: nukentjusiosios valstybs atsakomosios priemons, dar vadinamos represalijomis
(dviej valstybi santykiuose) arba sankcijomis (pagal TO rezoliucijas), kai ji, kurios teisti reikalavimai nebuvo patenkinti,
atsisako vykdyti tam tikrus savo sipareigojimus valstybei paeidjai. Reikia represalija skirti nuo retorsij atsakomj
priemini, kurios formaliai neapriboja sutartyje arba paprotyje tvirtint valstybs paeidjos teisi, bet tiesiogiai paeidia jos
interesus, daugiausiai ekonominius. Represalijos galimos tik prie paeidim iprovokavusi al. Prie imantis i priemoni turi
bti pasistengta nesutarim isprsti taikiai, derybomis, pareikti pretenzij, turi bti laikomasi proporcingumo principo
atsakomosios priemons turi atitikti patirtus nuostolius, atsivelgiant TT paeidimo sunkum ir paeistas teises.
26. Tarptautinis Baudiamasis Teismas. Jo tiriami nusikaltimai, jurisdikcija, reikalavimai jurisdikcijai (ratione loci,
personae, temporis), papildoma jurisdikcija, gyvendinimo ypatybs.
1998 m. buvo priimtas Tarptautinio baudiamojo teismo statutas (Romos statutas), kuris sigaliojo 2002 m. Lietuva yra io statuto
dalyv. Romos statutas numato Teismo struktr: a) prezidiumas; b) apeliacinis skyrius, teisminio nagrinjimo skyrius ir
ikiteisminio nagrinjimo skyrius; c)prokuratra; d)sekretoriatas. Teism sudaro 18 teisj, renkam valstybi dalyvi
asambljoje. Pagal Romos statut steigiama valstybi statuto ali asamblja, kuri gals nustatyti Statute apibriam veik
sudtis, taip pat pildyti Statut ir rinkti teisjus. Tarptautinio baudiamojo teismo jurisdikcijai priskiriami tik tam tikri, Romos
statute apibrti, nusikaltimai: tai tik labai sunks, vis tarptautin bendrij veriantys susirpinti nusikaltimai : -genocidas;
-nusikaltimai monikumui; -karo nusikaltimai; -agresijos nusikaltimas. Statutas nustato, kad agresijos atvilgiu Teismas vykdys
jurisdikcij tik po to, kai ji bus atitinkamai apibrta pagal JT Chartijos nuostatas. Genocido nusikaltimo apibrimas identikas
apibrimui Genocido konvencijoje. TBT taikys jurisdikcij tik tiems nusikaltimams, kurie bus padaryti po to, kai sigaliojo
Romos Statutas, t.y. po 2002 m. Valstybei tapus io Statuto dalyve laikoma, kad valstyb pripasta Teismo jurisdikcij; taiau bet
kuri valstyb gali pareikti, kad ji pripasta Teismo jurisdikcij nagrinti konkret nusikaltim, jeigu jis buvo padarytas jos
teritorijoje arba orlaivyje ar jrlaivyje, registruotame toje valstybje ar jei nusikaltim padar jos pilietis. Teismas pradeda
vykdyti savo jurisdikcij, kai: a)kai Teismo prokurorui apie nusikalstam veik pranea valstyb dalyv; b) prokurorui pranea JT
ST; c) prokuroras pradjo tyrim dl ios veikos. Prokuroras gali pradti tyrim gavs Ikiteisminio tyrimo kolegijos leidim. Jei
ST paprao, tyrimas gali bti atidtas. TBT arba kitas teismas negali teisti asmens u veik, ukuri jis buvo nuteistas ar
iteisintas. Jei asmen teis kitas teismas, u t pai veik jo TBT teisti negali, nebent: procesas kitame teisme buvo vykdomas
siekiant ukirsti keli patraukti asmen TBT ar ankstesnis procesas buvo alikas. Teismas savo veikloje vadovaujasi principais:
nra nusikaltimo be statymo; nra bausms be statymo; baudiamojo statymo netaikymo atgal; individualios atsakomybs
principas; baudiamosios atsakomybs netaikymas maameiams; asmens oficiali padtis; karo vadas atsako u pavaldinius, jei
kontroliavo; netaikomi senaties terminai Statute numatytiems nusikaltimams; negali bti traukiama baudiamojon atsakomybn
be kalts. Pagrindins bausms laisvs atmimas iki 30 m. arba iki gyvos galvos (bausms atlikimo valstyb parenkama i
srao). Teismas savo veikloje vadovaujasi Statutu, Procedros ir rodym reglamentu ir Nusikaltimo poymiais, patvirtintais
valstybi nari asambljos. Teismo statutas tvirtina princip, kad TBT papildo nacionalin baudiamj jurisdikcij, todl bylos
Teisme priimtinos, kai valstyb nenori arba tikrai negali atlikti tyrimo ar nagrinti bylos baudiamja tvarka.
27. Diplomatin atstovyb, jos struktra ir personalas (pagal LR teis taip pat). Diplomatins atstovybs funkcijos.
Diplomatini atstov klass ir rangai, i svok skirtumai.
Vienos konvencijoje dl diplomatini santyki naudojamas terminas diplomatin atstovyb, taiau jos turinys
neatskleidiamas. Praktikoje naudojamos dvi atstovybi rys: ambasada ir misija. Ambasada aukiausio klass diplomatin
atstovyb, kuriai vadovauja ambasadoriaus klass diplomatinis atstovas. Misijos gali bti vadovaujamos pasiuntinio arba reikal
patiktinio. Teisiniu poiriu abi atstovybs turi vienod status, jos daniausiai steigiamos valstybi sostinse. Atstovybi vidaus
struktr nustato paios siunianiosios valstybs, taiau jos turi atspindti atstovybs vykdomas funkcijas. Daniausiai jos turi
tokius padalinius: politikos, ekonomikos, kultrini ryi, administracin, spaudos ir informacijos skyrius, karinius ataatus. Gali
bti ir konsulinis skyrius, jei atstovyb vykdo konsulines funkcijas. Taip pat veikia padaliniai, utikrinantys administracin
technin ir kin funkcionavim. I esms diplomatin atstovyb sudaro: diplomatinis, administracinis techninis ir aptarnaujantis
personalas. Diplomatinio personalo nari skaiius daniausiai silomas priimanios valstybs toks, koks jai atrodo pagrstas ir
prastas. Nuolatini diplomatini atstovybi personalas skirstomas diplomatin ir nediplomatin. Diplomatin personal sudaro
atstovybs darbuotojai, tiesiogiai susij su diplomatini funkcij vykdymu; jie turi diplomatinius rangus. Tai visi diplomatiniai
agentai, taip pat atstovybs vadovas. Diplomatinio personalo nariais negali bti priimanios valstybs pilieiai be ios valstybs
sutikimo. Pagal LR DT nustatomas reikalavimas diplomatin tarnyb priimti tik Lietuvos pilieius. Taip pat diplomatines
atstovybes gali bti paskirti ata, kuriems suteikiamas diplomatinis rangas ir pavedamos vykdyti specialios funkcijos. Pagal LR
teiss aktus LR specialusis ata yra LR pilietis, pagal delegavusios ministerijos kompetencij padedantis gyvendinti LR
usienio politik, laikomas diplomatinio personalo nariu, tiesiogiai pavaldus paskyrusiam ministrui ir diplomatins atstovybs
vadovui. Diplomatinis korpusas siaurai suprantamas kaip susidedantis tik atstovybi vadov, o plaija i vis diplomatini
agent. Pagal VKDS diplomatiniai atstovai skirstomi tris klases: a) ambasadorius ir nuncijus, akredituotus prie valstybi vadov
ir kiti atstovybi vadovai, turintys ekvivalentik rang; b) pasiuntiniai, ministrai ir internuncijai, akredituoti prie valstybs
vadov; c) reikal patiktiniai, akredituoti prie usienio reikal ministro. Jie gali bti nuolatiniai ir laikinieji reikal patiktiniai.
Kuriai klasei turi priklausyti atstovybs vadovas, nustatoma valstybi susitarimu. Diplomatiniai rangai suprantami kaip
tarnybiniai laipsniai, valstybi suteikiami savo diplomatini tarnyb darbuotojams pagal kiekvienos valstybs nacionalinius
statymus. Paprastai pirmosios klass diplomatiniam atstovui suteikiami nepaprastojo ir galiotojo ambasadoriaus rang, o antros
klass atstovui nepaprastojo pasiuntinio ir galiotojo ministro. Kiti diplomatiniai agentai dar gali turti iuos rangus: ministro,
ministro patarjo, pirmojo, antrojo ir treiojo sekretoriaus. Pagal LR DT nustatyti tokie rangai: 1) LR nepaprastasis ir 5galiotasis
ambasadorius; 2) LR nepaprastasis pasiuntinys ir galiotasis ministras; 3) ministras patarjas; 4) patarjas; 5) pirmasis
sekretorius; 6) antrasis sekretorius; 7) treiasis sekretorius; 8) ata. Pirmuosius du rangus UR ministro teikimu suteikia LR
Prezidentas dekretu, kur taip pat pasirao URM. Kitus rangus suteikia URM sakymu. Pagrindins diplomatini atstovybi
funkcijos: 1) siunianios valstybs atstovavimas buvimo valstybje; 2) siunianios valstybs ir jos piliei interes gynimas
priimanioje valstybje laikantis tarptautins teiss norm (i gynyba turi bti daroma nesikiant priimaniosios valstybs
vidaus reikalus. Nereikia tapatinti ios funkcijos su diplomatins gynybos svoka, nes interes gynimas yra platesn svoka, nei
diplomatin gynyba, kuri yra tik vienas i bd, kuri pagalba i funkcija gali bti gyvendinama); 3) deryb su priimanios
valstybs vyriausybe vedimas; 4) informacijos apie slygas ir vykius priimanioje valstybje rinkimas teistomis priemonmis ir
ios informacijos perdavimas atstovaujamosios valstybs vyriausybei; 5) draugik santyki tarp atstovaujamosios ir priimanios
valstybi skatinimas bei j ekonomini, kultrini ir mokslini ryi pltojimas.
28. Diplomatin gynyba: svoka, institucijos ir priemons (2006m. TTK projektas; URM, diplomatins atstovybes,
konsulins staigos, gynyba).
2006 m. JT TTK pareng Diplomatins gynybos straipsni projekt. Pagal projekt diplomatin gynyba turi garantuoti alos
atlyginim nukentjusiems valstybs asmenims ir ji yra paremta principu, kad ala tokiems asmenims yra ala paiai valstybei.
Diplomatinei gynybai nepriskiriama taip vadimama funkcin gynyba t.y. tarptautini organizacij atstov/agent gynyba.
Valstybs vykdoma diplomatin gynyba yra suprantama kaip vienos valstybs raginimas diplomatiniais kanalais ar kitomis
taikiomis priemonmis atsakyti kit valstyb u al, padaryt pirmosios fiziniams ir juridiniams asmenims, pastarosios
tarptautins teiss paeidimu. Projektas nesiekia nustatyti, kokie valstybi veiksmai bus laikomi paeidianiais tarptautin teis
iuo atvilgiu, o numato aplinkybes ir slygas, kurioms esant diplomatin gynyba bus galima. Projekto formuluot palieka atvira
klausim, ar valstyb vykdo diplomatin gynyb savo vardu, ar savo asmens vardu, ar abiej. Diplomatin gynyba iplaukia i
valstybi atsakomybs ir reikia, kad valstyb turi atsakyti u tarptautins teiss paeidim, padaryt asmenims. Diplomatin
gynyba gali bti vykdoma ir apatrid bei pabgli atvilgiu. Ji turi bti vykdoma teistomis ir taikiomis priemonmis.
Diplomatins priemons apima visus teistus veiksmus, kuri msi valstyb tam, kad ireikt savo poir ir susirpinim dl
paeidimo, skaitant protest, reikalavim itirti situacij ar derybas sprendiant toki situacij. Kitos taikios priemons apima
visas prastas taikaus gin sprendimo priemones nuo deryb iki teisminio proceso. Draudiamas jgos naudojimas. Diplomatin
gynyba skiriasi nuo konsulini staig teikiamos pagalbos, nes j vykdo valstybs atstovai veikdami valstybs vardu ir bendrosios
tarptautins teiss slygomis, gi konsulin pagalba, dauguma atvej, yra suteikiama konsulini pareign ir jie atstovauja
individo interesus veikdami Vienos konvencijos dl konsulini santyki slygomis. Diplomatin gynyba i esms yra priemon,
skirta itaisyti padt, atsiradusi dl tarptautins teiss paeidimo, o konsulin pagalba yra daugiau prevencinio pobdio ir jos
pagrindinis tikslas ukirsti keli situacijai, kai asmuo gali tapti tarptautins teiss paeidimo subjektu. Diplomatin gynyba gali
bti vykdoma fizini ir juridini asmen atvilgiu. Valstyb turi teis, bet ne pareig vykdyti diplomatin gynyb (tai patvirtino ir
TTT Barcelona Traction byloje). Taiau yra pareikta nuomoni, kad galbt valstyb turt tam tikrais atvejais pareig vykdyti
diplomatin gynyb, pvz., jei paeidimas yra sunkus. Pagal Projekt nereikalaujama valstybei rodyti efektyv ry su asmeniu,
kaip tai nustat TTT Nottebom byloje. Valstyb gali vykdyti diplomatin gynyb toki asmen atvilgi, kurie buvo jos pilieiai
paeidimo padarymo metu arba tada, kai buvo pateiktas oficialus skundas paeidjai. Galimos iimtys, kai gynyba teikiama tais
atvejai, jei asmuo buvo pilieiu tik pateikiant oficial skund: kai asmuo neteko savo ankstesns pilietybs, asmuo gijo kitos
valstybs pilietyb dl prieasi, nesusijusi su skundo pateikimu, naujos pilietybs gijimas suderinamas su tarptauine teise. Jei
asmuo turi dviej ar daugiau valstybi pilietybes, bet kuri valstyb gali vykdyti jo diplomatin gynyb kitos atvilgiu. Dvi ar
daugiau pilietybs valstybi gali vykdyti bendr diplomain gynyb. Jei asmuo turi dviej valstybi pilietyb, tai jos negali
vykdyti diplomatins gynybos viena kitos atvilgiu, iskyrus atvejus, kai vienos kurios nors pilietyb buvo vyraujanti paeidimo
ir skundo pateikimo metu (efektyvaus ryio reikalavimas). JA diplomatin gynyb gali vykdyti j registravimo valstyb. Jei i
esms JA kontroliuoja kitos valstybs asmenys ar esmin veikla vykdoma kitoje valstybje, gali vykdyti tokia valstyb. Asmen
be pilietybs ar asmen pripaint pabgeliais atvilgiu diplomatin gynyb gali vykdyti valstyb, kurioje jie teistai buvo tiek
paeidimo padarymo, tiek skundo pateikimo metu. Valstyb negali pateikti tarptautinio reikalavimo/skundo, kol nukentjs
asmuo neism vidaus gynybos priemoni (TTT Interhandel byla). Tokios priemons tai teisins priemons, kurios yra
prieinamos nukentjusiam asmeniui bendruose ar administraciniuose teismuose ar organuose, tiek bendruosiuose, tiek
specialiuosiuose. Vidaus priemoni ismimas nebtinas, kai: -nra prieinamos vidaus priemons, kuri bt efektyvi ar kuri
nesuteikia pagrstos galimybs atitaisyti al, -paeidjos priemoni procesai yra nepagrstai ilgi, -paeidimo metu tarp
nukentjusio asmens ir paeidjos nebuvo tiesioginio ryio, -nukentjusiam asmeniui aikiai buvo trukdoma pasinaudoti vietos
priemonmis, -valstyb paeidja atsisak reikalavimo isemti vidaus gynybos priemones. Diplomatins gynybos straipsni
projektas nra taikomos, kai santykius reguliuoja spcialios TT normos (sutartys dl investicij apsaugos).
29. Diplomatins gynybos slygos (jei dviguba pilietyb ir pan.). itas nurodytas atskirai, nes matyt, ne tik Matas, bet
Vilma suprato, kad slygos tai atskiras klausimas . irti 28 klausim.
ia iaip . TTT diplomatin gynyb apibr kaip atvej, kada valstyb imasi ginti savo piliet, kurio tess, kaip tvirtinama,
kitos valstybs nebuvo pripaintos, tuo paeidiant galiojanias tarptautins teiss normas. Tam, kad diplomatin gynyba bt
teista, nustatytos kelios slygos: 1) valstybs atsakomyb u al, padaryt usienio fiziniams ar juridiniams asmenims,
atsiranda tik tada, kai nukentj asmenys panaudoja ir isemia visas savo teisi apsaugos procedras toje valstybje ir kai ios
priemons neduoda rezultato. TTT Barselona Traction byloje konstatavo, kad tik paeista teis, o ne paprastas interes paeidimo
faktas sukelia atsakomyb. 2) valstyb gali teikti diplomatin gynyb tik savo pilieiams ir juridiniams asmenims. 3) nukentjs
asmuo neturi bti pats prisidjs prie paeidimo (vari rank doktrina).
30. Diplomatini privilegij ir imunitet svoka ir pagrindimas (teorijos: funkcin ir atstovavimo). Privilegij ir
imunitet rys. Diplomatins atstovybs privilegijos ir imunitetai (Teherano byla, Estijos atvejis).
Diplomatiniai imunitetai yra sudtin valstybs imunitet nuo kitos valstybs jurisdikcijos dalis. Jie suprantami kaip ypatind
teisi suteikimas valstybs atstovams, oficialiai galiotiems vykdyti jos atstovavimo funkcijas kitoje valstybje, specialaus reimo
taikymas diplomatinms atstovybms ir j nariams (imimas i usienio valstybs jurisdikcijos). Diplomains privilegijos
suprantamos kaip tam tikros teikiamos pirmenybs usienio valstybi diplomainms atstovybms ir j nariams (teis sustiprint
apsaug nuo vairi pasiksinim, atleidimas nuo kai kuri statym ir pan.). Diplomatiniai imunitetai suteikiami remiantis
valstybs imunitetu nuo kitos valstybs jurisdikcijos, o privilegij teikimas kilo i susiformavusi tokio pobdio tarptautinio
mandagumo taisykli. Imunitetas pasireikia procesini teiss norm atvilgiu kaip tam tikra procesin apsauga. Doktrinoje
egzistuoja keli skirtingi poiriai diplomatinius imunitetus: 1) pagal eksteritorialumo teorij valstybs atstovai, nors ir bdami
kitoje valstybje, teisikai yra laikomi esantys savo suvereno teritorijoje, o diplomatin atstovyb ir jai priklausantis ems
sklypas yra atstovaujamosios valstybs teritorijos dalis. Eksteritorialumo teorija atspindjo viduramiais ir iki 20 a. Vyravusias
absoliutaus valstybi suvereniteto ir imuniteto teorijas; 2) pagal atstovaujamojo pobdio teorij privilegij ir imunitet
suteikimas remiasi idja, kad diplomatins atstovybs personifikuoja siuniani valstyb; 3) funkcinio btinumo teorija
imunitet ir privilegij suteikim grindia tuo, kad jos yra reikalingos skmingai vykdyti diplomatines funkcijas. XX a. i teorija
tapo vyraujania. Diplomatin teis nustato, kokios priemons gali bti taikomos diplomatini imunitet paeidimo atveju, todl
draudiama imtis atsakomj veiksm TT paeidimus, kuriais bt apribojami ar panaikinami diplomatiniai imunitetai.
Geriausias pavyzdys, Teherano byla 1979 m. Irano studentai protestuodami nuversto acho primim ugrob JAV diplomatines
atstovybes ir konsulines staigas, reikalaudami iduoti ach bei atsiprayti u tariam JAV kiimsi Irano vidaus reikalus. JAV
pareik protest, taiau oficialios Irano institucijos faktikai pritar JAV diplomatini atstovybi ir konsulini staig personalo
sulaikymui ir nesim priemoni paeidimo padariniams paalinti. TTT prim sprendim, kad Iranas pirmiausiai atkurt JAV
kontrol savo diplomatins atstovybs patalpoms, ilaisvint kaitus ir suteikt personalui apsaug. ioje byloje Teismas pasak,
kad diplomatins teiss normos tvirtina atskir reim, kuris i vienos puss nustato priimanios valstybs pareigas suteikti
diplomatinms atstovybms lengvatas, privilegijas ir imunitetus, ir i kitos atsivelgia piktnaudiavimus, kuriuos gali vykdyti
atstovybs personalo nariai, taip pat ivardija priemones, kuriomis disponuoja priimanioji valstyb, kad galt atsakyti
piktnaudiavimus. Teismas pripaino Irano veikmus neteistais, kadangi diplomatins teiss nustatyta pareiga nepaeisti
diplomatini imunitet yra imperatyvin ir turi bti vykdoma bet kokiomis aplinkybmis.. Diplomatiniai imunitetai ir privilegijos
suteikiami diplomatinms atstovybms nuo j steigimo momento, o j nariams nuo atvykimo priimanij valstyb.
Diplomatinius imunitetus ir privilegijas galima skirtyti : a) diplomatini atstovybi; b) diplomatini atstovybi nari.
Diplomatini atstovybi privilegijos ir imunietai: diplomatins atstovybs patalpos ir turtas nelieiamas. patalp svok eina
atstovybs tikslams naudojami pastatai arba j dalys, atstovybs vadovo rezidencija, ems sklypai. Patalp nelieiamumo turin
sudaro priimaniosios valstybs sipareigojimas susilaikyti nuo bet koki veikms, galini j paeisti (niekas negali eiti,
negavs vadovo leidimo). Draudiama patalpas patekti priimanios valstybs pareignams, kuri pareigos susijusios su buvimo
valstybs jurisdikcijos vykdymu procesini veiksm atlikimo atstovybs patalpose tikslu. Atstovybje negali bti atlikta krata,
vykdoma rekvizicija, aretuojamas turtas bei vykdomi kiti prievartinio pobdio vykdomieji veiksmai. Priimanioji valstyb turi
imtis vis priemoni patalpoms apsaugoti nuo bet kokio alingo siverimo ar alos padarymo, orumo eminimo. Atstovybs
patalpos, j baldai ir kitas turtas, transporto priemons turi imunitet nuo kratos, rekvizicijos, areto ir vykdomj veiksm
(priskiriamos ir atstovybs banko sskaitos). Net ir nutrkus diplomatiniams santykiams, ilieka pareiga gerbti ir saugoti
atstovybs patalpas, j turt ir archyvus. Su atstovybs patalp nelieiamumu susijs ir diplomatinis prieglobstis galimyb
asmeniui, persekiojamam dl politini motyv, suteikti prieglobst atstovybs patalpose. Apskritai patalp nelieiamyb
nesuteikia tokios teiss, bet specials susitarimai gali nustatyti kitaip. Nelieiami atstovybs archyvai ir dokumentai (absoliuti
nelieiamyb). Atstovybei suteikiami fiskaliniai imunitetai j sudaro atstovybei teikiamos lengvatos mokesi atvilgiu
(atleidiama nuo vis valstybini, regionini, municipalini mokesi bei rinkliav u nuom, iskyrus u konkreias paslaugas).
Abipusikumo pagrindu numato ir LR statymai. Atstovybs atleidiamos nuo muit u veamas prekes, skirtas oficialiam
atstovybs naudojimui. Taip pat atstovybms suteikiama susiinojimo laisv, utikrinamas jo slaptumas (diplomatiniai kurjeriai,
koduoti ir ifruoti praneimai utikrinama apsauga); nelieiama atstovybs korespondencija. Atstovybs turi teis naudoti savo
valstybs simbolius vliav, herb, ir kitas privilegijas (atlikti religines apeigas, steigti mokyklas ir pan.).
31. Diplomato privilegijos ir imunitetai (Areto orderio byla 2002m.).
Diplomatini agent privilegijas ir imunitetus sudaro: 1) diplomatinio agento asmens nelieiamyb tai visuotinai pripastamas
principas, pagal kur diplomato asmuo nelieiamas, jis negali bti suimtas arba laikomas suimtas jokia forma (pagal LR st. taip
pat), o priimanioji valstyb turi j gerbti ir imtis vis priemoni, kad ivengt bet kokio pasiksinimo j. Nelieiamyb turi du
aspektus: a) imunitetas nuo bet kokio vykdymo akto areto, sulaikymo ar kitokio procesinio prievartinio veiksmo, patikrinimo
muitinje, girtumo patikrinimo idikatoriumi arba kraujo pamimu. Iimtys gali bti pateisinamos tik visuomens saugumo
interesais. b) pareiga utikrinti diplomatini agent asmens nelieiamum, jiems suteikiant speciali apsaug (be statymins
apsaugos, turi bti utikrintas ir i statym veiksmingumas). Terorizmo ipluoliai, kuri metu aukomis tapo ir diplomatai
paskatino priimti JT Konvencij dl baudimo u nusikaltimus, vykdytus prie asmenis, kurie naudojasi tarptautine apsauga, taip
pat diplomatinius agentus, kuri skirta ir geresniai diplomat apsaugai; 2) diplomatinio agento privaios rezidencijos, jo
dokument ir korespondencijos bei nuosavybs nelieiamyb rezidencijai suteikiama tokia pati nelieiamyb ir apsauga kaip ir
atstovybs patalpoms. Privaia rezidencija laikoma diplomato gyvenamosios patalpos, laikinasis bstas. Dokumentai,
korepondencija ir nuosavyb, iskyrus numatytas iimtis, nelieiami. Tam tikrai atvejais gali bti taikomi vykdomieji veiksmai
pagal teismo sprendimus bylose dl nekilnojamo turto, komercins veiklos ir pan., kur nesinaudojama imunitetu; 3) imunitetas
nuo baudiamosios jurisdikcijos suteikiamas nepriklausomai nuo to, ar vykd pareigas, ar veik kaip privatus asmuo. Paprastai
toks asmuo ataukiamas arba, jei ne, paskelbiamas persona non grata. Pagal LR statymus tokie asmenys negali bti sulaikomi ir
sulaikyti, o procesiniai veiksmai gali bti atliekami tik j sutikimu ar praymu; 4) imunitetas nuo civilins ir administracins
jurisdikcijos jis nra absoliutus. Naudojasi iuo imunitetu, iskyrus: privataus nekilnojamojo turto, paveldjimo, bet kokios
profesins ar komercins veiklos bylose. Imunitetui nuo administracins jurisdikcijos taikomos tokios paios iimtys kaip ir nuo
civilins; 5) atleidimas nuo pareigos liudyti siejamas su diplomato imunitetu nuo baudiamosios jurisdikcijos ir asmens
nelieiamybe. Taiau prayti liudyti gali priimanioji valstyb, o siuanianioji iduoti tok sutikim; 6) judjimo laisv
suteikiama galimyb laisvai judti valstybs savo teritorij, iskyrus draudiamas zonas ar ribojimus valstybs saugumo
sumetimais; 7) fiskalinis imunitetas atleidiamas nuo vis asmenini ir nekilnojamojo turto, valstybini, regionini ir vietini
mokesi ir rinkliav, iskyrus iimtis u pvz., konkreias paslaugas, paveldimo turto, ymin mokest ir pan. Pagal LR statymus
diplomatinio, techninio ir administracinio personalo nariai atleidiami nuo bendrj mokesi, iskyrus, netiesioginius, nk
savininko mokest, turto paveldjimo, komercins veiklos, paslaug; 8) muito privilegijos leidiama veti ir atleidia nuo
muito mokesi ir susijusi rinkliav, iskyrus atlyginim u sandliavim, perveim ir pan., prekes, skirtas diplomatinio agento
ar kartu gyvenani jo eimos nari asmeniniam naudojimui, skaitant daiktus sikrimui, diplomato bagao apira gali bti
atlikta tik agentui ar jo galiotam atstovui dalyvaujant; 9) atleidimas nuo socialinio aprpinimo prievoli kiek tai susij su jo
tarnyba atstovaujamai valstybei, gali savanorikai dalyvauti priimaios valstybs socialinio apspinimo sistemoje; 10) atleidimas
nuo darbo ir kit viej prievoli atliediama nuo vis darbo ir kit vie prievoli, nepriklausomai nuo j pobdio, bei
karini prievoli, toki kaip rekvizicija, kontribucija ar kariuomens postovi (kas ia per gaidys, net nesivaizduoju); 11) kitos
diplomatini agent privilegijos tai teis palaikyti paproius ir tradicijas, dalyvavimas oficialiuose priimaniosios valstybs
ventiniuose renginiuose, specialios los parlamentuose (kad bt bent jau k ten irs). Privilegijas ir imnitetus galima
iplsti abipusikumo pagrindu. Areto orderio bylos neturiu ir net nn, kas ten tokio, jei dl Djibuti vs France, tai byla dar
neisprsta.
32. Diplomatini atstov skyrimo tvarka pagal TVT ir LR teis (galiojim pradia, nutraukimo pagrindai).
Diplomatini atstov skyrimas vadinamas akreditavimu. J sudaro: kandidatros parinkimas, agremano praymas, vidaus teiss
akto dl paskyrimo ileidimas. Tiek agremano praymas, tiek atsisakymas j suteikti turi bti konfidencials. Gavus agreman ir
forminus paskyrim pagal nacionalinius statymus, iduodami galiojamieji ratai, kurie yra diplomatinio atstovo veiklos teisinis
pagrindas visam misijos laikotarpiui. Atvykus buvimo valstyb, galiojamj rat nuoraai teikiami usienio reikal ynybos
vadovui; po to oficialios ceremonijos metu galiojamieji ratai teikiami buvimo valstybs vadovui. Tuo baigiasi akreditacija ir
prasideda diplomatinio atstovo misija. Analogikai yra ir pagal LR DT. Diplomatinis atstovas prie TO pradeda vykdyti savo
funkcijas teiks ratus TO vadovui arba kita TO nustatyta tvarka. Atstovaujamoji valstyb turi sitikinti, jog yra gautas
priimanios valstybs sutikimas (agremanas) tam asmeniui, kur ji numato akredituoti atstovybs toje valstybje vadovu.
Nenustatoma procedra agremano gavimui, bet praktikoje laikoma, kad nesulaukus atsakymo per prast laik, tai reikia
mandag atsisakym, motyv nurodyti neprivaloma. Valstyb gali ataukti agreman, kol atstovas dar yra neatvyks. Daniausiai
agremano prao atstovybs vadovas, kurio kadencija eina pabaig. Pagal LR DT diplomatinio atstovo kandidatr apsvarsius
Seimo usienio reikal komitete (va va, neparaykit tik, kad Teiss ir teistvarkos, kaip a per skait ) ir gavus
priimanios valstybs agreman, Vyriausybs teikimu j skiria Prezidentas dekretu, kur taip pat pasirao UR ministras. Lietuvos
diplomatiniu atstovu gali bti paskirtas tik diplomatas, turintis nepaprastojo ir galiotojo ambasadoriaus ar nepaprastojo
pasiuntinio ir galiotojo ministro diplomatin rang. Tokia pati tvarka ir skiriant prie TO, tik nereikia agremano. Skiraint kitus
diplomatinio personalo narius agremano taip pat nereikia, taiau apie juos praneama (iskyrus karinius, laivyno ir aviacijos
ata, kuriems reikia preliminaraus sutikimo). Jie pradeda vykdyti savo pareigas, kai atvyksta priimai valstyb ir pranea apie
tai kompetentingai institucijai. Lietuvos diplomatu gali bti skiriamas tik LR pilietis, atitinkanti reikiamus kvalifikacinius ir kitus
reikalavimus. Diplomato funkcijos baigiasi: -atstovaujamajai valstybei praneus apie diplomatinio agento funkcij pasibaigim;
-priimaniajai valstybei praneus apie jos atsisakym pripainti diplomatin agent atstovybs nariu. Pagla LR DT: -ataukus
diplomat statymo nustatyta tvarka; -diplomatui atsistatydinus; -diplomatui netekus LT pilietybs; -diplomatui mirus; -kitais TT
numatytais pagrindais. Lietuvos diplomat ataukia Prezidentas Vyraisuybs teikimu, informuojant valstybj ar TO nustatyta
tvarka. Diplomatui laikinai ivykus ar negalint eiti pareig, jo funkcijos nepasibaigia, paskiriamas laikinasis reikal patiktinis.
Diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi ir tada, kai nustoja veikti diplomatin atstovyb: -nutraukus ar sustabdius diplomatinius
santykius; -kilus kariniam konfliktui tarp valstybi; -vykus valdios pasikeitimui nekonstituciniu bd valstybse; -vienai i
valstybi nustojus egzistuoti kaip TT subjektui. Valstybei primus sprendim nutraukti diplomatinius santykius, jis pareigoja abi
valstybes udaryti savo diplomatines atstovybes ir ataukti j personal.
33. Konsulins teiss specifiniai bruoai, konsulini funkcij klasifikacija (pagal skirtumus nuo diplomatini funkcij),
konsulini staig vadov klass, pareign, vadov skyrimo tvarka, konsulini imunitet specifika lyginant su
diplomatiniais. ito neturjau mediagos
34. Pilietybs klausimo reglamentavimo pagrindai pagal TVT. 1963m. ir 1997m. Pileitybs konvencijos, Diplomatins
gynybos straipsni projektas. Pilietybs svoka, jos gijimo ir netekimo pagrindai. 2001m. st. Dvigubos pilietybs
problema (Nottebom byla).
Pirmiausiai pilietyb yra nacionalins teiss kategorija. Tarptautinje teisje nustatant, kurios valstybs pilietis yra asmuo
daniausiai naudojamasi tais paiais kriterijais kaip nacionalinje teisje. Valstyb gali vykdyti savo piliei diplomatin gynyb.
Pagal TT pilietyb laikoma nuolatiniu teisiniu ryiu, kuriuo asmuo susijs su valstybe, kad ir kur jis bebt. is ryys leidia
valstybei vykdyti savo jurisdikcij io asmens atvilgiu. TT pripaintas bendras principas, kad valstyb pati nustato savo
pilietybs gijimo slygas (paprastai daroma nuoroda NTTT konsultacin ivad Dekret dl pilietybs, priimt Tunise ir
Maroke). Taip pat tok princip patvirtina ir 1930 m. Konvencija dl kai kuri klausim, susijusi su pilietybs statym kolizija.
TT reguliuoja kai kuriuos pilietybs klausimus, pvz. kai asmuo yra bipatridas arba apatridas. ymiausias precedentas ioje srityje
TTT Nottebom byla 1955 m., kurioje Teismas konstatavo, kad valstyb gali pretenduoti, kad jos nustatytas normas kita valstyb
pripaint tik tada, jei ios normos atitinka bendr tiksl, kad teisinis pilietybs ryys sutapt su tikruoju asmens priklausymu
valstybei (taip vadinamas efektyvumo principas). Tai savo ruot leist vykdyti savo piliei diplomatin gynyb santykiuose su
kitomis valstybmis. Efektyvumo principas taikomas tik skirting pilietybi kolizijos atveju ir pagal j pilietyb suprantama ne
vien kaip formalus ryys, bet ir kaip tam tikras abipusis pilieio ir jo valstybs ryys, pasireikiantis tarpusavio teisi ir pareig
vykdymu. Efektyvus ryys turi bti iekomas kiekvienu konkreiu atveju. Dviguba pilietyb gali atsirasti taikant dviej valstybi
pilietybs statymus tam paiam asmeniui (pvz., tuokiantis). TT nedraudia valstybei nustatyti, kad jos pilietis praranda pilietyb,
gijs kitos valstybs. Pvz., LR Pilietybs st. (2003 m.) taip nustato. Taiau numato ir iimtis, jei gijo pilietyb po 2003 m.ir yra
LR pilietis pagal kilm arba lietuvi kilms asmuo. Taip pat asmuo gali isaugoti LR pilietyb, gijs kit, jei taip nustato
tarptautin sutartis su kita valstybe. Pilietybs kolizija sprendiama ir leidus bipatridui pasirinkti kuri nors vien pilietyb
(optacija) (1963 m. ET konvencija dl pilietybi daugto atvej mainimo). Pilietybs gijimo pagrindai: -gimstant (filiacija);
-vliau pagal valstybs statymus (natralizacija). Paprastai pragyvenus valstybje nustatyt laik (sslumo cenzas), ilaikius
kalbos ir konstitucini pagrind statym. Pagal LR statym pilietyb asmeniui suteikiama jo praymu, jei jis: a) ilaik
valstybins kalbos egzamin; b) praymo pateikimo metu nuolat gyvena Lietuvoje; c) gyvena LR pastaruosius deimt met; d)
turi legal pragyvenimo altin; e) ilaik Konstitucijos pagrind egzamin; f) yra asmuo be pilietybs arba atsisako kitos
valstybs pilietybs ar praranda j gydamas LR. Galimas supaprastintas gijimo bdas (santuoka). Pilietyb pagal LR statymus
isaugoma asmenims iki 1940 m. turjusiems asmenims, j vaikams, vaikaiiams, provaikaiiams, gyvenusiems kitose valstybse
ir lietuvi kilms asmenims. Pileityb gali bti gyta filiacijos bdu pagal jus soli arba jus sanguinis principus. Lietuvos pilietybs
gijimas pirmiausiai pagrstas jus sanguinis principu vaikai, kuri tvai yra LR pilieiai, yra LR pilieiai, nesvarbu, kur jie
gim. Taiau ems principas (jus soli) vyrauja tais atvejais, kai vaiko gimimo metu tik vienas i tv yra LR pilietis. Naujas ir
svarbus reikinys ES pilietyb, kuri turi visi ES valstybi nari pileiiai. i pilietyb nepakeiia valstybs pilietybs, bet j
papildo; ji slygoja tam tikras papildomas teises(pvz., laisvas asmen judjimas ES). 1997 m. buvo priimta Europos konvencija
dl pilietybs, kuri yra skirta ne tik pilietybs koliziniams klausimams sprsti, bet ir pilietybs pasikeitimo valstybi teisi
permimo atvejais bei karins prievols klausimams reguliuoti. Ja siekiama ivengti dikriminacijos ir palengvinti apatrid padt,
taip pat sprsti pilietybs daugeto klausimus. Valstybi skilimo atveju Knvencija nustato aplinkybes, kurias turi bti atsivelgta:
a) tikrasis asmens ryys; b)nuolatin gyvenamoji vieta; c)asmens valia; d) i kokios teritorijos asmuo kils.
35. Tarptautin mogaus teisi chartija: samprata ir sudtins dalys. Chartijos ir ETK tvirtinta maogaus teisi
klasifikacija.
Tarptautin mogaus chartija tvirtina mogaus teisi ir pagrindini laisvi katalog, standartus ir j laikymosi kontrols
mechanizm. I esms kiti JT priimti universals dokumentai ioje srityje tik detalizuoja Chartijos nuostatas bei atskirais atvejais
papildo teisi katalog. Galima teigti, kad tarptautin bendrija Chartijos nuostatas pripasta kaip privalomas ir jos tapo
paprotins tarptautins teiss dalimi. Tarptautins mogaus teisi chartijos pagrindu ginamos mogaus teiss JT sistemoje.
Tarptautin mogaus teisi chartij sudaro penki skirtingo pobdio, turinio ir teisins galios teiss aktai: Visuotin mogaus
teisi deklaracija (1948m.), Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas (1966m.), TPPTP I protokolas dl individualios
peticijos teiss (1966m.), TPPTP II protokolas dl mirties bausms panaikinimo (1989m.) ir Tarptautinis socialini, ekonomini
ir kultrini teisi paktas (1966m.). VTD tai katalogas, kuriame pirm kart buvo tvirtintos visos pagrindins mogaus teiss
ir laisvs. Nors ji rekomendacinio pobdio aktas, jos nuostatos yra privalomos valstybms, kadangi kodifikuoja paprotins TT
normas. Lietuva prisijung 1991m. Jis tvirtino tiek pilietines, tiek politines, ekonomines, socialines ir kultrines teises.
Deklaracijoje tvirtinamos asmenins, pilietins, poltins, socialins, ekonomins, kultrins teiss. Numatoma teis gyvyb,
kankinim draudimas, priverstinio darbo draudimas, minties, sins, religijos, nuomons reikimo laisv, teis nuosavyb,
teis dalyvauti valdant savo al, rinkimuose, teis dalyvauti valstybs kultriniame gyvenime, teis moksl, teis darb,
laisvalaik, geras darbo slygas. Deklaracija taip pat linki demokratijos ir nustato kiekvieno mogaus pareigas visuomenei,
kurioje jis gyvena (taiau pareig nevardija). Taip pat nustatytas nediskriminacijos principas, draudimas piktnaudiauti
Deklaracijos teismis. I pastarojo draudimo ivedami pozityvs valstybi sipareigojimai valstybs turi ne tik nepaeidinti
teisi paios, bet ir imtis aktyvi veiksm, kad ukirst keli galimiems paeidimams. Daugelis valstybi Deklaracijos nuostatas
perkl savo Konstitucijas, jas taik TTT ir ETT, TK, nuostatos perkeltos abu paktus ir tapo sutartinmis. Deklaracijoje
pripastamos mogaus pareigos visuomenei, nustatomi mogaus teisi gyvendinimo ir naudojimosi laisvmis ribojimo kriterijai
(galimi tik statymo numatyti ribojimai, kad bt pripaintos ir gerbiamos kit moni teiss ir laisvs, siekiant patenkinti
teisingus morals, vieosios tarkos ir visuotins gerovs reikalavimus demokratinje visuomenje). mogaus teiss skirstomos
trij kart: I. Fundamentalios mogaus teiss (gyvyb, kankinimai, iaurus elgesys, minties, sins laisv); II. Ekonomins,
socialins teiss ( darb, vienodas teises vyrams ir moterims); III. Naujos teiss (teis taik, vari aplink, draugikus taut
santykius). TESKTP tvirtina ekonomines, socialines, kultrines mogaus teises. is paktas nra tiesiogiai taikoma tarptautin
sutartis; ji turi bti laipsnikai gyvendinama. Taigi joje nustatomas rezultato sipareigojimas valstybei turi bti siekiama
laipsnikai garantuoti pakte numatytas teises. Pakte tvirtinama taut teis apsisprendim: numatoma teis laisvai disponuoti
turimais gamtos itekliais ir nustatyti savo politin status. Nenumatoma teis atsiskirti. Numatoma teis darb valstyb turi
siekti, kad bt sudarytos slygos mokymuisi, usimimui. Teis tinkamas saugias darbo slygas, vienod umokest, utopin
teis aukiausi fizins ir psichins sveikatos lyg Kitos socialins teiss. Ribojimo pagrindai ir slygos: valstyb gali
nustatyti Pakte tvirtint teisi ribojimus tik statymu ir tokios apimties, kiek tai suderinama su i teisi esme, vien tik siekiant
skatinti visuotin gerov demokratinje visuomenje. Nra sukurta jokio specialaus mechanizmo pakto gyvendinimui. Tam
tikros prieiros funkcijos suteiktos JT ECOSOC, jai talkina TTK. Valstybs teikia praneimus. ECOSOC gali pateikti atitinkam
praneim valstybei, bet jis tik rekomendacinio pobdio. Todl diskutuojama dl galimybs: a) atskiro prieiros organo
krim; b) suteikti tam tikras funkcijas TK. TPPTP - tai tiesioginio taikymo tarptautin sutartis, kurios normos gali bti
tiesiogiai taikomos self executive. Jis detalizuoja VTD, tvirtina pagrindines politines, pilietines, asmenines teises, taip pat i
teisi ribojimo pagrindus ir slygas. Nustatomas valstybs sipareigojimas garantuoti jos jurisdikcijoje esantiems monms
nustatomas teises. Jame taip pat tvirtinama taut apsisprendimo teis. Nustatomos teiss gyvyb, kankinim, iauraus elgesio
draudimas ir pan., asmen laisvas judjimas. Nustatomos procesins garantijos: teis teism, asmen lygyb, vieas procesas,
nepriklausomas ir nealikas teismas, teis advokat, nekaltumo prezumpcija; negalima versti duoti parodymus prie save (ETK
to nra ivedama i fair trial), teis bylos perirjim (ETK to nereikia, jei teista I-ji aukiausia instancija), minties,
sins laisvs, nediskriminavimo principas, lygyb prie statym, politins teiss, tautinms maumoms priklausani asmen
apsauga. Tautini maum teiss nelaikomos kolektyvinmis jos individualios. Pakto nuostatos yra imperatyvins ir pareigoja
valstybes, nustato elgesio sipareigojim. Pirmasis universalusis dokumentas kartu su TSEKTP, tvirtinantis taut apsisprendimo
teis. Pagal pakt steigtas EK, kuris turi kompetencij nagrinti individualius skundus pagal I protokol. Skirtumai nuo ETT:
a) kreipiantis netaikomas 6 mn. Terminas; b) EK ivados nra privalomos grieta teisine prasme tai tik praneimas valstybei,
taiau Komitetas aikiai pabria valstybs tiesiogin sipareigojim pagal pakt; valstyb turi praneti, koki priemoni msi,
valstybs teikia periodikus praneimus apie pakto gyvendinim ir Komiteto sprendim gyvendinim; c) Komitete nebna
odinio nagrinjimo, jis dirba sesijomis ir yra nenuolatinis organas, todl nagrinjimai ypa ilgi; d) sprendimo vykdymas vidaus
teisje. ETT tarptautin teismin institucija, o EK i esms tokia nra tai sutartinis organas. Peticij priimtinumas: a)
valstyb prisijung prie pakto; b) isemtos vidaus gynybos priemons; c) neanonimin; d)nepiktnaudiaujama peticijos teise; e)
susij su pakto nuostatomis. Negali pateikti FA grups ar nevyriausybins organizacijos. (Filipovi, Geleausko bylos).
36. mogaus teisi ribojimo pagrindai ir slygos TT (ribojimai gali bti laikini ir nuolatiniai).
Pagal ETK galimi nuolatiniai ir laikini naudojimosi teismis ir laisvmis apsribojimai. Nagrinjant nuolaitinius apribojimus
reikia vadovautis konkretaus Konvencijos straispnsio nuostat apsribijimais (8. 9, 10 ir 11 str.) bei atitinkama Komisijos ir
Teismo praktika. Daugeliu atvej yra bendri apribojim reikalavimai: jie galimi tik toms teisms ir laisvms, kuri apribojimus
leidia pati Konvencija, jie turi bti numatyti statymo ir btini demokratinje visuomenje. statymas turi nustatyti, kokiomis
slygomis ir kokiais pagrindais gali bti ribojama teis pasinaudoti taiki susirinkim laisve. ie apribojimai turi bti viei ir
suformuluoti pakankamai aikiai. Demokratins visuomens ilyga reikia, kad apribojimai gali bti skirti visuomeninei tvarkai
palaikyti. Jie turi bti proporcingi visuomeniniams tikslams ir nedaryti paios teiss tik teorine galimybe. Taiau valstybs turi
am tikr vertinimo laisv sprsdamos, kokias gali bti io apribojimo nustatymo ir taikymo ribos. Laikinieji apribojimai galimi
karo ir nepaprastosios padties atveju (15 str. 1 d.). Karo metu valstyb gali grietai riboti susirinkim laisv. Taiau ir tokiomis
slygomis valstyb negali riboti elementari mogaus teisi (15 str. 2 d.): teiss gyvyb, teiss apsaug nuo kankinim arba
iauraus, nemoniko ir eminanio elgesio ar bausms, vergijos draudimo; valstyb taip pat, pasinaudodama karo ar
nepaprastja padtimi, negali taikyti baudiamojo statymo atgal (naudoti bausmi atgalin taikym arba taikyti naujai vestas
grietesnes bausmes atgal). VTD kaip ir kiti mogaus teisi apsaugos tarptautiniai aktai, nenustato joki teisi ir laisvi
virenybs, neskirsto teisi absoliuias ir tokias, naudojimasis kuriomis gali bti apribotas kit asmen teisi apsaugos,
vieosios tvrakos, valstybs saugumo, morals ar visuomens sveikatos sumetimais. Galima paminti tiesiog 29 str. tvirtint
apsaugin formul, pagal kuri asmuo turi pareigas visuomenei ir naudojimosi teismis ir laisvmis apribojimai gali bti nustatyti
tik statymu ir tik tam, kad bt pripastatmos ir gerbiamos kit moni teiss ir laisvs ir kad bt patenkinti teisingi morals,
vieosios tvarkos ir visuotins gerovs reikalavimai demokratinje visuomenje. Apribojimai dl konkrei teisi ar laisvi
nesukonkretinami, kaip tai, pvz., daroma ETK ir TPPTP. TPPTP specialiai iskiria elementarisias mogaus teises(teis
gyvyb ir pan.). Tai daroma tvirtinant galomyb vesti mogaus tesi apribojimus karo padties arba nepaprastosios padties
slygomis. Pakto nuostatos skelbia, kad susidarius tokiai padiai, valstybs gali imtis priemoni, kuriomis nuo sipareigojimus
pagal Pakt nukrypstama tik tiek, kiek tai reikalinga dl padties kritikumo, jei tokios priemons nra nesuderinamos su kitais
TT nustatytais sipareigojimais ir jei jos nesukelia diskriminacijos vien dl rass, odos spalvos, lyties, kalsbos, religijos ar
socialins kilms. vedus toki padt, valstybei kyla pareiga apie tai praneti, ir apie tai, koki aoribojim msi. Paktas numato
elemnetarisias teises, nuo kuri nukrypti negalima net ypatingos padties metu: teis gyvyb, kankinim, iauraus, nemoniko
arba orum eminanio elgesio ar bausms draudimas, vergijos ir nelaisvos bkls draudimas, draudimas atimti laisv dl
negaljimo vykdyti kokios nors sutartins privols, draudimas vesti baudiamj atsakomyb u veiksmus, kurie anksiau
nebuvo laikomi nusikaltimais ir su grietinti bausmes u anskiau padarytus, teis bti pripaintam teisini santyki subjektu ir
teis minties, sins ir religijos laisv.
37. JT mogaus teisi komiteto paskirtis ir kompetencija. Petecij ir skund nagrinjimas, skirtumai nuo ETT.
JT TK steigtas pagal 28 TPPTP straipsn 1976 m. Komitetas kurtas kontroliuoti Pakto nuostat gyvendinim ir turi galias: a)
nagrinti valstybi pakto dalyvi praneimus apie priemones, kuri msi Pakto pripaintoms teisms gyvendinti, ir apie
paang, pasiekt naudojantis iomis teismis; b)nagrinti valstybs pakto dalyvs praneim apie tai, kad kita valstyb dalyv
nevykdo sipareigojim pagal pakt, jei abi valstybs yra pripainusios Komiteto kompetencij nagrinti tokius praneimus savo
atvilgiu ir per eis mn. neisprend kilusio gino, taip pat jei buvo inaudotos visos prieinamos ir veiksmingos vidaus gynybos
priemons. Tokiu atveju Komitetas teikia gersias paslaugas arba ali sutikimu skiria taikinimo komisij ad hoc. TPPTP I
protokolas ipleia Komiteto kompetencij. Kiekviena valstyb io protokolo dalyv pripaino Komiteto kompetencij priimti ir
svarstyti priklausani jos jurisdikcijai privai asmen praneimus, kuriuose ie asmenys teigia, kad jie yra koki nors pakte
tvirtint teisi paeidimo, padaryto ios valstybs, aukos. Komitetas nepriima privai asmen skund, kuriuose kaltinamos
valstybs, Pakto dalyvs, taiau kurios nra protokolo dalyvs. Kreipiamasi ratu. Jei ikarto nenustatoma nepriimtinumo
prieasi, skundiama valstyb per eis mnesius pateikia Komitetui ratu savo paaikinimus ir pareikimus. Nustatytos ios
pareikim priimtinumo slygos: a) valstyb, kuri skundiama, turi bti fakultatyvinio protokolo dalyv; b)besikreipiantis asmuo
panaudojo visas vidaus teisins gynybos priemones; c) praneimas nra anoniminis; d) nepiktnaudiaujama peticijos teise; e)
praneimas nra nesuderinamas su pakto nuostatomis; f) to paties skundo tuo pat metu nenagrinja kita tarptautin institucija.
Prims praneim, Komitetas j svarsto udaruose posdiuose, visus privataus asmens ir skundiamos valstybs pateiktus
duomenis. Ivadas Komitetas teikia abiem alims. Ivados yra vieos ir nra privalomos, taiau valstybs jas stengiasi
atsivelgti, nes kitaip rizikuoja savo tarptautiniu vaizdiu. Juo labiau, kad trumpa santrauka traukiama kasmetin praneim
GA, pateikiam per ECOSOC. Skirtumai nuo ETT: a) kreipiantis netaikomas 6 mn. Terminas; b) EK ivados nra privalomos
grieta teisine prasme tai tik praneimas valstybei, taiau Komitetas aikiai pabria valstybs tiesiogin sipareigojim pagal
pakt; valstyb turi praneti, koki priemoni msi, valstybs teikia periodikus praneimus apie pakto gyvendinim ir
Komiteto sprendim gyvendinim; c) Komitete nebna odinio nagrinjimo, jis dirba sesijomis ir yra nenuolatinis organas, todl
nagrinjimai ypa ilgi; d) sprendimo vykdymas vidaus teisje. ETT tarptautin teismin institucija, o EK i esms tokia nra
tai sutartinis organas.

38. ETT jurisdikcija ir jos gyvendinimo slygos. Keturioliktasis protokolas. Teismo komitetai, kolegijos ir Didioji
kolegija. Kolegij galiojimai.
Europos mogaus Teisi Teismas ET rmuose steigta teismin institucija, kurios pagrindinis udavinys yra laiduoti, kad
valstybs laikytsi sipareigojim pagal Konvencij. Teismo veiklos pagrindas yra pati ETK, jos Antrasis, Devintasis,
Vienuoliktasis ir Keturioliktasis protokolai bei Teismo reglamentas. Pagal Vienuoliktj protokol ETT buvo reformuotas
nuolatin institucij ir buvo sumaintos ET MK galios ir vaidmuo mogaus teisi ir apsaugos sistemoje (jis buvo paalintas i
byl nagrinjimo procedros, paliekant teis priirti ir kontroliuoti, kaip vykdomi ETT sprendimai), Teismui suteikta teis
nagrinti tiek byl priimtinumo klausim, tiek jas nagrinti i esms. 2004-05-12 priimtas Keturioliktasis protokolas, kuris
nustat t pai ratifikavimo tvark, kaip ir Vienuoliktasis (t.y. nereikia joki valstybi praneim Teismo jurisdikcija tampa
privaloma visoms valstybms protokolo ratifikavimo faktu). iuo protokolu nustatoma nauja filtravimo sistema (vienas teisjas ir
du teisininkai); atsiranda naujas priimtinumo kriterijus, numatantis, kad Teismas gali atmesti kiekvien peticij, jei pareikjas
nepatyr ymios alos, iskyrus, jei toki peticij nagrinti reikalauja pagarba mogaus teisms ir jei klausimas dl ymios alos
prie tai nebus inagrintas nacionaliniame teisme; pakeistos byl nagrinjimo procedros; treiosioms alims leidiama stoti
bet kuri byl; kartu nagrinjami byl priimtinumo ir esms klausimai; ET mogaus teisi komisaro teis pateikti pastabas;
ipleiamos MK funkcijos sprendimo vykdymo procedroje; pailginama teisj kadencija. Teismo kompetencija. ETT
sprendia visus jam perduotus Konvencijos aikinimo ir taikymo klausimus: 1) Teismas nagrinja bylas dl ETK ir jos
protokol paeidim (privalomoji jurisdikcija). Teismas turi jurisdikcij priimti ir nagrinti: a) kiekvienos valstybs ETK
dalyvs pareikim dl tariamo Konvencijos ar jos protokol paeidimo, padaryto kitos valstybs ETK dalyvs
(tarpvalstybins bylos); b) individualias peticijas, kurias Teismui gali pateikti fizinis asmuo, nevyriausybin organizacija ar grup
fizini asmen, teigiani, kad tam tikra valstyb ETK dalyv paeid j teises, tvirtintas Konvencijoje ir jos protokoluose.
i Teismo jurisdikcija reikia, kad tokias bylas jis nagrins beslygikai. Peticij priimtinumo slygos: -asmuo turi bti tiesiogin
auka; -valstyb negali trukdyti pasinaudoti peticijos teise. Peticij priimtinumo kriterijai: -vidaus priemoni inaudojimas;
-ei mnesi terminas nuo galutinio sprendimo vidaus teismuose primimo; -pareikimas negali bti anoniminis; -nebuvo
pateiktas ar svarstytas kitoje tarptautinje teisminje ar tyrimo institucijoje; -peticija yra suderinama su Konvencijos ir protokol
nuostatomis; 2) ET MK papraytas, Teismas teikia konsultacines ivadas dl teisini klausim, susijusi su ETK ir jos
protokol nuostat aikinimu. Teismas bylas nagrinti gali tokiomis pakopomis: a) Komitetai susideda i trij teisj ir
nagrinja iimtinai pareikim priimtinumo klausimus (peticij); b) Kolegija susideda i septyni teisj ir priima sprendimus
dl jai perduot individuali peticij priimtinumo, nagrinja ir sprendia peticijas i esms, taip pat sprendia valstybi
pareikim priimtinumo klausimus ir nagrinja juos i esms; b) Didioji kolegija susideda i septyniolikos teisj ir sprendia
sudtingiausias bylas, perduotas Kolegijos arba kurios nors alies praymu, teikia ivadas ET MK praymu.
39. Valstybs neutralitetas ir jo rys. Laikinas (Malta, eneva, Turkmenistanas) ir nuolatinis. Neutrali valstybi teiss
ir pareigos, bei kit valstybi teiss ir pareigos neutrali valstybi atvilgiu (Hagos konvencija).
Neutralitetas valstybs sipareigojimas nestoti karines sjungas ir nesiimti joki veiksm, traukiani j kar. Teisin
valstybs neutraliteto pagrind gali sudaryti arba jos tarptautin sutartis su kitomis valstybmis, arba jos vidaus teiss aktas,
daniausiai konstitucija. Tarptautine sutartimi gali bti garantuotas tokios valstybs nepriklausomyb ir teritorinis vientisumas ir
jos neutralitetas, t.y. sipareigojimas nestoti karines sjungas ir nesiimti joki veiksm, traukiani j kar. Neutrali valstyb
neleidia steigti savo teritorijoje usienio karini bazi, pati nesteigia j usienyje, neleidia usienio karinio tranzito per savo
teritorij. Valstybs neutralitetas neapriboja jos suvereniteto, nes jis savanorikas. Neutrali valstyb turi neatimam savigynos
teis. Ikilus ginkluoto upuolimo grsmei arba jam prasidjus, neutrali valstyb gali sudaryti laikinsias karines sjungas ir
vykdyti kolektyvin savigyn pagal JT Chartijos 51 str. Reikia skirti neutralitet nuo teritorijos neutralizavimo, kai tam tikra
teritorija demilitarizuojama, apskritai atsisakant dislokuoti karines bazes arba ginklus joje. Neutralitetas, nustatytas vidaus teiss
aktu, yra politinio pobdio, o ne tarptautinio ir valstybs neturi joki sipareigojim tokios valstybs neutraliteto atvilgiu.
Iimtis yra klasikinis neutralitetas kare, kai valstyb skelbia, jog nedalyvauja kare, neremia jokios kariaujanios puss ir
nuosekliai laikosi ios pozicijos (laikinas neutralitetas?). Tokia valstyb ilaiko teis prekiauti su kariaujaniomis alimis, taiau
negali joms tiekti mediag ir produkt, skirt karui vesti arba kariniam potencialui didinti. Vidaus teiss aktu kariaujanti alis
gali prie remiani valstybi sra ir imtis nekarini sankcij tokioms valstybms. Taiau tokios sankcijos draudiamos
vykdyti prie nuolat neutralias valstybes. Valstyb, tapusi universalios tarptautinio saugumo sistemos (JTO) ar ypatingos
glaudiai integruotos organizacijos, turinios kolektyvinio saugumo elementus (ES), dalyve, negali bti visikai neutrali. i
valstyb gyja pareig sisti savo pajgas tarptautinei taikai palaikyti, ji turi dalyvauti kolektyvinse sankcijose prie valstyb
agresor, o tai klasikinje TT bt nesuderinama su paia neutraliteto svoka. (plaiau neradau, kol kas, jei k, persisiu vliau,
jei tursiu)

40. Kombatantai, j poymiai (i pr..? keturi, dabar vienas), kategorijos. Nepripastami kombatantais asmenys (nipai,
samdiniai). Karo belaisvi apsaugos pagrindai.
Kombatantai yra konflikto alies vis ri reguliarij ginkluotj pajg nariai, turintys teis tiesiogiai dalyvauti karo
veiksmuose. Jie, kaip teisti karo veiksm dalyviai, gali naudoti jg ir nebti asmenikai atsakingi u tokius veiksmus ar
padarinius, iskyrus atvejus, kai j veiksmai turi nusikalstamos veikos poymi. Kombatantai gali bti naikinami, kol pasiduoda,
taiau sueidimo ar patekimo nelaisv atveju taikomos visos humanikos kariavimo ir apsaugos nelaisvje taisykls.
Kombatantas neturi visikos veiksm laisvs, nes negali naudoti draudiam kariavimo metod ir priemoni ir privalo laikytis
tarptautins humanitarins teiss, taikitynos ginkluot konflikt metu, reikalavim. Paeids iuos reikalavimus, savo teisinio
statuso nepraranda, bet gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn. Kombatanto statusas tai teisi ir pareig, kurios pagal
tarptautin teis suteikiamos visiems aktyvi kovos veiksm dalyviams ir kurias privalo gerbti visi kovojantieji, visuma.
Pagrindin slyga bti pripaintam kombatantu dalyvavimas kovos veiksmuose valstybs vardu ir interesais jos reguliarij ar
nereguliarij pajg sudtyje. Pagal 1949m. III enevos konvencij dl elgesio su karo belaisviais nustatytos keturios
kombatant kategorijos: 1) konflikto alies ginkluotj pajg, taip pat savigynos ir savanori bri, einani i ginkluotj
pajg sudt, nariai; 2) kit savigynos ir savanori bri nariai, skaitant einanius organizuoto pasiprieinimo judjimus,
priklausanius konflikto aliai ir veikianios tiek savo teritorijoje, tiek u jos rib, net kai i teritorija okupuota, jei jie turi:
-atsaking u savo pavaldinius vad, -turi sutartin skiriam, gerai matom enkl; -atvirai neiojasi ginkl; -vykdo savo
operacijas laikydamiesi karo statym ir paproi; 3) pasiprieinimo judjim ir ginkluotj pajg, pavaldi prieo
nepripaintai valdiai, nariai; 4) nacionalinio isivadavimo judjim, kovojani su kolonijine valdia, svetimali okupacija ir
rasistiniais reimais, dalyviai; 5) neokupuotos alies gyventojai, kurie prieui artjant spontanikai griebiasi ginkl, kad
pasiprieint siverusioms pajgoms, nespj susiburti reguliariuosius ginkluotus brius, jeigu atvirai neiojasi ginklus ir
laikosi karo statym ir paproi; 6) JT ir grups valstybi ginkluotj pajg, suformuot pagal JT Chartijos 42 str. nariai. Pagal
enevos konvencijas partizan briai yra prilyginami savigynos arba savanori, skaitant ir organizuoto pasiprieinimo
judjimus, briams, todl partizanin kova teista, o partizanai pripastami kombatantais. Valstybi ginkluotj pajg nario
svok apibria nacionaliniai statymai. Nekombatantai tai daniausiai visi civiliai asmenys, kurie nesineioja ginklo bei jo
nenaudoja ir realiai nedalyvauja naudojant jg. Tai ir ginkluotsias pajgas lydintys asmenys. Jie neturi teiss dalyvauti kovos
veiksmuose (skiria nuo kombatant), prie juos negali bti naudojamas ginklas, savo turimus gali naudoti tik savigynai.
urnalistai tai iniasklaidos atstovai, vienos i konfrontuojani ali akredituoti dalyvauti j alies karini pajg operacijose.
Ginkluot pajg teiss patarjai pataria vadams kaip taikyti humanitarins teiss aktus. Kariniai patarjai ir instruktoriai
civiliai asmenys ar karikiai, esantys kariausjanios valstybs politins ar karins vadovybs inioj tam, kad teikt jai patarimus
politikos klausimais ar apmokyt usienio valstybi karius naudotis reikiama technika ir ginkluote. Parlamentaras vienos i
kariaujani ali oficialus asmuo, galiotas dertis su prieininku kovos veiksm zonoje. valgas tai teistas kombatantas,
asmuo, priklausantis kariaujanios valstybs ginkluotosioms pajgoms, dvintis jos uniform, prasiskverbs prieininko
kariuomens veiksm rajon ir turintis tiksl surinkti ini apie j. nipas tai asmuo, veikis slapta arba prisidengs apgaulingu
pretekstu, renkantis ar bandantis rinkti inias vienos i kariaujani ali veiksm rajone ir turintis tiksl jas perduoti prieikai
aliai. Skiriasi nuo valgo, nes pastarasis dvi uniform. Samdinys asmuo, kuris: -specialiai uverbuotas vietoje arba usienyje
kovoti ginkluoto konflikto metu; -i tikrj tiesiogiai dalyvauja karo veiksmuose; -karo veiksmuose dalyvauja daugiausiai dl
asmenins naudos ir i tikrj konflikto alies ar jos vardu jam yra paadtas materialinis atlyginimas, gerokai virijantis
paprastai mokam to pateis rango ir atliekantiems tokias paias funkcijas kombatantams; -nra konflikto alies pilietis; -nra
konflikto alies ginkluotj pajg narys; -nra sistas valstybs, kuri yra konflikto alis oficialiai uduoiai vykdyti (nra
kombatantas). (papildyti dl karo belaisvi apsaugos). Pagrindinid dokumentas karo belaisvi apsaugos klausimu III enevos
konvencija dl elgesio su karo belaisviais. Karo belaisviais tampa kombatantai ir kiti asmenys patek prieo nelaisv. Negali
bti laikomi karo belaisviais medicinos ir religinis personalas, nipai ir samdiniai. Karo nelaisv prasideda nuo kombatanto
patekimo prieininko rankas momento (pasidavus arba ne). Patek nelaisv, kombatantai apiekomi, jiems suteikiama btina
pagalba ir apsauga, jie evakuojami, jie nuginkluojami. Turi bti elgiamasi humanikai. Gali bti apklausiami (tik vardas, pavard,
laipsnis, gimimo data bei kariuomens, pulko, asmens arba serijos numeris). Gali pasilikti visus asmeninius daiktus, aprang,
maistui skirtas priemones, suteikiama galimyb parayti savo eimai. Valstyb gali internuoti karo belaisvius. Gali dirbti, bet
negali bti veriami dirbti tiesiogiai su karo veiksmais susijusi darb, gali gauti pagalbos siuntas, gali teikti skundus,
unusiengimus drausminei tvarkai gali bti skiriamos drausmins nuobaudos; u nusikaltimus gali teisti tik karo teismai.
Nelaisv pasibaigia, kai karo belaisviai: -pabga, repatrijuojami karo veiksm metu, -paleidiami ar repatrijuojami pasibaigus
karo veiksmams, -mirta (sunku bt sivaizduoti, kaip ir mirusiam nepasibaigt).
41. Civili apsaugos pagrindai ginkluoto tarptautinio konflikto metu. Okupacijos teisinis reimas (enevos Konvencija
dl civili apsaugos).
Pagrindinis dokumentas VI enevos Konvencija dl civili apsaugos karo metu, pagal kuri civiliai saugomi konflikto ar
okupacijos metu patek kurios nors konfliktuojaios alies rankas. Civilis bet kuris asmuo, nepriklausantis ginkluotosioms
pajgoms ir kitoms asmen, kurie turi teis dalyvauti karo veiksmuose, kategorijoms ir negalintis turti karo belaisvio statuso. Jei
abejojama, ar asmuo civilis, jis laikomas civiliu. Civiliams gyventojams priskiriami visi civiliai. Taikomos bendrosios ir
specialiosios civiliu apsaugos normos ginkluoto konflikto metu. 1) bendroji apsauga skiriama visiems konflikto teritorij ir
okupuot teritorij civiliams gyventojams ir pavieniams asmenims, neatsivelgiant j buvimo viet ir kitas slygas. Bendroji
apsauga: a) draudimas pulti civilius gyventojus ir civilinius objektus. Civiliniai objektai visi, kurie nra kariniai objektai.
Puolimo atveju, jei kariniai objektai yra tankiai apgyvendintoj vietovj, turi bti laikomasi proporcingos alos taisykls.
Kariaujaios alys sipareigoja skirti civilius gyventojus nuo kombatant, civilinius objektus nuo karini; b) draudimas naudoti
neatrankines kariavimo priemones ir metodus apima toki ri ginklus ar kariavimo metodus, kurie dl savo naikinamj
savybi ar veikimo specifikos gali nesirinktinai kliudyti tiek teistus, tiek neteistus taikinius (taikoma karo veiksm vykdymo
bdams, o ne konkrioms ginkl rims); c) pareigojimas puolimo atveju imtis atsargumo priemoni, kad nenukentt civiliai
gyventojai ir nebt naikinami civiliniai objektai (turi bti sitikinta, kad puolimo objektas nra civilinis, stengtis sukelti
minimali al, perspti civiliu gyventojus apie puolim); d) represalij, kaip atsakomj prievartos priemoni, kuri valstyb
imasi siekdama nutraukti kitos neteistus veiksmus, draudimas. Draudiama represalijas nukreipti ne tik prie civilius, bet ir prie
kitas karo aukas, kultros vertybes, pavojingas mones, jomis veikti gamt bei aplink ir kt. 2) specialiosios apsaugos priemons
skiriamos atskiroms civili kategorijoms, kurios nustatomos pagal j paeidiamum ginkluoto konfikto metu (vaikai, sueistieji,
moterys) arba pagal profesini funkcij specifik (medicinos personalas, urnalistai ir pan.). Specialioji apsauga reikia
papildomas priemones ir garantijas, utikrinanias tiek kariaujani ali, tiek okupuot teritorij civili bei civilini gyventoj
saugum arba detaliai reglamentuojaios tokios apsaugos slygas. Tokiai apsaugai gali bi kuriamos sanitarins ir saugumo
zonos, kuri negalima jokiomis aplinkybmis atakuoti. Zonos turi uimti nedidel teritorijos dal, joje gali bti ribotas skaiius
moni, ji turi bti toli nuo karini objekt ir pan. Taip pat gali bti kuriamos neuralios zonos, kuri paskirtis apsaugoti nuo
karo padarini ne tik sueistus kombatantus ir nekombatantus, bet ir civilius, kurie nedalyvauja karo veiksmuose (kuriamos
mi rajonuose). Specialus TT apsaugos reimas taikomas objektams, kurie btini, kad civiliai gyventojai galt ilikti (maisto
atsargos, ems kio vietovs, pasliai ir pan.). Tokius objektus draudiama pulti, naikinti, iveti ir pan. Speciali apsauga
taikoma -medicinos daliniams. Tai kariniai ir civiliniai daliniai ar kitos staigos, sukurti medicinos tikslams iekoti, surinkti,
transportuoti, gydyti ir pan. sueistuosius, ligonius; -sanitariniam transportui; -pavojingoms monms ir renginiams (utvankos,
pylimai, atomins elektrins), kurie neturi tapti puolimo objektu, nes tai gali sukelti masin civili t, padaryta milinik
ekonomini ir ekologini nuostoli. Civili ir civilini objekt apsaugai nuo karo pavoj utikrinti ir padti paalinti teisioginius
karo veiksm padarinius funkcionuoja civilins gynybos sistema, gali bti steigiamos civilins gynybos organizacijos, kurios
suorganizuotos arba gavusios kompetenting konflikto alies valdios institucij galiojimus, gali vykdyti mint asmen ir
objekt apsaugos uduotis. Okupuotos teritorijos, kaip ir kariaujanij ali gyventojai, naudojasi visomis bendrosiomis ir
specialiosiomis apsaugos priemonmis, bet turi ir speciali bruo. Karine okupacija laikomas laikinas vienos valstybs
ginkluotj pajg vykdytas kitos valstybs visos teritorijos ar jos dalies umimas ir karins administracijos valdios
okupuotojoje teritorijoje vedimas. Okupuojanti valstyb negali ignoruoti pagrindini saugom asmen teisi. Draudiama
individualiai ar masikai priverstinai perkelti ar deportuoti vietinius gyventojus okupuojanios valstybs ar bet kurios kitos
valstybs teritorij (galima tik laikina visuotin evakuacija). Okupuojanti valstyb negali perkelti savo gyventoj okupuot
teritorij, ji pareigota utikrinti gyventoj aprpinim maistu ir medikamentais, pasimetusiems vaikams padti surasti
giminaiius, turi veikti gimtosios mokyklos, leidiama ipainti religija. Okupant negali civili versti dirbti, iskyrus darb,
btin okupacins armijos poreikiams arba susijus su komunalinmis paslaugomis ar patiems gyventojams. Gyventojai gali bti
internuoti, bet jiems turi bti utikrintos visos pagrindins teiss ir apsaugos.
42. Teritorins jros delimitacija ir teisinis reimas. Taikaus praplaukimo teis ir jos gyvendinimo slygos. Pakrants
valstybs baudiamoji ir civilin jurisdikcija usienio laivuose teritorinje jroje.
Teritorin jra tsiasi tam tikr myli skaii (paprastai 12jm) u vidaus vanden. Pagal JT Jr teiss konvencij pakrants
valstyb gyvendina savo teritorins jros suverenitet. Taiau jam taikomas apribojimas usienio laiv taikaus praplaukimo
teis. Plaukimas yra taikus, kol nedaro alos pakrants valstybje egzistuojaniai taikai, tvarkai ir saugumui. Plaukimas turi bti
nenutrkstamas ir greitas. Plaukimo metu laivas gali sustoti ir nuleisti inkar, taiau tik tuo atveju, jei tai yra susij su prasta
navigacija arba yra btina dl nenugalimos jgos ar nelaims, arba jei tai btina siekiant suteikti pagalb monms, laivams ar
orlaiviams, kuriems ikilo pavojus ar kuriuos itiko nelaim. Valstyb turi leisti plaukti ir spti apie inomus navigacinius
pavojus. Ji turi teis neleisti plaukti, jei plaukimas savo pobdiu nra taikus, taip pat saugumo sumetimais gali laikinai neleisti
plaukioti konkreiomis tos jros teritorijos zonomis. Apskritai taikaus praplaukimo teis taikoma ir karo laivams, taiau kai
kurios valstybs yra padariusios ilyg dl Konvencijos nuostat ir reikalauja leidim tokiems laivams (pvz., Kinija, anksiau
SSRS). Pakrants valstybs suverenitetas teritorinje jroje apima ias teises: a) iimtin teis vejoti, eksploatuoti teritorins
jros dugno ir jo gelmi iteklius; b) iimtin naudojimsi oro erdve vir teritorins jros (taikaus praskridimo teiss nra); c)
pakrants valstybs laivai turi iimtin teis i vienos valstybs dalies kit perveti prekes ir keleivius (kabotaas); d)
neutraliteto atveju kariaujanios valstybs negali vykdyti karo veiksm ar sulaikyti prekybos laivus pakrants valstybs
teritorinje jroje; e) valstyb gali priimti teiss aktus dl laivybos, sveikatos ir pan., kuri turi laikytis usienio laivai; f)
pakrants valstyb turi tam tikr teisi dl taikaus praplaukimo teis gyvendinani laiv ir juose esani asmen sulaikymo.
Joki teisi neturi karo laivams (plaukiojanios salos). Taiau jei paeidiamos taisykls, gali pareikalauti palikti teritorin jr.
Usienio karo laiv gul nariai gali bti teisiami vliavos valstybje, jie turi imunitet nuo pakrants valstybs teism
jurisdikcijos, iskyrus atvejus, kai imuniteto atsisakoma. Pakrants valstyb neturi stabdyti usienio laivo, plaukianio teritorine
jra, ar nurodyti jam keisti kurs tam, kad pasinaudot civiline jurisdikcija asmeniui, esaniam tame laive, ji negali imtis
vykdomj veiksm ar aretuoti laiv dl ikeltos civilins bylos, iskyrus tuos atvejus, kai sipareigojimus prisim pats laivas ir
atsakomyb atsirado paiam laivui jam plaukiant pakrants valstybs vandenimis ar tokio plaukimo tikslais. Tai nepaeidia
pakrants valstybs teiss pagal savo statymus imtis vykdomj veiksm ar aretuoti dl civilins bylos laiv, esant teritorinje
jroje arba plaukiant teritorine jra po to, kai jis paliko vidaus vandenis. Pakrants valstyb nevykdo baudiamosios jurisdikcijos
teritorine jra plaukianiame usienio laive, kad sulaikyt asmen arba atlikt tyrim dl nusikaltimo, padaryto laive jam
plaukiant, iskyrus iuos atvejus, jei: a) nusikaltimo pasekms susijusios su pakrants valstybe; b) nusikaltimas trikdo alies
ramyb arba tvark teritorinje jroje; c) laivo kapitonas arba valstybs, su kurios vliava plaukioja laivas, diplomatas ar
konsulinis pareignas prao vietos valdios institucij pagalbos arba d) tokios priemons yra btinos siekiant ukirsti keli
neteistai prekybai narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis. Tai nekeiia pakrants valstybs teiss imtis jos statym
numatyt priemoni, siekiant sulaikyti asmen arba atlikti tyrim usienio laive, kuris plaukia teritorine jra paliks vidaus
vandenis. Tokiais atvejais pakrants valstyb, jei laivo kapitonas to prao, prie imdamasi bet koki priemoni apie tai pranea
valstybs, su kurios vliava plaukioja laivas, diplomatui ar konsuliniam pareignui ir padeda tokiam diplomatui ar konsuliniam
pareignui susisiekti su laivo gula. Neatidliotinais atvejais toks praneimas gali bti daromas tuo paiu metu, kai yra vykdomos
numatytos priemons. Teritorins jros matavim reglamentuojanios taisykls grindiamos bazini linij koncepcija. Normali
bazin linija, nuo kurios matuojamas teritorins jros plotis, yra kranto linija esant emiausiam vandens lygiui jros atoslgio
metu; esant tam tikroms geografinms aplinkybms, per jr leidiama ivesti tiesias linijas nuo vieno ikyulio iki kito, nuo
vienos salos iki kitos ir matuoti teritorin jr nuo i tiesi linij, taiau jos neturi smarkiai nukrypti nuo bendros kranto
krypties. Taikant bazini linij metod, nustatant konkreias bazine linijas turi bti atsivelgta atitinkamam regionui svarbius
ekonominius interesus, kuri realum ir svarb aikiai rodo ilgamet praktika (tai patvirtino TTT Fisheries byloje). Sal teritorin
jra taip pat nustatoma remiantis minta konvencija.
43. Iskirtins ekonomins zonos ir kontinentinio elfo delimitacija. i zon teisinis reimas.
Iskirtin ekonomin zona yra u teritorins jros esantis ir su ja besiribojantis rajonas, kuriame galioja ioje ypatingas teisinis
reimas, pagal kur visos pakrants valstybs teiss ir jurisdikcija bei kit valstybi teiss ir laisvs yra nustatytos atitinkamomis
Jros Konvencijos nuostatomis. Iskirtinje ekonominje zonoje pakrants valstyb turi: a) suverenias teises tyrinti ir
eksploatuoti, saugoti ir valdyti gyvuosius iteklius ir negyvosios gamtos turtus, kurie yra vandenyse vir jros dugno, jros dugne
ir jo gelmse, bei kitaip tyrinti ir eksploatuoti iskirtin ekonomin zon, pavyzdiui, gaminti energij vandens, srovi ir vjo
pagalba; b) atitinkamomis nuostatomis numatyt jurisdikcij dl: i) dirbtini sal, rengini ir statini statymo ir naudojimo;
ii) jr mokslini tyrinjim; iii) jros aplinkos apsaugos ir isaugojimo; c) kitas teises ir pareigas. Iimtin ekonomin zona
kartu su teritorine jra bendrai sudaro 200jm (negali viryti). Pakrants valstybei suteikiamos suverenios teiss visus
ekonominius iteklius, esanius jroje, jros dugne ir jo gelmse ios valstybs iimtins ekonomins zonos ribose; tai apima ne
tik uvis ir mineralinius iteklius. Pakrants valstybs iimtinje zonoje negali eksploatuoti vis uv ir kit itekli, taip pat jos
teiss ukirsti keli terimui ir kontroliuoti mokslinius tyrimus iose zonose yra ribotos. Iskirtinje ekonominje zonoje visos
valstybs, tiek pakrants, tiek ir neturinios prijimo prie jros, naudojasi laivybos ir perskridimo, povandenini kabeli ir
vamzdyn klojimo laisvmis ir kitais tarptautiniu poiriu teistais jros naudojimo bdais, susijusiais su iomis laisvmis,
tokiais, kurie yra neatskiriami nuo laiv, orlaivi ir povandenini kabeli bei vamzdyn eksploatavimo. Pakrants valstybs
kontinentinis elfas apima jros dugn ir jo gelmes t povandenini rajon, kurie tsiasi u tos valstybs teritorins jros per vis
jos sausumos teritorijos natral tsin iki emyno povandeninio krato iorins ribos arba 200 jrmyli nuo bazini linij, nuo
kuri yra matuojamas teritorins jros plotis, jei emyno povandeninio krato iorin riba nesiekia io atstumo. Paprasiau tariant
kontinentinis elfas yra sausumos teritorijos tsinys po vandeniu. Pakrants valstyb naudojasi suvereniomis teismis
kontinentin elf, kiek tai susij su jo tyrimu bei jo gamtos turt eksploatavimu. ios teiss yra iimtins: jei pakrants valstyb
nevykdo kontinentinio elfo tyrim ar neeksploatuoja jo gamtos turt, niekas negali imtis tokios veiklos, neturdamas pakrants
valstybs aikaus sutikimo. Pakrants valstybs teiss kontinentin elf nepriklauso nuo jo umimo, nesvarbu, ar jis bt
faktinis, ar fiktyvus, taip pat nuo bet kokio pareikimo tuo klausimu. Gamtos turtus sudaro jros dugno ir jo gelmi mineralai ir
kiti negyvosios gamtos itekliai bei gyvieji organizmai, priklausantys dugno gyvn rims. Jros delimiavimas: akcentuojami
lygi atstum principas ir delimitacija pagal susitarim (skirtingos konvencijos nustato skirtingus prioritetus). Iimtimi lygi
atstum principui numatomos ypatingos aplinkybs, kadangi jros sienas danai ikraipo salos arba kranto ikilimai. Pagal
lygi atstum princip kontinentinio elfo tarp valstybi, kuri krantai yra prieingi ar gretimi vienas kitam, delimitavimas turi
bti vykdomas pagal susitarim ir remiantis tarptautine teise, kaip numatyta TTT Statuto 38 str., siekiant teisingo sprendimo. Ta
pati taisykl taikoma ir iskirtinm ekonominm zonom.

44. Atvirosios jros teisinis reimas, laisvs (eios). Jurisdikcija plaukiojantiems laivams. Karo laiv teis tikrinti
civilinius laivus. Persekiojimas kartais pdsakais.
Svoka atviroji jra reikia visas jros erdves, kurios neeina valstybs teritorin jr ir vidaus vandenis. Atvirja jra laisvai
gali naudotis vis valstybi laivai. 1958 m. Konvencija dl atvirosios jros nustato, kad atvirosios jros laisv apima: a)laivybos
ir vejybos laisv, b)laisv tiesti povandeninius kabelius ir vamzdius; c) laisv skristi vir atvirosios jros. Bendra taisykl
laivas atvirojoje jroje privalo laikytis tik tarptautins teiss bei jo vliavos statym. Laivo vliavos valstyb faktikai reikia
valstyb, kurios nacionalin priklausomyb laivas turi. Su karo laivais viskas aiku, o su prekybos sunkiau j nacionalin
priklausomyb beveik visur lemia j registracijos vieta. Patogi vliav alys i esms yra pasirengusios u mokest registruoti
bet kur laiv. Patogiomis vliavomis danai naudojamasi siekiant ivengti mokesi ir sutari nuostat, jei valstyb nra
sutarties dalyv. Todl vliau nustatyta, kad turi egzistuoti realus ryys tarp valstybs ir laivo; valstyb privalo veiksmingai
gyvendinti savo jurisdikcij ir administracin kontrol. Tik vliavos valstyb gali gyvendinti laivui jurisdikcij atvirojoje jroje.
Kariaujanios valstybs karo laiv gali pulti prieo karo laivai. Atvejai, kai karo laivai gali imtis veiksm prie kitos valstybs
prekybos laiv: a) laivai be nacionalins priklausomybs; b) persekiojimas kartais pdsakais. Jo paskirtis neleisti laivui pabgti
atvirj jr ir taip ivengti sulaikymo (paeisti valstybs statymai, nebuvo nustota persekioti iki atvirosios jros, persekiojimo
teis baigiasi, kai laivas plaukia savo ar treiosios valstybs teritorin jr, turi bti duotas spjimas, persekioti gali tik karo
laivai/lktuvai arba specialiai tam galioti; c) teis patikrinti. Pagal bendr taisykl gali tikrinti tik vliavos valstybs karo laivai.
Gali tikrinti ir kiti, jei kyla tarimas dl priklausomybs; d) sutartimis j alims danai abipusikumo pagrindu suteikiama teis
sulaikyti viena kitos prekybos laivus; e) piratavimas. Jei karo laivas turi pagrindo tarti, kad prekybos laivas usiima piratavimu,
jis gali sulaikyti j atvirojoje jroje ir apirti nepaisydamas prekybos laivo nacionalins priklausomybs. Jei tarimai pagrsti,
gali laiv konfiskuoti; f) kariaujanij teiss. Karo metu kariaujaniai valstybei priklausantis karo laivas gali sulaikyti prieo
prekybos laivus ir tam tikromis slygomis su prieu prekiaujanius neutrali ali laivus; g) savigyna. Teis iuo atveju nra
aiki; h) veiksmai, kuriuos leido JT. Neskaitant piratavimo kaip specialaus atvejo, atvirojoje jroje vykdytiems nusikaltimams
dl baudiamosios jurisdikcijos taikomos prastins tarptautins teiss normos. Laivas yra laikomas vliavos valstybs teritorija.
Susidrus laivams baudiamosios ar drausmins atsakomybs klausimus sprendia laivo vliavos arba asmens pilietybs
valstybs institucijos.

You might also like