Jurisprudencija, 2003, t.

49(41); 518

I. TEISSAUGOS VALDYMO PROBLEMOS

ORGANIZUOTAS NUSIKALSTAMUMAS LIETUVOJE: FAKTIN

PADTIS IR TEISSAUGOS INSTITUCIJ PRAKTIKA

Dr. Aurelijus Gutauskas

Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedra

Ateities g. 20, 2057 Vilnius
Telefonas 271 45 84
Elektroninis patas agutas@ltu.lt

Pateikta 2003 m. gruodio 8 d.

Parengta spausdinti 2003 m. gruodio 22 d.
R e c en za v o Lietuvos teiss universiteto Policijos fakulteto Policijos teiss katedros vedjas
dr. Raimundas Kalesnykas ir Teiss instituto direktorius dr. Algimantas epas.

Pagrindins svokos: organizuotas nusikalstamumas, nusikalstamumas, kova su

nusikalstamumu.
Keywords: Organized Crime, Criminality, Prevention of Crime.

Santrauka

Organizuotas nusikalstamumas tampa neatidliotina ir vis didjania pasaulio pro-

blema. i problema tampa aktuali ir Lietuvai. Atkrus nepriklausomyb besiformuojant Lietu-
voje rinkos santykiams, vis labiau stiprjant legaliai ekonomikai, organizuotas nusikalstamu-
mas gauna i struktr veikimui daugelyje valstybi bding bruo uimdamas nelegalias
rinkas, tenkindamas bei kurdamas draudiam preki ir paslaug paklaus. Lietuvoje veikian-
i organizuot nusikalstam grupuoi veikla yra vairiapus pradedant grynai kriminaliniu
reketu ir baigiant tokiais ekonominiais nusikaltimais kaip kontrabanda, nelegali ekonomin
veikla, pinig plovimas, pareign papirkinjimas ir kt.
Organizuotas nusikalstamumas tai tas pats kriminalinis pasaulis, tik gavs daug or-
ganizuotesnes formas. Organizuotas nusikalstamumas tai vairi lygi nusikalstamos gru-
puots su jau parengtais kadrais, patikrintais nelegalios apyvartos kanalais bei itobulinta
korupcijos sistema. Tai reikinys, apimantis beveik vis ri nusikaltimus.
io reikinio mast pabria tai, kad bendro atskleist nusikaltim skaiiaus tik apie 3
5 proc. sudaro organizuoti ir ekonominiai nusikaltimai, taiau ala, padaroma dl t nusikal-
tim, daug didesn nei dl kriminalini nusikaltim padaryti nuostoliai monms ir valstybei.
Be to, organizuotas nusikalstamumas daniausiai veikia keliose valstybse, daro tak ne tik
ekonominei, bet ir valstybs valdymo tvarkai.
Straipsnyje autorius, remdamasis kriminologiniais tyrimais, praktine baudiamj byl
mediaga, statistikos duomenimis, analizuoja organizuoto nusikalstamumo atsiradim Lietu-

5
voje, jo faktin padt bei teissaugos institucij praktik. Autorius skiria ir detaliai nagrinja
du pagrindinius organizuoto nusikalstamumo pltros Lietuvoje etapus. Pirmasis etapas sie-
jamas su 1990 m. pradia, jis tssi iki 1995 m., o po 1995 m. organizuotas nusikalstamu-
mas igyveno nauj raidos etap.

1. Organizuoto nusikalstamumo uuomazgos Lietuvoje

Lietuvoje iuolaikinis organizuotas nusikalstamumas nra labai senas reikinys. Lie-

tuva paveldjo sudting naujausi laik istorij. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje 1918 m.
Lietuva pasiskelb esanti nepriklausoma valstyb, kurios nepriklausomumas tarptautiniu
mastu buvo pripaintas tik 1920 m. pradioje. Madaug po dvideimties met, 1940-aisiais,
Lietuva buvo vl okupuota. Tik prajus penkiasdeimiai met, 1990-aisiais, vl buvo atkurta
ir paskelbta jos nepriklausomyb, realiai pripainta 1991 m., iirus TSRS. Manyiau, kad
Lietuvoje organizuotas nusikalstamumas yra gana naujas reikinys.
Geografin, politin bei ekonomin padtis, istorins tradicijos, etnin gyventoj su-
dtis yra pagrindiniai veiksniai, nuo kuri priklauso nusikalstam grupuoi, veikiani
konkreioje valstybje, bdingiausi poymiai. Atskirai reikt paminti puiki Lietuvos geog-
rafin padt. Jros kelias, jungiantis Vakar ir Ryt Europ, daro didel tak ne tik alies
politinei padiai, bet ir nusikalstamumo raidos tendencijoms.
Lietuva, kaip ir kitos TSRS valstybs, 50 met buvo priklausoma nuo Rusijos. iuo lai-
kotarpiu buvo atimta bet kokia galimyb gyventi vadovaujantis savo tautos mstysena bei
siekiais, o nuo kito pasaulio skyr gelein udanga. Tiek vienoje, tiek kitoje udangos
pusje gyvenimas tekjo sava vaga, taiau abiejose pusse veik gana didels grups
moni, kurios ignoravo statymus ir nesiskait su kit gyventoj interesais. Ilg laik bnant
TSRS sudtyje Lietuvoje nusikalstamumas priartjo prie Rusijos nusikalstamumo struktros.
is faktas, be abejo, turjo takos formuojantis organizuotam nusikalstamumui Lietuvoje [1,
p. 3].
Pirmosios organizuoto nusikalstamumo uuomazgos TSRS po Antrojo pasaulinio karo
buvo atsirads profesionali nusikaltli luomas, vadinamieji vagys statyme, kurio atstov
buvo ir Lietuvoje. Galima teigti, jog ios organizacijos veikla buvo viena pirmj organizuoto
nusikalstamumo formavimosi stadij Lietuvoje. io luomo atstovai palaik tarpusavio ryius,
turjo savo elgesio kodeks ir bendr kas. i profesionali nusikaltli kategorija buvo si-
pareigojusi laikytis ne valstybs statym, o savo griet vidini elgesio taisykli, kurios
jiems tapo tradicija. Autoritetai rinkdavosi susitikimus, kuriuose aptardavo veiklos planus,
koordinuodavo tarpusavio veikl. Laisvs atmimo vietose kiti nuteistieji jiems sudarydavo
iskirtines slygas. ios nusikaltli organizacijos nariai, prisitaik prie valstybins komandi-
ns ekonomikos, vykd nusikalstam veikl, susijusi su operacijomis valiuta, prekyba
brangiaisiais metalais, ekiais ir kt. Nepaisant to, jog u mintas veikas buvo grietai bau-
diama, nusikaltliams jos atnedavo milinik peln. Uostamiesiuose ir didesniuose
miestuose egzistavo prostitucija ir svadavimas. Slaptuose fabrikliuose neteistai buvo
gaminami ymi firm drabui falsifikatai, kurie buvo pardavinjami turguose ir taip pat
duodavo didel peln. Taigi vagys statyme dar didiausi tak organizuoto nusikalsta-
mumo ypatumams ms valstybje. Vakar valstybs negaljo tiesiogiai veikti io reikinio
formavimosi proces, nes tam trukd gelein udanga.
Nekyla abejoni, kad organizuoto nusikalstamumo Lietuvoje formos skiriasi nuo Va-
kar pasaulio, taiau organizuoto nusikalstamumo, kaip reikinio, esm lieka ta pati: didelio
pelno siekimas, smurto naudojimas, korupcija, skverbimasis valdios sluoksnius.
Staigus nusikalstamumo augimas prasidjo 1980 m. antroje pusje ir tssi iki 1992
1993 m., kai bendras nusikaltim skaiius padidjo du tris kartus, o sunki nusikaltim dar
daugiau. Vis daugiau nusikaltim buvo padaroma naudojant aunamuosius ginklus ir
sprogstamsias mediagas. Vis daniau nusikaltimai, padaromi buitini konflikt metu, per-

6
augo i anksto suplanuotus, rafinuot form grupinius nusikaltimus. Didelis nusikaltim la-
tentikumas bdingas kyininkavimo, turto prievartavimo atvejams, taip pat nusikaltimams
kininkavimo tvarkai. Taigi tokioje vairioje kriminalinje srityje pltojosi ir tebeveikia organi-
zuotas nusikalstamumas.
Dirbtinai padidintas valiutos kursas, nuolatinis deficito buvimas, deformuota kain si-
stema, privataus verslo draudimas skatino pogrindin veikl, kurios organizatoriai buvo va-
dinami cechininkais. Socialistins gamybos atsilikimas suteik tokiems monms gali-
myb organizuoti pogrindin paklausi preki gamyb. Pagrindin JAV organizuoto nusi-
kalstamumo socialin prieastis buvo visuomens poreikis udraust preki ir paslaug [2,
p. 24], o Lietuvoje i baz buvo prasti valstybs nepatenkinami liaudies poreikiai: maisto,
drabui, kit preki, bsto ir pan. Tai sudar slygas atsirasti prekybos mafijai, kita ver-
tus, masikai buvo gaminamos ir parduodamos falsifikuotos preks. Tai suprantama, nes
preki, ribojant import, buvo galima gauti tik pagal blat arba i po prekystalio, mokant
preks antkain. Kyininkaudami, sukiaudami, spekuliuodami ir vykdydami kitoki u-
draust veikl organizatoriai visose manomose veiklos grandyse paeidinjo tuomet galio-
jus baudiamj statym.
Gaudami dideles pajamas jie buvo suinteresuoti jas nuslpti nuo valstybs. elin
ekonomika ir pogrindin rinka praktikai vykd visas main funkcijas. Atskir asmen ran-
kose susikaup didels pinig sumos, kurias tokie asmenys panaudodavo sudarindami
sandorius, skolindami pinigus u procentus ir pan. Be kita ko, pogrindiniai turtuoliai patys
turjo rpintis savo apsauga, utikrinti sutarties saugum, iiekoti skolas. iai problemai
sprsti jie pasitelkdavo nusikalstamo pasaulio autoritetus, naudodamiesi korupcija palaiky-
davo ryius su teissaugos institucij darbuotojais. Toks pogrindins gamybos procesas
dar tak organizuoto nusikalstamumo susiformavimui.
Organizuoto nusikalstamumo pradia Lietuvoje siejama su 1985 metais, kai buvo pri-
imtas statymas Dl kooperacijos [3, p. 1]. iuo laikotarpiu prasidjo nuolatinis ir nekont-
roliuojamas kapitalo kaupimas perpumpuojant valstybs las kooperatin, o i esms
privat sektori. Tais sstingio laikais tuo pasinaudojo partin valstybin biurokratija. Ji
lugd administracines struktras ir kartu turtjo. Atsirado pogrindini moni, gaminani
niekieno neapskaitom produkcij. i pogrindini moni savininkai, gaudami dideles pa-
jamas, papirkinjo reikalingus asmenis, alindavo usispyrlius. Taigi partiniovalstybinio
biurokratinio aparato solidarumas su elins ekonomikos atstovais tapo abipusikai
naudingas. Nesnaud ir nusikalstamas pasaulis, kuris pradjo nustatinti savo verslo tai-
sykles. Padedami korumpuot valdios atstov jie legalizavo savo versl ir naudojosi juo
kaip tam tikru etapu tolesnei nusikalstamai veiklai vykdyti.

2. Organizuoto nusikalstamumo pltros etapai ir pagrindins

nusikalstamos veiklos kryptys

Analizuodamas organizuoto nusikalstamumo pltr Lietuvoje galiau iskirti du pa-

grindinius jo raidos etapus. Pirmj etap sieiau su laikotarpiu nuo 1990 m. pradios iki
1995 m., o po 1995 met, manau, Lietuvoje organizuotas nusikalstamumas igyveno nauj
savo raidos etap. Pabandysiu iuos du etapus apvelgti detaliau.
M. Gorbaiovo laik pertvarka padar didel poveik alies ekonomikai. Kooperatyv
atsiradimas leido pogrindininkams usiimti legaliu verslu. Kooperatyv veiklai visikai ne-
buvo pasiruousi alies teisin sistema, todl padaugjo neteist ir abejotin sandori,
buvo tvarkoma dviguba buhalterija, vengiama mokesi. Pamau atsirado gana nemaai
turting asmen, kuriuos buvo galima antauoti. Iki tol egzistavusios pogrindinink apsau-
gos grupuots paios, palikdamos savo eimininkus, jga, lumu bei kitokiomis prievartos
priemonmis ilindo paviri. Taip 1989 m. pabaigoje ir 1990 m. pradioje organizuoto
nusikalstamumo srityje reketinink grupuotms pavyko uimti vyraujanias pozicijas. Lietu-

7
voje daugelio organizuot nusikalstam grupuoi veiklos pradia buvo btent 1990 metai1.
Aiku, formuojantis privatins nuosavybs santykiams bei privaiam verslui pirmins
organizuotos nusikalstamos veiklos rys pasikeit. Operacijas valiuta, pogrindinius cechus
pakeit prostitucija, kontrabanda, finansins machinacijos.
Apskritai 19891993 metai Lietuvoje susij su staigiu nusikalstamumo didjimu. 1993
m. 10 tkstani gyventoj teko 150 nusikaltim. Tai buvo pats didiausias nusikalstamumo
lygis per vis Lietuvos istorij [4, p. 3].
Nusikalstamumas keitsi ne tik kiekybikai, bet ir kokybikai. Pagal nusikalstamumo
struktr situacija primin tarpukario Lietuvoje buvusi situacij, taiau pagal nusikaltim
organizuotum, j sunkum, nusikaltli naudotas technines priemones ji daug sudtin-
gesn ir panai labiausiai urbanizuot valstybi kriminogenin situacij.
Nusikaltimai tapo akiplikesni, iauresni. Padaugjo turtini nusikaltim, ypa turto
prievartavim, vagysi i but, automobili vagysi, plim. ie nusikaltimai priklauso
didiausio latentikumo nusikaltim grupei, todl faktinis j skaiius danai virija oficialio-
sios statistikos duomenis. Gerokai padaugjo sunki smurtini nusikaltim, jie danai pada-
romi naudojant aunamj ginkl bei sprogmenis [5, p. 5859]. Buitinius nuudymus pakeit
i anksto suplanuoti nuudymai, nuudymai i savanaudik paskat, nuudymai kaip s-
skait suvedimo priemon. Atsirado nuudymai pagal usakym2.
Be abejo, tai turjo takos ir nauj, laisvos ekonomikos rinkai bding nusikalstamumo
form bei ri atsiradimui: ekonominiai nusikaltimai, turto prievartavimas, organizuoti pro-
fesionals nusikaltimai, kontrabanda, spalvotj metal grobimas3. Aiku, kad greta to
egzistavo ir grynai kriminalins grups, daranios vagystes i but, automobili vagystes,
plimus ir pan. Tai i esms primityvios pradinio kapitalo kaupimo formos, aplenkianios
laisvosios rinkos ekonomikos santyki susiformavimo proces. Kriminogenini sluoksni at-
stovai greiiau nei daugelis kit visuomens nari perprato atsikurianios ekonomikos rin-
kos dsnius ir pasinaudojo jais siekdami neteistos naudos. Kartu formavosi ir profesionali,
organizuot nusikaltli sluoksnis.
Paskelbus nepriklausomyb nei statym leidjas, nei teissaugos pareignai nebuvo
pasiruo tokiems visuomens gyvenimo pokyiams. Nusikaltim ir juos darani asmen
spariai daugjo, o valstybei ir visuomenei vis sunkiau buvo rasti veiksming priemoni ir
bd iam procesui stabdyti.
Manyiau, kad du statymai ekonomikos srityje i esms paveik nusikalstamum
Lietuvoje: pirmasis Lietuvos Respublikos moni statymas, [6] antrasis Lietuvos Respub-
likos valstybinio turto pirminio privatizavimo statymas [7]. moni statymas visikai legali-
zavo privataus verslo veikl, kuri iki to pasireik arba kooperatyvo, arba individualios veik-
los forma. mons, kurie kooperatyv klestjimo laikais sukaup kok nors kapital, netruk-
domai galjo leisti j apyvart. Todl 1991 m. pradjo kurtis vairaus tipo, daugiausia preky-
bins pakraipos mons, atsirado pirmieji privats bankai. Taigi pradinse rinkos statym
pozicijose moni padtis buvo skirtinga. Juk daugelis piliei dl didels infliacijos 1991
1992 m. neteko per vis savo gyvenim sutaupyt pinig. Jie paprasiausiai sudeg. To-
dl i moni kategorija praktikai visai neturjo galimybs pradti nauj rinkos gyvenim.
Reikt prisiminti, jog pirminio kapitalo kaupimo laikotarpiu turtingu mogumi galima buvo
tapti gana lengvai, nes neveik daugelis mokestini statym, o gaut pajam teistumo
kontrol buvo labai silpna.

1
Pavyzdys galt bti Klaipdos regiono organizuotos nusikalstamos grupuots. Pradiniame savo veiklos
etape dauguma j reketavo, vog, pl, ud. Tik vliau, sustiprjus grupuoi vidinei organizacinei struktrai ir
gijus pradinio kapitalo, taip pat keiiantis ekonominei padiai jos aktyviai msi ekonomini nusikaltim:
alkoholio, tabako, naftos kontrabandos, pradjo kontroliuoti lombardo paslaug sfer, sporto bei medienos,
automobili versl, pamau pradjo narkotik versl.
2
tai Klaipdoje 1993 m. nuautas viebuio Skrydis direktorius, Panevyje rastas nuauto verslininko
lavonas. Vilniuje 1994 m. bute iudyta erbakov eima.
3
UAB ir privats asmenys neteistai gyt metal danai formindavo pagal fiktyvius dokumentus kaip gaut i
Ryt valstybi ir reeksportuodavo Vakarus. Vien 1992 m. buvo iaikinta apie 40 toki atvej.

8
 1993 m. pradioje Lietuvoje apytiksliai buvo apie 100 organizuot nusikalstam gru-
puoi [8, p. 38]. Jos labiausiai buvo iplitusios didiuosiuose Lietuvos miestuose bei Bir,
Kdaini, Kupikio, Panevio, iauli ir kituose rajonuose: Vilniaus brigada, Kauno
Daktarai, aliakalnio, Klaipdos Gaidjurgio, iauli Princ, Panevio Kavioro,
Alytaus Baubli ir kt. Dauguma j atsirado i paprast kriminalini grupuoi, veikusi in-
teres arba gyvenamosios vietos pagrindu. Gerai inoma Kauno Daktar grupuot susi-
formavo pagal bendr gyvenamj viet Vilijampol, jos nariai nuo vaikysts augino ba-
landius [9, p. 25]. Tuo tarpu Klaipdoje viena garsi grupuot susibr i asmen, kurie
perpardavinjo valiut, spekuliavo, sukiavo, kita susibr i grtani i laisvs atmimo
viet asmen bei nepilnamei automobili vagi. ios grupuots nariai ypa laiksi vagi
statymo principo [10].
Organizuotas nusikalstamumas plito, o j stabdyti nebuvo galimybi. Patraukti bau-
diamojon atsakomybn atskirus toki grupi narius, ypa j vadovus, buvo labai sunku.
Viena svarbiausi prieasi tuomet galiojs Baudiamasis kodeksas nenumat atsako-
mybs u nusikalstam grupi organizavim ir organizuotos grups veikl [11, p. 6062].
Pirmu naujos visuomens nusikaltimu tapo reketas. Krsi organizuotos jaun moni
grupuots, kurios suprato galinios iuo nusikalstamu bdu gauti naudos. Tokios reketi-
nink grupuots brsi beveik visuose didiuosiuose miestuose. Jos nustatydavo mokest
u prekybos viet, u teis prekiauti ir pan. Tokios reketo grupuots pradjo savo veikl
stogo, draudimo, apsaugos principu [12, p. 30].
tai Vilniuje buvo iaikinta Ogureco organizuota reketinink grupuot, kuri gelein-
kelio stoties rajone i marrutini mikroautobus vairuotoj rinkdavo mokest u teis dirbti
iame rajone grasindami fiziniu sualojimu (nupjaunant pirtus arba galv) arba transporto
priemons sunaikinimu arba sualojimu [13]. Taip pat Vilniuje iaikinta Zelionyj organi-
zuota grupuot, kuri i Vilniaus Hals turgaviets rajone veikusi parduotuvi savinink
uuominomis grasindami sunaikinti turt arba panaudoti j atvilgiu smurt rinko pinigus
[14]. Savo tikslus jos daniausiai gyvendindavo naudodamos prievart ir grasinimus. Tuo
metu duokl grupuotms mokjo dauguma verslinink, nes juos apginti nebuvo kam. Dl
susiklosiusios nepalankios situacijos alyje, mao atlyginimo privai srit perjo daug
profesionali policijos darbuotoj. Policijos tarnybos buvo kuriamos i naujo. Aiku, mo-
ment nusikaltliai taip pat inaudojo. Reketas klestjo, nors statistikos duomenys to ne-
rod1. Nusikalstamos grupuots tapo tokios stiprios, jog atvirai konfrontavo su teissaugos
institucijomis. Turdami daug pinig nusikaltliai sigijo ger automobili, vairi ryio prie-
moni, ginkl. Buvo prieita iki to, kad organizuotos grupuots pradjo legalizuotis oficialiai
atidarydamos apsaugos firmas, kurios neva saugojo verslinink turt. Tikroji toki firm pa-
skirtis buvo reketas [15, p. 101112]. Reketo grupuoi jg rodo ir tai, jog didel dalis
verslinink atsisakydavo rayti pareikimus, liudyti teisme bijodami dl savo gyvybs arba
turto saugumo. Su kooperatyv veikla bt galima sieti ir kai kuriuos organizuot grupuoi
veiklos pokyius. Vienos i j tiesiogiai reketuodavo kooperatyvus, kitos utikrindavo koo-
peratyv apsaug, treiosios kooperatininkai ir nusikaltliai tapdavo kompanionais
ddavo kooperatyvo veikl savo pinig dal ir tokiu bdu juos legalizuodavo [16, p. 15].
Grupuots ne tik prievartavo turt, bet ir vog i but, naikino konkurentus, vog
transporto priemones, prekiavo ginklais.
Ekonomikos srityje kartu su reketu to laikotarpio pelninga nusikalstama veikla buvo
vadinamasis geleinis biznis. I Lietuvos didelmis partijomis Vakar Europ buvo ve-
ami spalvotieji metalai. Spalvotj metal kontraband vykd ne tik nusikaltliai, bet ir vai-
rios firmos. Organizuoti nusikaltliai, suinoj apie toki firm veikl, uddavo joms atitin-
kamus mokesius.
Sukaupusios didel kapital organizuotos nusikalstamos grupuots perjo prie antrojo
savo veiklos etapo nusikalstamu bdu gyt l legalizavimo. Primus Turto privatizacijos
1
1991 m. buvo uregistruoti 34, 1992 m. 44, 1993 m. 61, 1994 m. 317, 1995 m. 226, 1996 m. 242
reketo atvejai.

9
statym prasidjo masinis valstybins nuosavybs privatizavimas1. Turdami dideles
laisv pinig sumas nusikaltliai turjo pirmenyb gyjant turto aukcione, paperkant valdi-
ninkus. Brutalia jga bei pasinaudodamos verslinink suteikta informacija grupuots privati-
zavo daugel objekt2. Buvo privatizuojamos mons, kavins, viebuiai ir kiti objektai.
Privatizacijos procesas Lietuvoje vyko parduodant objektus vieuose arba udaruose auk-
cionuose, skelbiant vie akcij pasiraym. Nusikaltliai, naudodami jg bei grasinimus,
papirkdavo atsakingus privatizacijos komisijos asmenis, baugindavo kitus aukciono daly-
vius, kad jie atsisakyt dalyvauti aukcione. J tikslas buvo vienas u maiausi kain nu-
pirkti reikiam objekt. Taigi Lietuvoje daugelis grupuoi suklestjo prasidjus privatizaci-
jai.
Organizuotos nusikalstamos grupuots, aktyviai dalyvaudamos privatizacijoje, turjo
didels reikms dideli moni ir bank lugimui. Be to, jos padar didel ekonomin al
kio subjektams ir gyventojams, praradusiems las ir galimyb dalyvauti investiciniuose
procesuose. Organizuot grupuoi nariai tapo legaliai registruot moni savininkais ir
savo veiklos metodus perkl kin veikl. I pradi buvo siekiama sitvirtinti pelningiau-
siose kio akose: prekyboje naftos produktais, alkoholiu, tabako gaminiais, vliau buvo
steigiami komerciniai bankai ir usiimama vairiausia komercine veikla. Taigi organizuotas
nusikalstamumas um nelegalias rinkas tenkindamas draudiam preki ir paslaug pa-
klaus bei j kurdamas.
Manyiau, kad organizuotos nusikalstamos grupuots Lietuvoje galutinai sustiprjo
19911992 metais. Bdamos gana stiprios grupuots siek visikos savo teritorijos arba
nauj teritorij kontrols. Aiku, toki kontrol buvo galima gyvendinti tik prievarta. Naudo-
jama prievarta bet k priveria paklusti, mokti arba uleisti. Ji taip pat buvo naudojama
grupuotms aikinantis tarpusavio santykius3.
Organizuotas nusikalstamumas savo jg parod 1993 m., kai Vilniuje buvo nuau-
tas populiaraus laikraio Respublika urnalistas V. Lingys [17, p. 106126]. is laikratis
ypa plaiai ra kriminaline tematika. Nuodugniai buvo aprainjama jau mintos Briga-
dos kriminalin veikla, jos ryiai su komercinmis firmomis. Respublika tiesiogiai vardy-
davo ios grupuots nari pavardes, konkreius reketo, pinig plovimo per privatizacijos
proces faktus. Aiku, nusikaltliams tai nepatiko ir jie msi drastik priemoni. Pagrindi-
ns io laikotarpio nusikalstamos veiklos sritys buvo reketas jo pagrindas buvo klasikin
veiklos schema stogas ir kontrabanda jos veiklos schema buvo dvejopo pobdio,
pirmiausia alkoholini grim bei tabako gamini tranzitas i Vakar Europos NVS alis.
Antras kelias naftos produkt, spalvotj bei retj metal tranzitas Vakar Europ. Or-
ganizuoti nusikaltliai vykd nusikalstam veikl, susijusi su vogt automobili verslu ir
prostitucija, kuri i pradi reiksi prostitui pristatymu usakovui namus, vliau peraugo
prekyb moterimis, narkotik verslu, falsifikavim.
Taigi jau iuo laikotarpiu formavosi naujas socialinis reikinys tarptautinis nusikals-
tamumas. ios ries nusikalstamumo atsiradim ypa nulm Lietuvos geografin padtis
ji palanki nusikaltim tranzitui tarp Ryt ir Vakar.
Analizuojant antrj organizuoto nusikalstamumo raidos etap matyti, jog iame etape
nusikalstamos grupuots atsisako reketo kaip pagrindinio pelno altinio ir imasi perspekty-
vesns ir pelningesns, kartu ir ne tokios rizikingos veiklos: prostitucijos organizavimo, nar-
kotik platinimo, nelegali loimo nam laikymo ir pan.

1
Manyiau, jog nusikalstamu bdu gyto turto investavimas privatizacijos proces yra ypatinga organizuoto
nusikalstamumo forma (plaiai taikyta tuo metu), bdinga tik postkomunistinms valstybms.
2
Viena ymi Klaipdos organizuota grupuot savo vardu privatizavo 43 objektus.
3
1992 m. rugsjo 10 d. Vilniuje sporto salje buvo suaudyti du jauni policijai gerai inomi mons. Jie
anksiau priklaus Vilniaus nusikalstamai grupuotei Brigada, taiau pastaruoju metu buvo sukr savo
grupuot. Klaipdoje 1992 m., galima sakyti, veik vienintel ir vienvald grupuot, taiau 1992 m. pabaigoje
1993 m. pradioje ji pradjo skilti madaug 1215 maesni grupeli, nes kai kurie pagrindins grupuots nariai
buvo nepatenkinti lyderio kontrole ir savarankik veiksm apribojimu. vykus gauj karui uvo 7 mons
(Klaipdos m. ONTT duomenys).

10
 iuo metu organizuotas nusikalstamumas bendroje atskleist nusikaltim struktroje
sudaro lyg ir nedidel dal (apie 5 proc.) [18, p. 127], taiau j ala valstybei ir visuomenei
yra didesn nei dl kit nusikaltim padaryti turtiniai nuostoliai. Apie organizuoto nusikals-
tamumo mastus galima sprsti tik pagal alutines kompleksines charakteristikas socialinei ir
ekonominei padiai tirti [19, p. 78]. Negalime apimti vis organizuoto nusikalstamumo
struktr, tiek t, kurios atsispindi statistikoje, tiek t, kuri veikla latentin, be galo sud-
tinga. Juk statistikos duomenys apie organizuot nusikalstamum nebtinai turi atsispindti
per grupin nusikalstamum; jie gali atsispindti per pavieni asmen daromus nusikaltimus.
I atskleisto pavienio nusikaltimo, jo atlikimo profesionalumo ir organizuotumo galima
sprsti, jog jis susijs su organizuotu nusikalstamumu [20, p. 145]. Be to, apie organizuoto
nusikalstamumo veikimo mastus informacijos gali suteikti viktimologiniai tyrimai, pavyzdiui,
mergin, ivet usienio valstybes, apklausa ir pan.
Reikt paminti ir t fakt, jog iame etape buvo suduotas stiprus smgis nusikals-
tamoms organizacijoms. Buvo demaskuota nemaai nusikalstam grupuoi, suimta ir nu-
teista aktyvi j nari. 1996 m. u nusikalstamo susivienijimo organizavim, vadovavim
arba dalyvavim jame, asmens terorizavim, turto prievartavim buvo nuteisti 104 asmenys
[21, p. 1].
Kita vertus, iame etape buvo padaryta daug strategini klaid. Buvo bet kokia kaina
siekiama greiiau susemti nusikalstam grupuoi narius nededant didesni pastang
imuti finansin toki grupuoi pagrind ir neutralizuoti j vadeivas. Kintant ekonominei,
politinei padiai i esms pasikeit nusikalstam grupuoi darom nusikaltim struktra.
Buv reketininkai tapo moni savininkais, bankininkais ir pan. Nelegaliai veiklai paslpti ir
pinig plovimui vykdyti buvo kuriamos fiktyvios mons. Taip organizuotas nusikalstamumas
pasiek nauj kokybin pakop, jis tapo profesionalesnis.
1997 m. Lietuvoje veik madaug 100 organizuot nusikalstam grupuoi, kurioms
priklaus 1200 asmen [18, p. 128]. Kiek i tikrj yra nusikalstam grupuoi, nustatyti
sunku dl itin didelio io socialinio reikinio latentikumo. tai dar vienas altinis tvirtina, kad
1997 m. Lietuvoje veik madaug 30 nusikalstam grupuoi, madaug tredalio i j hie-
rarchin struktra buvo palyginti sudtinga [22, p. 3]. Organizuotos grupuots turi aiki ter-
itorij. Jos veikia konkreiuose Lietuvos regionuose, pavyzdiui, emaitijos, konkreiuose
miestuose, daugiausia didiuosiuose: Vilniuje, Kaune, iauliuose, Klaipdoje, Panevyje,
Marijampolje. Grupuoi vidin struktra, sakyiau, yra dvejopo pobdio. Vien grupuo-
i struktra labai aiki, jai vadovauja lyderis arba lyderiai1, o kit struktra nra grieta, nes
visi aktyviai dalyvauja nusikalstamoje grups veikloje. Grupuoi nari skaiius gana vairus
nuo 15 iki 45 asmen, didij nusikaltli dal sudaro vyrikos lyties atstovai2, vyrauja
rus, lietuvi, lenk bei yd tautybs asmenys, amius taip pat labai vairus.
Susilpnjus sien kontrolei nusikaltliams tapo lengviau umegzti ryius su usienio
ali nusikalstamomis gaujomis.3 Be abejo, usienio valstybi nusikalstam grupuoi
veikla turi takos alies nusikalstamumui. Lietuvos ir usienio ali organizuotos grupuots
bendradarbiauja tarpusavyje pirkdamos ir parduodamos prekes. Taip pat tiktina, kad jos
kit grupuoi inias pritaiko savo veikloje arba naudojasi kitos grupuots infrastruktra.
Nepalankia linkme pakito ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai organizuoto nusikalsta-
mumo rodikliai. Pasikeit organizuot nusikalstam grupuoi veiklos metodai iuo metu
Lietuvos organizuotos nusikalstamos struktros nuo smurtini veiksm pereina prie taikaus
bendradarbiavimo ir kriminalins rinkos pasidalijimo. Pasikeit j darom nusikaltim struk-
tra, organizuotos nusikalstamos grupuots tapo profesionalesns. J profesionalum rodo
1
tai ymios Klaipdos organizuotos nusikalstamos grupuots struktra yra gana sudtinga: lyderis, jo
asmenin brigada (apsauga), pavaduotojai, kontrabandos grup, narkotik platinimo brigada ir legalaus verslo
grup.
2
Vilniaus m. ONTT darbuotojai nurod vien grupuot, kurioje veikia 98 proc. vyr ir 2 proc. moter.
3
Klaipdos m. ONTT duomenimis, viena ymi io miesto nusikalstama grupuot palaiko tarptautinius ryius
su Vokietijos, Rusijos, Ispanijos nusikalstamomis gaujomis. Vilniaus m. ONTT duomenimis, viena io miesto
inoma grupuot palaiko ryius su Lenkijos, Rusijos, Vokietijos nusikalstamomis gaujomis.

11
tai, kad organizuoti nusikaltliai stengiasi palikti kuo maiau nusikalstamos veiklos pdsak,
grupuots skmingai gali persiorientuoti i vienos nusikalstamos veiklos kit, taip pat
stengiasi nusikalstamu bdu gytas las vis plaiau investuoti legal versl1. Tokiems
pokyiams takos, ko gero, turjo ir kintanti alies ekonomin padtis. Organizuot nusi-
kalstam grupuoi nariai iki 1996 m. sugebjo susikrauti didel kapital, o jau nuo 1996 m.
prasidjo jo legalizavimas (pinig plovimas). Finansikai stiprios nusikalstamos grupuots
dalyvauja privatizacijos procese nordamos legalizuoti nusikalstamu bdu gyt turt. Fi-
nansins ir organizuotos nusikalstamos grupuots suinteresuotos valdyti atskiras strategi-
nes bendroves ar net atskiras kio akas. Nusikalstamos grupuots savo veikl vis daniau
nukreipia ekonomikos srit. Sukauptas kapitalas perfiltruojamas per legalias alies arba
usienio mones, sumaiomas su j kapitalu. kuriamos legalios taip pat bendros su usie-
nio investicijomis UAB, kurios usiima prekyba, ekspedicijavimu, tarptautiniu gabenimu ir
pan. Tokiose monse tvarkoma dviguba finansin apskaita, slepiami mokesiai, vienos
mons likviduojamos, kuriamos naujos panaudojant likviduojam moni turt ir akcijas.
Akcijos perperkamos, fiktyviai didinamas statinis kapitalas, naudojamos fiktyvios skolos pi-
nigams igryninti.
Taigi organizuotos nusikalstamos grupuots savo veikl aktyvina finans ir ekonomi-
kos srityje. Tai akivaizdu, nes organizuotas nusikalstamumas ekonomikoje pirmiausia rei-
kiasi ten, kur sukasi dideli pinigai, konkreiai palieia tas sritis, per kurias eina dideli finan-
siniai srautai. Tokiomis sritimis galima laikyti valstybines programas, finansuojamas i vals-
tybs biudeto, privatizacij ir investicij, finansin veikl, usienio prekyb, aliavos perdir-
bimo pramon. Tai gali bti susij su tradicikai, atrodo, nekriminalizuojamomis sritimis:
pramog verslu ir sportu, vairiais labdaros bei paramos fondais.
Per deimt 1999 m. mnesi alyje i viso buvo uregistruoti 68 539 finansiniai ir eko-
nominiai nusikaltimai. Tai sudaro tik 7 proc. nusikaltim (5,4 proc. daugiau nei tokio pob-
dio nusikaltim per 1998 m. atitinkam laikotarp), taiau i nusikaltim alies ekonomikai
daroma ala yra didel. tai kaip padidjo iaikint nuslpt mokesi sumos: 1998 m. per
10 mn. nustatyta 20 001 907 litai nesumokt mokesi, o jau 1999 m. per atitinkam lai-
kotarp i suma siek 65 425 405 litus2. Vis daniau pasitaiko latentini nusikaltim aplai-
daus ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, mokesi arba mok vengimo atvej. Jiems at-
skleisti reikia didesni teissaugos institucij pastang3.
Viena i tarptautinio organizuoto nusikalstamumo pasireikimo form Lietuvoje yra pi-
nig plovimas ir kitos nelegalios finansins operacijos, vykdomos pasinaudojant usienio
alyse registruotomis firmomis bei bankais. Reikia pabrti, kad baudiamj byl dl pinig
plovimo ikeliama labai nedaug. 2001 m. buvo ikeltos 4 tokios bylos, 2000 m. 3, 1999 m.
4, 1998 m. 4, 1997 m. 6, 1996 m. 5, tuo tarpu j iaikinamumas irgi labai maas, jis
tesudaro apie 25 proc. vis iaikint nusikaltim. 2001 m. toki atvej iaikinta nebuvo,
2000 m. iaikintas 1 atvejis, 1999 ir 1998 m. po 1 atvej, 1997 m. 3 atvejai. Palijusi ver-
tybi sistema, neefektyvi ir neatitinkanti rinkos ekonomikos reikalavim bank sistema, ku-
pina prietaravim ir balt dmi teisin sistema sudaro slygas plauti nevarius pini-
gus. Tai ypa akivaizdu pirmajame kapitalo djimo ir legalizavimo etape [23]. Dl alies po-
litinio ir ekonominio nestabilumo nusikaltliai, nordami galutinai dti ir integruoti savo ka-
pital, danai renkasi Vakar, taip pat kitas valstybes. Daniausiai iam tikslui pasirenkamos
Vokietija ir Rusija4. Pinig plovim kitose valstybse gali nulemti ir, pavyzdiui, maos
nekilnojamojo turto kainos, galimyb nuslpti savo kriminalin praeit. Taigi tarptautinis nu-
sikalstamumas spariai plinta. Tam takos turi rinkos ekonomikos raida, vartojam preki
1
Operatyvini darbuotoj duomenimis, daugelis Lietuvos organizuot grupuoi nuo 50 iki 70 proc. savo turto
yra investavusios teist alies ekonomik.
2
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos duomenys.
3
Policijos departamento prie LR vidaus reikal ministerijos duomenimis, per deimt 1999 m. mnesi pagal
BK 322 straipsn buvo registruoti 238 nusikaltimai (1998 m. per atitinkam laikotarp 215); pagal BK 323
straipsn 297 (1998 m. 192); pagal BK 325 straipsn 64 (1998 m. 42).
4
Vilniaus m. ONTT ir Klaipdos m. ONTT duomenys.

12
kain skirtumai vairiose valstybse, taip pat noras parsiveti preki nesumokjus valstybei
mokesi.
Su organizuotu nusikalstamumu glaudiai susijusi korupcija [24, p. 176]. Manyiau,
galima teigti, jog nusikalstamos grupuots palaiko ryius su vietos valdios atstovais, todl
gali daryti nusikalstam tak, pavyzdiui, privatizacijos, licencij idavimo procesams, vals-
tybini arba komercini bank veiklai. Organizuot nusikalstam grupuoi ir korumpuot
valdinink simbioz gali reiktis ir priimant teiss aktus, palankius kriminalinms strukt-
roms, pavyzdiui, globojant vairi ri kontraband, prostitucijos versl arba nevykdant
organizuot nusikalstam grupuoi lyderi baudiamojo persekiojimo, arba j vykdant ne-
tinkamai.
domiai iuo klausimu samprotauja Kanados profesor M. McMachon. Ji tvirtina, kad
policijoje, teisme bei parlamente yra moni, kuriuos organizuotos grupuots gali papirkti
arba kitaip paveikti. Be to, spjama, kad kai kurie organizuoto nusikalstamumo lyderiai vei-
kia mintose staigose [25, p. 6]. Taigi iuo aspektu korupcijos mastai priklauso nuo nusi-
kaltli pasaulyje vykstani proces. Kita vertus, korupcija labai priklauso ir nuo proces,
vykstani legaliame pasaulyje. Akivaizdu, kad nusikalstama ekonomin veikla pltojasi ten,
kur daugiau teist klii. Kuo labiau valstyb reguliuoja ekonomik, tuo daugiau galimy-
bi papirkti valdininkus. tai 1995 m. Pasaulio banko atlikti tyrimai parod, kad korupcija
verslininkams kelia rimt problem. 54 proc. apklaust vietini ir Lietuvoje veikiani usie-
nio kompanij nurod, kad moka pareignams [26, p. 13]. Tam tikra verslinink arba moni
vadov dalis patys ieko ryi su kriminalinmis grupuotmis nordami apsaugoti savo
versl, utikrinti skol grinim, paveikti konkurentus ir pan.
Nepaisant struktrini organizuoto nusikalstamumo pokyi, i problema ilieka aktu-
ali ir iandien. Tai lemia Lietuvos nusikalstam grupuoi vykdoma gana plati nusikalstama
veikla. Jos usiima narkotik kontrabanda, padirbinjimais, klastojimais, sukiavimais,
vykdo ginkluotus apiplimus, vagia automobilius, usiima sekso pramone (prekyba mote-
rimis), azartiniais loimais, aunamj ginkl kontrabanda ir prekyba, kuruoja prostitucijos
versl, reket, lupikauja. Nuodugniai paanalizavus nusikalstam grupuoi veikl matyti,
kad pagrindins ir bdingiausios j veiklos rys yra: turto prievartavimas, narkotik verslas,
kontrabanda, automobili vagysts, nelegali migracija bei prostitucija. Gana paplits ir kri-
minalini nusikaltim organizavimas bei kontrol1.
Didel neigiam tak Lietuvos ekonomikai daro kontrabanda2. Kontrabandos objektai
yra spiritas, narkotikai, ginklai, tabako gaminiai, maisto produktai. ie objektai gaminami
Vokietijoje, Lenkijoje, Olandijoje. ios preks (daniausiai spiritas, maisto produktai ir narko-
tikai) tranzitu per Lietuv pasiekia paskirties alis: Rusij, Vokietij, Vidurins Azijos valsty-
bes. Narkotik kontrabandos paskirties alimi tampa ir Lietuva. Sintetiniai narkotikai patenka
i Lenkijos, o augalins kilms narkotikai i Olandijos. Organizuotos nusikalstamos gru-
puots paios organizuoja kontrabandos iveim arba veim Lietuv bei jos realizacij
arba padeda kitiems asmenims parveti arba veti kontrabandines prekes gaudami u tai
tam tikr atlyg.
Kalbant apie nelegali migracij reikt pasakyti, kad ios ries nusikaltim nuolat
daugja ir nelegali migrant srautai nuolat didja. tai 1992 m. buvo sulaikytas 281 nele-

1
Vilniuje 19951996 m. siautjo Kubos pilieio J. R. S. Castellanoso grupuot. Ji sibraudavo patalpas ir
apiplinjo asmenis, grobdavo prabangius automobilius (per laikotarp grupuot buvo pagrobusi 6 prabangius
automobilius). Grupuot veik drastikai, naudojo nukentjusij atvilgiu fizin smurt. Vilniaus apygardos teismo
nuosprendis. Baud. byla Nr. 1311. 1998 m. Alytuje ir jo rajone siautjo Baublio grupuot. Ji 19921994 m.
usiiminjo chuliganizmu, prievartavo turt, ud, pl. Grupuot sudar 9 nariai. Jie elgsi ypa iauriai,
darydami nusikaltimus naudodavo smurt bei ginklus. Buvo iaikinta 12 grupuots padaryt nusikaltim. Vilniaus
apygardos teismo nuosprendis. Baud. byla Nr. 14. 1997 m.
2
Policijos departamento prie Vidaus reikal ministerijos duomenimis 19971999 m. ONTT iaikino 7
nusikalstamas grupuotes, kurios usiminjo spirito, maisto produkt, vartojamj preki ir narkotik kontrabanda.
Ikelta 130 baudiamj byl, sulaikyti 78 asmenys, i j 11 pareign. Taip pat sulaikyta preki, kuri vert
daugiau kaip 10 mln. lit. 2000 m. uregistruoti 88, 2001 m. 102 nusikaltimai, susij su kontrabanda.

13
galus migrantas, 1993 m. 650, 1994 m. 1105, 1995 m. 1853, 1996 m. per 5 mn. 235
nelegals migrantai [27, p. 3]. Jie, perj Baltarusijos ir Lietuvos valstybs sien, toliau Va-
karus keliauja arba sausumos keliu per Lenkij Vokietij, arba jros keliu per Klaipdos
uost Skandinavijos alis. Nuo 1992 m. iki 1996 m. buvo iaikintos keturios didels orga-
nizuotos grupuots, usiimanios nelegali migrant gabenimu1.
Pelningas ir organizuot grupuoi mgstamas nusikalstamas verslas prostitucija
ir prekyba monmis. Europos saugumo ir Bendradarbiavimo tarybos duomenimis, nuo
1997 iki 2000 m. i buvusios TSRS teritorijos, Vidurio ir Ryt Europos teritorij Vakar Eu-
ropos ir iaurs Amerikos alis prostitucijos tikslais buvo igabenta 750 000 moter ir mer-
gaii. Prekyba monmis neaplenk ir Lietuvos, kurioje moterys parduodamos verstis pro-
stitucija tiek Lietuvoje, tiek ir usienio valstybes. Lietuva tapo ne tik moter eksporto, bet ir
tranzito tarp Ryt ir Vidurio Europos valstybi alimi. Spjama, kad kasmet apie 1000 mo-
ter prostitucijos tikslais iveama i Lietuvos usien, taiau ie procesai pasiymi dideliu
latentikumu ir visikai neatsispindi oficialiojoje statistikoje. Pavyzdiui, 2002 m. oficiali
statistik pateko tik 8 uregistruoti prekybos monmis atvejai, o nuo prekybos monmis
normos sigaliojimo (1998 m. liepos 2 d.) u nusikaltim buvo nuteisti tik 3 asmenys2.
Prostitucijos nusikalstamo verslo schema gana aiki. Moterys i Lietuvos per Lenkij gabe-
namos Vokietij. Ten jos seksualiai inaudojamos. Kitu atveju, moterys i NVS ali atve-
amos Lietuv. Priedanga daniausiai bna moter veimas dirbti usien. Kita io verslo
pus prostitucija alyje. Slyginai prostitucij bt galima suskirstyti kelis lygius. Pirmasis
lygis prostitucija, paplitusi tarp narkoman, valkataujani asmen. io lygio veiklos orga-
nizuotos nusikalstamos grupuots nekontroliuoja. Antrajam lygiui bt galima priskirti laisvai
veikianias prostitutes, kurios dirba baruose, restoranuose ir be svadautoj. io lygio or-
ganizuoti nusikaltliai taip pat nelieia. Treiasis lygis prostituts, dirbanios su svadau-
tojais3. Btent i prostitucijos dal globoja organizuotos nusikalstamos grupuots.
Viena pelningiausi organizuot nusikalstam grupuoi veiklos srii yra narkotik
verslas. Be narkotik kontrabandos, organizuoti nusikaltliai kontroliuoja narkotini me-
diag gamyb bei platinim. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys narkomanijos plitim bei su ja
susijus nusikalstamum, yra didelis pelnas, gaunamas i narkotik verslo, taip pat didjanti
narkotik pasila ir paklausa. tai 2001 metais Kaune buvo demaskuotas pirmasis ir grei-
iausiai vienintelis alyje modernus pogrindinis narkotini ir psichotropini mediag fabri-
kas. iame fabrike buvo gaminamas amfetaminas. Vilniuje iaikinta organizuota nusikals-
tama grupuot, prekiavusi dideliais narkotini mediag kiekiais4. Pastaruoju metu spariai
gausja uregistruot nusikaltim, susijusi su narkotikais5. Didiuosiuose Lietuvos mies-
tuose yra susikrs narkotik prekiautoj tinklas, kur kontroliuoja organizuotos grupuots.
Dar viena organizuoto nusikalstamumo veiklos srii automobili vagysts. Vogti
automobiliai Lietuv patenka i Vokietijos, Lenkijos, Olandijos, Belgijos, Latvijos, Estijos,
JAV ir tranzitu toliau keliauja Baltarusij, Ukrain, Rusij. Populiariausia pavogt automo-

1
Trys Marijampols organizuotos grupuots ir viena Vilniaus grupuot. Pasienio policijos departamento
duomenys. Lietuvos Respublikos generalins prokuratros duomenimis, 1995 m. buvo sulaikyta 50, 1996 m.
42, 1997 m. 63, 1998 m. 48, 1999 m. 24 grupuots, organizavusios ir usimusios neteistu valstybs
sienos perjimu.
2
Lietuvos Respublikos generalins prokuratros duomenys.
3
Operatyvini darbuotoj teigimu, svadautojui priklauso nuo 7 iki 10 prostitui. Dal udirbt pinig
(daniausiai pus ios sumos, o kai kuriais atvejais iki 70 proc.) prostituts moka svadautojui. Svadautojas dal
ios sumos sumoka organizuotai grupuotei, kontroliuojaniai jo veikl.
4
Operatyvini priemoni metu pas ios grupuots narius rasta 800 g heroino, 1 kg kokaino (Policijos
departamento prie LR VRM duomenys).
5
Lietuvoje buvo sulaikyti 3 asmenys, band realizuoti 3,07 kg haio, sulaikytas pilietis, i Rusijos ves
2500 g marihuanos, 3 asmenys sulaikyti su 9093 g juodojo kokaino (Policijos departamento prie VRM duomenys).
1994 m. buvo uregistruoti 334 nusikaltimai, susij su neteista narkotik apyvarta, 1996 m. jau uregistruota
511, 1998 m. 629, 2000 m. 926, 2002 m. 937 nusikaltimai.

14
bil grinti u tam tikr mokest1. Nusikaltliams tai ne tik pelningas, bet ir maiau rizikos rei-
kalaujantis verslas, nes sumaja nusikalstam veiksm mastas. Reikia tik rasti auk, pa-
grobti automobil ir pristatyti j slptuv (nereikia rpintis vogto automobilio dokument pa-
dirbimu, jo pervarymu per valstybs sien ir pan.) Be to, nusikaltliams palanku tai, kad nu-
kentjusieji nesuinteresuoti kreiptis policij. iems asmenims svarbiausia atgauti automo-
bil, todl jie sutinka su nusikaltli pasilymu. Vis rykesn io nusikalstamo verslo tenden-
cija Lietuv atvykusi usienio piliei automobili vagysts. Automobili vagysts taip
pat tampa pelningu tarptautinio pobdio nusikalstamu verslu. Vokietijoje didelio atgarsio
sulauk tarptautin automobili vagi gauja, kurioje, be lietuvi, nusikalstam veikl vykd
rusai, baltarusiai, ukrainieiai, vokieiai. i gauja nuo 1997 m. iki 1999 m. vidurio Vokietijoje
pagrob ir usakovams Ryt Europ igabeno apie 100 automobili [28].
Organizuotos nusikalstamos grupuots usiima ne tik ginkl ir audmen kontra-
banda2, bet ir prekyba3. Organizuoti nusikaltliai, vykdydami nusikalstam veikl, patys da-
nai naudoja aunamuosius ginklus, organizuoja sprogdinimus4. Daugiau nei 5 proc. vis
nuudym Lietuvoje padaryta panaudojus aunamuosius ginklus.
Galima spti, kad gauss moni grobim u ipirk. Lietuvoje tai gan retas nusikalti-
mas, taiau kasmet j padaroma bent po kelis.5 Daniausiai pagrobtj artimiesiems grasi-
nama nevykdius nusikaltli reikalavim susidoroti su pagrobtuoju.
Kita vertus, gali atrodyti, jog organizuotas nusikalstamumas jau paabotas. Statistikos
duomenys rodo, kad baudiamj byl, ikelt remiantis BK 2271 straipsniu, beveik nra.
Nuteistj asmen taip pat. tai 2000 m. buvo uregistruoti 6 tokie nusikaltimai, i j 2 iai-
kinti, taip pat iaikinti ir 35 asmenys, padar nusikaltim. 2001 m. per 6 mnesius ure-
gistruoti 3 tokie nusikaltimai, 1 i j iaikintas bei iaikinti 4 j padar asmenys6. Kyla
klausimas, ar organizuoto nusikalstamumo problema nra daugiau bomba, kuria prisi-
dengus siekiama gauti policijos finansavim? Manau, kad statistikos duomenys neatspindi
tikrosios organizuoto nusikalstamumo padties Lietuvoje, nes apimti visas organizuotas nu-
sikalstamas struktras, tiek tas, kurios atsispindi statistikoje, tiek tas, kuri veikla latentin,
be galo sudtinga. Be to, statistikos duomenys apie organizuot nusikalstamum gali atsi-
spindti ne tik per grupin nusikalstamum, bet ir per pavieni asmen padarytus nusikalti-
mus.
Ianalizavs tokio pobdio baudiamsias bylas manyiau, kad pagrindins prieas-
tys, trukdanios asmenis pripainti kaltais dl nusikalstamo susivienijimo krimo bei dalyva-
vimo jo veikloje netobulos statym formuluots, yra rodym stoka, nukentjusij bei liu-
dytoj parodym keitimas, parengtinio tardymo klaidos forminant procesinius dokumentus,
tariamj slapstymasis.
Taigi organizuotos nusikalstamos grupuots susiformavo dar tuometinje TSRS, prie
atkuriant Lietuvos nepriklausomyb. Per laikotarp jos didjo, stiprjo, nes valstybins ins-
titucijos buvo labai silpnos, teisin baz taip pat buvo labai silpna. Pamau organizuotas nu-
sikalstamumas nuo emiausiojo savo veiklos lygio reketo perjo auktesn, sudtingesn
1
1996 m. nustatytos 8 nusikalstamos grupuots, usiimanios automobili vagystmis, kai vliau automobiliai
grinami u ipirk. Atsivelgiant automobilio pagaminimo metus bei model ipirkos suma svyruoja nuo 2000
iki 6000 JAV doleri.
2
Pasinaudodamos Lietuvos jr laivininkysts arba kit ali laivais organizuotos nusikalstamos grupuots
kontrabandos bdu Lietuv atvea ginkl. ONTT darbuotoj duomenimis, ginklai Lietuv patenka i Argentinos,
Rusijos, Izraelio, Ispanijos.
3
1996 m. Klaipdoje sulaikyti 4 vienos grupuots nariai, prekiav ginklais bei audmenimis. Baud. byla Nr.
30900596. Pas sulaikyt kitos grupuots nar rasta granat RPG5, kuriomis jis prekiavo. Baud. byla Nr. 30
117796. Dar pas vien grupuots nar rasta 850 g trotilo ir ovini. Baud. byla Nr. 30901196.
4
1997 m. Lietuvoje buvo uregistruota 80 sprogim atvej, o 1998 m. 49 sprogdinimo atvejai. Didioji j
dalis kriminalinio pobdio. 1999 m. buvo uregistruotas ir iaikintas 1 nusikaltimas Nusikalstam grupi
ginklavimas.
5
1998 m. pabaigoje Vilniuje buvo demaskuota organizuota nusikalstama grupuot (daugiau nei 20 nari),
kurios pagrindin veikla buvo verslinink ir j gimini grobimas ipirkos tikslais.
6
r.: LR VRM ataskait apie nusikaltimus, padarytus Lietuvos Respublikoje per 2000 m. 12 mn. ir 2001 m. 6
mn.

15
lyg, kuris susijs su alies ekonomika. Tai akivaizdu ir, drsiau tvirtinti, natralu, nes pa-
grindinis ir vienintelis organizuoto nusikalstamumo tikslas pelno siekimas. Paanalizavus
kriminalinius procesus Lietuvoje paaikja kai kurios organizuot nusikalstam grupuoi
raidos tendencijos. Pirmiausia jaunja grupuoi nari amius1. grupuotes traukiami anks-
iau neteisti asmenys. Organizuot nusikalstam grupuoi nariai pasiymi lumu, ci-
nizmu, iurktumu, visikai nepripasta kit asmen teisi ir interes.
Organizuotos nusikalstamos grupuots stengiasi utikrinti savo saugum naudoda-
mos vairias konspiracijos formas, rinkdamos kompromituojani informacij apie teissau-
gos institucij pareignus, per tarpininkus finansiniuose ir politiniuose valdios sluoksniuose
verbuoja sau naudingus mones [29, p. 143147]. Nusikalstamos grupuots, slpdamos
savo nusikalstam veikl, imasi vairiausi priemoni, kad ivengt baudiamojo persekio-
jimo.

Ivados

1. Lietuvoje organizuoto nusikalstamumo uuomazgos susiformavo dar tuometinje

TSRS iki Lietuvos nepriklausomybs atkrimo. Analizuodamas organizuoto nusikalstamumo
pltr Lietuvoje galiau teigti, jog is reikinys Lietuvoje igyveno du savo raidos etapus.
Pirmasis etapas siejamas su 1990 m. pradia iki 1995 m., o po 1995 m. prasidjo naujas or-
ganizuoto nusikalstamumo raidos etapas.
Pirmame organizuoto nusikalstamumo pltros etape nusikalstamumas keitsi ne tik
kiekybikai, bet ir kokybikai. Padaugjo turtini nusikaltim, ypa turto prievartavim, va-
gysi i but, automobili vagysi, plim. Itin padaugjo sunki smurtini nusikaltim,
jie danai padaromi naudojant aunamj ginkl arba sprogmenis. Buitinius nuudymus pa-
keit i anksto suplanuoti nuudymai, nuudymai i savanaudik paskat, nuudymai kaip
sskait suvedimo priemon. Atsirado nuudymai pagal usakym. Be abejo, atsirado ir
nauj, laisvos ekonomikos rinkai bding nusikalstamumo form bei ri: ekonominiai nu-
sikaltimai, turto prievartavimai, organizuoti profesionals nusikaltimai, kontrabanda, spalvo-
tj metal grobimai. Aiku, kad greta to egzistavo ir grynai kriminalins grupuots, usii-
manios vagystmis i but, automobili vagystmis, plimais ir pan.
Sukaupusios didesn kapital organizuotos nusikalstamos grupuots buvo suintere-
suotos legalizuoti nusikalstamu bdu gytas las. Primus Turto privatizacijos statym pra-
sidjo visuotinis valstybins nuosavybs privatizavimas.
Antrojo organizuoto nusikalstamumo pltros etapo analiz leidia teigti, jog iame
etape nusikalstamos grupuots atsisak reketo kaip pagrindinio pelno altinio ir msi per-
spektyvesns ir pelningesns, kartu ir maiau rizikingos veiklos prostitucijos organizavimo,
narkotik platinimo, nelegali loimo nam laikymo ir pan.
Pasikeit organizuot nusikalstam grupuoi veiklos metodai. Nuo smurtini veiksm
jos perjo prie taikaus bendradarbiavimo ir kriminalins rinkos pasidalijimo. Pasikeit da-
rom nusikaltim struktra, organizuotos grupuots tapo profesionalesns. J profesiona-
lum rodo tai, kad nusikaltliai stengiasi palikti kuo maiau nusikalstamos veiklos pdsak,
grupuots gali skmingai persiorientuoti i vienos nusikalstamos veiklos kit, taip pat sten-
giasi nusikalstamu bdu gytas las vis plaiau investuoti legal versl.
2. Analizuodamas dabartin organizuoto nusikalstamumo padt Lietuvoje darau i-
vad, kad iuo metu ilieka aktuali organizuoto nusikalstamumo ir kovos su juo problema.
Statistikos duomenys rodo, jog baudiamj byl, ikelt dl nusikalstamo susivienijimo or-
ganizavimo ir dalyvavimo jame, beveik nra, i tikrj nuteist asmen taip pat, todl gali at-
rodyti, kad organizuotas nusikalstamumas jau paabotas. Vis dlto manyiau, kad statisti-
kos duomenys nerodo tikrosios organizuoto nusikalstamumo padties Lietuvoje, nes apimti
visas organizuoto nusikalstamumo struktras, tiek tas, kurios atsispindi statistikoje, tiek tas,

1
Operatyvini darbuotoj teigimu, vidutinis grupuoi nari amius 1820 met.

16
kuri veikla latentin, be galo sudtinga. Be to, statistikos duomenys apie organizuot nusi-
kalstamum gali atsispindti ne tik per grupin nusikalstamum, bet ir per pavieni asmen
padarytus nusikaltimus.

LITERATRA

1. . .
Praneimas skaitytas tarptautinje konferencijoje, skirtoje kovai su organizuotu nusikalstamumu.
Vilnius, 1996 m. gegus 710 d.
2. Albini J. The American Mafia. Genesis of Legend. New York: Irvington Publishers Inc., 1970.
3. Bikauskas E. Baudiamosios teisins priemons Baltijos alyse ukirsti keli organizuotam nusi-
kalstamumui. Praneimas skaitytas tarptautinje konferencijoje, skirtoje kovai su organizuotu nusi-
kalstamumu. Vilnius, 1996 m. gegus 710 d.
4. Paulauskas A. Bendru frontu prie organizuot nusikalstamum // LEX. 1993. Nr.1.
5. Dapys A. Nusikalstamumas Lietuvoje. Kriminologinis aspektas // Teiss problemos. 1994. Nr. 1.
6. Skelbta: Valstybs inios. 1990 05 20. Nr. 4. Publikacijos Nr. 395.
7. Skelbta: Valstybs inios, 1991 03 10. Nr. 7. Publikacijos Nr. 208.
8. Smaliukas J., Urbien J. Nusikalstamumo raida Lietuvoje 19181993 m. Vilnius, 1994.
9. Maianskas A., imkus K. Mafija globalinis reikinys // Pozicija. 1997. Nr. 3.
10. Klaipdos m. ONNT duomenys.
11. Radikali permain ukirsti keli organizuotam nusikalstamumui buvo imtasi tik 1993 m. nustatant
baudiamj atsakomyb u nusikalstamo susivienijimo organizavim. Plaiau irti: Piesliakas
V. Baudiamoji politika Lietuvoje po 1990 m. ir jos tendencijos // Jurisprudencija: mokslo darbai.
Vilnius: LTA, 1999. Nr.13(5).
12. Russian Organized Crime. Global Organized Crime Project. Washington, 1997.
13. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis. Baud. byla Nr. 1295. 1996 m.
14. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis. Baud. byla Nr. 1160. 1997 m.
15. UAB Centrionas atvejis. Aukiausiojo Teismo baudiamj byl kolegijos nuosprendis // Tei-
ss problemos. 1994. Nr.3.
16. ., . c: . M, 1989.
17. V. Lingio nuudymo byla. Aukiausiojo Teismo baudiamj byl kolegijos nuosprendis // Teiss
problemos. 1995. Nr. 1.
18. Dapys A., epas A. Nusikalstamumas: kontrol ir prevencijos perspektyvos. Praneimas apie
mogaus socialin raid Lietuvoje 1998 m. Vilnius, 1998.
19. Babachinait G. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje problemos // Baltijos ali kriminolog
simpoziumas. Nusikalstamumo prevencija ir baudiamoji politika pereinant rinkos ekonomik.
Vilnius, 1995.
20. teigin patvirtina ir Sakalauskas G. r. Nusikalstamumas. Praneimas apie mogaus socialin
raid Lietuvoje 1999 m. Vilnius, 1999.
21. Paulauskas A. Rytingiau kovokime su nusikalstamumu // LEX. 1996. Nr. 2.
22. 1999 m. Vyriausybs nutarimu Nr. 62 patvirtinta Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos
prevencijos programa.
23. .
. Praneimas skaitytas Vilniuje Tarptautinje konferen-
cijoje, skirtoje kovai su organizuotu nusikalstamumu. 1996.
24. 1994 m. buvo uregistruota 111 korupcijos atvej, 1995 m. 67, 1996 m. 54, 1997 m. 71,
1998 m. 63 atvejai. r.: Dapys A. Kriminologins nusikalstamumo situacijos Lietuvoje vertini-
mas. Prognozs ir prevencijos galimybs // Teiss problemos. Vilnius, 1998.
25. McMachon M. , . ,
1995.
26. Daniausiai buvo minimi muitins ir mokesi inspekcijos pareignai. Sumos siekia nuo 10 iki 50
tkstani JAV doleri per metus. Plaiau r.: Bikauskas E. Organizuoti nusikaltliai sisiautja.
Kaip juos tramdome? // Pozicija. 1999. Nr. 1.

17
27. Lazarenka J. Nelegalios migracijos per Baltijos valstybs kriminogeniniai aspektai. Praneimas
skaitytas tarptautinje konferencijoje, skirtoje kovai su organizuotu nusikalstamumu. Vilnius,
1996 m. gegus 710 d.
28. Venckut J. Lietuviai automobili vagi kurjeriai // Lietuvos rytas. 2000 m. kovo 27 d. Nr.
72(2817).
29. imkus K. Nusikalstam organizacij savisaugos sistema // Kriminalin justicija: mokslo darbai.
Vilnius, 1996. Nr. 5.

Organized Criminality in Lithuania: Factual State and Law Enforcement

Institutions' Practice

Dr. Aurelijus Gutauskas

Law University of Lithuania

SUMMARY

Organized criminality is a new social phenomenon, which has roots in illegal economic
activity. It is becoming one of the most urgent problems all over the world and leaves Lithuania is not
an exception. After the restoration of independence when market economy relations were taking form
and legitimate economy was getting ever stronger, the organized crime by taking black markets,
satisfying the demand for illicit goods and services and creating it as well took over some of the
features legitimate economic activity. Activities of Lithuanian organized criminal associations
encopmass everything starting with purely criminal racketeering and finishing with such crimes
against economy as contraband, illegal economic activity, money laundering, bribery and etc.
The degree of the phenomenon is emphasized by the fact that in the whole number of cleared
crimes against economy make up 35 per cents of the total number of crimes only, however the
damage to the state and society is much bigger than that inflicted in the wake of criminal crimes.
For Lithuania, just as for other states reviving democratic society and market economy its
important to prepare and inplement a number of measures facilitating efficient combating of
organized crime.
The author founds its judgment of criminological research, practical material of criminal cases
and statistical data analyses the appearance of organized crime in Lithuania, its factual state and
practice of law enforcement institutions.
The author distinguishes two major stages of development of organized crime and renders their
major analysis. The first stage is related to 1990 and 1995, whereas from 1995 organized crime has
entered into a new stage of development.

18