Vasario 16-ajai Lietuv paklusios Vilniaus konferencijos imtmet sostin pasitiko dar vienu

jomarku Gedimino prospekte. Miunchene galingas miestikas Octoberfest, Vilniuje dar

vienas banytkaimio jomarkas su tais paiais baibokais. Kiek galima kaimizuoti ir valstietizuoti
savo sostin?

Vilnius visada buvo miestas, o ne didiko alia dvaro irpinta vieta mugei. Tai kokio velnio
baibokus, medinius auktus, rankines ir mirkytas deras su rkyta uvim didiojo Gedimino
mieste pardavinti ant gatvs? Ar kaip Traidenio laikais, neturim krautuvi, todl net didysis
kunigaiktis joja apsipirkti Ryg? Neinom, kas yra turgus? kinink turgelis Fabijonikse,
tiesa, sudeg, bet ar tam, kas n-tj kart vyksta Gedimino prospekte, labiau netikt turgus
Kalvarij, Hals? Viruliki ar Fabijoniki aikt?

Vilni jau treji metai valdo miestiei tiesiogiai irinktas meras. Ne koks valstietis. Liberalas. Treji
metai! Ir k? Kodl Miunchen gali garsinti Octoberfest, o mes, uuot pagaliau ivar kaim i
Vilniaus ir lietuvio, i paskutinij stumiame kaim atgal Vilni? Kai to tradicinio kaimo seniai
nebra. Tik konservai su Clostridium botulinum. Neutenka Kaziuko? Kur su vieno verslininko
kaimikais statiniais Rotus aiktje taip pat usispyrusiai siekme tbt paversti banytkaimio
jomarku, nors Kaziukas toks niekada nebuvo. Algirdo proankis, didiojo kunigaikio Kazimiero
snus Kazimieras Jogailaitis buvo pilies, taigi miesto mogus. Ir Kaziukas yra ne kaimo
kermoius. Kur Vilniaus alaus festivalis? Kiek iferio stog pakeista modernia ir saugia danga per
trejus mero liberalo metus? Pasidairykite vryne, viename prestiini sostins rajon. Vytauto
gatvje gal 14-os nam stogai iferis. Paksui tiko. Zuokas j nemat. Ir imaiui gerai, kaip
yra. O ar visi vilnieiai jau turi du ir tualet savo namuose? Baikit, nemanau. Bet ar merija,
miesto taryba nors kart svarst, kaip tai pakeisti? Baikit... Meras kak pasakoja apie keliais
milijonais sumaint miesto skol ir pagerint aprpinim vaik dareliais. Nra blogai. Kupikiui
ir Rietavui. Bet juk ia sostin. Kuri, kartais taip atrodo, pati iandien vis dar nesupranta, kad ji
tokia yra. O jei sostin nesupranta, kad gatvje prekiauti deromis nei labai racionalu, nei
higienika, tai kaip tai supras likusi Lietuva? Ypa tas ketvirtadalis, kuris dar ir XXI a. tebegyvena
su lauko tupyklomis?

Kaip ivaryti kaim i lietuvio, jei net i Vilniaus ivaryti kaimo nepavyksta? Treius metus i eils
Vilnius laimingiausia Europos sostin, giriasi meras feisbuke. Ir altin nurodo. Tik duomenys
tai ten seni, mere. O ir k sako laims vidurkis? Kad laikas sustoti? Kas ketveri metai Seim
uplsta nauji kaimieiai. Jie primeta miestui savo kaimik tvark. Jiems, su retomis iimtimis,
Vilnius buvo ir liks svetimas. Net tada, kai jie, pralaimj kitus rinkimus, teistais ir neteistais
bdais nurauna valdik tarnyb Vilniuje. Svetimi miestui, kuriame jiems vis laik stigs j kaimo
pavydo, apkalb ir nevalyvumo. Jomarkas tokiems atgaiva. Bet tai nereikia, kad ir miesto
meras, taryba turt bti tokie pat. Bet atsvaros nesulaukiame. Tarpukariu aukm: Mes be
Vilniaus nenurimsim!. O kai Vilni atgavome ir sugujome j i savo kaim, tai lyg stabo itikti
iki iol: k su juo daryti? Poetas Marcelijus Martinaitis kakada taikliai pastebjo, kad dauguma
po karo Vilni suvaiavusi moni gyvena ia taip, tarsi bt alia Vilniaus. Kai kas tvirtina, ir
ne be pagrindo, kad Vilnius buvo daugiau sugriautas po karo nei per kar ir dar griaunamas. Jie
turi galvoje architektr, istorinius enklus. Materialj Vilni.

Bet tai niekis, palyginti su tuo, kaip griaunama miesto smon. Jei kalbtume apie ekskaimieio
santyk su miestu, turtume pripainti, kad miesto jame maai. Kad kiekvienas Vilni atsive
savo kaim ir tebenori jame gyventi, nepaisant Vilniaus. Kaip Seimo narys Graulis, kuris
automobiliu kliudo moter ir vaiko veiml ir nesustojs nurksta taip, lyg vaiuot ganykl
karvs pamelti: O ko ia ana ne vietoje pasipainiojo, juk a pro ia kasdien ganykl vainju?
Taip iauti problem kaimo nostalgijoje kalintoje aly pavojinga. Girdi riksmus sieidusi gerj
kaimo moni. Regi feisbuke juos dauant teisto pasipiktinimo enklus. Su pavyzdiais, kiek
daug yra grai kaimo moni, ir kiek blog miestiei. Nieko asmeniko. Niekas nesiginija,
kad mieste durni yra keliskart daugiau, nei kaime. Nes mieste ir moni daugiau nei kaime. Ne
apie tai dzgel. Tik apie tai, kad kaimas kaip kolektyvinio egzistavimo forma civilizacijos
grandinje yra auktesn pakopa tik palyginti su klajokli stovykla. Mes, lietuviai, net palyginti su
estais ir latviais, per ilgai usibuvome kaime. Ir tai yra ms bda. Kad tai bda, rodo ir geresni
Estijos ir Latvijos ekonominiai skaiiai. Ten, kur miesto daugiau, ten ir pinig daugiau. O jei apie
Vilni, tai, prieingai banytkaimio dvasiniam gyvenimui, i esms pagrstam jausmais ir j
jungtimis, sostapilio dvasinis gyvenimas yra racionalus. Ir tai sukuria rimt pranaum, palyginti
su kaimu. Vaizdiai kalbant, protas mieste gauna apibrt form. Kita vertus, ir paios miesto
formos lemia atresn prot. Na, bent jau taip turt bti. Ar taip yra Vilniuje? Jei ne, kodl?
Nobelio premijos laureatas Cz. Miloszas knygoje Abcl rao, kad 1992 m. sugrs Vilni,
nerado n vieno ia kadaise vaikiojusio mogaus. Visi buvo iudyti, iveti arba emigrav. I
vis pastam poetas rado tik Vl. Drm, kuris gyveno u t pai vart Literat gatvje, kaip ir
Miloszas kakada. Tik vartai buvo pavogti. Tada, ms jaunysts Vilniuje, nesitikjau, kad jis
vienintelis iliks tarp eli, virts viesia figra, prisimena Miloszas susitikim ir didj Drmos
darb album Dings Vilnius. Dings Vilnius. Metafora, kuri sostins mero ir tarybos nari
turt neapleisti net sapne. Ar taip yra? Nors sakoma, kad mog galima ivaryti i kaimo, bet
kaimieio i mogaus niekada, seniai laikas visiems mums ieiti i savo kaimo kaip dvasinio
gyvenimo geto. Jei sostin bus valstietizuojama, mes ir toliau blakysims iekodami stebukling
idj Lietuvai pramaiiui su usienini panacj paieka. Visi paaliai ia: perimkim Suomijos
mokymo model!

Prie tai tas pats choras reikalavo perimti vedik mokesi model. Kam svarbu, kad socialiniai
mokesiai vedijoje maesni u Sodros? Tai tokiam kaimikam mstymui Mavydas
Jastramskis kaip dalgiu per pautus: Matydamas pasilym pagal ablon transplantuokime X
alies model Lietuv, prisimenu Palau valstybs, kuri tiksliai nukopijavo JAV institucijas,
pavyzd. 21 tkst. gyventoj alis yra federacija su 16 valstij, o 40 gyventoj turinti
Hatohobjaus valstija turi 9 nari parlament, gubernatori, idinink, projekt administratori ir
kit pareigybi. Sistema kakaip veikia, bet prasms maokai. Taip ir gyvenam. Nuo vieno
jomarko iki kito. Kaimynas eina, tai ir a bindzi bindzi. Kaip nepataisomi plagiatoriai. Tai mums
reikia perimti Suomijos vietimo model, tai rinkti Seim kaip JAV, tai vesti valstybin alkoholio
monopol kaip vedijoje. O kas bna, kai universiteto darb gynimo komisija pagauna student,
nusiraius bakalaurin? Kuolas. Tai gal baikim nusirainti, tempti sostin baudiavinio kaimo
liekanas? Ivarykim i savs kaimiet. Pradkim skaityti, galvoti. Jei ne nauja Tomo Venclovos
knyga Vilniaus vardai , tekt pripainti, kad Vilniaus konferencijos imtmeio dvasia sostin
visai aplenk. Venclovos knyga padt kiek suvelnino. Bet knygos pasirodymas niekaip
nepriklaus nei nuo mero liberalo, nei nuo valstiei apssto Seimo. Tai iki kito jomarko
Gedimino gatvje.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/r-valatka-kaip-isvaryti-kaima-is-vilniaus-ir-

lietuvio.d?id=75785603