You are on page 1of 106

germaniaSi nacistebi rom

komunistebs miadgnen,
xma ar amomiRia,
radgan komunisti ar vyofilvar.

ebraelebs miadgnen da
xma ar amomiRia,
radgan ebraeli ar vyofilvar.

profkavSirebs miadgnen da
xma ar amomiRia,
radgan profkavSireli ar vyofilvar,

kaTolikeebze gadavidnen da
xma ar amomiRia,
radgan kaTolike ar vyofilvar.

Semdeg me momadgnen...
da aRaravin iyo darCenili,
rom xma amoeRo...

martin niimioleri
pastori, germaniis
evangelur- luTeruli eklesia
solidaroba
#1(34)
saqarTvelos saxalxo
damcvelis Jurnali

redaqtori: nino cincaZe


stilis
redaqtori: levan bregaZe
dizaini: besik danelia
foto: levan xerxeuliZe

redkolegia: beqa mindiaSvili


Tamar Samili
sergo ratiani

23

Jurnali momzadebulia saxalxo


damcvelTan arsebuli tolerantobis
76
centris mier

ibeWdeba gaeros ganviTarebis programis


mxardaWeriT

winamdebare gamocemaSi gamoTqmuli


mrgvali magida

4
mosazrebebi ar asaxavs gaerTianebuli
erebis organizaciis an gaeros
ganviTarebis programis Tvalsazriss
patriotizmi
nino beqiSvili
misamarTi: Tbilisi, maCablis 11,
tel.: 92 24 81
Targmani
www.ombudsman.ge
14 patriotizmi da kosmopolitizmi
marta nusbaumi, hilari patnemi, imanuil valerstaini,
saqarTvelos maikl uolceri, Carlz teilori
saxalxo
damcveli
interviu

gaeros
38 ra dagvrCa sabWoTa warsulidan?
interviu daviT afrasiZesTan
ganviTarebis
programa nino beqiSvili

saredaqcio SeniSvna: `solidarobis~ #6(33)


publikacia `damoukideblobis filologe-
ma da verSeZenili gamocdileba~ (avtore-
LUMEN

44
bi z. andronikaSvili, g. maisuraZe) pirve-
lad rusul enaze Jurnal `Íîâîå Ëèòåðà-
òóðíîå îáîçðåíèå~-Si, (#83, 2007) gamoqvey- ideologia: erovnuli da sxva
nda, xolo pirveli qarTuli Targmani da-
ibeWda Jurnal `STabeWdilebaSi~ #1, 2008.
gia nodia
samarTali

axali etapi evrosasamarTlos


66 moRvaweobaSi
fridon sayvareliZe

69 mSvidobiani Sekrebis
Tavisufleba
Tea wulukiani

sekularizmi

76 religiisa da politikis
urTierTobis axali formebi
giorgi cxadaia

TOLERANCE

81 qristianoba pluralistur
samyaroSi
69
mitropoliti giorgi xodri

92 evrosabWos saparlamento
asambleas rekomendacia:
saxelmwifo, religia, sekularoba
da adamianis uflebebi
kaxaber kurtaniZe

orientiri

100 mRvdeli maqsimilian kolbe -


gamowveva nacistebisTvis
daviT TinikaSvili

proaqcia

105 ekumenuri locva

106 Summary
100
#1(34) mrgvali magida

patriotizmi salome jaSis dokumenturi filmis „lideri yovelTvis


marTalia“ Cvenebis Semdeg, romelic patriotTa banakis
cxovrebaze mogviTxrobs, aqtualuri gaxda diskusia imis
Taobaze, Tu patriotizmis rogor gagebas gvTavazobs
saqarTvelos xelisufleba da ras vaswavliT bavSvebs
patriotizmis saxeliT. am Temisadmi interesi gansakuTrebiT
mas Semdeg gaZlierda, rac saqarTvelos prezidentma orjer
isaubra sajaro skolebSi samxedro-patriotuli aRzrdis
SemoRebis aucileblobis Sesaxeb. sazogadoebis dabneuloba
imanac gamoiwvia, rom jerjerobiT ver miviReT pasuxi
kiTxvaze, romeli sagnis swavleba igegmeba, samxedro
patriotuli aRzrdis Tu, rogorc ganaTlebis ministrma,
dimitri SaSkinma ganmarta, samoqalaqo Tavdacvis, rac
moswavleebisTvis omisa da ubeduri SemTxvevebis dros
elementaruli qcevis wesebis swavlebas gulisxmobs.

maSin, rodesac sakuTari saxelmwifo ar gvqonda,


patriotizms upiratesad qarTuli literaturis nimuSebiT
vswavlobdiT, da igi gvesmoda, rogorc damonebuli eris
TviTgadarCenis erT-erTi instrumenti. mas Semdeg bevri ram
Seicvala. rogoria patriotizmis Tanamedrove gageba, ra
Sinaarss vdebT am sityvaSi, rogor warmogvidgenia
Tanamedrove patrioti da ra transformacia ganicada am cnebam
ukanaskneli aTwleulis ganmavlobaSi? _ am sakiTxebze
msjelobdnen saxalxo damcvelis ofisSi gamarTuli
diskusiis monawileebi: simon janaSia (istorikosi, ilias
universiteti); lela gafrindaSvili (filosofosi, Tsu);
dekanozi kaxaber kurtaniZe (Teologi, ilias universiteti);
ninia kakabaZe (Jurnalisti); giorgi melaZe (Tavisuflebis
instituti) da SoTa gagarini (mwerali).

nino beqiSvili

simon janaSia: patriotizmi adamiani, romelsac aqvs sak-


samSoblos imgvari siyvaru- marisi motivacia da SesaZleb-
lia, roca adamians SeuZlia lobebi, sazogadoebisTvis
Tavi gawiros qveynisTvis _ me raime Rirebuli Seqmnas.
rac wamikiTxavs, es patrio-
tizmis erT-erTi yvelaze gav- lela gafrindaSvili: albaT
rcelebuli definiciaa. droTa ramdeni adamianicaa, patrio-
ganmavlobaSi am cnebis Sina- tizmis imdennairi gageba
arsi icvleboda da Tanamed- arsebobs. am cnebis zogadi
rove gagebiT patriotoba ganmarteba, romelic yvela-
samSoblosTvis sikvdils ki saTvis misaRebi iqneboda,
ara, imas niSnavs, rom qveynis- albaT jer ar moufiqrebiaT.
Tvis raRac kargi gaakeTo da Tumca amis mcdeloba yvela
Seqmna. CemTvis patriotia qveyanaSi da yvela droSi iyo.

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


4
solidaroba

qarTul sinamdvles Tu
CavuRrmavdebiT da istorias
gadavxedavT, Cven gvaqvs
ramdenime sayuradRebo
teqsti da axla or maTgans
gavixseneb. 1887 wels ilia
WavWavaZis cnobili saaxal-
wlo statia daibeWda _ „ra
giTxraT, riT gagaxaroT?!“
sadac ilia cdilobda aexsna,
Tu ra tipis saqmianoba iyo
qarTvelebisTvis yvelaze
saWiro im momentisaTvis,
mecxramete saukunis 80-iani
wlebisaTvis. ilia WavWavaZe,
gadaxedavs ra mTel ganvlil
istorias, ambobs, rom mTavr-
deba omi TofiTa da xmliT
da iwyeba omi ofliTa da
SromiT. es Zalian mniSvnelo-
vani gamyofia. ilia ambobs,
simon janaSia
rom Zalian cota iyo Cvens
istoriaSi dro, roca qarT- uaryofdes kosmopolitizms nikebis komentarebs Sevada-
vels ar sWirdeboda omi da da kosmopoliti _ naciona- rebT, did gansxvavebas davi-
brZola, imitom, rom momxdu- lizms. vaJa ambobs, rom pat- naxavT. me mxolod ori teqsti
ri yovelTvis TofiT da riotizmi emociebisa da grZno- gavixsene, cxadia, maSin bevri
xmliT modioda da Cvenc mzad bebis saqmea (samwuxarod, ram iwereboda am Temaze, maT
unda vyofiliyaviT. axla ki aqedan dRemde ara varT gamo- Soris qalebmac Seqmnes ara-
is momenti dadga, roca qar- suli), xolo kosmopolitizmi Cveulebrivi teqstebi. gavix-
Tvelebi codniTa da SromiT _ gonebisa da keTilgoniere- senebdi erT diskusias, sadac
unda SeviaraRdeT da qveyanas bisa. is xsnis, ratom gaCnda kato miqelaZec monawileob-
ase vemsaxuroTo. statiis kosmopolitizmis idea, gaCnda da, romelic Tavisi ideebiT
saTauric „ra giTxraT, riT imitom, rom Tavidan agveci- feministi iyo. is upirispir-
gagaxaroT?!“ iqedan gamodis, lebina iseTi ubedureba, ro- deboda mamakacebis Tvalsaz-
rom qarTvelebis umetesoba goricaa omi da erebs Soris riss imis Sesaxeb, rom qalebs
ver acnobierebs, rom xmlis dapirispireba. es ori teqsti magaliTad unda daesaxaT
dro wavida da codnis dro Zalian mniSvnelovania da Zveli dedebi da Cadri Camo-
dadga. SedarebiT ufro maTi xelaxali gaazreba ar efarebinaT, da ambobs: dRevan-
gvian, 1905 welsaa dawerili awyenda arc Cvens xelisuf- delma qalebma TavianT Svilebs
vaJa-fSavelas cnobili weri- lebas da arc sazogadoebas. xmlebi ki ar unda miawodon,
li „patriotizmi da kosmopo- vfiqrob, im patriotuli aramed _ wigni, danarCeni
litizmi“, romelic gagrZe- banakebis liderebs, romlebic, msoflios nawili rom gavxdeT,
lebaa ilias ZiriTadi ideisa Cemi azriT, dRes paTologi- xmali ki ara, wigni gvWirdebao.
da suliskveTebisa. im dros uri ideebiTa da idealebiT
social-demokratiuli ideebi aiaraReben axalgazrdebs, ar kaxaber kurtaniZe: patrio-
Zalian popularulia da awyendaT waekiTxaT iliasa da tizmis Teologiur definici-
patriotizmis kontrversiad vaJas es statiebi da daenaxaT as SemogTavazebT. berZnulad
Cndeba internacionalizmis is ZiriTadi marcvali, risi „patre“ mamas niSnavs, „patria“
idea. maSin Zalian bevri ada- gaazreba Cvens epoqaSic auci- _ mamuls. „mamuli“ ilia Wav-
miani gadaeSva internaciona- lebelia _ ra arCevanis winaSe WavaZem, saxelmwifos cnebis
lizmSi swored nacionalizmis vdgavarT? Tu am teqstebs nacvlad Semoitana. mamulia
uaryofis gziT. vaJa-fSavelas mixeil saakaSvilis bolodro- is adgili, sadac monaTesave
azriT, nacionalisti ar unda indel gamosvlebs anda Cinov- xalxi cxovrobs. am cnebis

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


5
#1(34) mrgvali magida

Semotana maSin modernizacias, da Semodis moyvasis cneba. Zalian mniSvnelovania CemT-


axali sekularuli ideis dam- moyvasi axlobels niSnavs. vis imitom, rom im patrio-
kvidrebas niSnavda. am dros saxarebis enaze „moyvasi“ Temis tizms, romelic axla saqarT-
mamuli xdeba sakraluri da wevria, maT erTi ena, erTi veloSia, nacionalizmTan vai-
ilias Semoaqvs formula _ rwmena aqvT. saxarebaSi erT- giveb. SeiZleba braldebac
„mamuli, ena, sarwmunoeba“, gan qristes ekiTxebian, vinaa gamomivides, magram cota
romelsac Semdeg cvlis: ra Seni moyvasio, da qristes maSinebs is ambavi, rom qarT-
aris samSoblo? samSobloa samariteli mohyavs magaliTad, velebi zedmetad patriotebi
„ena, mamuli da erTi istoria“. ucxo rwmenis, ucxo warmomav- varT da uaxlesma istoriamac
faqtobrivad iliam respub- lobis adamiani. moyvasi xdeba gvaCvena, rom yvelasTan kon-
likis idea wamoayena, romelic is, visac Sen airCev, visi fliqti mogvdis. nacionaliz-
saqarTveloSi dRemde ver moyvarec xar Sen. es idea mi TavdacviT iwyeba: meomebian
ganxorcielda. am ideis safuZ- Semdeg modernistul xanaSi da Tavi unda davicva. magram
vlebi „axal aRTqmaSi“ devs, internacionalizmSi ganxor- imisaTvis, rom Tavi davicva,
ubralod, Zalian didi xani cilda. patriotizmi ukve aRar unda SevTxza miTi _ ase xde-
dasWirda qristianobas, rom niSnavs Caketil sivrces da ba istoriis gamiTiureba, da
am modelamde misuliyo. saxa- mxolod Seni qveynisaTvis sam- am dros giCndeba erTgvari
rebis mixedviT, mamuli is saxurs, aramed niSnavs iseT upiratesobis gancda. aseTi
adgilia, romelic mamidan moRvaweobas, roca erT did ram gvemarTeba dRes qarTve-
gadmogveca, Cven yvelas saer- ojaxSi, msoflioSi xar da Sens lebs. vfiqrobT, rom Cven, ai,
To mama gvyavs. TiTqos amaSi sakuTar funqcias asruleb. aseTi kargebi varT, movidnen
nacionalizmis uaryofiTi amitomac zedmeti militari- rusebi da gvaviwroeben. imaze
gagebac devs. magram aris zacia, qadageba imisa, rom aravin saubrobs, Tavad ram-
erTi adgili „saqme mociqul- samSoblo is qveyanaa, romlis- denad swori politika vawar-
TaSi“, sadac saubaria imaze, Tvisac Sen SeiZleba iomo da moeT manamde. swored miTolo-
rom erebi yvelani erTi sisx- mokvde, aRaraa saWiro. es yve- giidan ibadeba agresia sxvebis
lisani varT, yvelani adamis- laferi premodernuli xanis mimarT, saidanac erTi nabijia
gan movdivarT, Tanac RmerTma cnebebia, rodesac xiluli da genocidamde. qarTvelebi ar
yvelas dagvisazRvra Cveni uxilavi mtrebi modiodnen. viyaviT amisgan Sors, ubralod,
sakuTari adgili, aq ar aris nacionalizmis kidev erT gan- mogverivnen, sxva Cvenze
saubari sisxliT naTesavze sazRvrebas Sevexebi, romelic Zlieri aRmoCnda. patriotiz-
mi gmirsac gulisxmobda _ ise
unda giyvardes samSoblo,
rom mzad iyo misTvis mokvde.
mogvianebiT gmirs profesi-
onali cvlis: Seni saqme kargad
unda akeTo da amiT Seqmni im
ares, romelsac Seni samSoblo
hqvia. cxadia, gmiroba gulis-
xmobs garkveul avantiurasac.
gmirs unda SeeZlos tanks
Seuvardes.

giorgi melaZe: Cemi azriT,


qristianoba da patriotizmi
SeuTavsebelia, radgan pat-
riotizmi sakuTrebaze dafuZ-
nebuli grZnobaa. qristianobaSi
ki sakuTrebis gancda, ara
mgonia, mTavari iyos. qristi-
ans SeuZlia patriotizmi ga-
navrcos ojaxs gareT, moqa-
lela gafrindaSvili laqeebs gareT, sazRvrebs

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


6
solidaroba

gareT. patriotizmi, upirve-


lesad, mesakuTreuli gancdaa
_ gaqvs SegrZneba, rom raRacas
flob. meore _ Tu patrio-
tizmis karg formaze vlapa-
rakobT, es aris survili, Seni
wvlili Seitano imis ganviTa-
rebaSi, rac gaqvs. SeiZleba iyo
sakuTari saxlis, biznesis an
sazogadoebrivi saqmis patri-
oti. ubralod, rogorc wesi,
patriotizms ufro moiazre-
ben swored sazogadoebrivi
saqmianobis konteqstSi. Tu
ojaxze kargad zrunav, maSin
ojaxis patrioti xar. SeiZleba
erTdroulad iyo patriotic
da kosmopolitic, magaliTad,
iyo patrioti im Rirebulebe-
bisa, romlebic sazRvrebis
gareT arsebobs, da SeiZleba kaxaber kurtaniZe
iyo romelime saxelmwifos
patrioti, romelic sazRv- erTguli, aravin giyvars, maSin mamulis cneba. qristianoba
rebSi arsebobs, da masze zru- sakuTari Tavic ar giyvars... SeuTavsebelia patriotizmTan
navde. patriotizmi, cxadia, mxolod gamrudebul variantSi.
gulisxmobs omSi monawile- kaxaber kurtaniZe: rac See-
obas, iseve, rogorc _ monawi- xeba mesakuTreobas, adamiani ninia kakabaZe: me ar var pat-
leobas mecnierebasa da Sro- politikuri cxovelia da yo- rioti im gagebiT, ra gagebi-
maSi. Tu Tvli, rom vinme gar- velTvis raRac TemSi, jgufSi Tac dRes gvawodeben am ideas,
Tmevs sakuTrebas _ ibrZvi, da raRac teritoriaze cxov- da arc minda, rom viyo. mgonia,
Tu Tvli, rom raRac unda robs. marTlac, pirvelma qris- rom 21-e saukuneSi arseboben
ganaviTaro _ xdebi mecnieri, tianebma Seqmnes saerTo qoneba sityvebi, romlebmac dakarges
Tu Tvli, rom unda moefero da is, vinc gadamala raRac funqcia da maT SeiZleba, ubra-
viRacas _ atareb koncertebs. TavisTvis, petre mociqulma lod, aRar iarsebon, amiT ara-
ara mgonia, es yvelaferi dawyevla. mogvianebiT es mra- feri ar daSavdeba. ras niSnavs
erTmaneTs upirispirdebodes. val utopias daedo safuZv- patriotizmi 2010 wels, rode-
cxadia, roca ibrZvi, patrioti lad, aqedan modis komunizmis sac meubnebian, rom aucileb-
xar, tanks rom Seuvardebi _ ideac. magram es xdeboda ma- lad unda miyvardes samSoblo,
maSinac. ubralod, rogorc Sin, rodesac pirvel qristi- unda gavwiro misTvis sakuTa-
fsiqologebi amboben, am dros anebs egonaT, rom mTavrdeboda ri Tavi, deda, mama, Svili _
raRac sxva faqtorebic Tama- samyaro da unda Sexvedrodnen yvelaferi unda gavwiro, rom
Sobs rols. Tu brZolis velze meored mosvlas, miuxedavad samSoblo gadarCes. dRes ar
gverdiT agifeTqdeba bombi, imisa, rom wminda werili Tavi- mitoveben Tavisufal arCevans,
romelic ucbad Segicvlis danve ambobs _ nu elodebiT amgvari tipis patriotizmi
samyaroze warmodgenas, xval da zeg meored mosvlaso. CemTvis sruliad miuRebelia.
SeiZleba Seuvarde tanks da es iyo sacduri. am epoqis zogadad, patriotizmi ufro
Seni patriotuli movaleoba Semdeg Cven gvaqvs qristiano- grZnobis ambavi mgonia. warmo-
Seasrulo. es gamonaklisia, bis iseTi modeli, rogoricaa udgenelia ar giyvardes is
magram esec patriotizmia. bizantiaSi: gaqvs qoneba da adgili, sadac cxovrob, is
cudia patriotzmis uqonloba. Seni qoneba daculia, gevaleba, adamianebi da yvelaferi,
roca ara xar patrioti, ar rom kargi meurne iyo. oRond, rasac samSoblo hqvia. Tuki
gaqvs sakuTrebis SegrZneba, es qoneba sxvasac, moyvass patriotizmi samoqalaqo,
ar gyavs ojaxi da ara xar misi unda uwilado. aqedan modis saxelmwifoebrivi cnobiere-

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


7
#1(34) mrgvali magida

baa, maSin, cxadia, CemTvisac luri mamuli Caenacvla, sul maSi. es viRacisTvis sasaciloa
misaRebia. dRes es cnobiereba sxva datvirTva SeiZina am cne- da mouxerxebeli, viRacisTvis
Zalianaa aRreuli, yvela Ta- bam. es me-19 saukunis naciona- _ sasiamovno. da amis daZaleba,
viseburad xsnis mas, me imasac lizms axasiaTebda da Zalian modi, yvelani patriotebi viyoT
ver getyviT, rom erTi da ar miyvars es nacionalizmi, da qveyana yazarmad vaqcioTo,
imave jgufis warmomadgenlebi imitom, rom man ori msoflio cota miuRebelia CemTvis.
erTnairad ganmartaven am omi moitana. am ideis impor-
cnebas. vgulisxmob xelisuf- tiori saqarTveloSi swored
lebas, isinic sxvadasxvanai- ilia WavWavaZea. robespierma ramdenadaa Tanamedro-
rad saubroben patriotizmze, Tavi moWra mefes, da Tqva: ve cxovrebaSi patrio-
amitom albaT jer sazogado- „Tavi movWraT mefes, raTa tizmi saxelisuflebo
eba unda SeTanxmdes, ras vgu- icocxlos mamulmao“, Cven ar elitis ideologiad
lisxmobT am sityvis miRma. movWeriT mefes Tavi, magram qceuli? arsebobs mo-
gamoCnda mefe, romelmac sazreba, rom xelisuf-
SoTa gagarini: patriotizmi, TviTon moiWra Tavi, raTa lebis mier SemoTava-
rogorc Cans, sakmaod bundo- ecocxla mamuls. ilias „de- zebuli patriotizmi
vani cnebaa, Svidi adamiani metre Tavdadebuls“ vgulis- eklesiis proeqtis
vsxedvarT da ver mivediT xmob. ra definiciamdec ar sapirispirod Seiqmna,
konsensusamde, ra aris pat- unda mivideT, patriotizmi romelic ara eTnona-
riotizmi. sityvebi drois gulisxmobs raRacis siyvaruls. cionalizms, aramed
ganmavlobaSi mniSvnelobas ra vuyoT im adamianebs, rom- qarTvelobisa da
icvlis. magaliTad, premo- lebsac ara aqvT amgvari siyva- marTlmadideblobis
dernul sivrceSi patrioti ruli? vaswavloT? siyvarulis identobis mtkicebazea
kninobiTi mimarTvac ki iyo swavleba erTma scada, ieso agebuli. ra cvlile-
miwaTmoqmedTa mimarT. miwaT- erqva, da mere yvelaze kacT- bebi moxda 2003 wlis
moqmedi ar icavda samSoblos, moZule raRacebi moxda misi Semdeg?
obivateli iyo, miwas CiCqnida swavlebis praqtikaSi danerg-
da amiT Wamda purs, ar iyo vis mcdelobisas. piradad ninia kakabaZe: yvelas kargad
mebrZoli. modernul sivrceSi, CemTvis, patriotizmi fetiSia, gvaxsovs, rom sabWoTa kavSi-
roca sakralur mefes sakra- rogorc seqsi ragbistis for- ris dangrevis Semdeg, zviad
gamsaxurdias dros, agorda
yvelaze didi patriotuli
nacionalizmis talRa, rome-
lic Sovinizmis da faSizmis
elementebsac ki Seicavda. naci-
onalizmis orwlianma kulmi-
nacim SevardaZis dros
daRmasvla daiwyo. vfiqrob,
qarTveli eris bunebaSi yalbi
patriotizmi yovelTvis iyo,
romelic dRes muStebis gulze
braguniT, paTetikuri teqs-
tebiT, leqsebiT gamoixateba
da postsabWoTa saqarTvelos
sazogadoebriv cxovrebas
mudmivad Tan sdevs. 2003 wlis
Semdeg, axalma xelisuflebam
axleburi saxelmwifos
Camoyalibeba gadawyvita, rac
swori nabiji iyo, radgan aq
marTlac, Zalian bevri ramea
Sesacvleli. samwuxarod,
ninia kakabaZe
xelisuflebam, miuxedavad

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


8
solidaroba

imisa, rom kursi deklarire- eri naTesavebidan, eTnosidan simon janaSia: nacionalizmze
bulad mainc aiRo dasavle- swored ramdenime adamianis roca vsaubrobT, unda dava-
Tisken, zedmeti apelireba Zalisxmevis Sedegad iqmneba. zustoT, ras vgulisxmobT,
moaxdina swored nacionaliz- misi Tvalsazrisi optimizmis radgan nacionalizmi nacizmis
msa da patriotizmze, rac safuZvels iZleva. saWiroa gagebiT da nacionalizmi eris
isev da isev yalbi paTetikis ramdenime adamiani, romelic mSeneblobis gagebiT sxvadas-
doneze darCa. kulminacia am Caatarebs am gulwrfelobis xvaa. me mgonia, rom dRevande-
patriotuli propagandisa, aqts, da Seqmnis ers. mec Zalian li xelisuflebis politika
romelic mimdinareobda 2003 mawuxebda es yalbi paTetika, swored evropuli tipis eris
wlidan 2008 wlis agvistomde, magram sxva alternativas, mSeneblobis mcdelobaa. ram-
iqneboda es patriotTa bana- garda dRevandeli xelisuf- denad mniSvnelovania es Ta-
kebi, patriotuli klipebi, lebisa, qarTul politikur namedroveobaSi, sxva sakiTxia,
patriotuli konkursebi Tu sivrceSi dRes ver vxedav. magram dRes Cven vcdilobT
sxvadasxva aqciebi, swored roca qaosur, TiTqmis agra- gavimeoroT is gza, romelic
agvistos omis dReebSi davi- rul sivrceSi modis lideri evropis saxelmwifoebma me-19
naxe TbilisSi. quCebSi dro- da surs reformebis gatareba, saukunis bolosa da me-20-is
SebiT davrbodiT, Tavze isev raTa qveyana demokratiis gza- damdegs gaiares. Tanamedrove
lentebi wavikariT _ es iyo ze daayenos, is iwyebs ucxo warmodgena eris Sesaxeb CvenSi
artistuli gamoxatuleba ideebis Semotanas, romlebic ubralod ar arsebobda, ara
samSoblos siyvarulisa da mosaxleobis did nawils ar imitom, rom „genetikurad“ ar
amis iqiT Cveni Segneba ver esmis. rogorc wesi, reforme- viyaviT patriotebi, aramed
midis. vici, Zalian arapopu- bis gatarebis dros sakmaod imitom, rom Tanamedrove sagan-
larul rames vambob, magram didi uaryofiTi energia manaTleblo institutebi ver
es yvelaferi Zalian yalbi da grovdeba xolme da am dros Seiqmna da, meore mxriv, masme-
aragulwrfeli iyo. es Sedegia Cndebian adgilobrivi Samanebi, dia aRwerda saqarTvelos,
patriotizmis xuTwliani qa- romlebic iwyeben warsulis gai- rogorc mamuls, mamuli, feo-
dagebisa. Tumca, meore mxriv, dealurebas: ai, Cvens tradici- daluri mniSvnelobiT, aris
Zalian mixaria, rom Cven CeCen ebs ebrZvian, Cvens identobas is, rac memkvidreobiT gadmo-
kamikaZeebad ar viqeciT. ebrZvian da sxv. liders ra gecema da es ar aris Sen mier
darCenia? an Samans unda gada- mopovebuli ram. vfiqrob, rom
kaxaber kurtaniZe: mgonia, rom uaros, da maSin diqtatori 2003 wlis Semdeg aris mcdeloba
maSin adamianebi Zalian gul- xdeba imitom, rom arademokra- Seiqmnas Tanamedrove eri, da
wrfelebi iyvnen. adamianisT- tiul meTodebs iyenebs, an amisTvis patriotizmi erT-
vis mTavaria sakuTari iden- TviTon unda daiwyos am Sama- erTi instrumentia, romelmac
tobis birTvi ipovos. berZnuli nobanas TamaSi da TviTon gax- unda gaaerTianos adamianebi
filosofia (da es Semdeg des SamanTa Samani. vfiqrob, da fokusireba moaxdinos
qristianobamac gaiziara) rom mixeil saakaSvili swored momavlis miznebze. problema
swored imisken aris mimarTu- am dilemis winaSe dgas. mec is aris, rom, roca, erTi
li, rom gaigo ra ginda da vin bevri rame ar mesmis, magali- mxriv, warsulis gaidealeba
xar. roca Seicnob sakuTar Tad, patriotTa banakebi. sab- iwyeba da, meore mxriv, saku-
Tavs, swored amis Semdeg WoTa banakebis gulis guli, Tari Tavis viqtimizacia xdeba,
modis gulwrfeloba da is sabWoTa jari maqvs gavlili da Zlierdeba patriotizmis emo-
didi Sromis Sedegia. SeiZleba amitomac am yvelafris mimarT ciuri mxare, rac upirispirdeba
isini, vinc droSebiT xelSi alergiuli var. ras akeTebs racionalurs da aiZulebs
da signalebCarTuli manqane- saakaSvili? erTi mxriv, Samanis adamians an Seuvardes tanks,
biT darbodnen TbilisSi, rols asrulebs, meore mxriv, an Seqmnas tanki an tanks jo-
ubralod, uvicebi iyvnen, cdilobs gaagrZelos demokra- xebi urtyas. CvenTan rTulia
radganac maT ver Seicnes tiuli reformebi. es TamaSi ritorikis, politikisa da
Tavi Tvisi. ar gaswies Sroma, gardauvali iqneba nebismieri praqtikis gamijvna. ra Tqma
romlis Semdegac daafiqsi- xelisufalisTvis da im viTare- unda, politikaa patriotuli
rebdnen sakuTar da samSob- baSi, rac axla gvaqvs, mgonia, banaki, magram praqtikaa is, rom
los identobas. mamardaSvili rom saakaSvilma gamowvevebs patriotTa banakSi adamianebi
gavixsenoT. is ambobda, rom normalurad gaarTva Tavi. did dros uTmoben imis swav-

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


9
#1(34) mrgvali magida

las, rogor gamoixexon kbilebi. mimarTavs, aseT dros Zalian cneba ki Zalian gansxvavdeba
SeiZleba ritorika, politika legitimuri SeiZleba iyos erTmaneTisgan. swored imitom,
da praqtika erTmaneTisgan mosazreba, rom amis sapiris- rom am idealebs pirdapir vaw-
Zalian Sors iyos. kaxas veTan- pirodaa Seqmnili xelisufle- vdiT da ar vaRvivebT maTSi
xmebi imaSi, rom arsebobs bis propaganda. magram vfiq- ideebze kamaTis survils, Cven
erTgvari TamaSi, romelsac rob, rom es mcdari warmodge- gvaqvs es realoba: xalxi ver
politikosebs amomrCeveli naa da sabolood uares Sede- akeTebs Tavisufal arCevans.
aiZulebs, roca amomrCevels gamde migviyvans. xelisflebis ar SeiZleba xalxs hqondes
patriotizmis ufro emociuri mier SemoTavazebuli patri- arCevani, roca Cven maT erT
gageba aqvs da politikoss otizmi ar aris imis alterna- partias vTavazobT. partiebsa
uWirs Tavisi mosazrebebi, tiva, rasac eklesia qadagebs. da partiul odeologiebs
romlebic gansxvavdeba xalxis Soris CvenTan ar arsebobs
mosazrebebisgan, xalxis mosaz- lela gafrinaSvili: vfiqrob, kamaTi da dikusia. xalxs ara
rebebad aqcios. aqve Cndeba rom eklesiasa da xelisuf- aqvs arCevani sxvadasxva ide-
Zveli dilema, romelic 90-ian lebas sruliad identuri ologiebs Soris. aq marto
wlebSi Zalian aqtualuri iyo proeqtebi aqvT, maT Soris gan- xelisufleba ar aris damnaSa-
_ jer demokratia Tu jer sxvavebas ver vxedav. eklesia ve. damnaSavea danarCeni poli-
saxelmwifo? principSi, dResac eubneba adamianebs, religiuri tikuri partiebic da sazoga-
imave dilemis winaSe dgas xe- kanonebi imisTvis arsebobs, doebac. Tumca, xelisuflebas
lisufleba, romelic fiqrobs, rom adamiani emsaxuros am ka- ideebis gavrcelebis,
rom dRes gacilebiT ufro nonebso, saxelmwifo ki eub- sazogadoebis ganaTlebis
didi safrTxeebi arsebobs. neba _ saxelmwifo, kanoni da ufro meti resursi aqvs.
amasTanave mas aqvs imis ambi- samarTalic imisTvis arsebobs,
ciac, rom situacia akontro- rom adamiani emsaxuros sa- giorgi melaZe: Cveni mTavari
los. sul martivi magaliTi: xelmwifoso da ara piriqiT. problema isicaa, rom cnebeb-
xelisufleba ar aZlevs mosax- hainih biolis fondSi 2004 ze ar varT SeTanxmebulni.
leobas partizanuli razmebis wels nika gvaramiam Zalian amitom yvela Tavisas lapara-
Seqmnis saSualebas an ar uwyobs gulwrfelad da daufiqreb- kobs. es ki gaugebrobebs
xels neonacisturi jgufebis lad Tqva mniSvnelovani ram: qmnis. roca Cven „patriotTa
Seqmnas. cnobilia, rom, ruseTSi Cven xalxisTvis vmoqmedebT, banakebze“ vsaubrobT, darw-
amgvar jgufebs xels uwyoben. oRond xalxis gareSeo. Cemi munebuli var, yvelas raRac
azriT, es mTavari problemaa warmodgenebi gvidgas Tvalwin.
ninia kakabaZe: siko saubrob- da ara mxolod xelisuflebis, saqarTveloSi 10 wlamde bavS-
da imaze, rom SeiZleba rito- aramed Cvenic, sazogadoebis. vebis 60%-ma normalurad
rika erTi iyos da politika viRac inteleqtualia, viRac wera-kiTxva ar icis da mxolod
_ meore, magram ritorika, raRac elitis nawilia da Cvenc 26% ixexavs diliT kbilebs.
romelsac propagandis saxe aqvs, gvgonia, rom ufro meti viciT, lelas veTanxmebi, yvelani
ar rCeba ubralo sityvebad, vidre, vTqvaT, viRacam, xev- vcdilobT viRacas avuxsnaT,
romelic SeiZleba erT yurSi sureTSi an duSeTSi da unda rogor icxovros. mTavari isaa,
SeuSa da meoridan gamouSva. vukarnaxoT maT, vis miscen xma ratom ar SeiZleba politi-
Zalian xSirad imis argumentad, arCevnebSi da sxv. anu, demok- kosma amiT politikuri kapi-
Tu ratom xdeba patriotizmis ratia unda movaxvioT Tavze, tali akeTos. imitom, rom
aseTi formiT danergva, moh- nacvlad imisa, rom demokra- Cvenc ki, vinc vakritikebT
yavT is faqti, rom saqarTve- tiis moTxovnileba gavuCinoT. xelisuflebis politikas,
los xelisuflebas 2003 wlis xelisuflebasac da sazoga- xalxs imaves vTavazobT. ara-
Semdeg gauCnda janmrTeli doebis warmomadgenlebsac vin cdilobs gaigos ra sWir-
ambicia, saqarTvelos moqala- xalxis mimarT mkveTrad uar- deba xalxs, yvelani TviTon
qeebisTvis axali identoba yofiTi damokidebuleba aqvT, vigonebT am saWiroebebs. es
SeeTavazebina. dRes qveyanaSi fiqroben, rom xalxi bnelia, problema iqneba manam, sanam
realurad ori gavleniani rom ver miva swor gadawyve- yvelani ar viswavliT wignis
Zala arsebobs _ eklesia da tilebamde, amitom Cven unda kiTxvas da ar gavxdebiT mkiT-
xelisufleba. eklesia veqtors vukarnaxoT maT ara ideebi, xveli eri. aseT xalxs demok-
isev erTmorwune ruseTisken aramed _ idealebi. es ori ratiac aqvs da liberalizmic.

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


10
solidaroba

im xalxs ki, romelic mxolod


sainformacio gamoSvebebsa
da serialebs uyurebs da
wignebs ar kiTxulobs, aqvs
is, rac Cven gvaqvs. mTavaria
mTelma erma daiwyos wignis
kiTxva, mTavaria ganaTlebis
reforma sworad gatardes.

ganicada Tu ara tran-


sformacia xelisuf-
lebis mier patrio-
tizmis xedvam? saakaS-
vilma Seqmna profe-
siuli jari, Semdeg _
rezervic. maSin es
Zalian adekvaturi
nabiji iyo. dRes ki
saakaSvili imaze
laparakobs, rom yvela
adamians unda SeeZlos giorgi melaZe

sakuTari Tavis dacva


da Cven sabrZolo re- rom militarizaciis is teqs- dnaZis uZraobam da stagnaciam.
JimSi unda vicxovroT. tebi, romlebic axla gvesmis, dRes ki CvenTvis mTavari prob-
Sesabamisad unda iswav- ar mogvwons. lema is aris, rom ar viciT,
lebodes samxedro saiT midis xelisufleba, ras
patriotizmi da es lela gafrindaSvili: mota- akeTebs, ra unda. savsebiT
unda iyos doqtrina. nili maqvs saakaSvilis citatebi darwmunebuli var, rom dRe-
xdeba Tu ara cnobie- da wavikiTxav. „Cven unda vandel xelisuflebas da
rebis militarizacia? viyoT mzad, erT xelSi unda eklesias aqvT Sexmatkbile-
gveWiros Toxi, da meoreSi – buli prorusuli politika
giorgi melaZe: ara mgonia, iaraRi“, `daTvs babaia rom da aranairi konfliqti maT
imaze metad moxdes cnobie- dauZaxo, sulac ar niSnavs, Soris ar arsebobs. ganmanaT-
rebis militarizacia, vidre rom daTvs moewono da, sxvaTa leblobas rom davubrundeT,
ukve aris. Cveni tradiciuli Soris, Tu moewonebi, kidev im ideebs, saidanac iSva
cnobiereba zedmetad mili- ufro kargad SegWams. da yve- demokratia, anu humanizms,
tarizebulia, Cveni bavSvebi laze kargi meTodi daTvTan racionalizms, liberalizms,
5-6 wlidan xanjals atareben, aris, rom joxi aiRo xelSi, ar hqonia farTo gavrceleba
magaliTad, cekvis dros. maT joxi Caartya, da yvelaze Cvens sazogadoebaSi. yovel-
mSoblebi Cuqnian xanjals da kargia, Tu gaqvs pistoleti Tvis iyo xelis SemSleli faq-
a.S. Cveni kulturuli sivrcis an Tofi, kidev ufro kargi _ torebi, erTi mxriv, momxdur-
pirobebSi Zalian militari- msxvilkalibriani“. warmogid- Ta mxridan, meore mxriv _ sa-
zebuli sazogadoeba varT. am geniaT, ra moxdeba, es teqsti qarTveloSi mcxovreb gamyid-
SemTxvevaSi es ritorikaa, da rom vinmem Targmnos da waiRos velTa mxridan. Cven arc isto-
CemTvis jerjerobiT ucnobia saerTaSoriso organizacieb- ria ar gvaqvs kargad wakiT-
sazogadoebis pasuxi. Tumca Si? mTavari problema isaa, xuli _ arc stalinizmis, arc
militarizacia patriotizmis rom Cven ar gagvivlia ganma- manamdeli, ruseTis imperiis
mxolod erTi nawilia. prezi- naTleblobis periodi. jer periodisa. unda wavikiTxoT
dentis sityvebic „me var so- mefem mogviRo bolo, Semdeg es istoria, swored dokumen-
mexi, azerbaijaneli, afxazi“ sabWoTa nomenklaturam, Sem- tebi unda SeviswavloT da
swored am axali patriotiz- deg nacizmSi gadazrdilma ara sabWoTa dros dawerili
mis nawilia. maSin unda vTqvaT, nacionalizmma, Semdeg Sevar- sabWoTa istoria. maSin gavi-

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


11
#1(34) mrgvali magida

gebT, saidan movdivarT. me kargia Tu cudi. erTi kia, amerikaSicaa skautTa moZra-
mgonia, rom msgavsebasac da- rom, mgoni, aravis hqonia imis oba, magram iq aswavlian im
vinaxavT im epoqebsa da Cvens iluzia, rom demokratiul Cvevebs, rasac adamiani realu-
dros Soris. sazogadoebas aT weliwadSi rad gamoiyenebs, aq ki aswav-
avaSenebdiT. meorea, Tu demok- lian, rom „lideri yovelT-
SoTa gagarini: TiTqos davaR- ratia miuRwevelia, xom SeiZ- vis marTalia“ da kidev raRac
wieT Tavi monstrs da gaveSu- leba am qveynis modernizeba. sisuleleebs. ase ver aRzrdi
reT dasavluri struqture- demokratia isaa, rac xalxs Tanamdrove evropel patriots,
bisken, rac komforts gviqad- unda, da, Tu xalxs ar unda romelic samoqalaqo sazoga-
da. magram uceb adamianebma demokratia, maSin ra vqnaT? doebisTvisaa Tavdadebuli.
dainaxes, rom evropa maT se- dRes ar arsebobs sazogado-
kularizmis principebs sTa- ebaSi konsensusi imis Sesaxeb, giorgi melaZe: am wuTisTvis
vazobs. ssrk-s dangrevis Sem- ra gvinda. TiTqos bevri par- Cven varT im safrTxis winaSe,
deg ki is ideologiuri tiaa, magram realurad varT rom saqarTvelos saxelmwifom
vakuumi, rac gaCnda, swored mravalpartiuli qveyana? ar iarsebos. me es safrTxe
samarxvo namcxvrebiT da mravalpartiuloba gulisx- realuri mgonia da is ruse-
religiuri fasT-fudebiT mobs grZel msoflmxedvelob- Tisgan modis. es imas ar niS-
amoavses. xelisufleba dilemis riv diapazons, sadac iqnebian navs, rom Cven ar viarsebebT
winaSe dgas _ Tan dasavluri anarqistebic da ultrame- _ cxadia, viqnebiT, magram ar
demokratiis Seqmna unda, ro- marjveneebic. dRes ra suraTi gveqneba saxelmwifo. Zalian
melic gmirebisgan da miTo- gvaqvs? leiboristi Salva sustia is meqanizmebi, rogorc
sisgan daclil sazogadoebas naTelaSvili, romelic wesiT gareT, aseve qveynis SigniT,
gulisxmobs, da, meore mxriv, memarcxene unda iyos, dgas romlebic am saxelmwifos
mosaxleobas ver imorCilebs, samebis sakaTedro taZarSi da SenarCunebas sWirdeba. sazo-
Tanac Samanebi gamoCndnen. ambobs, amirCieT prezidentad gadoebis sxvadasxva nawils
amitomac uwevs iniciaciebis da yvela Cems gadawyvetilebas am safrTxesTan mimarTebiT
gavla daviT aRmaSeneblis wminda sinods SevuTanxmebo. urTierTgansxvavebuli damo-
saflavze da a. S. sad damTav- rac Seexeba patriotTa bana- kidebuleba gvaqvs. omi ar
rdeba es yvelaferi, namdvi- kebs, Tu sxva miznebi aqvT, dasrulebula, omi procesia,
lad ar vici. arc ki vici, es relevanturi saxeli daarqvan. ager 40 kilometrSi dgas
tankebi. ras vkargavT? me
vfiqrob, saxelmwifo eris
sindisia da Cven am sindiss
davkargavT.

simon janaSia: warmatebuli


gamocdileba imisa, rom sazo-
gadoebis paradigmis Secvla
momxdariyos liberaluri
Rirebulebebisa da ideebis
win wamoweviT, samwuxarod, ar
arsebobs. amitomaa is arCevani
erTaderTi, rac gaakeTa
dRevandelma xelisuflebam.
Tumca xelisufleba ver xedavs
bevr instruments, romelic
aqvs. magaliTad, ar cdilobs
Seqmnas is pirobebi, rodesac
adamianebi TviTon swavloben
raRacas. problemaa, Tu ram-
denad Caanacvlebs patriotiz-
mi yvela danarCen Rirebule-
SoTa gagarini bas. dRes mediaSi saerTad

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


12
solidaroba

aRar saubroben adamianis ram am Secdomebis gagebac, enTuziazmis wyalobiT xde-


uflebebze, CvenTan imdenad raRacnairad SeiZleboda. boda, magaliTad, Wamis win
mniSvnelovani Temaa patrio- Svidma noemberma Zalian ukan yvelas unda eloca qristia-
tizmi, rom adgili sxva Teme- dagvwia qveynis SigniT, xolo nuli wesiT. es ar yofila
bisTvis, ubralod, aRar rCeba. Semdeg agvistos omma _ sagareo saxelmwifo politika, saxel-
aqamde iyo saubari konkretul urTierTobebis mxriv, im mwifo ar ereoda am saqmeSi.
Temebze, ra moxda, vTqvaT, samyarosTan urTierTobis imasac amboben, rom progre-
girgvlianTan an sxva gaxmau- mxriv, romelTanac gvsurs suli ideebis Semosatanad
rebul saqmeebTan dakavSirebiT, integrireba. dRes mmarTveli saWiroa raRac indulgenci-
dRes esec aRaraa. xelisufle- gundi Zalian dabneulia, ebi da es SeiZleba patrio-
bam yvela Tema waarTva opozi- aRar icis, saiT wavides. tizmi an religia iyoso. ram-
cias da yvelafers akeTebs, cxadia, misi mizani pirvel denad realuria is safrTxe-
rasac isini iTxovdnen. 2004 yovlisa, Zalauflebis ebi, razedac xelisufleba
wels opozicia ambobda, ar SenarCeunebaa. dRes ukve laparakobs? me mgonia, rom
amoiRoT „SuSanikis wameba“ aRar vici, ra saxelmwifos xSirad xelisufleba TviTon
saskolo programidano, axla vaSenebT. Tu aqamde gvegona, qmnis am safrTxeebs imiTi,
ki xelisufleba TviTon rom Zalian bevri SecdomiT, rom am Temebze iwyebs saubars.
ambobs, ras hqvia „SuSanikis magram mainc mivdiodiT Tu qmni im ganwyobas, rom mar-
wamebis“ amoReba undodaT dasavleTisken, axla Zalian Tla saWiroa samxedro patri-
programidano! dRes aRar didi bundovanebaa am mxriv. otuli aRzrda, mediaSi amaze
arsebobs sivrce da arCevani. laparakob, magram ar warmo-
arCevani erTia: an xelisuf- aCen sapirispiro mosazrebebs,
leba, an xelisuflebis msgav- ratom ar laparakobs xels uwyob am safrTxis gaZli-
si opoziciuri partia. Tumca prezidenti skolebSi erebas. imave Sexvedraze,
xelisufleba am yvelafris samoqalqo toleran- sadac prezidentma samxedro-
miuxedavad mainc cdilobs im tobis gaZlierebaze patriotul aRzrdaze ila-
pirobebis Seqmnas da iseTi da ratom saubrobs paraka, man kulturologiazec
kanonebis miRebas, romlebic samxedro patriotizm- isaubra da imazec, rom skolaSi
dagvexmareba ukeTes Sedegs ze? ra ufro Seuwyobs TviTmmarTvelobis gaZliere-
mivaRwioT. magaliTad, sasa- xels sazogadoebis baa saWiro. rogor iyo es
marTlo sistemaSi Zalian aRzrdas, samoqalaqo azri mowodebuli, sxva Temaa
bevri ram keTdeba, Tu sta- cnobierebis gaZlie- _ `yvelas unda prezidento-
tistikas gadavxedavT, asea, reba Tu samxedro- ba“ da a. S. Tu ganaTlebis
xolo Tu emociurad, konkre- patriotuli ideebi? reformis mowinaaRmdegeebi
tuli saqmeebis mixedviT saubroben imaze, rom antie-
vimsjelebT sasamarTloze, simon janaSia: 2003 wlis Sem- rovnuli xar, maSin Sen igoneb
maSin SeiZleba vifiqroT, rom deg gadawyvites, rom dila- raRac Temas, am SemTxvevaSi,
aqac araferi Secvlila. obiT skolebSi droSa aewiaT samxedro-patriotizms, amiT
da himni daekraT. es skolis upirispirdebi oponentebs da
ninia kakabaZe: vfiqrob, rom saukeTeso moswavles unda swored patriotizmis droSis
dRes yvelaze kritikuli gaekeTebina. es iyo patrio- qveS Segaqvs skolaSi kompiu-
periodia imitom, rom Zalian tuli aRzrdis pirveli niSani terebi, kulturologia da
bundovania, ra saxelmwifos da saxelmwifos mimarT pati- TviTmmarTveloba. SeiZleba
vaSenebT, saiT mivdivarT. vicemis gaCenis erT-erTi asec gavigoT prezidentis
amas marTla veRar vxvdebi. instrumenti. xuT weliwadSi sityvebi.
pasuxi mqonda 2007 wlamde. es simbolika CvenTvis ukve
lelas ver daveTanxmebi, rom organulia. am mxriv raRac
saqarTvelos xelisufleba miRwevebi aris. rac Seexeba
rusul proeqts axorcielebs. banakebs. erT-erT banakSi mec
CemTvis 7 noembramde aSkara var namyofi, rezervistTa
iyo, rom gezi namdvilad ev- Sekrebaze. rezervistTa ins-
ropisken gvqonda aRebuli. tituti sworad iyo Seqmnili,
Secdomebs ki vuSvebdiT, mag- iq rac xdeboda oficrebis

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


13
#1(34) Targmani

patriotizmi
da kosmopolitizmi
diskusia

patriotizmi da kosmopolitizmi
SekiTxvaze, Tu sadauria, diogenem upasuxa:
`msoflios moqalaqe var~.
diogene laerteli,
`diogene kinikosis cxovreba~.

marta nusbaumi

I magram mas arafriT SeeZlo


rabindranat Tagoris mieRo `bande matarami~. _ mzad
romanSi `saxli da msoflio~ var vemsaxuro samSoblos, —
Tavisi qmris megobris, sandipis, ambobda igi, _ magram is, vis
patriotuli ritorikiT winaSec SemiZlia qedi movixaro,
moxibluli axalgazrda CemTvis samSobloze maRla
bimala mxurvale mxardamWeri dgas. sakuTari qveynis gaR-
xdeba moZraoba `svadeSisa~, merTebiT mas saSineli ube-
romelic ucxouri saqonlis durebebi SeiZleba daatexo
boikotis organizatoria. Tavs.
moZraobis lozungia `bande
mataram~ _ `gamarjoba, deda- amerikelebi xSirad uWerdnen
samSoblo!~ bimala Civis, rom mxars `bande mataramis~
misi qmari, kosmopoliti da princips, rodesac moraluri
msxvili miwaTmflobeli, da politikuri sakiTxebis
induisti nikili, am saqmisadmi ganxilvisas gansakuTrebul
gulgrilia: amave dros, Cemi mniSvnelobas aniWebdnen
qmari sulac ar aris uarze, Tavis amerikelobas, da
Seewios `svadeSis~ saqmes da amayobdnen gansakuTrebuli
ar gamosula mis winaaRmdeg. amerikuli identurobiTa da

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


14
solidaroba

moqalaqeobiT, romlebic did arsebiTad, aRiaron `erovnu- politikasTan iyo dakavSire-


gavlenas axdendnen politikur li siamayis grZnobisa~ da buli. saerTo niSnebi, romle-
qmedebaze. TagorTan da mis `saerTo erovnuli identu- bic Cven, rogorc racionalur
gmir nikilTan erTad mec robis Segnebis~ ganmsazRvreli da erTmaneTze damokidebul
vfiqrob, rom es aqcenti mniSvneloba. rorTi amtkicebs, adamianebs, gvaqvs, ubralod
patriotul siamayeze moralu- rom sanam Cveni amerikuli ar iyo gaTvaliswinebuli.
rad saxifaToa da, sabolood, identoba `siamayiT ar aRgvav-
mas SeuZlia xeli SeuSalos sebs~ da am identobis Tvalsaz- magram SeiZleba daisvas
zogierTi Rirseuli miznis risiT ar gamoverkveviT, SekiTxva: gana ase daSorebu-
miRwevas, iseTi miznebisa, manamde namdvilad arc unda lia erTmaneTisgan naciona-
romelTa msaxureba evaleba gavakritikoT sakuTari Tavi. lizmis politika da `gansxva-
patriotizms _ aseTia, maga- rorTis, rogorc Cans, miaCnia, vebis politika~? `saxli da
liTad, erovnuli erTianobis, rom patriotizmsa da erov- msoflio~ (SesaZloa is sati-
samarTlianobisa da Tanas- nul identobaze damyarebuli ajit reis amave saxelwodebis
worobis Rirseuli moraluri politikis mTavari alterna- filmiT ufro aris cnobili)
idealebisadmi erTguleba. me tiva aris is, rasac igi `gansx- nacionalizmisa da eTnocen-
warmovaCen, rom am miznebs vavebis politikas~ uwodebs _ trizmis Zalebis Semotevis
ukeT is ideali SeiZleba politikas, romelic amerikaSi Sedegad gonieri da princi-
emsaxuros, romelic metad eTnikur, rasobriv, religiur puli kosmopolitizmis dacemis
Seesabameba Tanamedrove da sxva qvejgufebs Soris tragikuli istoriaa.
msoflioSi Cvens mdgomareobas, arsebul Sinagan winaaRmde- vfiqrob, Tagori marTali
es aris kosmopolitis Zveli gobebzea damyarebuli. igi iyo, rodesac miaCnda, rom
ideali, ideali adamianisa, politikuri grZnobebisa da nacionalizmi da eTnocentruli
romelic upirveles yovlisa zrunvisTvis ufro internaci- partikularizmi safuZvelSi
mTeli msoflios adamianTa onaluri safuZvlis erTmaneTisTvis ucxo ki ara,
erTobis erTgulia. SesaZleblobas gamoricxavs. monaTesaveni arian, rom
nacionalisturi grZnobebis
am problemebze azris gamoTq- da es calkeuli SemTxveva ar mxardaWeras, sabolood, eris
mis survili nawilobriv gana- aris. Tavis statiaSi rorTi Semkvreli faseulobebis
piroba cxovrebis xarisxis exmaureba (da mxars uWers) ngrevamde mivyavarT, radgan is
saerTaSoriso sakiTxebze Seldon haknis amaswinandel samarTlianobisa da samarTlis
Cemi muSaobis gamocdilebam mowodebas `erovnuli dialo- mniSvnelovan universalur
gaerTianebuli erebis orga- gisken~ amerikuli identobis faseulobebs lamazi kerpiT
nizaciasTan dakavSirebul gansaxilvelad. CemTvis anacvlebs. Tu erTxel ityvi:
ganviTarebadi ekonomikebis Tavidanve cxadi iyo, rom es `me upirveles yovlisa indoeli
institutSi. proeqti _ im saxiT, ra saxiTac var da mxolod amis Semdeg
is Tavidan iyo Cafiqrebuli msoflios moqalaqe~, Tu
is gamoiwvia agreTve erisa da _ eris CarCoebiT SemosazRv- moralurad miuRebel niSanze
erovnuli siamayisadmi mowo- rul Sida miznebs isaxavda da damyarebuli TviTgamorkvevis
debebis ganaxlebam amerikuli ar iTvaliswinebda amerikis moralurad saeWvo nabijs
xasiaTisa da amerikuli ganaT- valdebulebebs danarCeni erTxel gadadgam, mere
lebis Sesaxeb amaswinandeli msoflios winaSe da mis kav- aRaraferi SegiSlis xels Tqva:
kamaTisas. `niu-iork taimsis~ Sirebs msofliosTan. iseve, `upirveles yovlisa induisti
1994 wlis 13 Tebervlis cno- rogorc rorTis statiaSi, var da mxolod amis Semdeg
bil statiaSi filosofosi proeqtSi arsebuli ZiriTadi indoeli~, `upirveles yovlisa
riCard rorTi mouwodebs winaaRmdegoba erovnul, umaRlesi kastis warmomad-
amerikelebs, gansakuTrebiT rasobriv da religiur geneli miwaTmflobeli var da
amerikel memarcxeneebs, ar gansxvavebebze dafuZnebul mxolod amis Semdeg induisti~.
Tqvan uari patriotizmze, politikasa da saerTo erov- Tagoris gmirebma maleve
rogorc Rirebulebaze, da, nul identobaze dafuZnebul iswavles es. da mxolod

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


15
#1(34) Targmani

miwaTmflobel nikilis kos- uflebebs? Tu, rogorc me rogorc Cans, imas gulisxmobda,
mopolitur pozicias, misi mimaCnia, maT _ sakuTari eris rom misTvis mniSvneloba ar
axalgazrda colis bimalasa istoriis Seswavlisa da hqonda misi warmoSobis adgils
da misi megobris _ mgznebare amJamindeli mdgomareobis da adgilobrivi jgufis wev-
nacionalistis sandipis _ ganxilvis garda _ bevrad robas, rac esoden mniSvne-
TvalsazrisiT aseT mosawyensa meti unda icodnen danarCeni lovani iyo rigiTi berZenis-
da uxalisos, SeuZlia daZlios msoflios Sesaxeb: indoeTisa Tvis; igi ufro universaluri
msgavsi winaaRmdegobebi, da boliviis, nigeriisa da miswrafebebisa da interesebis
radgan mxolod es pozicia norvegiis, maTi istoriis, TvalsazrisiT axdenda TviT-
mogviwodebs upirveles problemebisa da miRwevebis gamorkvevas. misi saqmis gamg-
yovlisa saTnoebas mivsdioT. Sesaxeb? mxolod is unda icod- rZelebelma stoikosebma
da swored es SemiZlia vurCio nen, rom indoeTis moqalaqeebs ufro srulad gaSales kosmou
adamianebs _ viyoT saTnoni. maTi Tanaswori uflebebi polites-is (msoflios moqalaqis)
ai amaze vilaparakeb. aqvT, Tu maT indoeTSi Sim- saxe, gvaCvenes, rom sinamdvi-
Silisa da garemos dabinZu- leSi yoveli Cvengani or er-
politikasa da ganaTlebaSi rebis problemebis, agreTve TobaSi cxovrobs: adgilobriv
nacionalizmis momxreebi xSi- am problemebis globaluri erTobaSi, romelSic daviba-
rad midian xolme kosmopo- SimSilisa da globaluri deT, da adamianuri mosazre-
litizmTan mcire daTmobaze. ekologiis problemebTan kav- bebisa da miswrafebebis erTo-
maT SeuZliaT amtkicon, rom, Siris Taobazec unda icod- baSi, romelic `namdvilad
magaliTad, Tumca erebi ganaT- nen rame? da yvelaze mniSvne- diadi da saerToa, sadac
lebis sistemaSi da politi- lovani: ra unda vaswavloT erTi kuTxidan meores ki ar
kuri ganxilvebisas mTliano- maT: is, rom isini pirvel vawydebiT, aramed mzis meSve-
baSi zogad erovnul faseu- yovlisa SeerTebuli Statebis obiT vadgenT Cveni xalxis
lobebs unda eyrdnobodnen, moqalaqeebi arian, Tu is, rom sazRvrebs~ (seneka, `mocale-
adamianis ZiriTadi uflebe- upirveles yovlisa msoflios obis Sesaxeb~). da arsobrivad
bisadmi erTguleba ganaTlebis moqalaqeebi arian, da, miuxe- es erToba aris Cveni moralu-
nebismieri erovnuli sistemis davad imisa, rom maT SeerTe- ri valdebulebebis wyaro.
Semadgeneli nawili unda iyos, bul StatebSi mouwiaT cxov- ZiriTadi moraluri faseu-
da, rom aseTi erTguleba reba, sxva qveynebis moqalaqe- lobebis sakiTxebSi, iseTebisa,
raRacnairad xels Seuwyobs ebTan erTad unda gainawilon rogoric samarTlianobaa,
mravali eris SemWidroebas. msoflio? mokled Sevexebi aucilebelia `yvela adamiani
realobasTan mimarTebaSi es oTx mosazrebas ganaTlebis Cvens Tanamemamuled da
samarTlian mosazrebad Cans; meore, rogorc me vuwodeb, Tanamoqalaqed~ migvaCndes
da, ra Tqma unda, msoflioSi, kosmopolituri, koncefciis (plutarqe, `aleqsandres
sadac erebi mudmivad samar- sasargeblod rom metyveleben. bedisa da qvelobis Sesaxeb~).
Tlianobisa da urTierTpa- magram Tavdapirvelad isto- da Cveni yvela msjeloba,
tiviscemis safuZvelze urTi- riul gadaxvevas gavakeTeb, upirveles yovlisa, konkretul
erTqmedeben (amis imedi viqo- davakvirdebi kosmopolitiz- viTarebaSi zogadsakacobrio
nioT), aucilebelia aqcenti mis saTaveebs da gzadagza problemebs unda exebodes da
adamianis uflebebze gakeTdes. warmovaCen am saganmanaTleblo ara erovnul identurobasTan
proeqtis safuZvelSi arsebul dakavSirebul, e.i., danarCeneb-
magram sakmarisia ki es? sak- zogierT Cinebul ideas. Tan kavSiris armqone proble-
marisia, rom moswavleebma mebs. diogenem icoda, rom
icodnen, rom isini upirveles mowodeba, vifiqroT rogorc
yovlisa SeerTebuli Statebis II msoflios moqalaqeebma, gar-
moqalaqeebi arian, da, rom maT kveuli azriT iyo mowodeba,
pativi unda scen indoeTis, SekiTxvaze, Tu sadauria, davtovoT patriotizmisa da
boliviis, nigeriisa da norve- diogene kinikosi pasuxobda: martivi grZnobebis komforti,
giis moqalaqeTa ZiriTad `msoflios moqalaqe var~. igi, samarTlianobisa da saTnoebis

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


16
solidaroba

TvalsazrisiT SevxedoT Cveni stoikosebs, romlebic amtki- axalgazrda coli swored ami-
cxovrebis wess. dabadebis adgi- cebdnen, rom kargi moqalaqis tom uaryofs mas nacionalisti
li yovelTvis SemTxveviTia; aRzrda _ msoflios moqalaqis oratoris sandipis gamo, san-
nebismieri adamiani nebismier aRzrdaa, amis dasasabuTeblad dipisa, romelsac mogvianebiT
erSi SeiZleba daibados. aRiareb- sami mosazreba mohyavdaT. igi zedapirul adamianad
dnen ra amas, mis mimdevar sto- isini upirveles yovlisa amtki- miiCnevs, _ magram, amtkiceben
ikosebs miaCndaT, rom Cven ar cebdnen, rom adamianis raobisa stoikosebi, kosmopolitizmis
unda mivceT erovnul, klasob- da mTel msoflioSi misi gamov- idea myari da Rrmaa.
riv, eTnikur an genderul gan- linebebis Seswavla Zalian
sxvavebebs saSualeba iqcnen mniSvnelovania TviTSecnobis- stoikosebi aRniSnaven, rom
winaRobad Cvensa da sxva adami- Tvis: Cven ukeT gvesmis saku- msoflios moqalaqed qceva
anebs Soris. yvelaferSi zogad- Tari Tavis, rodesac Cveni sulac ar niSnavs, rom unda
sakacobrios unda vxedavdeT cxovrebis wess sxva gonieri uarvyoT adgilobrivi iden-
da upirveles yovlisa mis mTa- adamianebis cxovrebis wess tifikaciebi, romlebsac xSi-
var Tvisebebs _ gonsa da zneob- vadriT. rad SeswevT unari, seriozu-
riobas _ unda vcemdeT pativs. lad gaamdidron adamianis
garda amisa, maT, rogorc cxovreba. isini ar gvTavazo-
es ar niSnavda, rom stoikose- Tagors, miaCndaT, rom Cvens ben Tavi adgilobrivi mijaW-
bi politikuri organizaciis problemebs ukeT gadavWriT, vulobisgan ganTavisuflebu-
adgilobrivi da erovnuli Tu maT amgvarad ganvixilavT. lad miviCnioT; saubari ufro
formebis gauqmebas da msof- stoicizmSi arcerTi Tema ar imazea, rom adamiani koncen-
lio saxelmwifos Seqmnas uWer- aris ise gaSlili, rogorc truli wreebis rigiT aris
dnen mxars. idea gacilebiT jgufis politikur cxovre- garSemortymuli. pirveli
ufro radikaluri iyo: Cven baSi fraqciulobisa da adgi- wre Tavad adamians moicavs;
ara ubralod mmarTvelobis lobrivi mijaWvulobis mier Semdegi _ mis uaxloes naTesa-
formis, ara droebiTi xeli- motanili ziani. maTi mtkice- vebs; kidev erTi _ Soreul
suflebis, aramed yvela ada- biT, politikuri ganxilva naTesavebs, Semdeg mezoblebs
mianis mier warmoqmnili mora- mudmivad marcxs ganicdis an adgilobriv jgufs, Tvis-
luri erTobis erTgulni unda Tavisi `sacirko dasisa~ Tu tomT, Tanamemamuleebs, _ da
viyoT. ase rom, msoflios moqa- erisadmi fanatikuri mijaWvu- am jgufebs advilad SeiZleba
laqis idea kantis `mizanTa lobis gamo. mxolod samarT- daematos eTnikuri, enobrivi,
mefobis~ ideis pirvelsaxe da lianobisa da gonebis msoflio istoriuli, profesiuli,
wyaroa da STaagonebs da are- erTobasTan kavSiris SemTx- genderuli da seqsualuri
gulirebs ra moralur da po- vevaSi SegviZlia aviciloT identobebi. yvelaze didi
litikur qcevas, msgavs amoca- Tavidan es safrTxeebi. wre ki mTel kacobriobas
nebs asrulebs. Cvens qcevebSi moicavs. Cveni, rogorc msof-
mudam unda gamovxatavdeT da bolos, isini daJinebiT lios moqalaqeebis, amocana
yoveli adamianis gonebisa da usvamdnen xazs kosmoupolite-s isaa, rom `yvela es wre cent-
moraluri arCevanis Rirsebi- poziciis udidesi mniSvnelo- risken mivizidoT~ (ax. w. I-I I
sadmi pativiscemas. amave ideiT bas, radgan es pozicia saSu- saukuneebis filosofosi-sto-
aris ganmsWvaluli Tagoris alebas iZleva davinaxoT ada- ikosi hieroklosi), yvelas ise
romani, radgan kosmopoliti mianebSi mTavari, rac pativis- movepyroT, rogorc Tvisto-
miwaTmflobeli universaluri cemas da aRiarebas imsaxurebs, mebs, da a.S. sxva sityvebiT
moraluri normebis moxmobiT kerZod ki _ swrafva samarTli- rom vTqvaT, Cven ar unda
cdilobs SeaCeros nacionaliz- anobisa da saTnoebisken da ugulebelvyoT Cveni gansakuT-
misa da fraqciulobis talRa. azrovnebis unari. es aspeqti rebuli _ eTnikuri, genderu-
personaJ nikilis araerTi SeiZleba ar iyos ise Tvalsa- li an religiuri _ mijaWvu-
sityva Tavad Tagoris kosmo- Cino, rogorc adgilobrivi an lobebi da identifikaciebi.
polituri politikuri erovnuli tradiciebi da iden- Cven ar unda miviCnioT isini
Txzulebebidan aris aRebuli. toba _ da Tagoris romanSi zedapirulad, radgan isini

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


17
#1(34) Targmani

Cveni identurobis nawilia. vas, romelic kosmopolituri Tan dakavSirebiT urCevs, mo-
Cven SegviZlia, da movalenic ganaTlebis safuZvlad SeiZ- valeobebTan, romlebic mis-
varT, ganaTlebaSi maT gansa- leba davsaxoT: `ecade, yurad- gan iseTi Soreuli da Tavidan
kuTrebuli yuradReba mivaq- RebiT usmino sxvebs da SeZle- ucnauri civilizaciebis kul-
cioT. magram Cven unda vimu- bisdagvarad Caswvde Tanamo- turis gagebas moiTxovs, ro-
SaoT imisaTvis, rom yvela saubris suls~ (VI. 53)1. da saer- goricaa parTia da sarmatia.
adamiani vaqcioT dialogisa Todac, _ daaskvnis igi, _ `gul-
da TanagrZnobis erTobis dasmiT ikvlie da kargad awon- Cemi survilia, rom ganaTlebam
nawilad, Cveni politikuri dawone yvelaferi, vidre miiRos stoikosebis es kosmo-
ganxilvebi am urTierTdamo- sxvis naqmars gansjide an polituri pozicia. ra Tqma
kidebul erTobaSi vawarmooT Seafasebde~ (XI. 18)2. unda, SesaZlebelia amis boro-
da gansakuTrebuli yuradReba tad gamoyenebac, radgan Ziri-
da pativiscema gamoviCinoT samyaroze fiqrisas yvelafers Tadi modeli SesaZloa adami-
im wris mimarT, romelic sjobia warmovidginoT igi anTa cal-calke arsebobisa da
mTel kacobriobas moicavs. rogorc erTiani sxeuli, fuZemdebluri piradi Tavi-
adamianTa simravle ki _ ro- suflebebis fundamenturi
ganaTlebis TvalsazrisiT es gorc misi saxsrebis simravle. mniSvnelobis uaryofisTvis
niSnavs, rom moswavles, maga- gadaaqcia ra berZnuli sityva gamoiyenon. stoikosebi mudam
liTad, SeerTebul StatebSi, `saxsari~ (melos) mxolod erTi rodi aqcevdnen sakmaris yu-
SeuZlia miiCnios, rom mas asos SecvliT sxva sityvad _ radRebas am faseulobebs da
garkveulwilad misi gansakuT- `[gayofili] sxeuli~ (meros), maT politikur mniSvnelobas;
rebuli siyvaruli gansazRv- avreliusi ambobs: `iseve, ro- am TvalsazrisiT maTi mosaz-
ravs _ siyvaruli Tavisi gorc calkeul asoTa erTob- reba yovelTvis ar gamodgeba
ojaxis, Tavisi religiuri lioba erT mTlian sxeuls demokratiuli ganxilvisa da
da/an eTnikuri da/an rasob- qmnis, erTmaneTisgan gancal- ganaTlebis SenebisaTvis. mag-
rivi erTobis an erTobebisad- kevebuli gonieri arsebanic ram, radgan idea, upirveles
mi da Tavisi qveynisadmic ki. erT mTlian arsad erTdebian, yovlisa, yvela adamiansa da
magram man aseve unda iswavlos radgan isini TanamSromlobisa erTobas Soris urTierTkav-
zogadsakacobrios danaxva da TanamoRvaweobisTvis arian Sirs Segvaxsenebs, mas funda-
yvelaferSi, rac ki mas cxov- Seqmnilni. es azri miT ufro menturi mniSvneloba aqvs. na-
rebaSi xvdeba, ar eSinodes im Rrmad aRibeWdeba Sens sulSi, Telia, rom kidev Zalian bev-
Tvisebebis, romlebic uCve- rac ufro xSirad Seagoneb ria saTqmeli am ideebis mraval
ulod eCveneba, da cdilob- Tavs: me var erTi aso mTelisa, doneze swavlebis programebSi
des miiRos kacobrioba yvela romelsac gonier arsTa er- SesaZlo CarTvis Taobaze.
misi `ucnaurobiT~. imisaTvis, Toblioba qmnis. xolo Tu Sen magram am konkretuli amocanis
rom saerTo miznebi, miswrafe- ityvi, `aso~ ki ara, mxolod ganxilvis nacvlad dRevande-
bebi da faseulobebi dainaxos, `nawili~ var mTelisa, amiT lobas davubrundebi da
man sakmarisad unda icodes imasac ityvi, rom jer kidev msoflios moqalaqeobis
gansxvavebebic da es saerTo ar SegiZlia suliT da guliT (da ara demokratiuli/
miznebic, raTa gaigos, Tu ram- giyvardes kacni, da rom jer erovnuli moqalaqeobis)
denad gansxvavebulad vlin- kidev ar ganiWebs sixarulsa da ganaTlebis ZiriTad miznad
deba isini uamrav kulturasa kmayofilebas keTilisyofa dasaxvis sasargeblod oTx
da istoriaSi. stoikosebi amt- maTTvis. radgan am SemTxvevaSi, mosazrebas moviyvan.
kiceben, rom ganaTlebis Ziri- keTilmyofelobas Sen uyureb
Tadi amocana gansxvavebulis rogorc sakuTar movaleobas
cocxlad warmodgenaa; amis- da ara rogorc Sensav sikeTes~
1
markus avreliusi. `fiqrebi~.
Tvis ki, Tavis mxriv, am gans- (VI I .13)3. mniSvnelovania gvax-
baCana bregvaZis Targmani.
xvavebulis kargad gacnobaa sovdes, rom igi, rogorc impe- Tb., 1972, gv. 166.
aucilebeli. markus avreli- ratori, sakuTar Tavs amas Ta- 2
iqve, gv. 265.
usi aseT rCevas gvaZlevs, rCe- vis yoveldRiur movaleobeb- 3
iqve, gv.. 172.

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


18
solidaroba

III nuklearuli ojaxi mSoblebiT, daexmareba bavSvebs imis


romelSic deda ZiriTadad gagebaSi, rom, mogvwons es Tu
1. kosmopolituri saojaxo saqmeebs asrulebs, ara, iseT msoflioSi vcxov-
ganaTleba saSualebas mama ki saarsebo saxsrebs robT, sadac erebis bedi ke-
gvaZlevs, ukeT gavicnoT moipovebs, dRevandel msof- TildReobisa da gadarCenis
sakuTari Tavi. lioSi sulac ar aris bavSvebis sakiTxebSi erTmaneTzea gada-
aRzrdis sayovelTaod gavrce- jaWvuli. garemos dabinZure-
politikaSi racionaluri lebuli forma. samyaros sxva- ba `mesame samyaros~ qveynebSi,
ganxilvis gzaze erT-erTi dasxva nawilSi bavSvebis romlebic cdiloben miaRwion
yvelaze seriozuli winaRoba aRzrdaze pasuxismgebelia Cvens maRal cxovrebis dones,
aris warmodgena, rom is upi- gafarToebuli ojaxi, ojaxTa zogierT SemTxvevaSi Cvens
ratesobebi da Cveulebebi, klasterebi, soflebi, qalTa haerzec aisaxeba. miuxedavad
romlebic mocemul momentSi gaerTianebebi da kidev bevri imisa, Tu sabolood ra gadaw-
aqvs adamians, neitraluri da sxva jgufi. Sedegad, SeiZleba yvetilebas miiReben am sakiT-
bunebrivia. ganaTleba, rome- gaCndes SekiTxvebi, magaliTad, xebze, ekologiis, sursaTis,
lic erovnul sazRvrebs mo- imis Sesaxeb, Tu met-naklebad mosaxleobis problemebis
raluri mniSvnelobis mqoned gancalkevebuli nuklearuli gonivruli ganxilva globa-
miiCnevs, Zalian xSirad, aniWebs ojaxis dasavlur formasTan lur dagegmvas, globalur
ra istoriis SemTxveviTobebs SedarebiT ramdenad aris gav- codnasa da saerTo momavalze
moCvenebiT moralur wonasa rcelebuli bavSvebis mimarT warmodgenas moiTxovs.
da didebas, xels uwyobs am cudi mopyroba ojaxebSi, rom-
iracionalurobis gamyarebas. lebSic bavSvebis aRzrdaSi aseTi globaluri dialogis-
sxvisi TvalsazrisiT sakuTari monawileoben bebiebi da papebi, Tvis gvWirdeba ara mxolod
Tavis Seswavlisas Cven viwyebT sxva naTesavebi; bavSvebis aRz- sxva erebis geografiisa da
imis danaxvas, Tu ra aris Cvens rdis rogor struqturebs ekologiis codna (zogan ukve
praqtikaSi lokaluri da ara- SeuZliaT qalebis Sromis axlaa saWiro Cveni saswavlo
aucilebeli da ra _ ufro far- Semsubuqeba da ramdenad programebis gadaxedva), ara-
To da zogadi. Cveni eri gvaocebs kargad funqcionireben isini. med im adamianebisac, romleb-
danarCeni msoflios Sesaxeb Tu am saganmanaTleblo pro- sac unda velaparakoT, raTa
gauTviTcnobierebulobiT. eqts ar miviRebT, SesaZloa maTTan urTierTobisas Seg-
Cemi azriT, es imasac niSnavs, iseT situaciaSi aRmovCndeT, veZlos pativi vceT maT tra-
rom man sakuTari Tavis rom CvenTvis cnobili SesaZ- diciebsa da Sexedulebebs.
Sesaxebac ar icis bevri ram. leblobebi mTeli kacobrio- kosmopolitur ganaTlebas
bisTvis erTaderTad da `buneb- aseTi ganxilvisTvis aucile-
mxolod erT magaliTs moviyvan: rivad~ da `normalurad~ beli safuZvlis Seqmna SeuZlia.
Tu gvinda gaverkveT Cvens mogveCveneba. igive SeiZleba
sakuTar istoriasa da Cvensa- iTqvas genderisa da seqsua- 3. Cven danarCeni msoflios
ve gadawyvetilebebSi, romle- lobis, Sromisa da misi dana- winaSe vaRiarebT realur
bic ojaxis struqturasa da wilebis, sakuTrebis formebis, moralur valdebulebebs,
bavSvebis aRzrdas ukavSir- bavSvebisa da xandazmulebis romlebic winaaRmdeg
deba, sasargeblo iqneboda movlis Sesaxeb warmodgenebze. SemTxvevaSi auRiarebeli
mimogvexeda da gvenaxa ojaxis darCeboda.
rogori formebi arsebobs 2. meti warmatebis miRwevas
msoflioSi, bavSvebis aRzrdis SevZlebT im problemebis maS ra qnan amerikelebma, Tu
rogor strategiebs iyeneben gadaWraSi, romlebic gaviTvaliswinebT, rom, ro-
isini (es ki SeuZlebelia, Tu saerTaSoriso gorc Cans, Cveni cxovrebis
ar SeviswavliT ojaxs ro- TanamSromlobas saWiroebs. maRali done ar SeiZleba sa-
gorc Cvens, ise sxva tradici- yovelTao gaxdes dRes, garemos
ebSi). aseT kvlevas SeuZlia haeri erovnul sazRvrebs ar dabinZurebis kontrolTan
gvaCvenos, rom, magaliTad, emorCileba. es martivi faqti dakavSirebuli dRevandeli

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


19
#1(34) Targmani

xarjebisa da ganviTarebad nacvlad, rom gansakuTrebuli riCard rorTisa da Seldon


qveynebSi arsebuli ekonomi- yuradReba dauTmos axlob- haknis mWevrmetyvelur mowo-
kuri viTarebis pirobebSi, leblebs da izrunos Tavis debebSi aris raRac, rac Cems
Tanac ise, rom ekologiuri uSualo garemocvaze. aseTi seriozul SeSfoTebas iwvevs.
katastrofa aviciloT Tavidan? mzrunveloba universalis- isini demokratiuli ganxil-
Tu kantianur morals serio- turi poziciidanac gamarT- visTvis yvela moqalaqis gama-
zulad miviRebT, rac, Cemi az- lebulia da, Cemi azriT, swo- erTianebeli zogierTi fase-
riT, unda gavakeToT, saWiro red esaa misi yvelaze dama- ulobis mniSvnelobis dacvisas
iqneba ise aRvzardoT Cveni jerebeli gamarTleba. magali- sruliad damajerebelni Canan.
bavSvebi, rom maT am sakiTxis Tad, Cven ar migvaCnia, rom magram ratom kargaven eris
gamo SeSfoTeba gamoTqvan. moralis TvalsazrisiT Cveni sazRvrebTan miaxloebisas
winaaRmdeg SemTxvevaSi Cven Svilebi sxva adamianebis faseulobebi, romlebic mi-
aRvzrdiT moraluri TvalT- Svilebze ufro mniSvnelo- uxedavad eTnikuri, klasob-
maqcebis ers, romelic zogad- vanni arian, Tumca ki TiTqmis rivi, genderuli da rasobrivi
sakacobrio enaze ilaparakebs, yvela mSobeli Tavisi Svile- gansxvavebisa, erTianobisken
Tavad adamianTa samyaro ki bis mimarT gacilebiT met mogviwodeben, mTel TavianT
misTvis Zalian viwro da siyvarulsa da mzrunvelobas sicxoveles? vaRiarebT ra,
SemozRuduli iqneba. iCens, vidre sxvaTa Svilebis rom moralurad Tavisufali
mimarT. es bavSvebisTvis sa- sazRvrebi, eris sazRvrebis
SeiZleba mogveCvenos, rom es sargebloa, da swored amitom msgavsad, Rrma da ganmsazRv-
punqti universalizmis mxar- Cveni gansakuTrebuli zrunva rel gavlenas axdenen Cvens
dasaWeri sabuTi ki ar aris, saTnoa da ara egoisturi. ganxilvaze, Cven, rogorc
aramed Tavad gulisxmobs uni- ganaTlebas SeuZlia da unda Cans, vispobT yovelgvar
versalizms. magram aq SeiZleba gamoxatavdes kidec aseT gan- principul SesaZleblobas,
aRiniSnos, rom faseulobebi, sakuTrebul zrunvas, rome- davarwmunoT moqalaqeebi,
romlebiTac amerikelebs sruli lime eris CarCoSi met dros rom isini, miuxedavad yvela
ufleba aqvT iamayon, Tavisi uTmobdes am eris istorias arsebuli winaaRmdegobisa,
arsiT stoikosTa faseulobe- da politikas. magram aqedan unda gaerTiandnen.
bia: adamianis Rirsebis pativis- gamomdinareobs, rom Cvens
cema da yoveli adamianisTvis msjelobaSi ar unda vizRu- aqac da iqac xom arian erTnairi
bednierebisken swrafvis SesaZ- debodeT mxolod sakuTari jgufebi. ratom unda miviC-
leblobis micema. Tu Cven nam- TaviT, rom politikur da nioT Cvens Tanamemamuleebad
dvilad migvaCnia, rom yvela ekonomikur sakiTxebSi arCe- Cinelebi, rodesac isini erT
adamiani Tanaswori arsebo- vanis gakeTebisas ufro seri- qveyanaSi (SeerTebul StatebSi)
bisTvis aris Seqmnili da maT ozulad unda movepyroT sxva cxovroben, da ratom ar unda
raRac ganuyofeli uflebebi adamianebis sicocxlis, Tavi- miviCnioT isini Tanamemamule-
aqvT, CvenTvis moralurad au- suflebisa da bednierebisken ebad, roca meore qveyanaSi
cilebelia imazec vifiqroT, swrafvis uflebas, miviswra- (CineTSi) cxovroben? ra aris
am ideis Sesabamisad rogori fodeT im codnis miRebisken, am erovnul sazRvarSi iseTi,
damokidebuleba unda gvqondes romelic saSualebas mogvcems, rac adamianebs, romlebsac
danarCeni msofliosadmi. ufro safuZvlianad vimsje- Cveni ganaTleba uyuradRebod
loT am uflebebze. vfiqrob, da gulgrilad ekideba, ja-
isev da isev, es ar niSnavs, rom azrovnebis aseT wess masSta- dosnurad aqcevs im adamiane-
adamians ar SeuZlia akeTos buri ekonomikuri da poli- bad, romelTa mimarTac Cven
is, rac mas gansakuTrebiT tikuri Sedegebi mohyveba. urTierTpativiscemis valde-
aRelvebs. uSedego iqneba, buleba gvaqvs? mokled rom
magaliTad, bavSvebze zrunvis 4. Cven Tanmimdevrulad da vTqva, darwmunebuli var,
politika, Tu yvela miiCnevs, logikurad vimsjelebT roca ar Segvwevs unari Cveni
rom yvela maTganze Tanabrad im gansxvavebebze, romelTa ganaTlebis safuZvlad ufro
aris pasuxismgebeli, imis dacvisTvis mzad varT. farTo msoflio vaRiaroT,

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


20
solidaroba

Cven eris SigniT multikul- torosa da emersonis naSro- niSnavda Turme. dRes santi-
turul pativiscemas vuryevT mebSi) zogjer usazRvro mar- niketanSi rom gavemgzavroT,
safuZvlebs. riCard rorTis tooba igrZnoba, TiTqos qalaqSi, romelic kalkuti-
patriotizms SeuZlia gaaer- Cveulebebisa da adgilobrivi dan matarebliT ramdenime
Tianos yvela amerikeli, mag- sazRvrebis moSlam sicocxles saaTis savalze mdebareobs,
ram patriotizmi Zalian axlos garkveuli siTbo da usafrT- qalaqSi, romelSic Tagorma
aris jingoizmTan, da, vSiSob, xoeba moaklo. rodesac ada- Tavisi kosmopolituri uni-
rom rorTis msjelobaSi ver miani im bavSviviT iwyebs cxov- versiteti viSvabharati (rac
vxedav winadadebebs, Tu ro- rebas, romelsac uyvars Tavi- `mTel msoflios~ niSnavs)
gor unda gavumklavdeT am si mSoblebi da endoba maT, daaarsa, tragediis gancda
aSkara safrTxes. mas uCndeba cduneba, imave xelaxla dagveufleba. msof-
logikis Sesabamisad moaxdi- lio universitetma indoeTSi
garda amisa, rorTisa da haknis nos moqalaqeobis rekonstru- ver moipova mosalodneli
Tanaxmad, zogadi erovnuli ireba, eris idealizebul gavlena da aRiareba, kosmo-
faseulobebis dacva pirovne- xatebaSi xedavs surogatul polituri Tanamegobroba
bis zogierTi ZiriTadi Tavi- mSobels, romelic mis magiv- santiniketani ki eTnocent-
seburebisadmi yuradRebis rad ifiqrebs. kosmopolitiz- ruli partikularizmisa da
mipyrobas moiTxovs, isini ki mi aseT navsayudels ar gvTa- induistur-fundamentalis-
aSkarad scdebian erovnul vazobs; is mxolod gonebasa turi nacionalizmis mebrZoli
sazRvrebs. da Tu ver SevZlebT da kacobriobisadmi siyvaruls Zalebis mxridan Tavdasxmebis-
vaswavloT bavSvebs, rogor gvTavazobs, romelic zogjer gan sul ufro Zneli dasacavia.
unda gadalaxon Tavis gonebasa naklebad naTeli gveCveneba, da mainc, Tagoris idealebis
da warmosaxvaSi aseTi sazRv- vidre mikuTvnebulobis sxva dasustebac ki, rac dRes saero
rebi, Cven usityvod vagrZno- wyaroebi. da Semwynarebeli induri sa-
binebT maT, rom imas ar veub- xelmwifos arsebobasac emuq-
nebiT, rasac vfiqrobT. Cven Tagoris romanSi msoflios reba, aZlevs adamians maTi
vambobT, rom mTel kacobri- moqalaqeobisken mowodeba Rirebulebis danaxvis saSu-
obas unda vceT pativi, sinam- marcxiT mTavrdeba, radgan alebas. qveynis gaRmerTebam
dvileSi ki vgulisxmobT, rom patriotizmi vnebiTa da mas marTlac saSineli ubedu-
amerikelebi gansakuTrebul ferebiT aris savse, kosmo- rebebi SeiZleba mouvlinos.
pativiscemas imsaxureben. da politizms ki uWirs gonebis optimizmis safuZvels tovebs
me vfiqrob, rom amerikelebi moxibvla. da mainc, rogorc amomrCevelTa amaswinandeli
isedac metismetad didxans Tagori gviCvenebs, kosmopo- reaqcia, rodesac maT ar
iqceodnen ase. litizmi Tavisi marcxiTac ki dauWires mxari induistur
aRwevs warmatebas. romanSi nacionalizms. kosmopolitu-
xom msoflios moqalaqis ri idealebis RirebulebaTa
IV aRzrdis istoriaa moTxro- aRiarebiT SesaZlebeli iqneba
bili, radgan tragikul ambavs Tagoris mier aRwerilis
msoflios moqalaqeebi arcTu daqvrivebuli bimala mogviT- msgavsi tragikuli dasasrulis
iSviaTad rCebian marto. xrobs. is xvdeba, Tumc ki Za- Tavidan acileba.
sinamdvileSi es, rogorc lian dagvianebiT, rom nikilis
diogenem Tqva, Taviseburi morali bevrad aRemateboda da radgan darwmunebuli var,
gandevnaa _ lokaluri WeS- sandipis cariel sityvier rom mTeli msoflios demok-
maritebebis komfortidan, ekvilibristikas, rom is, rac ratiuli saxelmwifoebis
patriotizmis Tbili budidan, mas sandipis vneba egona, ego- skolebsa da universitetebSi
sakuTari TaviTa da `Tavisia- centruli pativmoyvareoba SesaZlebelia Tagoris ideebis
nebiT~ siamayis yovlismomc- yofila, da rom nikilis gareg- warmatebiT ganxorcieleba
veli dramidan. markus avre- nuli auRelvebloba sinamd- da saxelmwifo politikis
liusis TxzulebebSi (agreTve vileSi misdami, rogorc SemuSavebisas maTi gamoyeneba,
misi amerikeli mimdevrebis _ adamianisadmi, did siyvaruls dasasrul moviyvan bednieri

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


21
#1(34) Targmani

finalis mqone kosmopolitur arc simdidres, arc didgva- cudi masSi, rodesac amas
istorias. is diogene laertels rovnebas: krateti misTvis hiparqia akeTebs; rodesac
aqvs monaTxrobi da kosmopo- yvelaferi iyo. igi mSoblebs Teodori begvavs Teodors,
liti filosofos-kinikose- TviTmkvlelobiTac ki aSinebda, amaSi araferia cudi, e.i.,
bis _ kratetisa da hiparqias Tu mas ar gaayolebdnen co- rodesac hiparqia begvavs
(erT-erTi gamorCeuli qali lad. mSoblebma maTi qaliSvi- Teodors, arc amaSi aris
filosofosis) _ siyvarulsa lis azris Sesacvlelad Tavad raime cudi. Teodorma vera-
da qorwinebas eZRvneba, da kratets uxmes _ man yvelafe- feri upasuxa da mxolod
riTac albaT imis Cveneba ri iRona, magram hiparqias mosasxami Semoaxia mas; magram
undoda, rom statusisa da darwmuneba ver SeZlo. maSin hiparqiam arc uxerxuloba
eris simboloebze uaris Tqma krateti dadga mis winaSe, gamoamJRavna da arc qaluri
zogjer gvexmareba warmatebas gaixada yvelaferi, rac ecva, simorcxve (6. 96-98).
mivaRwioT siyvarulSi. hipar- da uTxra: `ai Seni saqmro, ai
qia kargi ojaxidan iyo. misi misi qoneba, gadawyvite: ver me ar mimaCnia, rom kratetisa
ojaxi, iseve, rogorc berZnu- iqnebi Cems gverdiT, Tu ise- da hiparqias qorwineba (an
li ojaxebis umravlesoba, Tive ar gaxdebi, rogoric me Teodori-uRmerTo rogorc
gansakuTrebul mniSvnelobas var~. hiparqiam gaakeTa arCe- logikis maswavlebeli) misabaZ
aniWebda socialur statuss vani: iseve Caicva, rogorc kra- magaliTad unda movuyvanoT
da warmoSobas, eWvis TvaliT tets ecva, yvelgan Tan dahy- Cemi hipoTeturi kosmopoli-
uyurebda kosmopolit filo- veboda qmars, yvelas Tvalwin turi skolebis moswavleebs.
sofos kratets, mis ucnaur wveboda masTan, sxvebis magram es ambavi gviCvenebs,
azrebs msoflios moqalaqe- nasufraliT ikvebeboda. rom ar aris aucilebeli
obis Sesaxeb da statusisa da mosawyeni, uxaliso da usiy-
sazRvrebis arad Cagdebas. erTxel, lisimaqesTan nadimze, varulo iyos kosmopolitis
man TviT Teodori _ metsaxe- cxovreba, kosmopolitisa,
hiparqias Seuyvarda kratetis lad uRmerTo _ gaacamtvera romelic samarTals qveyanaze
azrebic da misi cxovrebis we- aseTi sofizmiT: Tu araferia maRla, universalur gonebas
sic. is Tavisi saqmroebis arc cudi raRacaSi, rasac Teo- ki erovnuli kuTvnilebis
silamazes aqcevda yuradRebas, dori akeTebs, maSin araferia simboloebze maRla ayenebs.

unda gavakeToT Tu ara arCevani


patriotizmsa da universalur
gonebas Soris?
hilari patnemi

ramdenadac mesmis, marta Si, sxva erebis, kulturebisa


nusbaumi Tavis mastimulire- da xalxebis mimarT gulgri-
bel statiaSi or ideas icavs. lobisken) da amitom is margi-
pirveli: patriotizms4 Sovi- nalizebuli unda iqnes, Tu
nizmisa da nacizmisken mivya- mTlianad ukugdebuli ara.
varT (an, ukidures SemTxveva- Cven sakuTar Tavze unda

4
erTgulebas eTnikuri jgufisadmi (maSinac ki, rodesac is ar aris erovnuli)
me patriotizms mivakuTvneb, radgan marta nusbaumis argumentacia masac
exeba.

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


22
solidaroba

vifiqroT ara rogorc ameri- `adamianis patriotizmis rad gveubnebian xolme aseT
kelebze, frangebze, Savkani- gamovlenis mravalferovneba SemTxvevebSi. magram amgvari
anebze, Cikanosze5 an ebrae- _ erovnuli tradiciebi da fiqrisTvis aranairi safuZ-
lebze, aramed rogorc `msof- uamravi gansxvavebuli erToba veli ar arsebobs. sabWoTa
lios moqalaqeebze~. meore yovel erovnul tradiciaSi, kavSiri maSin, rodesac is jer
idea imaSi mdgomareobs, rom romlebic cdiloben, sicoc- kidev arsebobda, `sruliad
Cven moraluri saxelmZRvane- xle SeunarCunon TavianT internacionalisturad (anu
los Zebnisas saerTod ar tradiciebs, axleburad gan- kosmopoliturad) iTvleboda.
gvWirdeba da arc unda mivmar- martaven ra maT mudmivad sinamdvileSi ki gamoiTqmebo-
ToT Cvens gansxvavebul cvalebad msoflioSi _ unda da imedi, rom odesme yvela
erovnul da eTnikur tradi- daigmos da ramdenadac moxer- qveyana `sabWoTa kavSiri~
ciebs; amis nacvlad Cven, xdeba ukugdebuli iqnes, gaxdeboda. da, ra Tqma unda,
`msoflios moqalaqeebma~, radgan patriotizms ucilob- is meomrulad aTeisturi iyo.
unda mivmarToT raRacas, lad mivyavarT Sovinizmisa da mainc ruseTis dRevandeli
rasac igi `universalur da Seuwynareblobisken, isini SefasebiT, stalinis borot-
gonebas~ uwodebs. ki, rogorc cnobilia, sxva moqmedebebis msxverplTa
adamianebis marginalizaciaSi, ricxvi 50 milion adamians
pirveli idea saocrad hgavs agreTve _ uares SemTxvevaSi aRwevs! SegvekamaTebian: `sab-
Teziss, romelic adre xSirad _ eTnikuri wmendisa da gama- WoTa kavSiris magaliTis
momismenia (oRond ar vici, nadgurebeli an dasamorCi- moyvana upatiosnobaa. is ar
moawers Tu ara mas marta lebeli omebis saSinelebebSi iyo namdvilad socialisturi,
nusbaumi xels): adamianis vlindeba~. gana es ar hgavs internacionalisturi da
religiurobis gamovlenis nusbaumis msjelobas kosmo- antireligiuri, radgan komu-
mravalferovneba _ yvela politizmis sargeblianobis nizmi Tavad iyo religia~ da
religiuri tradicia da mor- Sesaxeb? a.S. stalinma ki mainc moaxerxa
wmuneTa uamravi gansxvavebuli uamravi momxris povna ise,
erToba TiToeul maTganSi, aseTi msjeloba ama Tu im rom arc religiis6 da arc
romlebic cdiloben sicocx- saxiT _ mebrZol-aTeisturi nacionalizmis7 sababebs ar
le SeunarCunon TavianT tra- Tu mebrZol-kosmopolituri mimarTavda. SeuZliaT
diciebs, axleburad ganmarta- _ adamianebis agresiisa da gviTxran: `magram sabWoTa
ven ra maT mudmivad cvalebad sisastikis sababebs Tavad kavSiri ar iyo demokratiuli~.
msoflioSi _ unda daigmos agresiasa da sisastikeSi urevs. am gamoTqmis arsi albaT isaa,
da ramdenadac moxerxdeba `movspoT esa Tu is sababi da rom demokratiis arseboba
ukugdebuli iqnes, radgan naklebad sastik da agresiul gamoricxavs agresiis SesaZ-
religias uciloblad mivya- msoflios miviRebT~, _ xSi- leblobas nacionalisturi an
varT fundamentalizmisa da
Seuwynareblobisken (zogier- 5
Cikanos _ aSS-Si meqsikidan CasulTa STamomavlebi.
Ti saero moazrovne, ubralod, 6
miuxedavad imisa, rom es pirdapir ar ukavSirdeba marta nusbaumis statias,
aigivebs religias fundamen- radgan me ganvixilavdi religiis sawinaaRmdego mosazrebebs, romlebic
patriotizmis sawinaaRmdego mis mosazrebebs hgavs, aRvniSnav Semdegs: ze-
talizmsa da Seuwynareblo-
moT moyvanili argumenti, rom mxurvale mxardaWeris mqone nebismieri
basTan), isini ki, rogorc mrwamsi sinamdvileSi `religiuria~, ubralod, Caanacvlebs Teziss, rom
cnobilia, sxva tradiciebis religia pasuxs agebs adamianTa Seuwynareblobasa da Zaladobaze, TezisiT
marginalizaciaSi, agreTve _ amaT mimarT mxurvale mxardaWeris mqone mrwamsis pasuxismgeblobis Sesaxeb.
Cemi azriT, romelic emTxveva uiliam jeimsis mosazrebas, gamoTqmuls
uares SemTxvevaSi _ religiu- `rwmenis nebaSi~, Cven gvWirdeba ara aseTi mrwamsisgan Tavisufali msoflio,
ri devnisa da `wminda omebis~ aramed msoflio, romelSic adamianebi aRiareben, rom maTi ufleba mxur-
saSinelebebSi vlindeba (rom vale mrwamsze ar aZlevs maT uflebas, Tavs moaxvion aseTi mrwamsi sxvebs.
7
stalini, ra Tqma unda, mimarTavda nacionalizms, magram es nacistebis Se-
davinaxoT, Tu ramdenad axlos
mosevis Semdeg moxda, amasTan, nacionalizms iyenebda ara wmendis gasa-
aris es marta nusbaumis Te- marTleblad, aramed rusebis TavdacviTi mobilizaciisTvis, rac yvelana-
zisTan, warmovidginoT ada- irad mosawonia! didi wmenda `socialisturi revoluciis~ da ara naciona-
lizmis dasacavad tardeboda.
miani, romelic gveubneba:

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


23
#1(34) Targmani

religiuri vnebebis gaRvivebis problema isaa, rom moraluri orive sfero mniSvnelovania
SemTxvevaSi.8 filosofosebi, rogorc wesi, da arcerTi maTgani ar aris
an `saTnoebis~ (raSic me `saTno ubralod subieqturi (es ar
magram SeiZleba gviTxran, rom, cxovrebis~ farTo sferoze niSnavs, rom Cven saTnoebisa da
Tu patriotizmi sxva adamia- gaurkvevel miniSnebas vgu- samarTlis sakiTxebSi subieq-
nebis marginalizaciis Ziri- lisxmob) momxreebi xdebian, turebi ar varT xolme). es
Tadi sababi xdeba (Tundac an `samarTlis~ (raSic `samar- imiTaa ganpirobebuli, rom
Cven ar vomobdeT maT winaaR- Tlianobis~ farTo sferoze `saTno cxovrebis~ aranairi
mdeg), ratom ar unda moviSo- aranakleb gaurkvevel miniS- universaluri koncefcia ar
roT is Tavidan? ra aris masSi nebas vgulisxmob). maSinac ki, arsebobs, miuxedavad imisa,
aseTi kargi? da amas me marta rodesac isini aRiareben, rom rom samarTlianobis Sesaxeb
nusbaumis meore ideasTan, uni- arcerTi sfero _ arc keTili maqsimebi10 xSirad universalu-
versaluri gonebis ideasTan, cxovrebis sfero, arc samar- ria im azriT, rom isini gvxv-
mivyavar. Tlianobis (`valis~, `movale- deba yvelgan, sadac ki mimdi-
obis~ da a.S.) _ ar SeiZleba nareobs msjeloba moraluri
upirveles yovlisa, unda va- meoremde daviyvanoT, isini cxovrebis Sesaxeb (amisi maga-
RiaroT imis ucnauroba, rom ufro xSirad subieqturad liTia maqsimebi, romlebic
es idea mas daebada. sinamdvi- miiCneven sferos, romelsac wesad aqceven mkvlelobis, qur-
leSi es imdenad ar Seesabame- naklebad uWeren mxars (ro- dobis, gaupatiurebis, mruSo-
ba imas, rasac igi moraluri gori damokidebulebac hqonda bis an tyuilis akrZalvas da
cxovrebis Sesaxeb werda Tavis saTnoebis9 sferosadmi kants gvavaldebuleben viTanamS-
mraval SesaniSnav wignSi, rom meore `kritikaSi~ da rogorc romloT sxva adamianebTan,
me sagonebelSi magdebs is, Tu utilitaristebi ekidebian viyoT erTguli megobrebi da
rogor SeuZlia mas sjerodes nebismier saubars samarTlis a.S., Tumca, ra Tqma unda, da-
imisi, rac dawera; iqneb mas an samarTlianobis Sesaxeb, saSvebi gamonaklisi am wese-
rorTis gamo hqonda Zalian romelTa dayvana bednierebis bidan aris is, ris Taobazec
mwvave reaqcia. an sargeblianobis gamoTvlam- saerTo Tanxmoba ver miiRweva).
de ar aris SesaZlebeli). mag- ratom? upirveles yovlisa,
vfiqrob, rom universaluri ram _ da aq, darwmunebuli ra Tqma unda, imitom, rom ar
gonebis ideis momxreTa da var, marta nusbaumi da me arsebobs cxovrebis romelime
mowinaaRmdegeTa filosofi- erTnairad vfiqrobT _ Cveni erTi forma, romelic `saTnoa~.
uri diskusiebis maradiuli moraluri cxovrebisTvis Rrmad religiuri erTobis
cxovreba, STagonebuli bohe-
muri mxatvrebis cxovreba, er-
8
TvalsaCino magaliTia vietnamis omi, romlis drosac Cven vietnamSi, 17- Tobis Tavdadebul organiza-
milioniani mosaxleobis mqone qveyanaSi, ufro meti bombi CamovyareT, vidre
torTa jgufis cxovreba,
mTeli meore msoflio omis dros. Cven arasdros mivmarTavdiT amerikul
nacionalizms (da miT umetes religias) Cveni qmedebebis gasamarTleblad, kompiuteruli programistebis
vsaubrobdiT `demokratiaze~, `vietnamelTa komunizmisgan gadarCenaze~ SemoqmedebiTi jgufis cxov-
(amasTan, vwamlavdiT maT miwas da napalmiT vwvavdiT maT Svilebs!) da a.S.
reba da mravali sxva cxovreba
mtkiceba, TiTqos `demokratiebi ar omoben sxva demokratiebTan~, metisme-
tad popularulia, magram sruliad araswori. sinamdvileSi SeerTebuli erTmaneTTan sruliad SeuTav-
Statebis Careva CileSi (aliendes winaaRmdeg) da mogvianebiT kosta-rikaSi sebeli saxiT SeiZleba iyos
(rac, rogorc Cans, ukve aRaravis axsovs) demokratiuli reJimebis winaaR- saTno (ra Tqma unda, is saSine-
mdeg omis aqtebi iyo. zustad aseve inglisis, safrangeTisa da israelis SeW-
ras egvipteSi (suecis krizisi) araviTari Sexeba ar hqonda imasTan, iyo Tu
lic SeiZleba iyos). da, garda
ara naseris egvipte demokratiuli. sinamdvileSi naseri xalxis mier iyo amisa, imitom, rom saTno cxov-
arCeuli. sinamdvileSi demokratiebi Zlier demokratiebTan ar omoben. mag- reba TavisTavad ar aRmocen-
ram es ar niSnavs, rom demokratiis pirobebSic ki agresias da imperializms
deba racionaluri gamonaTe-
religiuri an `patriotuli~ sababebi sWirdeba.
9
Tumca, Cemi azriT, `msjelobis unaris kritikaSi~ kanti sruliad sxvanairad bidan, rogorc imis damtki-
ganixilavs saTnoebis sakiTxs. ceba, rom wris farTobi udris
10
`maqsimebs~ vwer imis saCveneblad, rom es gamonaklisis ar mqone wesebis radiusis kvadratisa da ricxv
sakiTxi ar aris. -s namravls, erTmaneTisgan

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


24
solidaroba

damoukideblad rom mouvidaT or sruliad gansxvavebul yodi: `imitom, rom Cven yvela
TavSi Zvel berZen da Cinel ideas _ universaluri eTikis `msoflios moqalaqeebi~ varT~.
maTematikosebs. iseve, ro- (samarTlianobis universalu-
gorc ferweris, musikis an ri principebi) da cxovrebis morwmunes vetyodi: `imitom,
literaturis formaTa SemTx- universaluri wesis ideebs _ rom yvelani Seqmnilni varT
vevaSi, cxovrebis wesTa ganvi- da gviCveneben, rom sinamdvi- RvTis xatad~. mas, visac es ab-
TarebisTvisac eqsperimente- leSi nebismieri Sittlichkeit, ro- surdulad moeCveneboda,
bisa da inovaciebis aswleu- melic ar aris universaluri dikensis SesaniSnav SeniSvnas
lebia saWiro. magram cxovre- eTikis nawili, agebuli ro- movuyvandi skrujis Sesaxeb
bis aseTi konkretuli wesebis, gorc cxovrebis universaluri (`saSobao simRera~), romelic
im formebis, rasac hegeli wesi, ubralod, absurdulia moyvasSi xedavda `iseTive ada-
Sittlichkeit-s uwodebda, ararse- (Secdomis gacnobierebisTvis mianebs, rogoric TviTon aris,
bobisas samarTlianobis uni- warmovidginoT, ras vetyodiT romlebic CemTan erTad, saer-
versaluri principebi arse- im adamians, romelic amtkicebs, To gziT midian saflavisken~,
biTad carieli aRmoCndeba rom kargi musikis Sesafaseb- anda Sevaxsenebdi primo levis
xolme, iseve, rogorc kriti- lad ar aris saWiro winamor- gamonaTqvams imis Taobaze,
kuli gonebis ararsebobisas bedi musikaluri tradiciis rom mzera, romliTac mas
Sittlichkeit-is memkvidreobiTi gacnoba _ mxolod universa- sakoncentracio banakis bad-
formebi brma gajiqebad da luri gonebaa sakmarisi). ragma Sexeda, `ar iyo mzera,
avtoritetis brma erTgule- romliTac adamiani adamians
bad gadagvardeba. tradicia swored amitom, warmodgena, uyurebs~.12 imas, rom viRac
gonebis11 gareSe brmaa, goneba TiTqos universaluri goneba iseTive adamiania, `CemTan
tradiciis gareSe _ carieli. aris raRac, rac damoukide- erTad, saerTo gziT mimavali
belia yvela tradiciisgan, saflavisaken~, CemTvis mora-
marta nusbaums magaliTad imdenad gaumarTlebelia, luri mniSvneloba aqvs, `msof-
mohyavs `kosmopoliti~ filo- rom marta nusbaumis warmod- lios moqalaqes~ _ ara. da,
sofosebis wyvili, romlebic, gena kosmopolitizmze sabo- Cemi azriT, warmodgena, rom
rogorc igi uwodebs, univer- loo jamSi arcTu mimzidveli yvelani RvTis xatad varT
saluri gonebisadmi erTgu- meCveneba. iseve, rogorc Cemi Seqmnilni, an danarCeni ada-
lebis demonstrirebas sajaro Tanamedroveebis umravleso- mianebisadmi TanagrZnoba,
koitusis saSualebiT axdend- bam, me memkvidreobiT miviRe aseve mibrunebaa im potenci-
nen! magram misi magaliTi mi- an SeviZine erTze meti `iden- alisken, romelic WeSmaritad
sive Tezisis winaaRmdeg mow- toba~: me var amerikeli, universaluri da Rrmad
mobs, radgan aseTi qmedebis praqtikis mqone iudeveli, XX fesvgadgmulia tradiciebSi,
azrianoba Tu uazroba garSe- saukunis dasasrulis filo- romlebsac me mivekuTvnebi,
mo arsebul cxovrebis wesTan sofosi. magram ar yofila tradiciebSi, romelTa mem-
da mis faseulobebsa Tu am arcerTi SemTxveva, meTqvas, kvidreebic varT Cven. SesaZ-
faseulobebis ararsebobas- rom me `msoflios moqalaqe~ loa `msoflios moqalaqem~
Tan kavSirzea damokidebuli; var. magaliTad, CemTvis rom odesme SeiZinos aseTi mora-
ar SeiZleba ubralod gadaw- ekiTxaT, Tu ratom aris disk- luri mniSvneloba, marta
yvito, rom sisulelea gecvas riminacia usamarTlo, ar vit- nusbaumi ki axali moraluri
tansacmeli, an, rom sisulelea,
Tavs ikavebde sajaro koitu-
sisgan, radgan universaluri 11
magram me arcTu Zalian momwons termini `universaluri goneba~, da ara
goneba ar migviTiTebs cxov- imitom, rom adamianis azrovnebis unari universaluri ar aris _ ara, ra
rebis wesebze, romlebsac Tqma unda! _ aramed imitom, rom am cnebasTan tradiciulad asocirdeba
Segnebulad SegviZlia dav- aprioruloba da gamocdilebidan codnis miRebis pirobasTan Seusabamoba,
rac daJinebuli hqonda jon diuis; bolo SemTxvevaSi memkvidreobiT miRe-
cinoT. marta nusbaumis mier
buli tradiciebis kritikaa aucilebeli.
moyvanil magaliTSi filoso- 12
madlobas movaxseneb kerol daimonds, romelmac yuradReba mimaqcevina am
fosebi erTmaneTSi ureven gamonaTqvamebze.

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


25
#1(34) Targmani

xedvis maxarebeli gaxdeba. elementarul moralur problemebze msjeloba sru-


magram dRes es ase ar aris. principebs ewinaaRmdegeba, liad gamarTlebuli saqmia-
da ara imis gamo, rom es, noba mgonia. magram, gavimeo-
tradiciebisken Cemi mibrune- ubralod, `Cvens~ faseulo- reb, namdvili msjeloba
ba da maTi aucileblobis bebs (riCard rorTis stilSi) yovelTvis dakavSirebulia ama
dacva arasworad ar unda ewinaaRmdegeba. sinamdvileSi Tu im istoriul tradiciasTan.
gavigoT. rogorc sxvagan ukve tradiciul morals aseTi
aRvniSne13, Tavad moralis dagmobis dasabuTebisTvis rasakvirvelia, sxvadasxva
Seswavlidan vigebT, rom mem- mravali saSualeba aqvs (gavix- tradiciis mimdevrebs SeuZ-
kvidreobiT miRebuli mora- senoT, rom avgustinem uaryo liaT ganixilon sakiTxi, eka-
luri mrwamsi SeiZleba vak- romauli imperializmis maTon erTmaneTs. magram,
ritikoT, da rom es aRmoCena SeTavazebuli racionaliza- rogorc diui acxadebda,
ganmanaTlebelTa Rirebuli ciebi. igi ambobda, rom isini aseTi ganxilvisas Cven Tavad
memkvidreobaa. magram, Tu ar romis imperiis moralur gonebis Cveneuli gagebis ga-
gvaqvs memkvidreobiT miRebuli institutad gadaqcevas dasinjva gviwevs. radgan goneba
cxovrebis wesi, sakritikoc niSnavs, is ki sinamdvileSi ar gamudmebiT moiTxovs aseT
araferia, iseve, rogorc aris aseTi _ `didi imperia _ gadasinjvas, is ver iqneba
kritikuli gonebis gareSe didi Zarcva~). magram erTia faseulobaTa neitraluri
SeuZlebelia erTmaneTisgan Tqva, rom siRaribe usamarT- wyaro `msoflios moqalaqee-
ganvasxvaoT is, ra aris Sesa- loa, rom adamianebs sxva bisTvis~, romlebic Tavis
narCunebeli Cvens gansxvave- adamianebi tanjaven da ara kulturul memkvidreobas ise
bul tradiciebSi (SesaZloa, bunebis kanonebi, xolo sul epyrobian, rogorc sayvarel,
gadasinjvis Semdeg) da ra _ sxva _ Tqva, Tu risi gakeTe- magram mainc Zalian SezRudul
gadasagdebi gamousadegobis baa SesaZlebeli da saWiro. naTesavebs. yoveli Cvengani
gamo. Cven ar unda gavimeoroT amisTvis ki gvWirdeba ara Cveni gansakuTrebuli memkvid-
Secdoma, ris gamoc gvafrT- `universaluri goneba~, reobiT unda cxovrobdes,
xilebs isaia berlini, ar unda tradiciuli filosofiuri misgan gamomdinare afasebdes
miviRoT `ganmanaTleblobis, azriT, romelic, rogorc movlenebs, ganxilvisa da
rogorc nebismier garemoeba- Cans, arafers iTxovs, kabinet- garedan kritikisTvis Riad
Si erTnairi Sedegis miRwevis, Si ganyenebuli azrovnebis inarCunebdes mas. da swored
volterianuli koncefcia~; garda, aramed kritikuli amitom patriotizmi Tavis
koncefcia, romelic varau- aRzrda gamocdilebis safuZ- saukeTeso gamovlinebebSi _
dobs, rom `baironi bednieri velze, rasac jon diui mo- memkvidreobiT miRebul tradi-
iqneboda, konfucisTan erTad iTxovda (igi amas `inteleqts~ ciebSi saukeTesos erTgule-
rom misjdomoda sufras, sene- uwodebda filosofiur baSi _ Seucvlelia. amitom
ka ki _ madam diu defanis literaturaSi sityva `gone- Cven ar unda vakeTebdeT
salonSi rom aRmoCeniliyo~. basTan~ konotaciis gamo). arCevans patriotizmsa da
magram ganmanaTleblobis nusbaumis kinikosTa gansjis universalur gonebas Soris;
swored aseT koncefcias obieqtis, universaluri gone- kritikuli inteleqti da
iziarebs marta nusbaumis bis, alternativa garkveul saukeTesosadmi erTguleba
Zvel filosofosTa wyvili. garemosTan dakavSirebuli Cvens tradiciebSi, maT Soris
inteleqtia. Cvens erovnul da eTnikur
erTi magaliTi mexmareba Cemi tradiciebSi, erTmaneTzea
poziciis cxadyofaSi. vfiq- me ar var relativisti. marta damokidebuli.
rob, is usamarTlo mdgoma- nusbaumis msgavsad moralur
reoba, romelSic yvelgan da
yoveldRiurad imyofebian 1
ix. Cemi naSromebi: Pragmatism and Moral Objectivity // Words and Life. Cambridge, Mass.:
Raribebi, Cven imis gamo unda Harvard University Press, 1994; Pragmatism: An Open Question. Oxford: Blackwell, 1995; Are
davgmoT, rom igi yvelaze Moral and Legal Values Made or Discovered? // Legal Theory. Vol. 1. No. l. March 1995.

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


26
solidaroba

arc patriotizmi,
arc kosmopolitizmi
imanuil valerstaini

mdgomareobis gamosworeba universaluri faseulobebisa


(Tundac nawilobrivad) mxo- (kantianuri kategoriuli
lod jgufuri Tanasworobis imperativebis TvalsazrisiT
principebis daJinebuli moT- gamarTlebulis).
xovniT SeuZliaT. amisTvis maT
albaT jgufuri Segnebis _ SeerTebuli Statebis mTavroba
nacionalizmis, eTnikuri TviT- da moraluri avtoritetebi am
damkvidrebis da a.S. _ gamoRvi- sami poziciis erTdroul damk-
Zeba mouwevT. moraluri Tval- vidrebaSi gansakuTrebul sir-
sazrisiT mandelas naciona- Tuleebs, adamianTa umravle-
lizms ver gavaigivebT afri- soba ki Sinagan winaaRmdego-
patriotizmisa da kosmopo- kanerebis nacionalizmTan. er- bas, ver xedavdnen. magram
litizmis Rirsebebi ar aris Ti daCagrulebis (TeTrebis sxvebi _ yovel SemTxvevaSi,
abstraqtuli da, ra Tqma unda, mier daCagruli Savkanianebis) zogierTi sxva _ amaSi ubralo
arc universaluria. Cven nacionalizmi iyo, daCagru- Tavis marTlebas, SeerTebuli
vcxovrobT msoflioSi, ro- lebisa, romlebic Cagvris Statebis privilegiebisa da
melic ukiduresi uTanaswo- mospobisken miiswrafodnen, dominirebis legitimacias
robiT gamoirCeva. Sedegad, meore iwyeboda rogorc xedavdnen. isini xSirad esx-
Cveni SesaZleblobebi gansx- CagrulTa (inglisurenovanTa modnen Tavs amerikuli kanti-
vavebulia da socialur mier daCagruli afrikanere- anobis TvalTmaqcobas, mxars
mdgomareobazea damokidebu- bis) nacionalizmi, magram gan- uWerdnen erovnul-ganmaTa-
li, `msoflios moqalaqeTa~ viTarda rogorc mCagvrelTa visuflebel moZraobebs.
moqmedebis Sedegebi ki dro- nacionalizmi (aparteidi).
isa da adgilis Sesabamisad msoflio Seicvala. SeerTebu-
Zalian gansxvavebulia. `svade- rogoria dRes konkretuli li Statebi aRar aris iseTi
Si~ rom ar yofiliyo, indoeTi situacia amerikis SeerTebul Zlieri, rogorc adre iyo.
britaneTis koloniad darCe- StatebSi? 1945 wels SeerTe- dasavleTi evropa da iaponia
boda. nuTu es ufro Seesaba- buli Statebi msoflio siste- ekonomikuri maCveneblebiT
meba kantianur morals? gandis maSi hegemonuri saxelmwifo ewevian SeerTebul Statebs. da
es esmoda, Tagors _ ara. gaxda _ ekonomikuri, samxedro, isini Sordebian mas politi-
politikuri da kulturuli kuri TvalsazrisiT. TviT
Zlierebs _ politikurad, eko- TvalsazrisiTac ki yvelaze SeerTebul StatebSi Cagruli
nomikurad, socialurad Zli- Zlieri nacia. misi oficialuri jgufebis gamosvlebma `eTni-
erebs _ SeuZliaT gaakeTon ideologiuri xazi sammxrivi kuri~ xasiaTi miiRo da es ga-
arCevani sustebisadmi agre- iyo: amerika _ msoflios udi- mosvlebi adrindelze gacile-
siul mtrobas (qsenofobias) desi qveyana (viwro naciona- biT iSviaTad mimarTavs uni-
da `gansxvavebulobis~ sul- lizmi); amerika _ `Tavisufali versalur faseulobebs. Cag-
grZelad miRebas Soris. isini samyaros~ lideri (mdidari ruli jgufebis eTnocentruli
nebismier SemTxvevaSi privi- TeTri qveynebis nacionaliz- miznebis zrdis sapasuxod
legirebulni rCebian. sustebs mi); amerika _ damcveli pirov- privilegiebis damcvelebma
_ an, yovel SemTxvevaSi, ufro nebis Tavisuflebisa da SesaZ- `gamaerTianebel~ patriotiz-
sustebs _ araxelsayreli leblobebis Tavisuflebis ms mimarTes.

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


27
#1(34) Targmani

magram pasuxi am egoistur aseve maT gasauqmeblad. auci- bul niSebs vikavebT, da, rom
patriotizmze TviTkmayofili lebelia bevrad ufro rTuli miukerZoebloba da globalu-
kosmopolitizmi ar unda iyos. pozicia, romlis gamoyeneba roba, erTi mxriv, da viwro
swori pasuxi im Zalebis mxar- sustTa jgufebis uflebaTa interesebis dacva, meore
daWera unda gaxdes, romlebic dasacavad politikur arenaze mxriv, urTierTsawinaaRmdego
mzad arian mospon arsebuli brZolis parametrebis Secvlis ki ara, erTmaneTTan rTulad
uTanasworoba da xeli Seuwyon drosac ki iqneba SesaZlebeli. SeTavsebuli poziciebia. zo-
ufro demokratiuli, egalita- gierTi SeTavseba sasurvelia,
ruli msoflios Seqmnas. `msof- rac Seexeba ganaTlebas, Cven sxvebi _ ara. zogi sasurvelia
lios moqalaqis~ pozicia metad is ki ar unda vicodeT, rom aq, magram ara iq, axla, da ara
orazrovania. is Tavisuflad msoflios moqalaqeebi varT, maSin. amis gagebiT Cven SevZ-
SeiZleba gamoviyenoT rogorc aramed is, rom uTanasworo lebT ukeT CavwvdeT Cvens
privilegiebis SesanarCuneblad, msoflioSi Cvens gansakuTre- socialur realobas.

mijaWvulobis sferoebi
maikl uolceri

vfiqrob, veTanxmebi marta lios kalendari. me saerTod


nusbaumis yvela mosazrebas araferi vici amis Sesaxeb; da
`kosmopolitur ganaTlebas- miuxedavad imisa, rom kosmo-
Tan~ dakavSirebiT; isini polituri ganaTleba arcTu
savsebiT gonivruli da jan- urigo ram iqneboda, nusbau-
saRia. naklebad damajereb- mis msjelobidan CemTvis
lad meCveneba misi zogadi gaugebaria, Tu ra SeuZlia
msoflmxedveloba _ SesaZloa mas maswavlos iseTi, rac
imitom, rom me ar var msofli- msoflios yovelma moqalaqem
os moqalaqe, iseTi, rogoric unda icodes. magram mas SeuZ-
mas endomeboda, rom vyofi- lia maswavlos is, rac ameri-
liyavi. me arc ki vici arse- kis moqalaqeebma unda icod-
bobs Tu ara iseTi msoflio, nen: gana es ar aris sakmarisi?
romlis moqalaqeobac SesaZ- gana me (Cems yvela danarCen
lebelia. aravis da arasdros identobasTan erTad) ar
SemouTavazebia CemTvis moqa- SemiZlia viyo kosmopoliti
laqeoba, ar aRuweria misi amerikeli? me maqvs mijaWvu-
miRebis procesi, ar CavurTi- lobebi, romlebsac arc Cveni
var msoflios instituciur da arc nebismieri sxva qve-
struqturebSi, ar auxsnia yana ar zRudavs, sxva ebrae-
CemTvis gadawyvetilebis mi- lebis an, vTqvaT, social-de-
Rebis procedurebi (imedi mokratebis mimarT mTel
maqvs, isini demokratiulia), msoflioSi an sxva qveynebSi
ar warudgenia CemTvis moqa- rTul mdgomareobaSi myofi
laqis uflebebisa da movale- adamianebis mimarT, magram es
obebis CamonaTvali da ar ar aris moqalaqeobrivi mijaW-
uCvenebia saerTo dResaswau- vulobebi. nusbaumis mier
lebisa da misi moqalaqeebis SemoTavazebuli koncentruli
xsenebis dRis Semcveli msof- wreebis saxe msoflios moqa-

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


28
solidaroba

laqeobis mis ideaze bevrad Seugneblad Cven moralurad gvTavazobs imisTvis, rom
sasargebloa _ swored imi- dakargulebi varT. Semdeg kosmopolitizmis aSkara
tom, rom is gviCvenebs ramde- Cven vavrcelebT moraluri safrTxeebs gavumklavdeT?
nad uazroa moiTxovo Cemgan Tanamemamuleobisa da saerTo
yvelaze Soreuli wrisadmi moqalaqeobis grZnobas adami- XX saukuneSi danaSaulebs
fundamenturi mijaWvuloba. anTa axal jgufebsa da sabo- sCadiodnen rogorc gaukuR-
Cemi mijaWvulobebi, iseve, lood mTel kacobriobaze. marTebuli patriotebi, ise
rogorc Cemi urTierTobebi, nusbaumTan kosmopoliti gaukuRmarTebuli kosmopo-
centrSi iwyeba. swored aqe- analogiiT muSaobs, viRacas litebi. da Tu faSizmi am
dan Cndeba Sualeduri mdgo- viRacad miiCnevs. eWvgareSea, ukuRmarTobebidan pirvels
mareobebis aRweris aucileb- mijaWvulobebi da valdebu- warmoadgens, maSin meores
loba, romelTa gavla saSua- lebebi gafarToebasTan warmoadgens komunizmi mis
lebas gvaZlevs gavigoT sxve- erTad sustdeba, magram leninistur da maoistur
bis faseuloba. da amis gake- gafarToeba kvlavac faseuli versiebSi. gana represiuli
Teba arc ise martivia; amis- rCeba da, Cemi azriT, swored komunizmi ganaTlebis univer-
Tvis Sida wreebis konkretuli, es aris `kosmopolituri salizaciis naSieri ar aris?
TanagrZnobiani, dainterese- ganaTlebis~ faseuloba. gana is, iseve, rogorc nusba-
buli, magram ara bolomde umi, antinacionalistur eTi-
angaJirebuli ganmartebaa veWvob, rom nusbaums raRac kas ar gvaswavlis (klasobri-
saWiro, Semdeg ki arc ise amaze meti surs da me cota vi sazRvrebi, `proletarebo
rTuli iqneba Sida wreebis makvirvebs misi kosmopoli- yvela qveynisa~ droebiTi da
aRmosaCenad yvelaze Soreu- turi mrwamsis Tavdajerebu- instrumentuli iyo)? parti-
li wris mozidva. aseTi da- loba. man swrafadve amoicno kularizmi, romelic gamo-
sawyisisTvis me wavikiTxavdi riCard rorTis patriotizm- ricxavs ufro farTo loia-
plutarqes striqons, romlis Si Sovinisturi potenciali lobas, waaxalisebs amoralur
citirebasac axdens nusbaumi: da SeSfoTebac gamoTqva, rom qcevas, magram aseve iqceva
`yvela adamiani Cvens Taname- igi arafers gvTavazobs, rac kosmopolitizmic, romelic
mamuled da Tanamoqalaqed~ saSualebas mogvcemda, gavm- ufro viwro loialobas uar-
unda migvaCndes. anu, Cven klavebodiT am `aSkara safr- yofs. erTic da meorec saxi-
viwyebT imis SegnebiT, Tu ras Txes~. xom ar unda gamoTqvan faToa; kamaTisTvis sxva ter-
niSnavs Tanamemamuleebisa da misma mkiTxvelebma SeSfoTe- minebia saWiro.
Tanamoqalaqeebis yola; amis ba imis gamo, rom igi arafers

ratom sWirdeba
demokratias patriotizmi
Carlz teilori

marta nusbaumis kargad nativad gvTavazobs. Tu es


argumentirebul da mniSvne- asea, maSin igi cdeba, radgan
lovan statiaSi bevr rames Tanamedrove msoflioSi
veTanxmebi, magram mainc minda patriotizmi aucilebelia.
erTi sawinaaRmdego azri
gamovTqva. es aucilebloba ori kuTxiT
SeiZleba ganvixiloT. upirve-
rCeba STabeWdileba, rom nus- les yovlisa, sazogadoebebi,
baumi kosmopolitur iden- romelTa Camoyalibebiskenac
tobas patriotizmis alter- miviswrafiT _ Tavisufali,

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


29
#1(34) Targmani

demokratiuli, Tanasworobis- bulobisa da gulgrilobisgan, lizacia saerTo identobebis


ken miswrafebis mqone sazo- rac advilad uCndebaT miviw- garSemo xorcieldeba. umrav-
gadoebebi _ TavianTi moqala- yebul umciresobebs. swored les SemTxvevaSi sakiTxi im
qeebis mxridan Zlier identi- amitom demokratiuli sazo- mobilizaciaze pasuxSi ki ar
fikacias moiTxoven. samoqa- gadoebebi ar SeiZleba uTanas- mdgomareobs, romlis safuZ-
laqo-humanistur tradiciaSi woroni iyvnen. magram es niS- veli saerTo identobaa, ro-
yovelTvis aRiniSneboda, rom navs, rom maTSi gadanawilebis gorc, vTqvaT, universaluri
Tavisufal sazogadoebebs, politikis gatarebaze mzad- saqmis SemTxvevaSi xdeba, ara-
romlebic TavianTi wevrebis yofna unda arsebobdes. aseTi med imaSi, Tu ramdenime SesaZ-
stiqiur mxardaWeras eyrdno- politika ki urTierTmijaW- lebeli identobidan romeli
bian, sWirdebaT mijaWvulobis vulobis maRal dones moiT- moiTxovs mijaWvulobas. zogi-
Zlieri grZnoba, rasac mon- xovs. Cemi azriT, SeerTebul erTi maTgani ufro farTo da
teskiem vertu uwoda. es miT ufro StatebSi jandacvis reformis kosmopolituri solidarobis
samarTliania Tanamedrove sakiTxebze yvelaze zomieri metad mimRebi iqneba, vidre
warmomadgenlobiTi demokra- winadadebebis mimarT uaryo- sxvebi. maT Soris unda wari-
tiis saxelmwifoebisTvis, fiTi damokidebuleba imis ni- marTos brZola civilizebuli
maSinac ki, Tu iq `axlebis Sania, rom Tanamedrove ameri- kosmopolitizmisTvis; da aq
Tavisufleba~ politikuri kelebs erTmaneTTan arcTu sakiTxi ar exeba yvela patri-
Tavisuflebis faseulobebs Zlieri mijaWvuloba aqvT. otul identurobaze uaris
erwymis. maTSi gansakuTrebiT Tqmis SeuZlebel (da warmate-
Zlieria patriotizmis moT- mokled, mizezi imisa, rom Cven bis SemTxvevaSi _ damRupvel)
xovna, radgan isini imave dros aramarto kosmopolitizmi mcdelobas.
`liberaluri~ sazogadoebebi gvWirdeba, aramed patriotiz-
arian, romlebic gansakuTre- mic, isaa, rom Tanamedrove de- aviRoT marta nusbaumis mier
bul mniSvnelobas aniWeben mokratiuli saxelmwifoebi sa- moyvanili indoeTis magaliTi.
negatiur Tavisuflebas da erTo TviTmmarTvelobas saWi- bharatia janata partis indu-
pirovnebis uflebebs. samo- roeben. isini Tavisi wevrebis- isturi Sovinizmis amJamindeli
qalaqo demokratias mxolod gan bevrs iTxoven, kerZod ki gaZliereba induri identobis
im SemTxvevaSi SeuZlia muSa- _ TavianTi Tanamemamuleebis alternatiul, indoeTis
oba, Tu misi wevrebis umrav- mimarT ufro met solidarobas, gandisa da neruseuli saero
lesoba darwmunebulia, rom vidre mTlianad kacobriobis gansazRvrebisgan gansxvavebul
maTi politikuri sazogado- mimarT. da es wamowyeba SeuZ- gansazRvrebasTan aris dakav-
eba mniSvnelovani saerTo saq- lebelia Zlieri saerTo iden- Sirebuli. da sabolood ras
mea da masSi Tavisi monawile- tifikaciis gareSe. mxedvelo- SeuZlia daamarcxos es Sovi-
oba demokratiis SenarCune- baSi viRebT ra imas, Tu demok- nizmi indoeTis, rogorc saero
bisTvis aucileblad miaCnia. ratiis ra alternativebi ar- respublikis, xelaxali aRmo-
sebobs Cvens samyaroSi, kacob- Cenis garda? im respublikis
es ara mxolod zogadi pro- rioba sulac ar aris dainte- garda, romelTanac sakuTari
eqtis mxardaWeras niSnavs, resebuli, rom es wamowyeba Tavis identificirebas SeZ-
aramed am proeqtSi monawile Caflavdes. leben adamianebi. me guls mi-
adamianebTan gansakuTrebuli revs ubralo azric ki aiod-
kavSiris gacnobierebasac. amas sxva kuTxiTac SegviZlia hiaSi uwesrigobebis momwyob-
amitom Tanamedrove demokra- SevxedoT. Tanamedrove saxelm- Ta sasargeblod induri iden-
tiebis umravlesobas daSlis wifoebi, da ara mxolod demok- turobis problemis ganxilva-
safrTxe emuqreba. samoqalaqo ratiuli saxelmwifoebi, rom- ze uaris Tqmis Sedegebis Se-
demokratia gansakuTrebiT lebmac bolo mouRes tradi- saxeb. amrigad, me minda vTqva,
mowyvladia ganridebisgan, ciul ierarqiul modelebs, rom Cven ara gvaqvs sxva arCe-
romelic seriozuli uTanas- Tavisi wevrebis mobilizebis vani _ erTdroulad kosmopo-
worobis Sedegia, da mitove- maRal dones moiTxoven. mobi- litebic unda viyoT da patri-

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


30
solidaroba

otebic. es universaluri so- leblobas niSnavs, sxva, ufro baumi am sakiTxis aseT ganxil-
lidarobisTvis gaxsnili pat- Caketilis winaaRmdeg. ar vici, vas, magram, Cemi azriT, es mo-
riotizmisTvis brZolis auci- daeTanxmeba Tu ara marta nus- menti metad mniSvnelovania.

pasuxi kritikosebs
marta nusbaumi

nebodnen da TavianT religi- Tari sicocxle, raTa gada-


ebs aRiarebdnen. maT hyavdaT merCina adamiani mxolod imis
megobrebi da _ xSirad _ oja- gamo, rom is adamiania? da,
xebi. xandaxan zogierT am mi- saerTod, msgavs viTarebaSi
jaWvulobas Sesabamisi moqme- rom aRmovCeniliyavi, meyo-
debebi umagrebda zurgs; foda ki moraluri Zala,
mxardaWeris erT-erTi wyaro meRiarebina misi adamianuri
xSirad religia iyo. zogjer Rirseba da movqceuliyavi
es mijaWvulobebi maTi qmede- ise, rogorc saWiroa, maSinac
bebis sawinaaRmdego iyo _ ad- ki, rodesac Zalauflebis
gilobrivi politikosebi mqoneni amas daufaravad uar-
yovelTvis maT winaaRmdeg yofen? es aRiareba _ yvelgan,
nebismieri damTvalierebeli, gamodiodnen. magram ucnobis sadac ki xdeba _ msoflios
romelic ierusalimSi holo- gadarCenisTvis es `wmindani moqalaqeobis ZiriTadi aqtia.
kostis msxverplTa xsovni- goebi~ sasworze debdnen yve-
sadmi miZRvnil memorialur lafers, rac maTTvis axlobe- mravali gamarTleba gvaqvs
kompleqs `iad vaSemSi~ Sedis, li da Zvirfasi iyo. isini ar saimisod, rom ase ar moviqceT.
aucileblad xvdeba xeebiT iyvnen valdebulni es gaeke- ruso ambobs, rom adamianebi
Semorgul grZel xeivanSi. TebinaT. yvelaferi imaze met- Cveulebriv mxolod imaT Ta-
yovel am xes Tavisi nomeri, yvelebda, rom isini sxvagva- naugrZnoben, vinc maT hgavs,
Tavisi saxeli an saxelebi da rad unda moqceuliyvnen. mi- vis SesaZleblobebsac isini
adgili aqvs. 1995 wels iq uxedavad amisa, isini TavSesa- TavisTvis realurad miiCne-
1172 aseTi xe iyo. yoveli xe fars aZlevdnen sxva adamia- ven. mefeebi ar TanaugrZno-
konkretuli adamianis, col- nebs, exmarebodnen maT, miuxe- ben qveSevrdomebs, radgan
qmruli wyvilis an ojaxis davad eris, religiisa da miaCniaT, rom TviTon arasd-
pativsacemad aris darguli. TviT ojaxis moTxovnebisa. ros iqnebian qveSevrdomebi.
am adamianebma sakuTari si- magram es triuki cru da
cocxlis riskis fasad ebra- am xeivanis xedma damTvali- mcdaria.14
eli an ebraelebi gadaarCines. erebeli SeiZleba gaaognos,
es adamianebi goebi iyvnen _ radgan monumenturi arqiteq- yvelani SiSvlebi da ususu-
frangebi an belgielebi, po- turuli nagebobebis fonze rebi vibadebiT; yvela SeiZle-
lonelebi an skandinavielebi, xeebi Zalian sacodavad Canan. ba gavxdeT avad, vitanjoT;
iaponelebi an germanelebi, es maradiuli SiSi im SekiT- bolos da bolos, yvelani
aTeistebi, qristianebi an ro- xvasTan aris dakavSirebuli, davixocebiT. amitom am saer-
melime sxva religiis mimdev- romelsac isini svamen: msgavs To ubedurebebis xatebas
rebi. maT Tavisi sakuTari ad- viTarebaSi rom aRmovCenili- SeuZlia Cven ufro adamianu-
gilobrivi identobebi hqon- yavi, meyofoda ki moraluri
daT, TavianT erebs miekuTv- Zala, safrTxeSi Camegdo saku- 1
ix. J.-J. ruso. `emili~. wigni I.

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


31
#1(34) Targmani

rebi gagvxados, Tu iseT sazo- migaCndes adamianebi moralu- saxelmwifo ar arsebobs? es


gadoebaSi vcxovrobT, rome- rad Tanasworebad _ niSnavs SekiTxva cota ucnauri meCve-
lic gvaZlevs saSualebas sxvis aRiarebde, rom erovnul, neba im faqtis gaTvaliswine-
adgilas davayenoT Tavi. Cven eTnikur, religiur, klasob- biT, rom konkretuli poli-
aseve migvaCnia, ganagrZobs riv, rasobriv da genderul tikuri azrovnebis Zveli
kuTvnilebas moralTan, am tradicia, dawyebuli cicero-
ruso, rom adamianebi, romle-
Tanaswor mdgomareobasTan, nis naSromiT `movaleobebis
bic ar gvgvanan, sinamdvileSi
Sexeba ara aqvs. ra Tqma unda, Sesaxeb~ da Semdeg grociusis
CvensaviT ar itanjebian. Cvens
sxvadasxva sakiTxis ganxilvi- gavliT kantisa da adam smitis-
gonebaSi arsebuli am barie-
sas es faqtorebi aucileblad ken da pirdapir Tanamedrove
rebiT manipulirebda nacis- gamodis wina planze. magram saerTaSoriso samarTlisken,
turi antisemitizmi, romelic Srilankelad, ebraelad, qalad, Sinaur da sagareo saqmeebSi16
ebraelebs danarCeni moqala- Savkanianad an Raribad daba- politikuri qcevis gansazR-
qeebisgan acalkevebda da maT deba yovelTvis SemTxveviTia. vruli principebis dasabuTe-
sxva adamianebisadmi Tanagr- da es ar unda miviCnioT mora- bisTvis stoikosTa normebs
Znobis unaris uqonel para- lis TvalsazrisiT gadamwyve- mimarTavda. maT miekuTvneba:
zitebad da mwerebad miiCnevda. tad. adamianis pirovneba, samxedro agresiaze uaris
da, ra Tqma unda, nacistebi romelsac aqvs praqtikuli Tqma, omis dros dezinforma-
yvelas agrZnobinebdnen, rom goneba da sxva ZiriTadi ciis gamoyenebis SezRudva,
ebraelebSi adamianuri Tvi- moraluri Tvisebebi _ Cveni ganadgurebisken mimarTuli
sebebis aRiareba seriozul moraluri Rirsebis arsi da omis sruli akrZalva da tyve-
safuZvelia, da es Rirseba ebisa da damarcxebulebisad-
Sedegebs gamoiwvevda. miuxe-
yvelas erTnairi gvaqvs. am faq- mi adamianuri mopyroba. mSvi-
davad amisa, adamianebma, ro-
tebis aRiareba seriozulad dobian dros ciceroni da
melTa mosagoneblad dairgo
zRudavs moqalaqis arCevanis kanti maT miwaze momuSave
es 1172 xe, maTSi aseTive ada- SesaZleblobas da qcevas. ga- ucxoelebisadmi gulTbili
mianebi aRiares da es aRiareba naTlebaze saubrisas, upirve- damokidebulebis aucileb-
TavianTi moqmedebis safuZ- les yovlisa, ucnobi adamiane- lobas aRiareben; kanti ko-
velSi Cades. bis adamianuri Rirsebis aRi- loniuri dapyrobis yvela
arebisTvis winapirobebis Seq- proeqtis mkacr akrZalvas
kosmopolitizmis dasacavad mnis aucileblobas vgulisxmob. moiTxovs.17 am tradiciaSi
daweril Cems statiaSi arse- ruso samarTlianad aRniSnav- individebi valdebulni arian
biTad swored imas vamtkiceb, da, rom umecreba da gulgri- daexmaron sxva adamianebs. es
rom Cven maT nakvalevs unda loba zRudaven gonebas. poli- daxmareba umetes SemTxvevaSi
gavyveT da, miuxedavad yvela tikaze saubrisas, upirveles Zalian farTod ganisazRvre-
sirTulisa, SevecadoT, ava- yovlisa, yvela adamianisadmi boda, magram mainc metad
SenoT sazogadoeba, romelSic Tanaswori damokidebulebis saWirod da aucilebladac ki
es norma samarTlebrivi da aucileblobas vgulisxmob, ro- miiCneoda. fulis micema _ es
instituciuri meqanizmebiT gorc Cveni politikuri qmede- aris ZiriTadi saSualeba, rom-
iqneba ganmtkicebuli adamia- bebisa da miswrafebebis regu- liTac _ msoflio saxelmwi-
nebis gonebasa da gulSi. laciuri SezRudvis safuZvels. fos ararsebobisas _ indivi-
debs SeuZliaT daexmaron maT,
ras SeiZleba es niSnavdes, ro- vinc maTgan Sors cxovrobs.
Cveni mijaWvulobebis, piradi
desac araviTari msoflio am tradiciis arsebobisas
da socialuri danaxarjebis
miuxedavad, unda vaRiaroT, 15
John Rawls. A Theory of Justice. Cambridge, Mass.: Harvard University Press, 1971. P. 3.
rom yvela adamiani upirveles 16
ix. Martha Nussbaum. Kant and Stoic Cosmopolitanism // Journal of Political Philosoph. 1997.
yovlisa adamiania, da movepy- Vol.5. No. 1. P. 1-25. grociusis Sesaxeb ix.: Christopher Ford. Preaching Propriety to Princes: Grotius,
roT maT rogorc TanasworT. Lip sius, and Neo-Stoic International Law / /Case Western Reserve Law Journal ofInternational Law.
1996. Vol. 28. No. 2. P. 313-366.
jon rolzis sityvebiT, `yove- 17
amitom mcdaria mtkiceba, rom ganmanaTleblobam Tavad Seqmna agresiuli
li adamiani flobs xelSeuxeb- nacionalizmi. is faqti, rom ganmanaTleblobis epoqaSi mcxovrebi zogierTi
lobas, damyarebuls samarT- adamiani agresiuli nacionalisti iyo, albaT ver aqcevs samarTlianad maT
lianobaze~.15 saqcielze bralis im moazrovneebisTvis dakisrebas, romlebic gadaWriT
gmobdnen aseT proeqtebs.

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


32
solidaroba

gancxadeba _ `me ar SemiZlia aZlevs msoflios moqalaqes davuTmoT msoflios yvela


vimoqmedo rogorc msoflios moqmedebis SesaZleblobebs, kuTxes. kosmopolituri tra-
moqalaqem, radgan aranairi “Human Rights Watch”-is finan- diciis mimdevari arcerTi
msoflio saxelmwifo ar arse- suri mxardaWeridan, vTqvaT, didi moazrovne ar uaryofda,
bobs~, aris mcdeloba, Tavi- bavSvebisa da qalebis socia- rom Cven SegviZlia da gansa-
dan aicilo fiqri imis Taoba- luri uzrunvelyofis farTo kuTrebuli yuradReba unda
ze, Tu ramdenad didi safasu- ganxilvisas sakuTari mosaz- mivaqcioT kidec sakuTar
ris gadaxda mogiwevs sxva rebebis gamoTqmamde (sadac ojaxebs da sakuTar religiur
adamianebis dasaxmareblad. es ubralo adamianebisTvis da erovnul erTobebs. cxadia,
radgan yvelas, vinc Tavs im SesaZlebelia). yovelive amis rom uamisoba ubralod SeuZ-
virtualuri erTobis wevrad gakeTebas win araferi udgas lebelia, radgan erovnuli
miiCnevs, romelsac kanti da msoflio saxelmwifos saxelmwifo gansazRvravs
`miznebis samefos~ uwodebda, ararseboba ar SeiZleba umoq- Cveni yoveldRiuri saqmiano-
yovelTvis SeuZlia gamoZebnos medobis gamarTleba iyos. sul bis ZiriTad pirobebs da Cven
daxmarebis saSualeba. kidev ufro xSirad xdeba aucile- yvelani gansazRvrul ojaxebSi
erTxel davimowmeb jon rolzs: beli sakuTari keTildReobis davibadeT. kosmopolitebi am
`idealur SemTxvevaSi adamians seriozuli axleburi gaazreba, adgilobriv mijaWvulobebs
naTeli TvalTaxedva unda ganpirobebuli dabadebis Sem- damatebiT ganzomilebas
hqondes imisaTvis, rom Seinar- TxveviTobiT, an ufro mdida- aniWeben. magram kosmopolitis
Cunos TavSekaveba da sxvebis- ri qveynebis mier ufro Rari- aseTi qceva ganpirobebulia
Tvis sasargeblo iyos~. 18 bebisTvis fuladi daxmarebis ara imiT, rom adgilobrivi
gawevis eTikurobiT. is, rom ukeTesia per se, aramed imiT,
amasTan, Cvens msoflioSi erovnuli saxelmwifo kvla- rom mxolod adgilobriv
msoflios moqalaqeobisTvis vac ZiriTadi politikuri doneze aris SesaZlebeli
bevri praqtikuli SesaZleb- erTeulia, sulac ar uSlis sakuTari qcevebis sargebli-
loba arsebobs, romlebic xels imis gagebas, rom gark- anobis danaxva. Tu adamiani
stoikosebisTvis an TviT kan- veul qveyanaSi dabadeba ada- Seecdeba mcire sargebloba
tisa da misi Tanamedrovee- mianTa cxovrebiseul Sansebze moutanos msoflios yvela
bisTvis ubralod miuRweveli seriozul gavlenas axdens. adamians, amiT is msoflios
iyo. mravalferovan arasamTav- aviRoT, magaliTad, sicocx- bevrad nakleb sargebels
robo organizaciebs SeuZli- lis saSualo xangrZlivoba: moutans, vidre Tanamemamule-
aT gavlena iqonion mTavrobis es maCvenebeli meryeobs hon- ebze zrunviT moutanda. igive
moqmedebebze sxvadasxva sfe- kongSi 78,6 wels, islandiasa exeba mSoblebis movaleobebs:
roSi _ ekologiidan ojaxur da SvedeTSi 78,2 welsa da me rom vecado mcire daxmareba
Zaladobamde. adamianebs SeuZ- siera-leoneSi 39,0 wels gavuwio msoflios yvela bavSvs
liaT mxari dauWiron aseT Soris.20 es usamarTlobaa da nacvlad imisa, rom vizruno
organizaciebs an maTi wevrebi Cven meti unda vifiqroT ama- reiCel nusbaumze, cudi deda
gaxdnen. am jgufebis daxma- ze. aramarto vifiqroT, ara- viqnebodi (gavixsenoT misis
rebiT globaluri miznebis med gavisarjoT kidec. jelibis aRwera dikensTan).
misaRwevi aucilebeli zome- magram es ar niSnavs, rom Cven
bis misaRebad erovnul mTav- ase rom, msoflio saxelmwifos Cveni qveyana an ojaxi sinamd-
robebze zewolaa SesaZlebeli. ararseboba ar uSlis kosmo- vileSi sxva adamianebis Svi-
sxvadasxva qveynis mTavrobebs politur moqmedebaSi xels lebsa da ojaxebze mniSvnelo-
Soris urTierToba sul ufro maT, vinc gulwrfelad aris vani gvgonia _ Cven yvelani
mWidro xdeba. sainformacio am saqmis erTguli. magram erTnairi moraluri Rirse-
revoluciam warmoudgenlad kosmopolitizmi ar moiTxovs, bebis mqone adamianebad
gaafarTova SesaZleblobebi rom Cven Tanabari yuradReba vrCebiT.
msoflios moqalaqeebis moqme-
debisTvis. dRevandeli gaze- 18
John Rawls. Theory of Justice. P. 587.
Tebi weren, rom CineTSi ara- 19
Patrick E. Tyler. U. S. Rights Group Asserts China Lets Thousands of Orphans Die// New York
sakmarisi kvebis gamo aTaso- Times. 6 January 1996. P. 1, 4.
20
Human Development Report 1995. New York: United Nations Development Program, 1995. P. 155.
biT oboli daiRupa.19 aseTi
SeerTebul StatebSi es maCvenebeli 76,0-a, rac 15 danarCeni umdidresi
axali ambebis arsebobac ki qveynis maCvenebelze uaresia, garda fineTisa (75,6) da germaniisa (76,0)

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


33
#1(34) Targmani

aq unda moviyvano analogia da gvesmodes, raTa maT valferovnebis faseulobis


mSobliur enasTan. me miyvars gaazrebuli pasuxebi gavceT. aRiareba niSnavs, rom mSob-
inglisuri. da miuxedavad imi- lebs unda SeeZloT saxelmwi-
sa, rom ramdenime sxva ena vici, aseTi SekiTxvebis dasmiT Cven fo saxsrebis gamoyeneba Tavi-
msoflioze fiqrsa da misda- vaRiarebT adamianuri mraval- anTi SvilebisTvis religiuri
mi damokidebulebis gamoxat- ferovnebis faseulobas. kos- ganaTlebis misacemad; saxel-
vas inglisurad ganvagrZob. mopolituri ideali adamia- mwifo skolebisTvis upira-
me rom Cemi xuTi an eqvsi enis nuri kulturebis, enebisa da tesobis miniWeba imaT ufle-
gaTanabreba vcado da patara cxovrebis formebis mraval- bebs arRvevs, vinc upirateso-
naSromi davwero yvela am ena- ferovnebiT aRfrTovanebas bas religiur skolebs aniWebs.
ze, araferi kargi ar gamovi- gulisxmobs. es pluralizmi magram aseTi Sepasuxeba Tavs
doda. magram es ar niSnavs, Seagulianebs kosmopolit iCens xolme religiuri Tavi-
rom inglisuri Tavisi arsiT liberalebs daicvan Tvalsaz- suflebis dacvis mniSvnelo-
yvela danarCen enas aRemateba. risi, romlis Tanaxmadac `sa- bis Taobaze miRweuli ufro
vfiqrob, rom yvela adamians marTals upiratesoba eniWeba farTo Tanxmobis farglebSi.
aqvs enebisadmi Tandayolili keTildReobasTan SedarebiT~, ra Tqma unda, vambob ra amas,
niWi da rom nebismier adami- anu daicvan is Tvalsazrisi, veTanxmebi patnemis samarTli-
ans SeuZlia Seiswavlos struqturebis upiratesobas an SeniSvnas, rom aucilebelia
nebismieri ena; konkretulad rom aRiarebs, maT Soris Tana- vaRiaroT im saukeTesos fa-
romel enas daeufleba is, bari Tavisuflebis struqtu- seuloba, rac aris amerikul
moralTan aranair kavSirSi ar rebisas, romlebic adamiane- konstituciur tradiciebSi,
aris, zustad iseve, rogorc bisTvis uzrunvelyofen maTi agreTve indoeTis da mrava-
dabadebis SemTxveviToba sakuTari kulturuli, reli- li sxva qveynis tradiciebSi;
adamianis saTnoebas ar gan- giuri an piradi mrwamsis Sesa- da msoflios moqalaqe yovel-
sazRvravs. Tanaswori Rirsebis bamisad cxovrebis formis Tvis ecdeba, Seqebis Rirsi
aRiareba praqtikul gavlenas arCevis SesaZleblobas. ase universaluris marcvlebi mo-
axdens imaze, Tu rogor vre- rom, msoflios moqalaqeobis naxos lokalurSi, magram is
agireb sxvebze da ras vlapa- principebi Tavad aRiareben mzad unda iyos imisTvisac, rom
rakob maTze. zustad aseve, adamianTa mravalferovnebas; zogierT maTgans ver ipovis.
moralur sakiTxebSi SemiZlia isini imdenad maRal Sefase-
meti yuradReba davuTmo ad- bas aZleven mas, rom arCeva- msoflios moqalaqeobasTan
gilobrivs. magram Tanaswori nis Tavisuflebas nebismieri dakavSirebuli ZiriTadi
adamianuri Rirsebis aRiareba samarTliani konstituciuri sakiTxi uierarqio mravalfe-
garkveulad zRudavs sxveb- wesrigis amosaval wertilad rovnebis ganviTarebas exeba.
Tan Cems urTierTobebs. ra acxadeben da uars amboben Se- liberalebi ara mxolod mra-
SezRudvebia es? SeiZleba Cems arigon es principi romelime valferovnebas icaven, aramed
qaliSvils mivaRebino Zvirad- calkeul tradiciasa Tu re- Tanasworobasac: maT miaCniaT,
Rirebuli ganaTleba kolejSi, ligias. vaRiareb, rom religia rom Tanasworoba mravalfe-
rodesac mTel msoflioSi bav- da samarTlian sazogadoebaSi rovnebis formebis SezRudvaa
Svebi SimSiloben da maT dasax- religiuri gansxvavebebis pa- da is WkuiT aris gamosayene-
mareblad efeqtiani saagen- tiviscema mniSvnelovania. mag- beli. mravalferovnebis zo-
toebi arsebobs? SeuZliaT ki ram, Cemi azriT, mravalferov- gierTi forma istoriulad
amerikelebs mSvidad datkbnen nebis faseulobis aRiareba ierarqiul wesrigTan iyo
TavianTi cxovrebis maRali gulisxmobs zogadi sajaro dakavSirebuli: magaliTad,
doniT, rodesac yvela safuZ- kulturis mxardaWeras, kul- rasobrivi gansxvavebebi ame-
veli arsebobs vifiqroT, rom turisa, romelic samarTals rikaSi, genderuli gansxvave-
msoflios ar SeuZlia uzrun- keTildReobaze maRla ayenebs. bebi TiTqmis yvelgan, gansx-
velyos moxmarebis aseTi done? mimaCnia, rom, magaliTad, re- vaveba dialeqtebSi an musi-
es rTuli SekiTxvebia da maTze ligiuri skolebis saxelmwi- kalur da literaturul
pasuxis gacema sulac ar aris fo dafinanseba am mizans zians gemovnebaSi mraval qveyanaSi.
advili. Cemi idea isaa, rom Cven moutans, da amitom aseTi da- mravalferovnebis zogierTi
aseTi SekiTxvebi unda davsvaT finansebis winaaRmdegi var. forma aSkarad ganuyofelia
da bevri ram unda vicodeT kritikosebis mtkicebiT, mra- ierarqiisgan; aseTia religi-

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


34
solidaroba

uri da eTnikuri gansxvavebe- cionalizaciaa aucilebeli. Zieba mosawyenia, rom misi


bi, agreTve mravali kultu- da me veTanxmebi imas, rom meSveobiT ver Seiqmneba xelov-
ruli gansxvaveba. msoflios warmosaxvas kanonebi sWirdeba, nebis Tundac erTi seriozu-
moqalaqeobis amocana, rogorc gansakuTrebiT sakonstitu- li nawarmoebi, rom is `fasT-
mgonia, isaa, rom mivaRwioT cio, romlebic Cveni Tanabari fudiviT~ usicocxlo da usa-
viTarebas, roca es gansxvave- Rirsebis maqsimalur insti- xuria. me ki, piriqiT, mimaCnia,
bebi araierarqiulad iqneba tucionalizacias moaxdens. rom Znelia ipovo xelovnebis
gagebuli. Zneli saTqmelia, magram am kanonebs warmosaxva seriozuli nimuSi, romelic
rogori gamoCndeba zogierTi unda umagrebdes zurgs, _ garkveul doneze _ ar exe-
maTgani namdvili Tanasworo- winaaRmdeg SemTxvevaSi isini bodes saerTos moTxovnaTa
bis pirobebSi. ras ufro daem- ar iqneba myari da ver moipo- sakiTxs da Cven mier am
sgavseba genderuli gansxva- vebs adamianebis raime gamox- moTxovnaTa tragikul da
vebebi _ amerikaSi eTnikur maurebas. amitom msoflios komikur miuReblobas.
jgufebs Soris gansxvavebebs moqalaqeobas aucileblad
Tu gansxvavebebs kalaTbur- sWirdeba kultivireba Cvens Zvel aTenSi dawerili tra-
Tis gulSematkivrebsa da gonebasa da gulSi, iseve, ro- gediebi berZnul eTnikurobas
jazis moyvarulebs Soris? gorc Cveni kanonebis krebul- ar eZRvneba, Tumca ki, ra Tqma
Cven es, ubralod, ar viciT. Si. da mxatvruli literatu- unda, maTSi moqmedeba adgilob-
magram es aris ideali, rom- ris nawarmoebebi aseTi rivi literaturuli da musi-
liskenac miiswrafis msofli- kultivaciisas mniSvnelovan kaluri tradiciebis Sesabami-
os moqalaqe. ra Tqma unda, rols asrulebs.22 sad viTardeba da am tradici-
gacilebiT ukeTesia cxovreba ebTan dakavSirebuli adami-
samyaroSi, romelSic arian Cven zogadsakacobrio mova- anebisTvis ufro gasagebia.
denis rodmani da uinton leobis SesrulebisTvis Tavis maTSi dramatizebulia ada-
marsalisi, vidre samyaroSi, aridebis mravali saSualeba mianuri Rirsebis aRiarebis-
romelSic mxolod erTi maT- gvaqvs. erT-erTi maTgani, ken swrafva. isini ubrundebi-
gania. orive didi adamiania Cemi SexedulebiT, imis mtki- an miTiuri xanis saxeebs, tro-
da isini namdvilad naklebad cebaa, rom universaluri elebs troas omSi, ukacriel
didebi iqnebodnen, metad rom mosawyenia da ar SeuZlia hqon- kunZuls, yvela wesieri ber-
hgavdnen erTmaneTs. swored des pretenzia Cvens siyva- Zenis mier tipuri berZnuli
ase unda vafasebdeT rulze. mikvirs, rom bevri qedmaRlobiT ukugdebuli
mravalferovnebas. Cven ar unda gamoCenili avtori saubrob- daCirqebuli fexebis mqone
davafasoT misi is nawili, da amaze da msoflios moqa- devnilis TavSesafrad rom
romelic batonobisa da mor- laqeobis ideas `Sav-TeTr~ qceula. Seqspiris fantaziiT
Cilebis terminebiT ganisaz- samyaros ukavSirebda, samya- Seqmnili adgilebi (`bohemiis
Rvreba (es ar niSnavs, rom ros, romelsac poezia aklia. sanapiro~) migviTiTebs msgavs
msoflios moqalaqes ar SeuZ- kosmopolitis samyaro SesaZ- miswrafebaze, gadaitanos war-
lia “Chicago Bulls” saukeTeso loa mosawyeni Candes, oRond mosaxva adgilobrivze TviT-
sakalaTburTo gundad miaCn- mxolod misTvis, vinc adgilob- kmayofili mijaWvulobisgan
des. msoflios moqalaqeebi rivi kuTvnilebis romanti- da gabedulad imogzauros
aSkaras arasdros uaryofen).21 kul simboloebs ebRauWeba. uCveulo miwebze _ iqneba es
magram bevri mSvenieri ram Sua saukuneebis dania Tu Zveli
amitom msoflios moqalaqeoba SeiZleba eCvenos mosawyenad romi _ sadac adamianebi _
did moTxovnebs uyenebs Cveni imas, vinc ar iCens Zalisxmevas arcTu upoeziod da uvnebod
warmosaxvis unars. ra Tqma maT Sesafaseblad. kritiko- _ cdiloben erTmaneTis Sey-
unda, mxolod warmosaxva ar sebi msayveduroben, rom ka- varebas, rac xSirad tragiku-
aris sakmarisi. rogorc adam cobriobisadmi siyvarulis lad mTavrdeba. yvelaze loka-
smiti ambobda, sxvebisadmi
TanagrZnoba susti da cvale- 21
markus avreliusi ambobda, rom stoicizmi adamianisgan moiTxovs TamaSe-
badi ram aris. ar SeiZleba bisas `mwvane~ an `lurji~ gundis mxardaWeraze uaris Tqmas, magram igi amas
msoflios moqalaqeobaze romis konteqstSi ambobda, rodesac aseTi metoqeoba adamianebis daxocviT
ubralod msjeloba: Cveni mTavrdeboda.
22
ix.: Martha Nussbaum. Poetic Justice: The Literary Imagination and Public Life. Boston (Mass.):
saukeTeso ideebis institu-
BeaconPress, 1996.

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


35
#1(34) Targmani

luri literaturuli land- kiplingis poeziaSi _ kiCia. zogierTi Cemi kritikosi mo-
Saftebic ki _ joisis dubli- oficialuri poetebis umrav- raluri ganviTarebis aRweras
ni an uolt uitmenis amerika lesobis nawarmoebTa umrav- gvTavazobs da amiT erTobis
_ warmosaxvis landSaftebia. lesoba _ kiCia. rogori tra- nacnobi gamocdilebisgan
gavixsenoT aseve, rom `ara gizmia `Tavisianebis~ gandi- saidumlos qmnis. es ase
Sav-TeTri~ poezia da proza debasa da zogadsakacobrios gamoiyureba: rodesac bavSvi
xSirad gvesaubreba gandevnis _ saerTo moTxovnilebebis, pataraa, igi mxolod Tavis
situaciasa da ucxoelebze _ warumateblobebisa da SiSebis mSoblebs icnobs, mxolod
filoqtetze, hamletze, leo- _ aRiarebis uaryofaSi? Tago- isini uyvars; garkveuli
pold blumze, moli blumze ris `saxli da msoflios~ Zi- drois Semdeg is Tavis sxva
_ adamianebze, romlebsac riTad idea isaa, rom sandipi naTesavebs gaicnobs da
ucxoelis statusis wyalobiT moCvenebiTad iyo ufro sain- isinic Seuyvardeba, Semdeg _
SeuZliaT Tqvan simarTle tereso. sqesTa Soris urTi- Tavis garemocvas an adgilob-
politikuri erTobis, misi erTobaSic da ritorikaSic riv jgufs, mere _ Tavis ers,
samarTlianobisa da usamarT- is ukiduresad banaluri iyo. da bolos, Tu aqamde saerTod
lobis Sesaxeb, imis Sesaxeb, miaRwevs, _ kacobriobas. mag-
Tu ra SeiZleba man moicvas es, ra Tqma unda, ar moiTxovs ram Cven didTan mxolod mci-
da ra _ ara. aseTi nawarmo- Cvengan imis uaryofas, rom res gavliT mivdivarT da swo-
ebebis _ da, arsebiTad, nebis- nebismieri adamianuri saz- red mciresTan dakavSirebul
mieri nawarmoebis, romelic runavi sxvadasxva sazogado- moralur grZnobebs eqneba
CvenTvis nacnobi viwro wris ebaSi gansxvavebulad vlinde- yvelaze didi Zala.
gareT myof adamianTa samya- ba, an rom mxatvruli nawar-
ros aRwers _ kiTxvisas, rode- moebis ukeT gasagebad auci- magram sxvagvari aRwerac SeiZ-
sac am ucnobebs uflebas vaZ- lebelia kavSiri istoriasTan, leba SemogTavazoT. yvela
levT, daipyron Cveni goneba sazogadoebasTan da cxovre- Cvili adamianad ibadeba. maT
da guli, Cven kacobriobisad- bis adgilobrivi wesis Tavi- erTnairad sWirdebaT sakvebi,
mi siyvaruls gamovxatavT. es seburebebTan, aRarafers daxmareba da sinaTle. Cvilebi
mosawyeni ar meCveneba. vambob literaturuli tra- erTnairad reagireben adami-
diciis codnaze. da es ar anis saxeze. ufrosis Rimili
uolter skotis saxelganTq- moiTxovs imis uaryofas, rom maT sapasuxo Rimils iwvevs
mul poemaSi arapatrioti emociebis, survilebisa da da arsebobs safuZveli imisa,
`yvela micvalebulze micva- azrebis Sinagani samyaro rom es aRiarebis Tandayolil
lebulia, visTvisac yvela simRe- sxvadasxva sazogadoebaSi unarad miviCnioT. amave dros,
ra munji da mkvdaria~.23 poema gansxvavebulad esmiT, an rom sicocxlis pirvel TveebSi
gveubneba, rom WeSmariti realur cxovrebaSi yoveli Cvili axlos icnobs erT an
poezia Tavisi miswrafebebiT adamiani potenciur SesaZleb- ramdenime adamians, romlebsac
da TemebiT patriotulia. zo- lobaTa garkveuli nakrebis is sxvebisgan ganasxvavebs,
gierTi Cemi kritikosi, ro- konkretuli xorcSesxmaa. mere da mere ki maTgan sakuTa-
gorc Cans, skotis mimdevaria, magram Cven, miuxedavad aseTi ri Tavis gansxvavebas iwyebs.
me ki iseT adamianad vCanvar, gansxvavebebisa, SegviZlia am adamianebs aqvT kultura,
romlis cariel humanizms vaRiaroT erTmaneTi, Cven am amitom bavSvisa da maT urTi-
`usaxelos da uRiarebls gansxvavebebis Sesaswavlad erTobas kulturuli speci-
waiRebs leTa~. magram me imas proeqtis Seqmnac ki SegviZlia. fika gansazRvravs; magram es
vambob, rom xelovnebis yvela ucnobi adamianebis gacnobi- urTierTobac ganpirobebulia
didi da STambeWdavi nawarmo- sas Cven moraluri warmosax- moTxovnilebebiT, romlebic
ebi uCveuloSi Cveulebrivis vis movaleobas vasrulebT, raRac azriT zogadia da zoga-
da CveulebrivSi uCveulos rasac realur cxovrebaSi dis ufro mogviano aRiarebis
amocnobaze mogviTxrobs, da Zalian xSirad gavurbivarT. safuZveli xdeba.
rom viwropatriotuli xe- Cven arasdros vxvdebiT `ada-
lovneba, piriqiT, xSirad mianis~ cariel abstraqcias. garkveul momentSi bavSvi
ubralo kiCi da kerpTayvanis- magram yovelTvis vxedavT xvdeba, rom, vinc mas sakvebs
mcemlobaa. skotis poema _ zogads konkretulSi da aZlevs, uzrunvelyofs mis
kiCia, bevri ram rediard konkretuls zogadSi. komforts, damoukidebeli

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


36
solidaroba

adamianebi arian da maT Tavi- menasa da moyolas da Seimec- giuri ideis gacnobamde bevrad
anTi surviliT SeuZliaT mo- nebs adamianis cxovrebis saer- adre Seicnoben bavSvebi Sim-
vidnen da wavidnen. is Tavisi To formebs. bavSvuri isto- Sils da martoobas. patrio-
mSoblebis Taviseburebebs riebis umravlesobaSi cnobi- tizmTan Sejaxebamde bevrad
igebs, magram imave dros ada- ereba raime gansazRvrul adre gaecnobian isini sikv-
mianis cxovrebis saerTo niS- adgilTan ar aris dakavSire- dils. ideologiis Carevamde
nebsac aRmoaCens: rom sxeuli buli. karg zRaprebSi iSvia- bevrad adre Seityoben isini
sxva sxeulisgan, survili Tad aris saubari masaCuset- kacobriobis Sesaxeb.
sxva survilebisgan gacalke- sis Statis qalaq kembrijze.
vebiT arsebobs. es aRmoCena, isini ucnauri da saocrad es me xeebiT Semorgul xei-
rogorc Cans, iwvevs gaRizia- nacnobi nivTebis konturebs vanSi mabrunebs. am adamianeb-
nebasa da SiSs, romlebic yo- aRweren da gaocebasa da cno- ma imitom SeZles msoflios
velTvis konkretulad yalib- bismoyvareobas iwveven. isini moqalaqeebiviT moqceuliyv-
debian, magram amasTan kultu- aRviZeben bavSvis interess nen, rom ar misces adgilob-
raTaSoris mniSvnelovan msgav- mcenareebisa da cxovelebi- rivs zogadsakacobrio moT-
sebas amJRavneben. Cvilis sadmi, agreTve sxvadasxva qve- xovnilebebisa da tkivilis
ukiduresi fizikuri ususu- yanasa da sxvadasxva epoqaSi daCrdilvis ufleba. vfiqrob,
roba mis adreul kognitiur mcxovrebi adamianebisadmi. maT bavSvobidan SeinarCunes
momwifebasTan erTad mniSvne- cxovroben ra gansakuTrebul adamianis saxis aRqma da ada-
lovani moTxovnilebebis arse- adgilobriv samyaroSi, maT mianis damokidebuli mdgoma-
bobisa da am moTxovnilebebis ician, rom arsebobs kidev ufro reobis xsovna. mgonia, rom
damoukideblad dakmayofi- didi da Soreuli samyaro (xSi- maT SeinarCunes swrafva _ ar
lebis an gakontrolebis una- rad bavSvebi ufro met dauSvan is, rom cudma miswra-
ris uqonlobis gagebas iwvevs. moralur zrunvas avlenen febebma ajobon keTilSobil
moralis Sesaxeb warmodgenebi cxovelebisadmi, vidre maT miswrafebebs, rom maTma sur-
albaT swored Senze mzrunve- garSemo myofi ufrosebi.24 da vilma, daumorCilon TavianTi
lis mimarT siyvarulisa da yvelam, visac bavSvebTan erTad mSoblebi sakuTar moTxovni-
siZulvilis mtkivneul ambiva- umogzauria Rarib qveynebSi, lebebs, ar dajabnos sxva ada-
lentobasTan gamklavebis mcde- icis, rom bavSvebs, Cvengan, mianTa moTxovnilebebi. ra-
lobisas warmoiSoba. Zlevs ufrosebisgan gansxvavebiT, kiRa adgilobrivi ideologi-
ra survils, iyos samyaros ukeT SeuZliaT TanagrZnoba). is javSanSi ar daimalnen, maT
centri, bavSvi zRudavs Tavis bavSvebis warmosaxva moqnili SeZles sxva adamianebSi daena-
moTxovnilebebs da maT sxva da daxvewili instrumentia, xaT adamianuri. amitom, vfiq-
adamianebis saWiroebebs uTan- romelsac nacnobSi ucnobisa rob, ufro swori iqneba, rom
xmebs. aseTi swavla yovel sa- da Soreulis, xolo ucnobsa isini axalgazrda mwvane xee-
zogadoebaSi konkretulad da SoreulSi nacnobis danaxva bad warmovidginoT, siqorfis,
yalibdeba, magram bavSvis Zli- SeuZlia. yvela wre erTdro- cocxali adamianuri azris
eri swrafva, daZlios siZul- ulad, kompleqsurad da urTi- matareblad _ didi bavSvebis
vili maT mimarT, vinc uyvars, erTdakavSirebulad viTar- azris da ara damWknari ufro-
zogadsakacobrio bunebiT aris deba. da, ra Tqma unda, gare sebisa, rogorebic Cven xSirad
ganpirobebuli. es swrafva wre bolos ar yalibdeba. eris _ da erTob tragikuladac _
amavdroulad kacobriobas ideis an erTi garkveuli reli- vxdebiT.
ubrunebs bavSvs: igi sakuTar
Tavs mravalTagan erTerTadad
aRiqvams da ara mTel samyarod.
miuxedavad imisa, rom Tavidan
es mxolod dedas da mamas exeba,
mogvianebiT aseTi damokide-
buleba mTel kacobriobaze 23
u. skoti, `menestrelis simRera~, VI. 1.
24
gamikvirda, rom Cems kritikosTagan arcerTs ar dausvams SekiTxva, Tu
vrceldeba.
ratom vsaubrob mxolod adamianisTvis wardgenil moralur moTxovnebze
da uyuradRebod vtoveb sicocxlis sxva formebs. es Cemi poziciis sawina-
bavSvi zrdasTan erTad iwyebs aRmdego Zlieri argumenti SeiZleboda yofiliyo, magram is aravis mo-
sxvadasxva istoriebis mos- uyvania.

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


37
#1(34) interviu

ra dagvrCa
sabWoTa
warsulidan?
interviu daviT afrasiZesTan

nino beqiSvili

sul 20 weliwadi gvaSo- biT arc yoveldRiur cxov-


rebs sabWoTa kavSirs. rebaSi dagviZlevia da arc
gaviazreT Tu ara sab- samecniero diskursSi. es ori
WoTa warsuli? vgulis- sfero erTmaneTisgan aucileb-
xmob rogorc samecni- lad unda gaimijnos. Cven SeiZ-
ero kvlevebs, ise leba sadRac, sufraze, sta-
sazogadoebis mier am linzec visaubroT, 1937 wlis
TemiT dainteresebas... sabWoTa represiebzec da 1956
wlis demonstraciazec, mag-
kvlevebi am mimarTulebiT, me ram yovelive amas samecniero
rac vici, ar arsebobs, an, Tu kvleva, analizi da Sefaseba
arsebobs, ufro miTologiis sWirdeba. samwuxarod, sabWoTa
sferos ganekuTneba, vidre periods es ori diskursi abso-
samecnieros. amis mTavari luturad erTnairad ganixi-
mizezi, Cemi azriT, isaa, rom lavs. swored amis Sedegadaa,
samecniero sazogadoeba Cven- rom sakuTari Tavi mxolod da
Tan sustia, socialuri da mxolod msxverplad migvaCnia,
humanitaruli mecnierebebi rac, ra Tqma unda, erTi mxriv,
cudadaa ganviTarebuli da simarTlea, magram isic cxadia,
Tanac absoluturad ideolo- rom am gadasaxedidan rusi eric
gizebulia. es gansakuTrebiT iseTive msxverplia, rogoric
istoriografias Seexeba. iSviaTi Cven varT. am movlenis kriti-
gamonaklisebis garda es sfero kuli Sefaseba mecnierebis
isev iqaa darCenili, sadac saqmea, magram amasTanave sazo-
sabWoTa dros iyo, da, cxadia, gadoebisa da elitis valia
ver monawileobs Tanamedrove gaviazroT Cveni roli, Cveni
samecniero diskusiaSi. adgili, davfiqrdeT imaze,
rom im dros swored saqarTve-
roca warsulze vsaubrobT, los moqalaqeebi, eTnikurad
veyrdnobiT garkveul stere- qarTvelebic da araqarTve-
otipebs, romlebic jerjero- lebic, erTmaneTis winaaRmdeg

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


38
solidaroba

dgamdnen raRac nabijebs, adgi-


lobrivi sabWoTa elitac qar-
Tvelebisgan Sedgeboda. isic,
rac Semdeg, 90-ian wlebSi,
moxda, ara mgonia, mowyvetili
yofiliyo sabWoTa warsuls.
yovelive amis gaanalizeba
Zalian mniSvnelovania.

ilias universiteti axla


iwyebs sabWoTa epoqis Sesas-
wavlad gamiznul did prog-
ramas, daiwereba naSromebi,
romlebSic saqarTvelo
namdvilad ar iqneba marto
msxverplad warmodgeneli.
kvleva ZiriTadad saqarTve-
los Sinagan saqmeTa saminist-
ros saarqivo masalebze dayr-
dnobiT ganxorcieldeba. adre
SSs-s analitikuri ganyofi-
lebis ufross SoTa utiaSvils
vesaubreT. man gviTxra, rom
saministros vebgverdze gamo- nebSi sazogadoebis CarTulo- bulia lustracia,
aqveynes gancxadeba, sadac bis elementi maRalia, magram romelic CvenTan ar
studentebsa da dainterese- aseve maRalia marTvis elemen- ganxorcilda. rogor
bul pirebs arqivSi samuSaod tic, mniSvnelovania ekonomi- fiqrobT, ratom?
iwvevdnen, magram Zalian cota kis faqtoric; cnobilia, rom
adamiani gamoexmauraT. es gan- sabWoTa kavSirSi 30-iani wle- lustraciis kanons ori fun-
yofileba saarqivo masalebze bidan 60-ian wlebamde iyo eko- qcia aqvs, aqedan erTi _ wmin-
dayrdnobiT Jurnalsac ga- nomikuri zrda, mosaxleobis dad pragmatuli, is, rac man
moscems, sadac sakmaod sain- mdgomareobac gaumjobesda, Seasrula aRmosavleT evro-
tereso masalebi qveyndeba. sistemas hqonda garkveuli pisa da baltiispireTis zogi-
gadavwyviteT gvekvlia es ar- ekonomikuri warmatebebi. erT qveyanaSi _ adamianebi,
qivi. rogorc vici, ilias uni- sainteresoa, rogor, ris xarjze romlebic uSiSroebasTan
versitetSi mzaddeba samagis- xdeboda es, da a. S. saarqivo TanamSromlobdnen, CamoaSora
tro programa da momavalSi masalac rom ar gvqondes, politikur da sazogadoebriv
sabWoTa istoria saswavlo imdroindeli presa arsebobs, elitas. meore _ moraluri
procesis nawili gaxdeba. kvle- romelic SeiZleba SevadaroT momentia, romelsac warmoud-
vebSi aqtiurad arian CarTuli imave periodis dasavlur genelia ar hqondes raime
studentebi. uamravi Temaa, gamocemebs da vnaxoT, esa Tu Sedegi. esaa didi simboluri
SeviswavliT politikur sis- is movlena rogor iyo inter- aqti, da es nabiji SeiZleba
temas, cxadia, yovelgvari ga- pretirebuli CvenSi da ra yovelgvari pragmatuli Sede-
naCenis gamotanis gareSe: ro- iwereboda masze sazRvargareT. gis molodinis gareSec gadadga.
gor muSaobda sistema, ras darwmunebuli var, rom es lustraciis kanonis mimarT
eyrdnoboda, rogori iyo misi kvlevebi ucxoel mecniereb- gaorebuli damokidebuleba
formaluri da araformaluri sac daainteresebs. maqvs. cnobilia, rom arqivis
institutebi, rogor muSaobda didi nawili arc arsebobs, da
partiis struqturebi da sxv. amis gamo lustraciis pro-
aseve igegmeba imdroindeli sabWoTa warsulTan cess bolomde ganxorcieleba
sazogadobrivi institutebis gamklavebis erT-erT ar uweria. Tumca ganacxadi
kvlevac. totalitarul qvey- instrumentad aRiare- imis Sesaxeb, rom qveyanaSi

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


39
#1(34) interviu

arsebobs lustraciis survili sworia. Tumca sazogadoebis- red totalitarizmis mxarda-


da is saxelmwifos mier aris Tvis lustraciis process saWeri aqcia iyo. 70-iani wle-
mxardaWerili, Zalian mniSvne- Zalian didi moraluri mniSv- bidan iwyeba qarTuli erov-
lovania. mTavari damabrko- neloba eqneboda. nuli moZraoba, magram isic
lebeli albaT isaa, rom nu dagvaviwydeba, rom 90-iani
SeiZleba wina Taobis, mamebis, wlebis mTavari diskusia iyo
saxelebi amotivtivdes. 2006 wels gaixsna „damoukidebloba Tu demok-
saqarTvelos okupaci- ratia?“, rac garkveulwilad
is muzeumi, sadac saqar- dRemde grZeldeba.
dRevandel xelisuf- Tvelo warmodgenilia,
lebas ra unda uSli- rogorc sabWoTa sis-
des xels lustraciis temis msxverpli. lus- 90-ian wlebSi, rode-
procesis dawyebaSi, tracia CavanacvleT sac qarTvelma xalxma
isini xom axalgazrdebi am muzeumiT? uari uTxra sabWoTa
arian? arsebobs kavSirs, aRmoCnda Tu
mosazreba, rom ekle- okupaciis muzeumis daarseba ara mzad sazogadoeba
siis avtoritets swori iyo, amgvari muzeumi, am cvlilebisTvis?
moerida xelisufleba, Cemi azriT, namdvilad saWiroa.
roca uari Tqva axali Taoba, romelic sab- arsebobs Tvalsazrisi, rom
lustraciis kanonis WoTa xanas ar moswrebia, demokratia mSvidobiania Sig-
miRebaze, miuxedavad Zalian mwiradaa informire- niTac da qveynis gareTac.
imisa, rom es misi erT- buli imis Sesaxeb, rac saqar- dasavleTSi 90-iani wlebidan
erTi mTavari danapi- TveloSi meoce saukuneSi ikvleven am sakiTxs da, roca
rebi iyo... xdeboda. dRes rogoraa skolis bevri qveynis magaliTi Seada-
saxelmZRvaneloebSi aRwerili res erTmaneTs, aRmoCnda, rom,
me wina Taoba vaxsene, mamebi. sabWoTa periodi, namdvilad rodesac sazRvrebi ixsneba da
albaT swored eklesiaa is ar vici, magram bolo dromde, sazogadoeba demokratiulad
socialuri meqanizmi, sadac 2000 wlis axlo xanas vgulis- iwyebs cxovrebas, is Zalian
Zveli Taoba jer kidev Semor- xmob, is TiTqmis mTlianad SfoTiani, mRelvare da qaoturi
Cenilia. „Zvel TaobaSi“ mxo- amovardnili iyo istoriis xdeba. sazogadoeba, erTi mxriv,
lod asaks ar vgulisxmob. es wignebidan. universitetSi uars ambobs totalitarizmze
xalxi politikuri sferodan leqciebs vkiTxulob da vici, da, meore mxriv, arc maincda-
uceb wavida, biznesis sferoSi rom am Taobas Zalian bundo- mainc ukeTes alternativaSi _
mcire nawili darCa. eklesiaSi vani warmodgena aqvs im droze. eTnonacionalizmSi vardeba.
ki isev arian isini, vinc albaT maT aucileblad unda vuTx- 1995 wels gamoqveynda snai-
sabWoTa uSiSroebasTan Tanam- raT ras akeTebda qarTuli derisa da mansfildis statia
Sromlobda. cxadia, rom lust- sazogadoeba im wlebSi. isto- saTauriT „damokratizacia
raciis kanonis miuReblobas rias Tu gadavxedavT, anti- da omi“, rasac dasavleTSi
politikuri mizezi aqvs _ sabWoTa moZraoba CvenTan, saintereso samecniero dis-
mmarTvel elitas miaCnia, rom 20-ian wlebSi rom Cakvda, kusia mohyva. rodesac sazo-
am kanonis miReba arafers 70-ian wlebamde aRar yofila. gadoebis gaxsna xdeba da ufro
miscems politikas. lustra- 1924 wels iyo qaqucas ajanye- da ufro meti adamiani iRebs
ciam SesaZloa did xarji ba, qaqucas rolic CvenTan sazogadoebriv cxovrebaSi
moiTxovos, Sedegi ki mcire Zalian miTologizebuli da monawileobas, Tuki am yvela-
miviRoT, da es Sedegic, vin retuSirebulia. 30-iani wlebis fers Tan ar axlavs institu-
icis, iqneb mTlad sasurvelic represiebSi bevri komunisti, tebi, romlebic am moWarbebu-
ar iyos. amitom, cxadia, Tavs sabWoTa xelisuflebis ideo- li energiis marTvas moaxde-
ikaveben da am TavSekavebis logiuri momxre, moyva. 1956 nen, maSin mosalodnelia, rom
gamarTlebas eZeben. is argu- wlis gamosvlebze ki nuravin politikuri liderebi prob-
menti, rom arqivebis ararse- ityvis, rom iq erovnuli an lemebis mosagvareblad yvela-
bobis gamo teqnikurad lust- liberaluri moTxovnebiT ze martiv gzas airCeven. insti-
raciis Catareba Zneli iqneba, gamodiodnen, piriqiT, es swo- tutebSi igulisxmeba samoqa-

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


40
solidaroba

laqo sazogadoeba, media, iq sxva vinme wamovaskupoT. da ar moswons winaaRmdegoba.


sasamarTlo, biurokratia da magram Zeglis iq yofna ufro roca saxlSi raRacis gakeTeba
sxv. Tu yovelive es sustia da met problemas aCens _ axal gvinda da bavSvi gvewinaaRm-
ar aris Camoyalibebuli (cxa- Tavebs anagvianebs. amasTan, degeba, Cven mis azrs naklebad
dia, es institutebi totali- stalinis Zeglis aReba-dato- an mtkivneulad viTvaliswi-
tarul saxelmwifoSi verc vebis sakiTxi sul ar aris nebT. swored aseTi damokide-
iqneba Zlieri), maSin yvela centraluri xelisuflebis bulebaa xelisuflebasa da
lideri, romelsac eCveneba, gadasaWreli. wesiT, es goris xalxs Soris. roca bavSvi
rom sxva gamosavali ara aqvs, municipalitetis prerogativaa. (xalxi) ar aris Zlieri da
mimarTavs yvelaze martiv sabWouri xedvac esaa _ yvela- momzadebuli, is yovelTvis
satyuaras _ eTnonacionalizms. fers xelisuflebas mivawerT daiCagreba. mgonia, rom es
umartivesia uTxra qarTve- da yvelafers misgan viTxovT. Cveni mTavari problemaa da am
lebs, yvelaferSi afxazebi da meore mxriv, rodesac xelisuf- viTarebis SenarCunebas xeli-
osebi arian damnaSaveebio. leba safrTxes xedavs, fiqrobs, suflebac xels uwyobs. xSirad
afxazebs da osebs ki iqauri rom Tu Zalauflebas dakar- saubroben imaze, rom qarTuli
liderebi eubnebodnen _ ai, gavs, is, ubralod, gaqreba. media ar varga. media yvelaze
qarTvelebi arian damnaSavee- arsebobs romelime politikuri metad Cans, Torem danarCen
bio. rac moxda, cxadia, logi- partia, romelic ityvis, ar sferoebSic igive problemebia.
kuri iyo. magram, samwuxarod, vapirebT gavaqroT naciona- sociologiis enaze rom vTqvaT,
es yvelaferi politikuri lide- luri moZraoba politikuri verc erT sferoSi ver gavxdiT
ris pirovnulma faqtormac scenidano? saarCevno dapireba politikisagan avtonomiurebi.
gaaZliera. prezidenti araf- erTi mxridan aseTi iyo _ xelisuflebis da politikis
riT gansxvavdeboda saSualo „gavaqrobT!“, meore mxridan _ gareSe ver vsaubrobT im Temeb-
qarTvelisagan. konfliqtebis „CavrecxavT!“. sinamdvileSi, ze, romlebic ufro samecniero
gamwvavebas saqarTvelos karga xans verc gamyreliZe an sazogadoebrivi diskursis
geografiulma mdebareobamac gaaqrobs saakaSvils da verc sagania. nebismier xelisufals
Seuwyo xeli. msgavsi ram ar saakaSvili Carecxavs gamyre- eqneba ltolva Zalauflebis-
dauSves rumineTsa da liZes. gana es ar esmiT? safr- ken da imis survili, rom
ungreTSi, sadac aseve iyo eT- Txes xedaven. swored institu- gaaCumos sazogadoeba, roca
nikuri problemebi; iq evro- tebis ararsebobis gamo poli- imas ambobs, risi mosmenac
pis faqtorma iTamaSa dadebi- tikuri scenidan gaqrobis xelisufalT ar surs, da, ra
Ti roli, CvenTan ki ruseTma SiSi Zalian didia. swored ase Tqma unda, gamoiyenebs miTebsa
cecxlze navTi daasxa. cxadia, xdeboda sabWoTa dros: SeuZ- da nacionalizms. metic, rac
Cven arc es periodi Segvis- lebeli iyo politikidan wa- ufro Semcirdeba xelisuflebis
wavlia da gagvianalizebia. suliyavi da Semdeg an isev dab- mxardaWra, rac ufro daecema
runebuliyavi an sxva, avtono- misi reitingi da rac ufro
miur sferoSi _ mecnierebaSi an gauWirdeba sxva sakiTxebiT
ramdenime Tvis win kulturaSi _ darCeniliyavi. xalxis mobilizeba, miT ufro
cxare debatebi imar- metad mimarTavs am Temebs.
Teboda gorSi stali- gavixsenoT is faqti, rom
nis Zeglis aReba-dato- rogor fiqrobT, 2003 wlis Semdeg, pirvel sam
vebasTan dakavSirebiT. ramdenad moaxerxa weliwads eklesiis politi-
ras fiqrobT, amden xelisuflebam marTvis kuri miznebisTvis gamoyeneba
xans ratom SemorCa es sabWouri praqtikisgan naklebad xdeboda, dRes ki
Zegli? distancireba da rogor ukve sad gadis zRvari
SeiZleba daxasiaTdes xelisuflebasa da eklesias
me vemxrobi Zeglis aRebas, igi massa da xalxs Soris, Zneli dasanaxia.
miuxedavad imisa, rom vici, Soris urTierTmimar-
Zeglis aRebiT problema ar Tebis TvalsazrisiT?
gadaiWreba _ misi kvarcxlbeki Tqven saubrobdiT
Cvens TavebSi albaT kidev nebismieri xelisufleba demokratiis pirobeb-
didxans darCeba da SeiZleba Zalauflebiskenaa midrekili Si saWiro institute-

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


41
#1(34) interviu

bis ararsebobaze CvenSi. Cens. sazogadoebam daZlios da ufro metad gagvaTavisuf-


ratom ver Camoyalibda raRac da mediam _ ara, ase ar lebs sakuTari problemebis
isini? ra roli iTamaSa xdeba. ubralod, kargi iqne- mosagvareblad. ara mgonia,
sabWoTa cnobierebam? boda, media, mecnierebi da rom institutebis Seqmnis
politikosebi cota win rom raime receptebi arsebobdes.
modiT, Tvali gavadevnoT uswrebdnen sazogadoebas, profesionalizmis problema,
romelime sferos ganviTare- ratom ar xdeba CvenTan xse- ra Tqma unda, aris, magram ara
bas 90-iani wlebidan dRemde, nebuli institutebis bolomde imaze metad, vidre sxva sfero-
magaliTad, mediis ganviTare- Camoyalibeba? amas ramdenime ebSi, da, Tuki vimuSavebT,
bas. am socialur institutze mizezi aqvs. yvelaze mTavari profesionalizmic amaRldeba.
dakvirvebis Sedegebi SegviZ- albaT qveynis ekonomikuri rogorc mediaSi, aseve
lia nebismier sferoze gavav- ganviTarebaa da esec gazom- sxvaganac. ra, politikosebis
rceloT, ganaTlebaze, jan- vadia. media, sazogadoebrivi profesionalizmis problema
dacvze da a. S. institutebis ganviTareba da ekonomika ar arsebobs?
muSaobis modeli erTi da igi- mWidro kavSirSia erTmaneT-
vea. magaliTad, roca saubaria Tan. resursebis akumulireba
imaze, rom mediaSi ar aris mud- imwamsve ar iwvevs dadebiT faqtia, rom saqarTve-
mivi kontraqtebi, aba, gavix- efeqts. imiT, rom qarTvel loSi ar Camoyalibda
senoT, sad aris es mudmivi Jurnalistebs 5000-5000 lari iseTi garemo, sadac
kontraqtebi? sad ar xdeba am CamovurigoT, araferi ar arCevanis gakeTebas
kontraqtebis gadaxedva an Seicvleba, magram am fulTan movaxerxebdiT partiul
Tundac gadaxeva? 90-iani erTad Tu sabazro kontrolis ideologiebs Soris.
wlebidan dRemde qarTuli meqnizmebsac davawesebT, cxadia, imitom xom ar xdeba
media namdvilad gaumjobesda. raRac Sedegs miviRebT. ekono- es, rom ar gvqonda
gvaqvs aRmasvlebi da daRmas- mika socialur kapitalsa da mravalpartiulobis
vlebi, magram media ganviTarda. adamianebSi gadaizrdeba, ro- gamocdileba?
faqtia, ver vityviT, rom ukan melTac aqvT pasuxismgeblo-
mivdivarT. Tumca amis ganc- bis grZnoba. CvenTan dRes am kiTxvaze pasuxi advili
xadeba ki gviyvars xolme. ver yvelaze warmatebuli mediac gasacemia: sazogadoebaSi ar
vityviT, rom media ufro tota- ki ver aris warmatebuli arsebobs saamiso moTxovna.
litaruli da ufro avtori- biznesi, yvelas aqvs ekonomi- warmoidgineT, rom saqarTve-
tarulia, vidre 90-ian wlebSi kuri problemebi. meore xelis los romelime ToqSouSi gai-
iyo, gansakuTrebiT, Tu iseT SemSleli fatori konfliqtebia marTos debatebi sagadasaxado
ganzomilebas aviRebT, rogo- da, cxadia, Cveni mezobeli ganakveTebze, qonebis gadasa-
ricaa presisa da Jurnaliste- ruseTi. xelisufleba, ra xadis rolze. vin uyurebs am
bis pasuxismgebloba. 90-iani Tqma unda, amuqebs ruseTis gadacemas? politikosebs Soris
wlebis gazeTebSi naxavT rols. 2008 wlamde konfliq- dialogisas CvenTan qveynis
klasikur magaliTebs, Tu tebis Sesaxeb yoveldRiurad mowyobis modelebze ki ar
rogor SeiZleba gaaRvivo gvesmoda televizoridan da kamaToben, aramed erTmaneTs
eTnikuri SuRli. dRes amgvar marTlac xdeboda indoqtri- adanaSauleben: „Sen angrev
statiebs centralur presaSi nizacia, magram es problema qveyanas!“ amgvar „debatebs“
naklebad SexvdebiT. arsebobda da amas versad xalxi interesiT uyurebs.
gaveqceviT. ruseTis faqtori sazogadoebis modernulobis
Sida problemebs kidev ufro erT-erTi maCvenebeli ndobis
magram es eTnonacio- amZafrebs. amitomacaa sasur- faqtoria. Cven adamianTa
nalizmis seni qarTul- veli wavideT dasavleTisken, Zalian viwro wres vendobiT,
ma sazogadoebamac Tumca aqac oqros koSkebis naTesaobas, axlo megobrebs.
met-naklebad daZlia... imedi ar unda gvqondes, magram ndobis faqtori CvenTan
dasavluri usafrTxoebis Zalian dabalia da amitoma-
media swored sazogadoebis qolga, ganaTleba, kultura caa, rom politikur partiebs
ganviTarebis niSnebs warmoa- ufro sxva garemos Segviqmnis Soris TiTqmis ar arsebobs

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


42
solidaroba

gansxvaveba. gansxvavebaa swored aq vxedav did safrTxes. banakebSi unda iswavlebodes


politikur liderebs Soris. roca Tbilisis saxelmwifo samoqalaqo kulturis Cvevebi
Tu gaxsovT politikur partias universitetSi vmuSaobdi, da Rirebulebebi. SeiZleba aq
arCvenebi waegos da amis gamo miwevda amis msgavs movleneb- CarTuli iyos patriotuli
misi lideri gadamdgariyos? Tan Sejaxeba. ilias universi- elementic. amerikaSi es momen-
amgvar faqts ver damisaxe- tetSi saswavlo procesi mTli- ti evropasTan SedarebiT
lebT. mxolod respublikur anad depolitizebulia da namdvilad Zlieria. magram
partiaSi xdeba monacvleoba, amgvari safrTxeebi ar aris. amerikaSic ki samSoblos
magram iqac erTi da igive sa- axalgazrdebis gamoyeneba siyvaruls aswavlian rogorc
xeebia. rogorc sabWoTa politikisTvis erT-erTi mocmulobas, pirobas, xolo
kavSirisken viSverT TiTs da yvelaze saSiSi movlenaa, es ufro met yuradRebas aqceven
vambobT, ai, ruseTma dagvipy- komkavSiris martivi gameo- kritikuli unar-Cvevebis
roo, swored ase iqceva nebis- rebaa, am axalgazrdebs Rire- ganviTarebas, demokratiis
mieri politikuri partia da bulebiTi barierebi sakuTar principebis swavlebas. samSob-
ambobs: „ai, mixeil saakaSvil- TavSi waSlili aqvT. maT Zalian lo giyvars, magram danarCeni
ma gamiyalba arCevnebi!“. cud, saxifaTo gzaze vayenebT. _ rogor emsaxuro samSoblos,
SeiZleba gayalbedes, vTqvaT, xval isini SeiZleba yvelaze ra unda gaakeTo misTvis _ es
1-2%, magram danarCeni? rodis did safrTxed iqcnen swored yovelive Tavisufali arCevanis
dgeba TviTon am partiebis misTvis, vinc axla maT saamisod saqmea. swored ase unda iyos
pasuxismgeblobis momenti? aqezebs. amas xelisuflebac patriotTa banakebSic. amerikaSi
partia ki ar Sobs liders, akeTebs da sxva politikuri warmatebiT aswavlian imas,
rogorc, wesiT, unda xdebo- moTamaSeebic, yvela, visac rom iyvnen kritikulebi,
des, aramed piriqiT _ CvenSi amis SesaZlebloba aqvs. advilia magram ara _ damangrevlebi.
lideri Sobs partias. lide- axalgazrdebi amgvari qmedebis- Tavisuflebas pasuxismgeblo-
rebi partias ar uyureben ken waaqezo, Tuki motivacias basTan erTad aswavlian.
rogorc adamianebis mobili- gauCen jildos (magaliTad,
zaciis instruments. modeli, samsaxuris, karieris) saxiT.
romelic xelisuflebaSi mu-
Saobs, aseve muSaobs opozi- rac Seexeba patriotTa banakebs,
ciur politikur partiebSic. vfiqrob, universitetis fun-
iqacaa viwro jgufi, romelic qcia ara mxolod studentebis
marTavs am partias, aris lide- profesiuli momzadeba, aramed
ri, romelic am viwro sivrceSi moqalaqis aRzrdacaa. adamiani
Tavs komfortulad grZnobs swored 17-18 wlidan yalibdeba
da ar xarjavs energias da moqalaqed. amerikis ganaTlebis
saxsrebs imisaTvis, rom sistemas es sakiTxi Zalian
gaizardos, win wavides. kargad aqvs mogvarebuli.
nebismieri studenti, ara aqvs
mniSvneloba visi Svilia, kol-
amas winaT diskusia ejSi swavlisas kampusis teri-
gaimarTa patriotTa toriaze Tavis erT megobar-
banakebis Sesaxeb. sul Tan erTad cxovrobs. studen-
ramdenime dRis win ki tebisTvis xorcildeba erTob-
daiwyo studentTa ga- livi proeqtebi, sxvadasxva
mosvlebi: xan quTaisis RonisZiebebi ewyoba. patriot-
studentoba ikribeba Ta banakebis funqcias, upir-
bagratis taZarSi da velesad, ase vxedav: erTad
fics debs, rom emijneba mouyaros Tavi sxvadasxva
`moRalate iudas~, xan eTnikuri, socialuri wris
_ baTumeli studentebi axalgazrdebs, erTmaneTs
akeTeben imaves... gaacnos da daaaxlovos isini.

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


43
#1(34) LUMEN

ideologia:
erovnuli
da sxva *

gia nodia

CvenTan mimdinare diskusiaSi nebs sazogadoebaze gasa-


`erovnuli ideologiis~ Sesa- batoneblad. Tu Cveni miza-
xeb gamoikveTa sami ZiriTadi nia avaSenoT Tavisufali,
pozicia, romelic Zalze mok- demokratiuli politiku-
led ase SeiZleba daxasiaTdes: ri sistema, yovelgvar
ideologiaze uari unda
1. saxelmwifos an ers sWir- vTqvaT. saxelmwifo saqmi-
deba gamaerTianebeli da anobis regulireba unda
warmmarTveli idea, anu xdebodes konstituciiT
ideologia. dRes am sfe- da kanonebiT, magram
roSi vakuumia, romelic araviTar SemTxvevaSi _
aucilebelia Seivsos. sa- ideologiiT.
xelmwifosa da sazogado- 3. negatiur damokidebulebas
ebis erToblivi Zalisx- imsaxurebs ara ideologia
meviT aseTi ideologia saerTod, aramed oficia-
unda SemuSavdes, Semdeg luri saxelmwifo Tu
mas unda mieces saxelmwi- erovnuli statusis mqone
fo mniSvnelobis dokumen- ideologia. demokratiuli
tis statusi, sabolood ki saxelmwifosTvis damaxa-
mas unda daeqvemdebaros siaTebelia ideologiuri
saxelmwifo politikis pluralizmi, ideologi-
sxvadasxva sfero _ saga- aTa Tavisufali Sejibri,
reo, ekonomikuri, saganma- rasac gamoricxavs saxelm-
naTleblo, kulturuli wifos identifikacia erT
da a.S. romelime ideologiasTan.
2. ideologia Tavisi arsiT
* statia pirvelad daibeWda negatiuri fenomenia, igi me am mesame, `Sualeduri~,
Jurnal `afris~ 1998 wlis me-5 `yalbi cnobierebaa~, ro- poziciis momxre var, da am
nomerSi.
melsac Zalaufleba iye- werilSi mis dasabuTebas

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


44
solidaroba

Sevecdebi. daviwyeb meore `provinciuli faSizmis~ ideo- ereba da teqnologia Tavis-


poziciasTan urTierTobis logemaSi. CemTvis provinci- Tavad qmnian paradigmebs,
garkveviT, radgan, erTi alizmi calsaxad Seuracxm- romlebic savsebiT sakma-
mxriv, ZiriTadi praqtikuli yofeli gansazRvreba sulac risia socialuri urTier-
principis (araideologiuri ar aris: erTi mxriv, is niS- Tobebis dasaregulireb-
saxelmwifos) gaziareba mas am navs CamorCenilobas, magram lad da aRar utoveben ad-
azriT Cems `mokavSired~ aqcevs, amave dros igi moicavs gage- gils ideologias, rogorc
radgan _ da es mTavaria _ mis bis Sanssac: provincializmi metafizikur-filosofiur
ukan dgas metad Zlieri inte- xom hegemonuri diskursis azrovnebis wesze dayrd-
leqtualuri tradicia. dasav- mimarT distanciaSi yofnaa, nobil warmonaqmns.
lur, gansakuTrebiT evropul rac SeiZleba privilegirebu- 3. radikaluri liberaluri
inteleqtualur wreebSi, li pozicia aRmoCndes inte- individualizmi, romelic
ideologia dRes upiratesad leqtualuri SemoqmedebisaT- ideologiaSi koleqtiuri
negatiuri Seferilobis mqone, vis. aseTi `SemoqmedebiTi azrovnebis individze gaba-
`saginebeli~ sityvaa. aqedan provincializmis~ nimuSi iyo, tonebis safrTxes xedavs.
gamomdinare, SeiZleba iTqvas, magaliTad, germanuli filo- 4. konservatiuli tradici-
rom sityva `ideologiis~ xma- sofia, rusuli kulturis onalizmi, romelic ideo-
reba sxvanairad, Tu ara nega- upiratesi miRwevebic misi logias eWvis TvaliT uyu-
tiur konteqstSi, `hegemonu- provinciuli bunebidan rebs, rogorc safrangeTis
ri diskursis~ winaaRmdeg momdinareobs. revoluciis naSiers, iako-
wasvlaa. `hegemonuri diskur- binelobis STamagonebels,
si~, cxadia, dasavluri dis- anu tradiciasTan da
kursia, romelic, sinamdvile- sirinozTa galoba da bunebasTan dapirispire-
Si, universaluria, Tumca antiideologiuri cvili bul sawyiss.
dRes igi winaaRmdegobaSi
modis sakuTar universalis- `ideologiis~, rogorc nega- erTmaneTisagan metad gansx-
tur pretenziasTan egreT tiuri Seferilobis mqone vavebuli am saazrovno
wodebul `multikulturaliz- terminis, statuss gansazR- mimdinareobebis erToblivi
mis~ TezisiT (`multikultu- vravs ramdenime erTmaneTis- dapirispireba ideologiis
ralizmis~ dedaazria dasav- gan met-naklebad damoukide- ideasTan am ukanasknels
luri da aradasavluri beli inteleqtualuri tradi- Rirseuli gadarCenis Zalze
kulturebis Tanasworufle- cia. esenia (winamdebare sias mcire Sanss utovebs. antii-
bianobis mtkiceba, magram is amomwuraobis pretenzia deologizmis daxasiaTebisas
Sinaganad winaaRmdegobrivia, namdvilad ara aqvs): me, ZiriTadad, pirvel tra-
ramdenadac TviTon multikul- dicias daveyrdnobi, radgan
turalizmi sxva araferia, Tu 1. memarcxene socialuri is yvelaze gavleniani da agre-
ara universalizmze pretenzi- (de)konstruqtivizmi siulia ideologiis uaryofa-
is mqone dasavluri ideolo- (marqsi, manhaimi, libera- Si da, rogorc Cans, Cvens
giuri warmonaqmni). is, rom luri neomarqsizmi, post- pirobebSic antiideologiuri
saqarTveloSi jer kidev far- modernizmis nairsaxeobe- pozicia, ZiriTadad, mas daeyr-
Tod laparakoben ideologi- bi), romelic ideologias dnoba.
aze pozitiuri azriT, ZiriTa- ganixilavs rogorc cno-
dad, imiT SeiZleba aixsnas, bierebis socialuri kons- Tumca es midgoma yvelaze
rom hegemonur diskurss truirebis iaraRs Zala- metad cnobilia TezisiT
saqarTvelo jer kidev ar mo- uflebis (gabatonebuli `ideologia es aris yalbi
ucavs, anu, rom saqarTvelo klasis) interesebSi. cnobiereba~, albaT ufro
jer kidev inteleqtualuri 2. pozitivistur-teqnokra- swori iqneboda misi Sejameba
provinciaa. amis Segnebidan tiuli utopizmi (`deide- debulebiT `ideologia Zala-
gamomdinare kompleqsma, ologizaciis~ koncefcia), uflebis iaraRia~ (misi `siyal-
sxvaTa Soris, gamoJona e. w. romlis Tanaxmadac mecni- bec~ swored aqedan gamoiyva-

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


45
#1(34) LUMEN

neba). Zalauflebis mopoveba- uflebis iaraRis, nimuSad ar represiuli bunebis daxasia-


sa da SenarCunebas sWirdeba unda miviCnioT misi gamoyene- Tebisas, ZiriTadad, komuniz-
saSualebebi, iaraRebi, da isi- ba mxolod SeuniRbavad rep- mis da faSizmis magaliTebi
ni sxvadasxva tipisa SeiZleba resiul reJimebSi, sadac gaba- mohyavT xolme. magram is
iyos. ZiriTadad, SeiZleba tonebuli ideologia Riad dasavleli moazrovneebi,
gamoiyos sami tipis saSualeba. aris dakanonebuli da misgan visac Cveni antiideologis-
pirvelia SiSveli Zala, iara- gadaxveva _ disidentoba _ tebi eyrdnobian, ideologias
Ri am sityvis viwro azriT, isjeba Sesabamisi saxelmwifo ufro daxvewil borotebad
da misi meSveobiT ganxorci- organoebis mier. amas imitom miiCneven da misi moqmedebis
elebuli Zalmomreoba an vusvam xazs, rom Cvens saSinao asparezad demokratiulad
Zalmomreobis muqara. xeli- diskusiebSi `antiideologis- CaTvlil reJimebsac xedaven.
suflebaSi SeiZleba ZaliT tebs~, ideologiis yalbi da SexedulebaTa sistema
moxvide da Semdeg is ZaliTve
SeinarCuno, xolo, vinc ar
gemorCileba, kedelTan miayeno
an kedelTan miyenebiT daaSino.
magram es sworxazovani da
uxeSi meTodi, mizezTa gamo,
yovelTvis efeqturi ver iq-
neba. arsebobs kidev ekonomi-
kuri saSualeba, anu qrTami
(pirdapiri Tu SeniRbuli).
Tanamdeboba an xmebi arCevneb-
ze SeiZleba iyido, SeiZleba
zemdgomebic da qvemdgomebic
raRaciT daaintereso (vTqvaT,
sagadasaxado SeRavaTebiT an
maTi dapirebiT). rogorc erTi,
ise meore meTodi farTod
gamoiyeneba politikur brZo-
laSi. magram arsebobs kidev
mesame, gansakuTrebiT daxve-
wili meTodi _ ideologia.
adamiani unda daajero, rom
xelisuflebis arsebuli (an
viRacisTvis sasurveli) sis-
tema a) samarTliania da sauke-
Tesoa yvela SesaZlebels
Soris, da b) saukeTesoa pira-
dad misTvis. Tu adamianma es
daijera, mis gasakontroleb-
lad aRarc kedelTan miyeneba
iqneba saWiro da arc moqrTam-
va. amdenad, ideologia SeiZ-
leba Zalauflebis gansakuT-
rebiT efeqtur iaraRad
miviCnioT.

aq ar unda SegveSalos da
ideologiis, rogorc Zala-

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


46
solidaroba

ideologiad rom CaiTvalos, _ ideologiis SemmuSavebelsa Zalauflebis garkveuli


sulac ar aris aucilebeli da gamavrcelebels _ Tavad sistemis gamyarebasa da Senar-
viRaca iaraRiT dagadges da swams, rasac ambobs, Tu cini- Cunebas. am azriT, ideologi-
giTxras, ginda Tu ara, esa da kurad axdens sxvisi cnobi- uri SeiZleba iyos TviT enac
es azrebi gaiziareo. erT- erebiT manipulirebas saku- ki, ramdenadac enobrivi
erTi dasavleli mkvlevaris Tar interesebSi. mTavaria formebi samyaros dagvanaxebs
gancxadebiT, gansxvaveba tota- nebismieri meTodiT gabaton- ise, rogorc Zalauflebas
litarizmsa da demokratias des garkveuli koncefcia, unda, rom davinaxoT.
Soris aris gansxvaveba daZa- azrovnebis wesi, paradigma,
lebasa da Secdenas (coercion diskursi (terminis SerCeva amasTan kavSirSi unda gan-
and seduction) Soris1. aseve ar gemovnebazea damokidebuli), vixiloT ideologiis, ro-
aris gadamwyveti, ideologs romelic xels uwyobs gorc yalbi cnobierebis,
arsic. mTavari is ki ar aris,
rom ideologebi `ityuebian~
(Tumca sakmaod xSirad isini
ityuebian kidec), aramed is,
rom ideologiur sivrceSi
azris moZraobas ganapirobebs
ara WeSmaritebisaken swrafvis
impulsi, aramed Zalaufle-
bis interesi. gamiznulad Tu
aracnobierad, ideologia
qmnis samyaros iseT suraTs,
romelic Zalauflebis arse-
bul (Tu sasurvel) sistemas
gaamarTlebs. man unda daama-
xinjos es suraTi ise, rom
Zalauflebis Sesabamisi sis-
tema masSi bunebrivad da har-
moniulad Cajdes, am samya-
rosTvis zedgamoWrili gamoC-
ndes. mokled, ideologia
axdens adamianis cnobierebis
konstruirebas Zalauflebis da
ara WeSmaritebis interesebSi.

karl marqss, ideologiis,


rogorc `yalbi cnobierebis~,
koncefciis Semqmnels (zogi-
erTi marqsistisagan gansxva-
vebiT, TviTon marqss ideo-
logiis cneba wmindad nega-
tiurad esmoda) ideologiis
nimuSad miaCnda moZRvreba,
romelic sabazro ekonomikas
da `burJuaziul demokratias~
udevs safuZvlad. es moZRv-
reba, misi azriT, amaxinjebs
realobas, upirveles yovlisa,
imiT, rom adamianis bunebas

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


47
#1(34) LUMEN

warmoaCens rogorc egoisturs, aramed socialuri konstruq- ifiqros da ara socialur


individualur mogebaze cia, romlis mizanicaa domi- dawinaurebaze. gabatonebuli
orientirebuls. Tu adamiani nirebuli jgufis (am SemTx- ideologia ubiZgebs qals mo-
bunebiT egoistia, Tu is vevaSi, mamakacebis) gabato- delis profesiaze iocnebos
bunebiT, upirveles yovlisa, nebuli mdgomareobis Senar- _ raTa korporaciis Tavmj-
individualur keTildReobasa Cuneba. aseT gabatonebul, domareoba ar moindomos.
da bednierebas eswrafvis, da mamakacTa interesebis
amas aRaraferi eSveleba, gamomxatvel ideologias ideologiis kritikis orive
maSin kerZo sakuTrebis ins- hqvia `seqsizmi~. seqsisturi magaliTSi ideologia war-
tituti da masze damyarebuli ideologiis elementebia, modgeba rogorc amorfuli,
sabazro ekonomikis sistema vTqvaT, iseTi debulebebi, anonimuri Zala, romlisTvis
gamarTlebuli gamodis. mag- rom mtkice ojaxi aucilebe- winaaRmdegobis gawevac arse-
ram, amtkicebda marqsi, ego- lia janmrTeli da zneobrivi biTadaa gaZnelebuli am amor-
isturi interesiT Sepyrobili bavSvebis gasazrdelad, rom fulobiT da anonimurobiT.
individi obieqturi realobis sqesobrivi erTguleba da aseT Zalas arc sWirdeba ofi-
(`adamianis bunebis~) gamoxa- TavSekaveba mniSvnelovani cialuri saxelmwifoebrivi
tuleba ki ar aris, aramed zneobrivi normebia, da a.S. es beWedi (rogorc komunisturs
kapitalisturi sinamdvilis da debulebebi imitom ki ar aris sWirdeboda): misi Zala isedac
burJuaziuli ideologebis gavrcelebuli, rom WeSmaritia, gacilebiT ufro didia. aq sa-
mier Seqmnili socialuri aramed imisTvis, rom Senar- xelmwifo ufro gamodis ideo-
konstruqtia. kapitalisturi Cundes qalis damonebuli logiis iaraRi, vidre piriqiT.
sazogadoebis adamiani imitom mdgomareoba, is Caiketos ideologiis momajadoebeli
ki ar miiswrafvis piradi ojaxSi da ar gauTanabrdes Zalis saukeTeso metafora
keTildReobisaken, rom es mamakacs socialur asparezze. SeiZleba iyos misi Sedareba
swrafva mis bunebaSia Cadebuli, mizanmimarTuli ideologi- sirinozTa galobis zemoqme-
aramed imitom, rom aqeTken uri propagandis nimuSad debasTan, rogorc is aRwe-
mas gabatonebuli ideologia xSirad moixsenieba is faqti, rilia homerosis `odiseaSi~
ubiZgebs. es ideologia ki rom uamravi popularuli (es saxe adornosa da horkha-
imitom aris gabatonebuli, rom Jurnalis (maT Soris, qali imers aqvT gamoyenebuli
aseTia gabatonebuli klasis mkiTxvelebisTvis gankuTvni- `ganmanaTleblobis dialeq-
interesi, rom ase sWirdeba lis) garekans lamazi da seq- tikaSi~, oRond sul sxva, gar-
arsebuli ekonomikuri da sualurad mimzidveli qalis kveulad, sapirispiro kon-
politikuri sistemis Senar- suraTi amSvenebs. seqsisti teqstSi). saxlSi dabrunebisas
Cunebas. magram Tu Seicvleba ideologebi am propagandis- odisevsis xomaldi Cauvlis
ekonomikuri da politikuri tul kampanias niRbaven im kunZuls, saidanac mudmivad
sistema (proletaruli revo- mosazrebiT, rom TiTqosda sirinozTa galoba ismis. ada-
luciis gziT), adamiani ganTa- Jurnalebi ase ufro iyideba mians ar ZaluZs win aRudges
visufldeba yalbi ideologi- (anu adamianis bunebaze da am galobis mimzidel Zalas,
isagan, romelic misi namdvili bazris obieqtur logikaze amitom mogzaurebi, rogorc
bunebis damaxinjebas (marqsis akeTeben apelacias). sinamd- wesi, kunZulisken gadauxveven
terminiT, `gaucxoebas~) vileSi am garekanebis mizania da iRupebian. magram safrTxis
axdens.2 daamkvidron qalis, rogorc Sesaxeb winaswar informire-
seqsualuri (ltolvis) obieq- buli odisevsi eSmakobas
antiideologiis Teoriis tis, da ara socialuri subi- xmarobs: igi meniCbeebs cviliT
gamoyenebis kidev erT nimuSad eqtis, saxe. imis moTxovnileba, amougless yurebs, raTa maT
SegviZlia ganvixiloT Tana- rom mamakacs Tavi (seqsualu- Semacdeneli galoba ar gai-
medrove feminizmi. feminizmis rad) moawonos, sulac ar aris gonon. magram cnobismoyvare-
centraluri ideaa imis mtki- qalis bunebis gamoxatuleba oba ar aZlevs uflebas, Tvi-
ceba, rom sqesi aris ara buneb- _ es gabatonebuli ideologia Tonac xelidan gauSvas siri-
rivad mocemuli realoba, aiZulebs qals wonis daklebaze nozTa galobis mosmenis

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


48
solidaroba

unikaluri Sansi, amitom (Tavis wevrebs burJuaziul alur Zalebs, anonimurs Tu


anZaze miibams Tavs, raTa gems samyarosTan axlo Sexebis saxelis mqones, SeuZliaT CemSi
sikvdilis kunZulisken ver saSualeba misca), rasac mohyva SemoaRwion da Cemi cnobiere-
gadaaxvevinos. sirinozTa TviT misi garyvna ucxo Rire- ba `aagon~, xolo me, gasazRv-
galoba am SemTxvevaSi ideo- bulebebiT, mere `perestroika~ rebis Tanaxmad, ar SemiZlia
logiaa, `ubralo~ adamianebi da, sabolood, gemis daRupva amas winaaRmdegoba gavuwio
_ meniCbeebi, xolo odisevsi sirinozTa kunZulis rifebze. (yovel SemTxvevaSi, Tu sagan-
_ kritikuli meTodiT Seiara- gebod gawvrTnili socialuri
Rebuli socialuri mecnieri. magram principulad SeiZleba mecnieri ara var), maSin
TviT socialuri mecniereba davuSvaT, rom ideologiis adamianis Tavisufleba _ da
teqnikis ukanaskneli sityviT kritikis zogierTma mcdelo- TviTon adamiani _ fantomi
damzadebuli cvilis nairsa- bam marTlac SeinarCuna gamodis. swored amas gulisx-
xeobaa, romelic mowodebulia antiideologiuri siwminde mobda miSel fuko, roca samo-
daicvas adamianTa cnobiereba da SeZlo kontrideologiis ciani wlebis damdegs Tqva,
mavne ideologizebuli signa- Seqmnisagan Tavis Sekaveba. adamiani qreba, rogorc nafe-
lebisagan da maT magivrad mTavari problema, romelic xuri zRvispira qviSaSio.3
socialuri mecnierebis saR me maqvs antiideologiur
gansjaze dayrdnobili moZRvrebasTan, aris masSi zemoTqmuli sulac ar uaryofs
debulebebi gaavrcelos. nagulisxmebi socialuri im garemoebas, rom saazrovno
konstruqtivizmi, anu imisi konstruqciebi SeiZleba mar-
memarcxene antiideologistur rwmena, rom adamianis cnobi- Tlac aigos da gavrceldes
TeoriaTa mowinaaRmdege ereba agebulia garedan, soci- Zalauflebis (da ara WeSmari-
advilad dainaxavs, rom mavne aluri Zalebis mier. ideolo- tebis miRwevis) interesebSi.
ideologiisagan damcavi cvili, giis ganxilva amorful da Sesabamisad, ideologiis gan-
sinamdvileSi, TviTon aris anonimur socialur sawyisad, sazRvreba `yalb cnobierebad~
kontrideologia. zemoT gan- romelic sirinozebis _ prin- uazroba sulac ar aris. poli-
xilul magaliTebSi aseTebia, cipulad uxilavi bneli Zale- tikuri interesiT agebul
Sesabamisad, marqsizmi da bis _ samsaxurSi dgas, socia- ideologiuri iluziis koSkebs
feminizmi, sakmaod rigoris- lur mecnierebas da socialur seriozuli socialuri Zala
tuli da agresiuli ideolo- filosofias aqcevs erTgvar aqvs da am Zalebis formirebi-
giebi, romelTagan pirvelma SeTqmulebis Teoriad, rom- sa da funqciobis meqanizmTa
brwyinvaled daamtkica Zala- lis Tanaxmadac ideaTa cirku- Seswavla sruliad kanonieri
uflebisa da represiis mZlavri lacia sazogadoebaSi xsenebu- inteleqtualuri saqmianobaa.
potenciali. marqsis antiide- li bneli Zalebis mier kont- saerTodac, iqneb marTals
ologiuri moZRvrebis Semd- roldeba. maT winaaRmdeg gmi- brZanebda `wminda fukod~
gomi saxecvlilebis fonze rulad ibrZvian zedaxvewili aRiarebuli frangi moazrovne
sabWoTa moqalaqeebi marq- meTodebiT SeiaraRebuli da laparaki adamianis Tavi-
sizmis cviliT yurebamogle- socialuri mecnierebi, magram suflebaze sxva araferi iyo,
sil meniCbeebs SeiZleba Seva- `meniCbeebs~, anu ubralo Tu ara kidev erTi qviSiT
daroT, romelTac sabWoTa adamianebs, erTmevaT unari nagebi ideologiuri koSki,
nomenklatura samocdaaTi winaaRmdegoba gauwion ideo- romelic axalma epistemolo-
weli icavda sirinozTa xmebis logiuri galobis mimzidve- giurma moqcevam damsaxurebi-
anu `burJuaziuli propagan- lobas, Tu maTze viRacam sagan- samebr daangria.
dis~ mosmenisagan. Sedareba gebod ar izruna. sxvagvarad
SeiZleba imiTic ganvavrcoT, rom vTqvaT, adamianTa umrav-
rom garkveuli periodidan lesobas erTmeva damoukide- ideologiis garduvaloba
(stalinis sikvdilis Semdeg) beli azrovnebis da sazoga-
mmarTvelma elitam gadauxvia doebaSi moZravi ideebis kri- magram _ fukos rom Tavi dava-
odisevsis brZnul politikas, tikuli Sefasebis unari. Tu neboT da Cvens Temur miria-
aiSva Tavi damcveli anZidan daSvebulia, rom raRac soci- naSvils da mis Tanamoazreebs

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


49
#1(34) LUMEN

mivubrundeT _ rac ginda gacema _ yovel SemTxvevaSi, vTqvaT, politikis moqmedi


kanonierad miviCnioT ideo- CemTvis damajerebeli pasuxi pirebi sakuTari5 interesebis
logiis, rogorc Zalaufle- me ar gamigia. Segnebaze ageben TavianT
bis samsaxurSi myofi yalbi qcevas da TavisTavad cxadad
cnobierebis, cneba, `proide- me ar mimaCnia, rom sityva miiCneven, rom zogadi poli-
ologiur~ banaks SeuZlia `ideologia~ aucileblad tikuri garemo, rogorc mTli-
wamoayenos erTi argumenti, calsaxad negatiuri azris ani sistema, masSi moZraobis
romelic me sakmaod angariS- Semcveli unda iyos. Cemi wesebi tradiciiTaa gansazR-
gasawevi meCveneba. modiT, sit- azriT, ideologia Tanamed- vruli. tradicia ki Tavis
yvebze ki nu vidavebT, _ ity- rove politikuri cxovrebis mxriv religias eyrdoba. reli-
vian oponentebi, _ aramed saqmis aucilebeli elementia, da gia pasuxobs yvela im ZiriTad
arsze. terminis xmareba zogierT SemTxvevaSi misi de- SekiTxvas, rac kerZo Tu saja-
SeTanxmebazea agebuli, erTsa ficiti, da ara moZaleba, po- ro-politikuri qcevis gamarT-
da imave termins sxvadasxva litikuri cxovrebis naklulo- lebas sWirdeba: rogor aris
adamiani sxvadasxvagvarad baze mianiSnebs (aq, saxeldobr, mowyobili samyaro; ra aris
gansazRvravs. Tqven ideolo- vgulisxmob saqarTvelos swori, ra aris Rirebuli, risi
gias `yalb cnobierebas~ uwo- bolodroindel politikur gakeTeba SeiZleba, da risi
debT, magram Cven SegviZlia cxovrebas _ Tu ratom, amaze gakeTeba ar SeiZleba araviTar
is sxvanairad, saxeldobr, qvemoT). amave dros, isic SemTxvevaSi. tradicia, Tavis
Semdegnairad ganvmartoT: maqvs Segnebuli, rom ideo- mxriv, misaRebi Tu armisaRebi
yovel subieqts (maT Soris, logia metad saxifaTo ramaa qcevis konkretul nimuSebs
adamians, ers, saxelmwifos) da es safrTxe maqsimalurad iZleva. tradicia da religia,
sWirdeba raRac SexedulebaTa unda gaviTvaliwinoT. anu sakralizebuli tradicia
sistema, romelic moicavs sakmarisia politikuri xeli-
RirebulebiT prioritetebs ideologiis aucilebloba suflebis legitimaciisa da
da samoqmedo strategias. unda ganvixiloT ara adamianis politikuri qcevis garkveul
Cven am SexedulebaTa sistemas bunebasTan, aramed politikis CarCoebSi regulirebisaTvis,
`ideologias~ vuwodebT da bunebasTan kavSirSi. amasTan, ris gamoc ideologiis
ar gvesmis, ratom gvekrZaleba is upiratesad damaxasiaTebe- saWiroeba jer ar damdgara.
am terminis ase xmareba. aqedan lia modernuli epoqis poli-
gamomdinare, SesaZlebelia tikisTvis. kerZod, misi auci- modernistuli racionaliza-
arsebobdes erovnuli ideo- lebloba ganapiroba im pro- cia aviwroebs tradicias,
logia an saxelmwifo ideo- cesebma, romlebic moderni- religias kerZo saqmed aqcevs
logia. magram, Tu maincdama- zaciis procesTan arian an, yovel SemTxvevaSi, moder-
inc terminze midgeba saqme, dakavSirebuli _ racionali- nizaciis Zalebi Sesabamis
raki mas negatiuri elferi zaciam da sekularizaciam.4 zewolas axdenen tradiciasa
adevs, jandabas, SeiZleba aq tradiciuli sazogadoebis- da religiaze da gamoTavi-
dagiTmoT kidec, sxva sityva Tvis, romelic modernuls suflebul sivrces avseben
iyos (`erovnuli idea~, `erov- win uswrebs, damaxasiaTebelia racionalurad (logikurad
nuli msoflmxedveloba~), politikuri qcevisa da poli- da empiriulad) dasabuTebul
mTavaria, arsi darCes. ratom tikuri legitimaciis tradi- msjelobaTa sistemiT _ mecni-
ar SeiZleba Riad, mecnieruli ciuli modeli, anu Zalauf- erebiT. Sesabamisad, icvleba
msjelobis safuZvelze, leba xeldasxmulia tradici- politikuri qcevis regula-
yovelgvari siyalbisa da iTa da RvTis nebiT; politi- ciisa da legitimaciis meqa-
Zalmomreobis gareSe, SevTan- kuri qcevis subieqtebi arian nizmic. politikuri sistemis
xmdeT raRac principebze da pirovnebebi, romlebic TviTon centrSi dgeba Tanamedrove
mere am principebiT vixelm- ayalibeben TavianTi moqmede- saxelmwifo. xelisuflebis
ZRvaneloT? vSiSob, rom anti- bis prioritetebsa da stra- TviTnebobas awonasworebs,
ideologiur mimarTulebas tegias, oRond isev tradici- erTi mxriv, racionalurad
gauWirdeba amaze pasuxis is CarCoebSi. sxvagvarad rom gaazrebul regulatur prin-

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


50
solidaroba

cipTa (kanonTa) sistema, meore konkretulad rogor unda funqciis Sesasruleblad


mxriv ki _ saxelmwifos pro- iyos orientirebuli poli- aseTi yovlismomcveloba
fesional momsaxureTa _ moxe- tikuri qceva, rogoria sasur- sruliad aucilebeli iyos.
leTa, biurokratTa _ fenis veli politikuri wyoba. amas- samive am elementis mTlia-
arseboba. tradiciaze damya- Tan, ideologias, mis Tavda- nobis klasikuri magaliTia
rebuli politikuri sistema pirvel formebSi mainc, pre- leninizmi, sadac nebismieri
formalur-racionaluriT tenzia aqvs am kiTxvaze politikuri gadawyvetileba
icvleba. mecnierulad dasabuTebuli `diamat-istmatis~ mTel
pasuxi gasces (aqedan dabo- fuZemdeblur sistemasTan
magram, wmindad formaluri loeba `-logia~, rac swored erTianobaSi unda ganxiluli-
maregulirebeli principebis mecnierulobaze, maSasadame, yo: vTqvaT, uaRresad ganyene-
garda, racionalur politi- racionalur sistemurobaze, buli Teoriis _ empiriokri-
kur qcevas sWirdeba agreTve pretenzias gamoxatavs). ticizmis _ kritika mimdinare
safuZvelmdebare principebi, politikuri aucileblobiT
zRvruli orientirebi, Rire- amrigad, ideologia yalibdeba iyo nakarnaxevi. Tavad es
bulebiTi prioritetebi _ rac, rogorc politikuri qcevis mTlianobis moTxovnileba
religiis marginalizaciisa zRvruli maregulirebeli totalitaristuli tenden-
da adamianuri gonebis gaba- principebis sistema. arapo- ciis mkafio gamoxatulebaa:
tonebis pirobebSi, raciona- litikur sferoSi msgavsi pre- araferi ar unda darCes ide-
lurad gaazrebul Sexedule- tenziiT Seiqmna msoflmxed- ologiis kontrolis gareSe,
baTa sistemis saxiT unda arse- veloba, romelic agreTve ideologia religiis sruli
bobdes. swored am funqcias baZavs religias imiT, rom analogi unda iyos. praqtikuli
asrulebs ideologia. ideo- Teoriul, aqsiologiur da TvalsazrisiT SesaZlebelia,
logia, upirveles yovlisa, praqtikul principebs moicavs. ideologiam `gamotovos~ an
aris religiis surogati, aRsaniSnavia, rom Tu ideolo- Sekvecos zogad-Teoriuli
romelic imave funqciis giis cneba, rogorc vTqviT, nawili, ar ecados, sistemuri
Sesrulebas cdilobs, oRond safrangeTSi Camoyalibda, pasuxi gasces kiTxvas `rogor
racioze da ara rwmenaze `msoflmxedveloba~ (Weltan- aris mowyobili samyaro~.
dayrdnobiT. (SemTxveviTi ar schauung) germanuli gamogone- oRond igi ver Seasrulebs
aris, rom termin `ideologi- baa. anglosaqsuri samyaro ar politikuri qcevis mareguli-
is~ samSoblo safrangeTia _ aris midrekili zogadi prin- reblis funqcias, Tu garkve-
qveyana, romelmac pirvelma cipebis ganxilvisa da meta- viT ar upasuxa danarCen or
Tanmimdevrulad gandevna fizikuri sistemebis Seqmnis- kiTxvas: ra aris upiratesad
religia politikuri cxovre- ken (am sferos ingliselebi Rirebuli, da rogori poli-
bidan). religiis mibaZviT, ironiiT uwodeben `big ideas~, tikuri qceva Seesabameba am
ideologia cdilobs pasuxi `did ideebs~), magram TviT is upirates Rirebulebas. aqedan
gasces sam ZiriTad SekiTxvas: ideebi, rac Tanamedrove gamomdinare, demokratiul
1. rogor aris agebuli samya- ideologias daedo safuZvlad, politikur sivrceSi cdilo-
ro; 2. ra aris Rirebuli, ra swored inglisSi Seiqmna; ben maqsimalurad SezRudon
aris naklebad Rirebuli da vgulisxmob, upirveles yovlisa, ideologiis Teoriuli kom-
ras aqvs negatiuri Rirebule- Tomas hobsisa da jon lokis ponenti an sulac uari Tqvan
ba _ ese igi, rogor unda inteleqtualur tradicias. masze, da aqcenti Rirebule-
aigos RirebulebaTa ierarqia, biT principebsa da politikur
RirebulebiTi prioritetebis erTi mxriv, Teoriuli, meore strategiebze gadaitanon
sistema, rogor unda Sevuxa- mxriv ki, aqsiologiur-praq- (vuwodoT amas ideologiis
moT erTmaneTs sxvadasxva tikuli aspeqtebis erTianoba `rbili~ forma). cxadia, am
Rirebuleba; 3. rogor unda ideologiaSi kvazireligiuri SemTxvevaSi SeiZleba idavo,
moxdes ase agebul samyaroSi yovlismomcvelobis survi- rom RirebulebiTi priori-
amgvari RirebulebiTi prio- liTaa nakarnaxevi. magram es tetebi da praqtikuli stra-
ritetebis ganxorcieleba _ ar niSnavs, rom ideologiis tegiebi mainc farul Teori-

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


51
#1(34) LUMEN

ul wanamZRvrebs eydnoba _ mini, romlis xmareba am kon- iZulebulia racionaluri


magram aseTi dakavSireba teqstSi Secdomad ar mimaCnia, sabuTi mounaxos imas, rac
interpretaciazea damokide- aris `politikuri filosofia~ manamde TavisTavad cxadad
buli, interpretaciis SesaZ- _ laparaki xom politikuri iyo miCneuli _ tradiciis
leblobebi ki am SemTxvevaSi qcevis filosofiur princi- upirates rols da Rirebu-
Ria rCeba. ideologias SeuZ- pebzea; magram am ukanasknel lebas sazogadoebriv da
lia Tavisi Teoriuli wanam- gamoTqmas zedmetad akademi- politikur cxovrebaSi. amiT
ZRvrebi farulad, implicitu- uri elferi axlavs, ideolo- tradiciaze orientacia
rad datovos, magram aqsiolo- gia ki sulac araa akademiuri TviTonac iqceva ideologiad
giur-praqtikuli principebi disciplina. (`konservatizmad~). Tumca
nebismier SemTxvevaSi konservatizmi, misi Tavda-
aSkarad unda gamoixatos. pirveli formiT mainc, wina-
Tavisufleba rogorc remodernulze, tradiciul-
terminologiur sakiTxs rom ideologia ze axdens apelirebas, logi-
davubrundeT, iqneb jobdes, kurad, is meoreulia libera-
ideologiis am `rbili for- modernuli ideologiis lizmis mimarT, rogorc masze
misTvis~ sxva saxeli dagver- yvelaze mkafio, paradigmuli reaqcia, misi kritika; amito-
qmia? magram sxva terminebi, nimuSia ara represiul- macaa, rom liberalebi
romlebsac sanacvlod gvTa- totalitaruli ideologiebi konservatorebs `reaqcione-
vazoben xolme, an zedmetad (komunizmi, faSizmi), aramed rebs~ uwodeben. Sesabamisad,
farToa (`msoflmxedveloba~, liberalizmi. SeiZleba iTqvas, liberalizmisagan sxvadasxva
`RirebulebiTi orientacia~), rom liberalizmi aris pir- gziT iSveba sxva ideologie-
an zedmetad viwro (mag., `poli- velideologia, misgan iSva bic _ an rogorc misi rome-
tikuri programa~). erTaderTi yvela sxva ideologia, rome- lime principis gamocalkeveba
CemTvis cnobili termini, lic modernul an Tundac da logikur bolomde miyvana
romelsac pretenzia aqvs `ide- postmodernul politikur (radikalizmi, romelmac
ologia~ Secvalos, oRond universumSi arsebobs. amis Semdeg socializm-komunizmis
negatiuri konotaciebis gare- mizezi isaa, rom liberalizmis saxe miiRo; nacionalizmi,
Se, da bolo xans modaSi Semo- da, sazogadod, ideologiis romelic axdens Tavisuflebis
dis (dasavleTSi, CvenTan jer wanamZRvari erTi da igivea: da Tanasworobis principTa
ara) aris `samoqalaqo religia~. liberalizmma samyaros cent- eqstrapolacias erze, rogorc
misi sawinaaRmdego araferi rSi daayena avtonomiuri, sa- istoriis subieqtze; zemoT
meqneboda, miT umetes, rom is kuTar racionalur azrovne- naxsenebi feminizmi, romelsac
zustad Seefardeba Cems war- baze dayrdnobili adamiani, Tanasworobis idea sqesTa ur-
modgenas ideologiaze, ro- xolo ideologia, tradicii- TierTobis sferoze gadaaqvs,
gorc religiis surogatze, sagan gansxvavebiT, swored da a. S.), _ an rogorc misdami
rom ara erTi garemoeba: masSi aseT adamians sWirdeba. libe- met-naklebad radikaluri da-
Znelad Caismeba am bolo xans ralizmi aris kerZo (erT-erTi) pirispireba (nacizmi, religi-
mzardi gavlenis mqone reli- ideologia, romelic, saer- uri fundamentalizmi da a.S.).
giuri ideologiebi. ramdenad Tod, ideologiis saWiroebas
SeiZleba islamur fundamenta- amkvidrebs, radgan is upiris- am ukanasknelTan dakavSire-
lizms an Tundac qristianul- pirdeba imas, rasac saerTod biT minda xazi gavusva erT
demokratias, vuwodoT `samo- ideologia upirispirdeba _ garemoebas. xandaxan raciona-
qalaqo religiebi~, roca isini tradicias. amasTanave, rac lobas, rogorc ideologiis
aSkarad tradiciul religiur gansakuTrebiT mniSvnelovani zogad niSans, uaryofen imaze
Rirebulebebze axdenen apeli- da paradoqsulia, mas Tavis miTiTebiT, rom arsebobs re-
rebas? ara mgonia, es termini Wkuaze gadahyavs Tavisi anti- ligiuri ideologiebi, religia
maT mouxdeT, magram `ideolo- podi _ tradiciac. mas Semdeg, ki, gansazRvrebis Tanaxmad,
giebi~ maT namdvilad SeiZle- rac iqmneba liberaluri ide- ar aris racionalobaze ori-
ba vuwodoT. kidev erTi ter- ologia, tradiciis adeptic entirebuli. magram aq prin-

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


52
solidaroba

cipulad unda gaemijnos saintereso traeqtoria aRmo- tiva anti-ideologizmi ki ar


erTmaneTs tradiciuli reli- aCnda: dRevandel amerikis aris, aramed tradiciis naivu-
gia da religiuri ideologia. SeerTebul StatebSi klasi- ri erTguleba (nu avurevT
tradiciuli religia arsebobs kuri liberalizmis idealTa amas tradicionalizmTan, ro-
ideologiamdel sivrceSi, iq, momxreebi ufro xSirad kon- gorc racionalurad gaazre-
sadac tradiciul cnobiere- servatorTa banakSi aRmoCn- bul ideologiasTan!). magram
bas jer kidev ar daukargavs debian xolme (Tumca piruku tradiciis am sawyisi erTgu-
pirveladi ubiwoeba moder- Tqma aRar iqneboda swori: lebis dakargva qalwulobis
nuli racionalizmis agresiis yvela amerikeli konservato- dakargvas hgavs: erTxel da-
Sedegad. sul sxvaa religiuri ri ver CaiTvleba klasikur karguli ubiwoeba veRaraso-
ideologia, romelic religiis liberalad), maSin roca is, des aRdgeba, xolo saeWvo
rolis racionalur gaazrebas rasac amerikaSi amJamad operaciebi himenis gamrTe-
axdens da amis safuZvelze an `liberalizmi~ hqvia, warmo- lebis mizniT sxva araferia,
liberalizmTan misi Tanaar- adgens, erTi mxriv, klasikuri Tu ara TviTmotyuebaze (an,
sebobis principebs ayalibebs liberalizmis da social-de- ufro xSirad, xalxis motyu-
(mag., qristianuli demokratia), mokratiis zogierT elementTa, ebaze) mimarTuli ideologi-
an liberalizmis uaryofas meore mxriv ki _ e. w. postmo- uri mcdeloba. modernuli
axdens (religiuri fundamen- dernuli ideologiebis (mul- racionalobis mier Catare-
talizmis nairsaxeobebi). tikulturalizmi, `mwvaneoba~, buli tradiciuli azrovnebis
religiur, iseve rogorc feminizmi) erTgvar nazavs. defloracia viRacisTvis
nebismier sxva, ideologiebs iqneb gaupatiurebis tolfasia,
inteleqtualebi qmnian da ara amrigad, ideologiis, rogorc sxvisTvis ki _ sakacobrio
winaswarmetyvelni. politi- aseTis, uarmyofelebma kri- bednierebisken gadadgmuli
kuri islamis Sesaxeb arsebuli tikuli isrebi meorad da aSka- nabiji, magram nebismier
literaturidan (popularul rad represiul ideologiebs SemTxvevaSi is Seuqcevadia.
enaze politikur islams (komunizms, faSizms, religiur kacobrioba dawyevlilia
`islamuri fundamentalizmi~ fundamentalizms) ki ar unda ideologiiT, da es ukanask-
hqvia) cnobilia, rom `isla- daumiznon, aramed pirvelide- neli, rogorc Cans, mxolod
muri fundamentalizmi~ sxva ologias _ liberalizms, anu im pirvelTan erTad daiRupeba.
araferia, Tu ara islamis moZRvrebas, romelsac Tana-
reaqcia modernizaciaze,6 da medrove demokratia emyareba. Cemi azriT, Tanamedrove
misi matareblebi, upiratesad, am mxriv karl marqsi gacilebiT antiideologizmi mWidrod
umaRlesi ganaTlebis mqone ufro Tanmimdevruli iyo, ukavSirdeba antipolitikas _
da xSirad dasavleTSi gans- vidre Tanamedrove qarTveli dRes metad gavrcelebul
wavluli axalgazrda qalaqeli antiideologistebi, radgan man tendencias dasavleTSic da
inteleqtualebi arian da ara swored Tanamedrove ideolo- CvenSic.7 ideologiis ase Tu
sofleli xojebi. aiaTola giis gulisguls _ liberalur ise Tanmimdevruli uaryofa
xomeinim tyuilad ar icxovra individualizms _ daumizna. SesaZlebelia mxolod poli-
parizSi _ modernuli ideolo- tikis, politikuri qcevis
giis samSobloSi _ vidre iranSi aq ZiriTadi problema is ki uaryofiT. politikuri qceva
islamur revolucias daat- araa, rom liberaluri indi- _ da masTan erTad ideologia
rialebda. ucxo qveyanaSi man vidualizmi naklebad imsaxu- _ dakavSirebulia sazogado
yuranze aranakleb mniSvnelo- rebs kritikas, vidre sxva sikeTis cnebasTan. politi-
vani rameebi iswavla: ra aris ideologiebi (pirobiT Cav- kuri moRvaweobis mizania
revolucia, ra aris ideolo- TvaloT, rom es gemovnebis sazogado sikeTis miRweva an
gia, da rogor unda moaxdino ambavia), aramed is, razedac sazogado borotebis Semcireba,
pirveli meoris meSveobiT. zemoT nawilobriv ukve vila- xolo politikuri ideolo-
parakeT: ideologiis kritika gia SeiZleba ganvsazRvroT
aRsaniSnavia, rom TviT ter- isev ideologias badebs. ide- rogorc garkveuli koncef-
min `liberalizmsac~ metad ologiis namdvili alterna- cia imisa, Tu raSi mdgomare-

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


53
#1(34) LUMEN

obs sazogado sikeTe da ra raime pozitiuri kavSiris movlena, romelic 70-ian wleb-
SeiZleba gaakeTos xelisuf- principul SesaZleblobasac. Si moxda yovelgvari zar-zei-
lebam mis misaRwevad an sazo- misa da Tundac xaverdovani
gado borotebis Sesamcireb- sazogadod, antipolitika revoluciebis gareSe: swored
lad. kerZod, sxvadasxva po- TavisTavad ufro politikiT am dros gardaicvala egreT
litikuri ideologiis gawbilebuli inteligenciis wodebuli `dasavluri socia-
Tanaxmad, sazogado sikeTis ganwyobulebaa, vidre Camoya- lizmi~. dasavlur `progresul
miRwevis gza SeiZleba iyos libebuli koncefcia, Tumca inteligencias~ lamis biolo-
individualuri Tavisuflebis igi gamoxatulebas povebs giurad ezizReba gardacvli-
maqsimaluri waxaliseba, soci- ideaTa sistemebSi, romelTac lis mkvlelebi _ ronald
aluri solidarobis dacva, met-naklebad koherentuli reigani da margaret TeTCeri,
tradiciuli Rirebulebebis koncefciebis forma da pre- magram umravlesoba, rogorc
erTguleba da a.S. antipoli- tenzia aqvT. es Sinaganad Cans, Seurigda TviT sikvdi-
tikuri tendencia, amis sapi- anarqistuli tendencia Tavs lis faqts, da dRes xmas aZlevs
rispirod, politikis sferos iCens sxvadasxva saxis uto- metad bundovani mrwamsis po-
ukavSirebs mxolod Zalauf- pizmSi an socialuri SekavSi- litikosebs _ bil qlintons,
lebas da Zalmomreobas. Tu rebis winamodernuli formebis toni blers an gerhard Sri-
politikis klasikuri koncef- faqtiur xeldasxmaSi, risi oders, romlebic politiku-
ciis Tanaxmad, Zalaufleba nimuSicaa multikulturaliz- ri mowinaaRmdegisagan nases-
da Zalmomreoba mxolod mi _ Tanamedrove kvazilibe- xeb memarjvene-liberalur
aucilebeli iaraRebia sazo- raluri neotraibalizmi. politikas atareben saxis
gado sikeTis misaRwevad, anti- memarcxene-liberaluri
politikuri midgomisTvis antipolitikuri ganwyobile- gamometyvelebiT. magram es
Zalaufleba da Zalmomraobis bis garda dRevandel viTare- 50-60-ian wlebSi gamocxade-
ganxorcielebis SesaZleblo- bas rogorc dasavleTSi, ise buli `deideologizacia~ ki
ba TviTmizania, xolo ideo- postkomunistur samyaroSi ar aris, aramed konkretuli
logiuri Sexedulebebi sazo- axasiaTebs realur politi- (liberaluri) ideologiis
gado sikeTeze _ am miznebis kur cxovrebaSi ideologiis gamarjveba. garda amisa, Tu
SesaniRbad gaTvaliswinebuli rolis Sesusteba an, sxvanai- ekonomikuri politikis gan-
tyuili (isev mivadeqiT ideo- rad rom vTqvaT, ideologiuri msazRvrel centralur Rire-
logiis, rogorc `yalbi simkveTris dakargva. politi- bulebebze garkveuli konsen-
cnobierebis~, koncefcias). kuri diskusia upiratesad susia miRweuli, es ar niSnavs,
amrigad, ideologiis uaryofa calkeul sakiTxebze, prob- rom sxva problemebze diskusia
politikisa da zneobis prob- lemebze mimdinareobs da ara nakleb mwvave da nakleb ideo-
lemasac ukavSirdeba. farTod fuZemdeblur politikur- logiuria. amis magaliTebia
gavrcelebuli _ xolo CvenSi ideologiur principebze. abortis problema da `kultu-
gabatonebuli _ warmodgena, amis mizezia is garemoeba, ruli omebi~ SeerTebul Sta-
rom yovelgvari politika romelsac frensis fukuiamam tebSi, evrokavSiris Semdgomi
`binZuria~, rom politikasa `istoriis dasasrulis~ kvali- integracia da erovnuli sa-
da zneobas Soris mxolod fikacia misca:8 msoflio inte- xelmwifos principis daZleva
negatiuri mimarTeba SeiZleba leqtualuri modis damdge- evropaSi. erTiani evropuli
arsebobdes, logikurad moiT- nel dasavleTSi gamarjvebul valutis SemoReba ufro metad
xovs yovelgvari ideologiis liberalizms metoqe, sinam- ideologiuri problemaa,
uaryofasac. SemTxveviTi ar dvileSi, aRar darCa. amis Zi- vidre ekonomikuri.
aris, rom prof. vaxtang erqo- riTad mizezad iTvleba libe-
maiSvili, saqarTveloSi erT- ralizmis uZRebi Svilis da
erTi wamyvani antiideolo- uwindeli mTavari mowinaaR- ideologiis xifaTi
gisti, Tavis sxva naSromSi mdegis _ komunizmis kraxi 80-
kategoriulad uaryofs poli- iani wlebis bolos. Cemi azriT, Tu ideologia modernuli
tikasa da zneobas Soris aranakleb mniSvnelovani iyo xanis politikis moucilebel

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


54
solidaroba

da legitimur Tanamgzavrad raciom, mecnieruli azrovne- erTmaneTs gauigiva `Teori-


mimaCnia, ras vgulisxmobdi, bis iaraRTa dauflebam, amaze uli humanizmi~ da `Teoriuli
roca zemoT ideologiisagan dayrdnobiT gakeTebulma aTeizmi~, rac imas niSnavda,
momdinare gansakuTrebuli miRwevebma mkveTrad aamaRla rom adamianma sabolood
xifaTi vaxsene? Cemi azriT, adamianis TviTrwmena. saxel- daikava RmerTis adgili, anu
ZiriTad xifaTs warmoadgens dobr, racionalurad moaz- racionaluri individi (Tu,
ara tyuili, ara masebis rovne adamianma igrZno axali marqsis SemTxvevaSi, mecnie-
cnobierebiT manipulireba, Zala or sawyisTan mimarTeba- rebiT SeiaraRebuli partia/
ara samyaros suraTis cnobi- Si: erTia fizikuri buneba, klasi) srul kontrols amya-
eri /naxevradcnobieri/qvec- romlis winaSec tradiciuli rebs aramarto bunebaze, ara-
nobieri damaxinjeba calke- adamiani ufro Tavdacvis po- med sazogadoebazec. aq Cven-
uli socialuri Zalebis inte- ziciaSi idga, axla ki iswavla Tvis saintereso, gansakuTre-
resTa Sesabamisad, aramed bunebis Zalebis misTvis biT, meore momentia: socia-
azrovnebis hybris, raciona- sasurvel kalapotSi moqceva lurobis rekonstruqcia
luri meTodebiT SeiraRebuli da misTvis sasurvel Sedegeb- ganaTlebuli gonebis mier.
adamianuri inteleqtis gada- ze mimarTva; meorea kultura, amis pirveli mcdeloba iyo
metebuli qedmaRloba, ro- tradicia, romlebic aranak- safrangeTis revolucia,
melic ideologiis proeqtis leb iqvemdebarebdnen ada- romelSic gamarjvebulma
ukan SeiZleba igulisxmebodes. mians, vidre bunebis stiqia. revolucionerebma axali
Tu adamians SeuZlia fiziku- welTaRricxvac ki SemoiRes
rogorc ukve vTqvi, ideologia ri buneba moaqcios Tavis imis xazgasasmelad, rom axal
Tavisi arsiT religiis suro- Wkuaze, ratom ar SeiZleba samyaros ZvelTan saerTo
gatia. ideologia aris inte- racionaluri, `crurwmenebi- araferi eqneboda. magram
leqtualTa mier Seqmnili sa- sa~ da `winaregansjisagan~ safrangeTi male isev Zvel
azrovno konstruqcia, romlis (Vorurteil, ïðåäðàññóäîê) Tavisu- welTaRricxvas daubrunda,
mizani da pretenziaa Secvalos fali pasuxi gasce im SekiT- marqsma ki gaiTvaliswina
religia da misi funqcia Seas- xvebs, rasac adre tradicia, iakobinelTa warumatebloba
rulos. magram religia ar tradiciiT miRebuli rwmena da mixvda, rom ufro Sors
aris adamianuri inteleqtis pasuxobda. swored am logikiT unda wasuliyo: man uaryo
nayofi _ yovel SemTxvevaSi, aRmocendeba grandiozuli `adamianis buneba~, rogorc
igi aseTad ar aris warmodge- cTuneba_ adamianma TviTon yalbi ideologiuri warmod-
nili morwmune adamianis Tval- Seqmnas racionaluri religia gena, warsulidan Semoparuli
Si. morwmunisTvis religia _ ideologia, da mas mecnieru- troas cxeni, romelic naTel
aris gamocxadebis Sedegi, lad dasabuTebuli WeSmari- momavals isev bnel warsulze
RvTaebrivi nebis Tu gonis tebis statusi mianiWos. abamda. Tu axal samyaroSi
gamosxiveba, romlis mimarTac isev ucvleli, anu Zvelidan
Cveulebrivma adamianebma Tu tradiciul `crurwmeneb- gadmosuli adamiani icxovrebs,
(magaliTad, vinme maTem an ze~ amaRlebis paTosi, qed- raRa axal sazogadoebazea
vinme markozma) SeiZleba mxo- maRali damokidebuleba laparaki? aq socialuri
lod Camweris, damfiqsireblis, racionaluri kritikis mier konstruqtivizmi, romelic
Semdeg ki _ in-terpretatoris, gadaumuSavebeli nebismieri adre ideologiis kritikas-
ganmmarteblis roli Seasru- Sexedulebis mimarT saerTod Tan dakavSirebiT ganvixileT,
lon. religia dafuZnebulia liberalizms axasiaTebs, Tavis meore mxares avlens.
transcendenturis, zebuneb- marqsizmma da socializmis ideologiis kritikam daad-
rivis, zeadamianuris warmod- sxva formebma tradiciis gina, rom marqsis Tanamedrove
genaze, ris mimarTac adamians daZlevis da sazogadoebrivi adamianis cnobiereba kapita-
simdable, Tavmdabloba, e. i. cxovrebis adamianuri gonebis listuri sabazro ekonomikis
sakuTari SesaZleblobebis da mier dadgenili gegmiT tota- interesTa gamomxatveli Za-
unarebis principuli SezRu- luri gardaqmnis paTosi lebis mier yofila `agebuli~,
dulobis Segneba marTebs. bolomde miiyvanes. marqsma ese igi, adamianis cnobiereba

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


55
#1(34) LUMEN

principSi `agebas~ eqvemdeba- munebuli yovlismomcveli meore seriozuli safrTxe,


reba. magram Tu SeiZleba ada- pretenziis mqone ideologiis romelic ideologiisgan
mianis cnobiereba `bnelma Za- WeSmaritebaSi, rogorc maTe- momdinareobs, sazogadoebis
lebma~, gaucxoebis agentebma matikur formulebSi, rigiT (koleqtivis) da individis
aagon, ratom ar SeiZleba adamianebs SeiZleba mZime dRe mimarTebaSi unda davinaxoT.
igive gaakeTon `naTelma Za- daadges. am savsebiT realuri ideologiebs, rogorc
lebma~, anu TviTon marqsma da xifaTis danaxva ideologiis, inteleqtualur konstruq-
misma Tanamoazreebma komu- rogorc aseTis, uaryofa ki ciebs calkeuli individebi
nisturi partiis saxiT? ar unda iyos, aramed adamianis qmnian, magram ideologiebi,
ideologiis kritika, saboloo gonebisa da misi nayofis _ rogorc rwmenis simboloebi
jamSi, ideologiis srul gan- ideologiis _ principuli da samoqmedo strategiebi,
Tavisuflebad, ideologiaze SezRudulobis gaazreba. es koleqtiuri moxmarebisTvi-
agebuli socialuri praqti- SezRuduloba sul mcire or- saa gankuTvnili. es orienta-
kebisTvis SezRudvebis moxsnad magad vlindeba. erTi mxriv, cia koleqtiur moxmarebaze
mogvevlina. raki adamianis buneba _ maT Soris adamianisa TavisTavad moiTxovs erTg-
(Sinagani) buneba ar arsebobs, da sociumis buneba _ ar aris var gamartivebas, sixistes,
raki is Tavidan bolomde so- usasrulod plastikuri, Ria mocemuli poziciisTvis uxer-
cialuri konstruqciaa, da damTmobi racionalobis xuli momentebis gverdis avlas.
ganaTlebul inteligencias intervenciis winaSe. es uka- Tundac mocemuli ideolo-
ideologiurad damuSavebul naskneli mxolod imdenad giuri konstruqciis ukan
proletariatTan kavSirSi SeiZleba iyos produqtiuli araferi davinaxoT sazogado
SeuZlia SeuzRudvelad gar- da warmatebuli, ramdenadac sikeTisadmi swrafvis garda,
daqmnas samyaro racionaluri aRiarebs sociumis da adami- mosalodneli xdeba kolizia
gonebis mier SemuSavebuli anis bunebis avtonomiurobas, sazogado sikeTis ideiT STa-
ideebis Sesabamisad. sxvanai- garkveul sazRvrebSi pativs gonebul samoqalaqo enTuzi-
rad amas hqvia totalitarizmi: scems mas, rogorc mocemulo- azmsa da individualuri cno-
adamianis gonebas (anu ganaT- bas. meore mxriv, ideologiis bierebis kriticizms Soris.
lebul adamianTagan Semdgar principuli SezRudulobis individis SemoqmedebiTi
partias) SeuZlia da valdebu- wyaroa adamianis gonebis Sina- azrovneba nebismier ideaTa
lia gaakontrolos samyaro, gani sisuste, is, rom raciona- kompleqsis mudmiv kritikul
upirveles yovlisa, socialu- loba arsebiTad uunaroa gadasinjvas moiTxovs, ideo-
ri samyaro mis totalobaSi, pasuxi gasces yvela sakvanZo logia ki saazrovno konst-
radgan samyarom vakuumi ar SekiTxvas da ar SeuZlia ruqciaTa stabilobas, sicxades
icis da, rasac naTeli (`prog- raRac zomiT ar daendos da simartives mieswrafvis.
resuli~) Zalebi ar mixedaven, rwmenas, tradicias an inte- inteleqtualur Tavisufle-
bnel Zalebs Cauvardeba xelSi. leqtualur modas. tradiciul baze orientirebul individs
rwmenaSi eWvis SetaniT (pir- tendencia aqvs, ideologiis
gavimeoreb, marqsizmi aq sain- velcodvis erTgvari repro- koleqtiuri sicxade da simar-
teresoa ara rogorc erT-erTi duqciiT) adamianma Tavi Caiye- tive azrovnebis primitiviz-
ideologia, Tundac gansakuT- na mdgomareobaSi, roca ideo- mad, xolo ideebis garkveuli
rebiT represiuli implika- logiis gareSe arseboba aRar paketis aucilebeli urTier-
ciebis da sisxliani istoriis SeuZlia; magram ideologiis, Tgadabma sakuTari avtonomi-
mqone, aramed rogorc logi- rogorc potenciurad momak- is Seuracxmyofel `prokrus-
kuri ganviTareba `pirvel- vdinebeli iaraRis, xmareba tes sareclad~ aRiqvas. Tavis
ideologiis~ _ liberalizmis mkacr CarCoebSi unda iqnes mxriv, sazogado sikeTis ideiT
_ centraluri Taviseburebi- Casmuli; am CarCoebis sakiTxs motivirebuli ideologize-
sa. logikam Tavisi gamoric- Cven kidev davubrundebiT, buli qmedebis poziciidan
xuli mesamis kanoniT Sebra- roca saxelmwifosa da individualuri cnobierebis
leba ar icis da, roca ganaT- ideologiis mimarTebaze skepticizmi da spontanuroba
lebuli goneba isevea darw- gveqneba laparaki. moCans rogorc safrTxe,

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


56
solidaroba

erTgvari egoizmi da anarqis- mebs da Tavis mowinaaRmdege- farTo fenebs umiznebs,


tuli upasuxismgebloba. bu- ebs avtomaturad awebebs magram, amave dros, misi
nebrivia, inteleqtualebi `CamorCenilis~, `reaqciulis~ efeqturobis vada Cveuleb-
maTTvis damaxasiaTebeli an, ufro Cveneburad rom riv ufro moklea, radgan mas
individualizmiT da kriti- vTqvaT, `goimuris~ iarliys. sazogadoebis zogadi egzal-
cizmiT instinqtur pro- mecxramete saukunis ruseTSi tacia sWirdeba, rac Znelia
tests grZnoben ideologiis zewolis am meqanizms `libe- didxans gagrZeldes. `libe-
mimarT _ es instinqturi raluri terori~ daerqva. am raluri terori~ ufro eli-
protesti zogadad ideologiis meqanizmis gansakuTrebuli tazea gamiznuli da elita-
uaryofis, inteleqtualTa efeqturoba imiTaa gamowve- rulobis grZnobis gamoyene-
wreSi misi saxelgatexilobis uli, rom individis inteleq- biT muSaobs, mas meti dro
erT-erTi wyaroa. tualuri Tavisufleba for- sWirdeba zemoqmedebis misaR-
malurad aranairad araa Sez- wevad, samagierod Sedegebi
ideologiis zewola azrovne- Ruduli, magram amave dros ufro gamZlea.
baze misi koleqtiuri konfor- ieriSia mitanili yvelaze
mulobis mimarTulebiT Zvirfasze, rac socialur me `arc erT partias ar vekuT-
SeiZleba sxvadasxva formas subieqts gaaCnia _ misi vni-s~ modelis inteleqtu-
iRebdes. erTia `partiuli statusis Segnebaze. aravis alTagani var, magram Ria
disciplinis~ eqsplicituri unda, rom `CamorCenili~ `partiul disciplinaze~
reJimi, roca calkeul indi- dauZaxon _ am statusis miReba agebuli inteleqtualuri
vids Riad moeTxoveba, raRac daaxloebiT imis aRiarebis konsolidacia gacilebiT
farglebSi mainc, TavisTvis tolfasia, rom daberdi da ufro patiosani da pironul
Seinaxos piradi Tvalsazrisis Seni dro wavida. amgvari TavisuflebasTan SeTavseba-
elferebi da sakuTari inte- zewolis gaZlebas garkveuli di mgonia, vidre socialur-
leqtualuri unikalobiT principebis metad mtkice fsiqologiur zewolaze
Tavis mowonebis Sansi saerTo erTguleba da/an sakuTari agebuli inteleqtualuri
saqmis interesebs Seswiros. inteleqtualuri Zalmosile- konformizmi. `partiuli
aseTi aSkarad gamoxatuli bis gansakuTrebuli rwmena disciplina~, Tu is samoqala-
SezRudva xSirad gansakuTre- sWirdeba _ rac adamianTa qo urTierTobebis sivrceSia
bul protests iwvevs inteleq- umravlesobas SeiZleba arc ganxorcielebuli, niSnavs
tualTa mxridan, rac `me arc axasiaTebdes. kontraqts koleqtivsa da
erT partias ar vekuTvni-s~ pirovnebas Soris, rac am
amayi poziT gamoixateba. sxvaTa `liberaluri terori~, cxadia, ukanasknels saSualebas
Soris, aseTi poza Tu pozicia ar aris erTaderTi magaliTi aZlevs garkveuli avtonomi-
gansakuTrebiT damaxasiaTe- individze sazogadoebis fsi- uri distancia SeinarCunos
belia postkomunisturi qologiuri zewolisa. gansa- mis mier upiratesad aRiare-
samyaros inteleqtualebisaT- kuTrebiT Zlieri SeiZleba buli politikuri principe-
vis, romlebic inteleqtualu- iyos zemoqmedeba erovnul- bis sistemis mimarT. sakuTari
ri Tavisuflebis SezRudvaze patriotuli motivebis gamo- Tavisuflebis garkveuli
nebismier miniSnebasac ki gan- yenebiT. es ukanaskneli ufro elementebis eqplicituri da
sakuTrebiT mtkivneulad ga- emociur simebze TamaSobs, nebayoflobiTi SezRudva
nicdian (es erT-erTi mizezia vidre statusis Segnebaze, amave dros aseTi Tavisuf-
imisa, rom am qveynebis demok- ufro uxeSi, daufaravi da lebis Seuvalobis sferosac
ratiul Zalebs uWirT serio- agresiulia, da misi gamklaveba, adgens. erTi mxriv, sakuTari
zul partiebad gaerTianeba). inteleqtualuri simtkicis individualobis SenarCunebis,
meorea ideologiuri zewolis garda, SeiZleba did pirad meore mxriv ki, koleqtiur
ufro daxvewili, magram efeq- vaJkacobasac moiTxovdes. samoqalaqo moqmedebaSi mona-
turi forma, roca garkveuli erovnul-patriotuli moti- wileobis unaris Sexameba nor-
ideaTa kompleqsi `mowinavis~, vebiT zewola ufro intensi- maluri (Tumca arcTu advili)
`progresulis~ statuss iCe- uria da mosaxleobis ufro amocanaa yoveli socialuri

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


57
#1(34) LUMEN

arsebisaTvis, romelsac unda jgufia. sxva sityvebiT, poli- an `Sios partia~, TiTqmis
samoqalaqo sivrceSi icxov- tikuri partia aris adamianTa yvela maTgani dasavleTSi
ros, xolo rogorc narcisis- jgufi, romelsac sazogado Camoyalibebul ideologiaTa
tuli individualizmi, ise sikeTis, upiratesi politi- aRmniSvneli saxelebis axal-
represiuli koleqtivizmi kuri Rirebulebebis da maTi axal kombinaciebs eZebda, es ki
angrevs amgvari sivrcis ganxorcielebis gzebis imis aRiarebas niSnavda, rom
Seqmnis SesaZleblobas. garkveuli xedva aerTianebs. partia Tavisi arsiT ideolo-
magaliTad, liberaluri giis matarebeli unda iyos.
partia, klasikuri gagebiT,
saxelmwifo da ideologia pirovnebis politikur da ratomaa aucilebeli partiaTa
ekonomikur Tavisuflebas da maTTan erTad ideologiaTa
axla gadaval sakiTxze, romel- miiCnevs upirates Rirebule- mravalferovneba? pirveli
ze sazogadoebrivma diskusi- bad da Sesabamisad agebs Tavis da yvelaze popularuli
amac sawyisi biZgi misca am strategias, konservatiuli axsna isaa, rom politikuri
statiis daweras: SesaZlebelia partia _ tradiciuli Rirebu- Zalauflebis kontrolisTvis,
da saWiroa Tu ara saxelmwi- lebebis dacvazea orientire- misi realuri SezRudvisaTvis
fo ideologia? pasuxi Sem- buli, socialisturi partia aucilebelia politikur
degia: saxelmwifo ideologia, _ socialuri samarTlianobis, ZalTa konkurencia, ese igi,
ra Tqma unda, SesaZlebelia, da moqalaqeTa qonebrivi gaTa- opoziciis Tavisufali saq-
is saWirocaa imgvari saxel- nabrebis da socialuri soli- mianoba, radgan Zlieri opo-
mwifosTvis, romlis legiti- darobis miRwevis amocanebs zicia saSualebas ar miscems
muroba arsebiTad ideologi- Tvlis prioritetulad, da gabatonebul Zalas, borotad
azea damokidebuli (magaliTi a.S. `normalur viTarebas~ gamoiyenos Zalaufleba. garda
yvelas axsovs _ sabWoTa soci- imitom gavusvi xazi, rom amisa, sasurvelia xelisuf-
alisturi respublikebis realurad SeiZleba ase arc lebaSi politikur ZalTa mo-
kavSiri). magram, rac Seexeba iyos: politikur partias nacvleobac, raTa politikurma
demokratiul saxelmwifos, SeiZleba aerTianebdes viwro cxovrebam stagnacia ar
formalurad aRiarebuli da droebiTi jgufuri inte- ganicados da mas drodadro
saxelmwifo ideologiis ar- resebi, konkretuli politi- `axalma cocxma~ gadauaros.
seboba masTan SeuTavsebelia. kuri lideris mxardaWera; es debulebebi eWvs ar iwvevs,
demokratiuli saxelmwifos- mravalerovan sazogadoebaSi magram isini sakmarisad ar
Tvis damaxasiaTebelia ideo- partiebi SeiZleba Seiqmnas mimaCnia. Tu politikur ZalTa
logiuri pluralizmi, anu eTnikuri an religiuri niSniT, Soris gansxvaveba mxolod
ideologiaTa, saxelmwifos da a.S., magram met-naklebad isaa, rom erTi maTgani xeli-
marTvis principTa da proeq- ganviTarebul demokratiul suflebaSia, xolo meore _
tTa Tavisufali Sejibri politikur sivrceSi swored opoziciaSi, da isini drodad-
politikur sivrceSi; amgvari ideologiuri niSniT gansaz- ro adgilebs cvlian, poli-
Sejibris gareSe saxelmwifo Rvruli partiebi TamaSobs tikuri pluralizmis TviT
demokratiuli ver iqneba. warmmarTvel rols. metic, principi TamaSis saxes iRebs
Tundac is partiebi, romlebic da misi legitimuroba mcir-
politikuri ideologiebi aramyari da koniunqturuli deba. sakmarisi ar aris, sxva-
demokratiul saxelmwifoSi mosazrebebiT iqmneba, cdilo- dasxva politikuri Zalis war-
arsebobs, magram TviTon sa- ben, `namdvili~ partiebisgan momadgenlebi piradi Tvise-
xelmwifo arcerT maTganTan nasesxebi ideologiuri saxe- bebiT da marTvis unariT
identificirebuli ar unda lebi dairqvan: Tumca saqar- gansxvavdebodnen erTmane-
iyos. ideologiis pirveladi TveloSi Seqmnili partiebis Tisgan, isini gansxvavebul
matarebelia politikuri par- umravlesoba pirovnebebis politikur principebs, Rire-
tia. es ukanaskneli, `normalur~ garSemo yalibdeboda, arc- bulebebs, programebs, anu
viTarebaSi, erTi ideologi- erTi maTgani ar registrir- ideologiebs unda warmoad-
iT gaerTianebul adamianTa deboda rogorc `gigos partia~ gendnen.

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


58
solidaroba

magram politikur principTa erebaa~, am xalxs ver daakma- adamianis goneba principulad
pluralizmi ratomRaa auci- yofilebs _ sruliad samarT- arasrulyofili instrumen-
lebeli? ratom ar SeiZleba, lianad. tia, da yoveli misi produq-
erTxel da samudamod dasa- ti, kerZod da gansakuTrebiT,
buTdes erTi ideologiis marTlac, ratom? Tu WeSma- ideologia, ganwirulia sai-
siswore da Semdeg is cxov- riteba erTia, WeSmariti ideo- misod, rom arasrulyofili
rebaSi iqnes gatarebuli? Tu logiac xom erTi unda iyos? iyos. srulyofili da WeSma-
WeSmariteba erTia, maSin ori Cemi azriT, erTaderTi dama- riti ideologiis Seqmna mxo-
politikuri ideologiidan jerebeli pasuxi aq isev ada- lod RmerTs SeuZlia _ xolo
sul mcire erT-erTi auci- mianis gonebis principul adamiani rom RmerTi iyos,
leblad yalbi iqneba, da SezRudulobaze miTiTebaa. demokratia da pluralizmi
ratom ar SeiZleba yalbi `erTaderTi WeSmariti ideo- namdvilad saWiro aRar iqne-
ideologiis siyalbe cxadi logiis~ moTxovna modernuli boda (sxvaTa Soris, rogorc
gaxdes da is politikuri epoqisTvis damaxasiaTebeli amerikuli demokratiis
sivrcidan ganidevnos? kerpTayvanismcemlobis _ mamebi ambobdnen, adamianebi
mecnierebis kultis, gamoxa- rom angelosebi yofiliyvnen,
es sakmaod seriozuli argu- tulebaa. Tu mecnierebs saxelmwifo saerTod ar
mentia, da mas mxolod poli- SeuZliaT adamiani kosmosSi iqneboda saWiro).
tikuri pluralizmis praqti- gaagzavnon, erTaderTi WeS-
kul mizanSewonilebaze miTi- mariti ideologiis SemuSave- demokratiis erT-erTi gan-
TebiT ver ukuagdeb. plura- bas riT veRar daadga saSveli?! sazRvrebaa is, rom igi arse-
lizmis principis dasacavad magram velosipedis gamogo- bobs arasrulyofili da
ratom unda movityuoT Tavi nebasa da kosmosuri raketis sakuTari arasrulyofilebis
da ratom unda SeviwynaroT Seqmnas Soris arc iseTi Segnebis mqone adamianebisT-
yalbi ideebis propaganda, Tu principuli gansxvavebaa, vis. am azriT SeiZleba iTqvas,
cxadia, rom isini yalbia? ra- rogorc romelime amaTgansa rom demokratia imitom jobia
tom unda SevwiroT WeSmariteba da ideologias Soris. ideo- nebismier sxva sistemas, rom
pluralizms? Cemi azriT, es logias pretenzia aqvs sruli igi adekvaturia adamianis
sakiTxi gadamwyvetia ideolo- da yovlismomcveli warmod- bunebisa: nebismier sxva siste-
giis Sesaxeb davaSi, radgan gena hqondes gacilebiT ufro maze metad igi aRiarebs ada-
saxelmwifo ideologiis rTul sferoze _ adamianze mianis principul naklulo-
momxreebi swored amas imeo- da sazogadoebaze. aseTi war- bas (laparakia yvela adamian-
reben yvelaze xSirad: ratom modgena principulad SeuZ- ze gamonaklisis gareSe!) da
ar SeiZleba mecnierulad lebelia nakluli ar iyos. saxelisuflebo struqturebs
davasabuToT garkveuli poli- rac mTavaria, misi centra- amis SegnebiT agebs. amaSia
tikuri principebis siswore luri elementi Rirebule- demokratiis ZiriTadi gans-
da maTi upiratesoba yvela biTi arCevania, aseT arCevans xvaveba totalitaruli siste-
sxvasTan SedarebiT? yvelani ki mecnierulad ver daasabu- mebisagan, radgan es ukanask-
erTad davrwmundeT, rom Teb. aq aRar CavuRrmavdebi nelni sul mcire erTi srul-
sazogado sikeTes mxolod am filosofiur kamaTs imis yofili adamianis arsebobas
principTa ganxorcieleba Sesaxeb, RirebulebaTa sfero uSveben da saerTod adamianis
mogvitans, demokratiuli sruli TviTnebobisa da re- srulyofasac SesaZleblad
procedurebis dacviT mivi- litivizmis samefoa, Tu aqac Tvlian. Sesabamisad, ideolo-
RoT es koncefcia, rogorc arsebobs swori da araswori, giebi imitom unda Seejibron
saxelmZRvanelo Cveni sazoga- ukeTesi da uaresi. me meore erTmaneTs, rom isini arasrul-
doebisTvis, da saxelmwifo- pasuxisken vixrebi, magram yofili adamianebis mier aras-
ebrivi meqanizmis gamoyenebiT calsaxa mecnierul demonst- ruli codnis safuZvelze
cxovrebaSi gavataroT. pasuxi, racias RirebulebiTi prio- agebuli konstruqciebia.
rom nebismieri ideologia ritetebi nebismier SemTxve- srulyofil da `amayad mJRer~
Tavisi arsiT `yalbi cnobi- vaSi ar eqvemdebareba. adamianze komunistebi da

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


59
#1(34) LUMEN

nacistebi iyvnen orientire- romelic fiqsirebulia kons- cionalizmis principebTan


bulni da ara demokratebi. tituciaSi da am konstituci- SeuTavsebeli Rirebulebebi
romelime ideologiisTvis is Sesabamis kanonebSi. kons- saerTod gamoiricxeba. miT
saxelmwifo statusis miniWeba titucia da kanonebi sruliad umetes, ideologiis niSniTaa
praqtikulad imas niSnavs, sakmarisia imisTvis, rom saxel- aRbeWdili calkeuli kanonebi.
rom viRacis saTuo ideebs da mwifom sajaro cxovrebis, tradiciuli gansxvaveba
saTuo RirebulebiT arCevans maT Soris, sxvadasxva ideo- liberalsa da socialists
policia da prokuratura logiur mimdinareobebs Soris Soris, upirveles, yovlisa,
damaZalebs (risi gamocdile- Sejibris regulireba SeZlos. sagadasaxado kodeqsSi unda
bac ukve gvaqvs). saxelmwifo Tu is amas ver axerxebs, an gamoCndes: liberals minimu-
ideologiis arseboba-arse- konstituciaa gadasasinji an mamde unda gadasaxadebis
bobis sakiTxi, praqtikuli damatebiTi kanonia misaRebi. Semcireba, raTa kerZo inici-
TvalsazrisiT, sabolood ativas misces gasaqani, soci-
aqamde midis: aqvT Tu ara martivad JRers, ara? ki mag- alisti ki maqsimalurad zrdis
samarTaldamcav organoebs ram, _ ar gveSveba saxelmwifo gadasaxadebs, gansakuTrebiT
ufleba, ar Semoifarglon ideologiis momxre, _ kons- mdidrebisTvis, raTa socialu-
formaluri kanonis dacviT titucia cidan xom ar vardeba, ri programebi daafinansos.
da kidev raRac ideebis erT- konstituciaSi ra, ideologia
guleba momTxovon? Tu ar min- ar igulisxmeba? es kidev erTi formula, romliTac saxelm-
da policias da prokuratu- uxerxuli SekiTxvaa, razedac wifos zeideologiuroba Se-
ras aseTi ufleba mivce, saxel- radikal antiideologistebs iZleba SeuTavsdes sakanonm-
mwifo ideologiis winaaRm- pasuxi uWirT. uxerxuloba deblo aqtTa ideologiuro-
degi vyofilvar. imiTaa gamowveuli, rom swori bas, Cemi azriT, Semdegia:
pasuxi bolo SekiTxvaze dade- kanonis ukan yovelTvis dgas
amaze saxelmwifo ideologiis biTia. diax, konstitucia, iseve ideologia, magram ideolo-
momxres SeuZlia kidev erTi rogorc kanonebi dawerilia gia unda mokvdes kanonSi.
argumenti wamoayenos: ki, ba- konkretuli adamianebis mier, kanoni gulisxmobs ideolo-
tono, vTqvaT asea, vTqvaT, romelTac, rogorc wesi, gar- giur Rirebulebebs, magram
nebismieri ideologia ara- kveuli ideologiuri princi- saxelmwifos SeuZlia garkve-
srulyofilia, magram SeuZlia pebi amoZravebT. konstitu- uli ideologiuri principebi
ki saxelmwifos erTiani ideo- ciis miRebas win uswrebs po- daicvas mxolod imdenad,
logiis gareSe cxovreba? litikuri procesi, romelSic ramdenadac isini kanonis
raRacam xom unda Sekras sxvadasxva ideologiis mata- formiT arian formulirebu-
saxelmwifo da sazogadoeba rebeli da mocemuli momenti- li. kanonis Sinaarsi SeiZleba
erT mTlianobad? Tu saxelm- saTvis met-naklebi gavlenis ideologiiT iyos aRbeWdili,
wifo garkveuli saxis subieq- mqone politikuri Zalebi mona- magram misi operireba da
tia, rogor SeiZleba igi war- wileoben. ukeTes SemTxvevaSi, iuridiuli interpretacia
movidginoT garkveuli Rire- konstitucia afiqsirebs maq- aranairad ar unda iyos nakar-
bulebiTi principebisa da simalurad farTo konsensuss naxevi ideologiuri mosaz-
samoqmedo programebis, anu sxvadasxva pozicias Soris, rebebiT. igive azri SeiZleba
ideologiis, gareSe? demokra- uares SemTxvevaSi, mocemuli sxvanairad ase gamoiTqvas:
tiuli principi amaze mxolod momentisTvis gabatonebuli ideologia iswrafis saxelm-
erTi pasuxis saSualebas iZle- politikuri Zala konstitu- wifosken (anu, politikuri
va: aseTi ram aris konstitu- ciaSi misTvis misaReb princi- partiebi cdiloben, sakuTari
cia da kanonebi. demokratiu- pebs debs. magram saukeTeso ideologiuri principebi da-
li saxelmwifo legitimuria SemTxvevaSic ideologiuri amkvidron kanonmdeblobaSi
mxolod imdenad, ramdenadac konsensusi met-naklebad piro- da saxelmwifoebrivi mmarT-
is emyareba garkveul SeTanx- biTia: viRacis xma ufro metad velobis praqtikaSi), magram
mebas mis moqalaqeebs Soris ismis, viRacis naklebad, xolo saxelmwifom maqsimalurad
(`socialur xelSekrulebas~), demokratiisa da konstitu- Sors unda daiWiros Tavi

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


60
solidaroba

ideologiisagan (ese igi, ar ologiisgan ganasxvavebs, Cemi TvelosTvis da qarTvele-


dauSvas saxelmwifo institu- dakvirvebiT, or rames SeiZ- bisTvis. anu, dRes saqarTve-
tebis identifikacia calke leba gulisxmobdes. erTi aris loSi saxelmwifos normaluri
aRebul ideologiur princi- moTxovna, rom saxelmwifo funqciobis interesi teqniku-
pebTan, maqsimalurad farTo ideologia unda mdgomareob- rad igivea, rac qarTveli
asparezi dautovos Sejibrs des qarTveli eris (rogorc eris interesi. saqarTvelo
ideologiaTa Soris). saxelm- eTnikuri eris) interesTa upi- mravaleTnikuri qveyanaa, rac
wifosa da ideologiis mimar- rates dacvaSi. sxva sityvebiT, imas niSnavs, rom eTnikuri
Teba, sinamdvileSi, dinamiku- saqarTvelos saxelmwifo ide- umciresobebi angariSgaswev
ri procesia, romelSic saxel- ologia unda iyos eTnikuri socialur da politikur
mwifos sruli izolacia ide- nacionalizmi. meore mxriv, Zalas warmoadgenen, xolo
ologiisagan SeuZlebelia, erovnuli ideologia niSnavs nebismieri mravaleTnikuri
magram misi sruli identifi- erovnuli Taviseburebebis saxelmwifos prioritetuli
kacia romelime calkeul ide- konceftualizacias da amis amocanaa eTnikur jgufebs
ologiasTan _ damRupveli. safuZvelze erovnuli mizne- Soris harmoniuli Tanacxov-
bisa da Rirebulebebis gamok- rebis pirobebis Seqmna. es
veTas, e. i. pasuxebs kiTxvebze: aris ara mxolod zogadde-
erovnuli ideologia vina varT? saiT mivdivarT? mokratiuli an zogadhuma-
ra gvinda? da a. S. erovnuli nisturi moTxovna, romelic
erovnuli da saxelmwifo ide- ideologiis es ori aspeqti saqarTvelom demokratiuli
ologiis problemebi erTma- xandaxan areulia erTmaneTSi, samyaros zewoliT unda Seas-
neTs ukavSirdeba, ramdenadac magram aq ori sxvadasxva prob- rulos, aramed eTnikuri um-
erovnuli ideologiis momx- lema igulisxmeba da isini cal- ravlesobis (am SemTxvevaSi,
reebi, Cveulebriv, gulisxmoben, calke unda iqnes ganxiluli. qarTuli eTnosis) kerZo inte-
rom saxelmwifo ideologia resis gamoxatulebac, radgan
aucilebelia, anu saxelmwifo rac Seexeba nacionalizms da umravlesoba yvelaze metad
Tavis saqmianobas garkveul eris interesebis dacvas, mTa- agebs pasuxs sakuTari qveynis
ideologiur moZRvrebaze vari da umTavresi idea, ro- viTarebaze, da, pirvel yov-
dayrdnobiT unda gansazRvrav- melic ignorirebulia `erov- lisa, mis interesebSi Sedis
des. magram isini moiTxoven nuli ideologebis~ mier aris qveynis stabiluri ganviTa-
ufro mets: es saxelmwifo ide- is, rom qarTveli eris inte- rebis aucilebloba.
ologia amave dros `erovnuli~, resebis dacvis gadamwyveti
anu konkretuli eris specifi- garantia aris saqarTvelos, calkeuli, Tanac raodenob-
kuri interesebis gamomxatve- rogorc damoukidebeli sa- rivad gabatonebuli, eTniku-
li unda iyos. magaliTad, xelmwifos, arsebobis TviT ri jgufis interesebis gamo-
komunizmi, rogorc sabWoTa faqti. sanam aseTi saxelmwi- calkeveba imitomaa gansakuT-
kavSiris oficialuri ideolo- fo ar arsebobda, qarTveli rebiT saziano, rom mraval-
gia, am pirobas ver akmayofilebs, eris, rogorc eTnikuri jgu- eTnikuri mosaxleobis mqone
radgan Tavisi SinaarsiT is fis, interesebis raRac sxva, qveyanaSi Sinagani konfliq-
universaluria da ara `erov- arapolitikuri meTodebiT tebis asacileblad gadamwy-
nuli~. anu, `erovnuli ideo- dacva (magaliTad, qarTvelTa vetia saerTo moqalaqeobis
logiis~ momxreebisaTvis `erov- Soris wera-kiTxvis gamavrce- Segnebis ganviTareba. saxelm-
nuli~ apriorulad gansxvav- lebeli sazogadoebis SeqmniT) wifos _ da masTan erTad eT-
deba `saxelmwifoebrivisagan~, SesaZloa azriani yofiliyo; nikuri umravlesobis _ inte-
Tumca demokratiul sazoga- magram mas Semdeg, rac aseTi resebSia, rom mTel mosaxle-
doebaSi aseTi gansxvaveba saxelmwifo Seiqmna, qarTve- obaSi eTnikurma TviTSegnebam
sulac ar aris trivialuri. lebze, rogorc eTnikur jguf- maqsimalurad gadainacvlos
ze, raRac gamocalkevebuli ukana planze samoqalaqo
es `ufro meti~, rac erovnul zrunva aramarto saWiro araa, TviTSegnebasTan SedarebiT.
ideologias saxelmwifo ide- aramed sazianocaa isev saqar- Tu aseT politikas ewinaaRm-

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


61
#1(34) LUMEN

degeba eTnikuri umciresoba, rom am xalxis samoqalaqo mesame samyarodan gamoqceuli


amaSi SeiZleba raRac logika uflebebi unda gadaisinjos mosaxleobisaTvis jebirebis
davinaxoT: umciresobas asi- enis codnis safuZvelze, Za- aRmarTva maT qveynebSi Semo-
milaciisa eSinia; amitom lian meeWveba, rom maT marTlac sasvlelad. naturalizebuli,
umravlesoba maqsimalurad saqarTvelos erovnuli inte- moqalaqeobis mqone ucxoto-
unda ecados, es SiSi gaaneit- resebi amoZravebdeT, an unari melebis winaaRmdeg xmis amo-
ralos umciresobis kultu- hqondeT am ukanasknelTa raci- Reba, sajarod mainc, maTac
rebisTvis xelis gamarTviT. onaluri gaazrebisa. im xalxs, ki uWirT. ramdenadac vici,
magram roca eTnikuri (ufro vinc Tavis droze `nulovan saqarTvelos jer ar emuqreba
zusti termini rom vixmaroT, variants~ dauWira mxari, anu misi simdidriT moxiblul
eTnicisturi) politikis inte- imas, rom damoukideblobis imigrantTa talRis moZaleba,
resTa win wamowevas umravle- gamocxadebis Semdeg saqarT- problema ufro isaa, rac mo-
sobis interesebiT axdenen, velos yvela mcxovrebi avto- saxleoba gvyavs, is ar gagveq-
diagnozi, rogorc wesi, erTia: maturad miiRebda qveynis ces. meorec, dasavlur de-
adamianebs, ubralod, ar esmiT moqalaqeobas (sxvaTa Soris, mokratiebSi ultramemarjvene
sakuTari qveynis interesi am variantisken bolos gada- partiebi politikurad gari-
(ucxo qveynis specsamsaxure- ixara zviad gamsaxurdiac, yulni arian, maTTan TanamS-
bis sasargeblod muSaobis romelic Znelia daadanaSa- romloba soliduri partie-
hipoTezas aq ar ganvixilav). ulo arasakmaris nacionaliz- bisTvis sircxvilad iTvleba,
mSi), aerTianebda ori Tviseba: radgan maT poziciaSi (samar-
moviyvan kerZo magaliTs. isini ar iyvnen giJebi, da Tlianad) xedaven xifaTs
`erovnuli ideologiis~ isini ar iyvnen saqarTvelos sazogadod demokratiisa da
gamoxatulebad mis momxreebs Segnebuli mtrebi. yvela samoqalaqo mSvidobisaTvis.
xSirad mohyavT moTxovna, normaluri inteleqtualuri
saqarTvelos moqalaqeebisT- unaris mqone adamianisTvis sul sxvaa `erovnuli ideo-
vis savaldebulo iyos qar- cxadi iyo, rom moqalaqeobis logia~ zemoTaRwerili meore
Tuli enis codna _ analogi- sakiTxis nebismieri sxva gadaw- azriT. misi momxreebi Ziri-
urad imisa, dasZenen xolme yveta arsebiTad zrdida Tadad im mosazrebidan amodian,
isini, rogorc es sxva qveynebis eTnokonfliqtebis axali rom erad yofna gulisxmobs
kanonmdeblobiTaa gaTvalis- kerebis gaCenis Sansebs. ara mxolod saerTo warmo-
winebuli. sinamdvileSi, am aranaklebi, ufro sworad, mavlobas, enas, kulturas,
mxriv saqarTvelos kanonmdeb- kidev ufro didi ugunureba Tundac saxelmwifoebriobas,
loba ukve ramdenime welia iqneboda am sakiTxis aramed kidev raRac sxvas,
Seesabameba saerTaSoriso xelaxali wamoweva dRes. kerZod, warmodgenebs sakuTar
standartebs: Tu momavalSi unikalur Taviseburebebze,
romelime imigranti natura- oponentebma SeiZleba Tqvan, sakuTar adgilze da rolze
lizacias, anu saqarTvelos rom TavisTavad erovnuli msoflioSi, sakuTar intere-
moqalaqeobis miRebas moindo- saxelmwifos arseboba saboloo sebze, miznebsa da amocanebze.
mebs, mas, saqarTvelos garantiebs mainc ar iZleva da swored aseT warmodgenaTa
moqalaqeobis Sesaxeb kanonis mTel rig evropis qveynebSi erTobliobas hqvia `erovnuli
Tanaxmad, moeTxoveba, sxva eTnikuri nacionalizmi mainc ideologia~. ar aris saWiro,
pirobebis dacvasTan erTad, TamaSobs garkeveul rols erma yovelive es gaiazros?
qarTuli an afxazuri enis politikur cxovrebaSi. maga- dadebiTi pasuxis gagonebis
codnac. aq salaparako liTad SegviZlia moviyvanoT Semdeg ismeba meore kiTxva:
saerTod araferia. magram Tu safrangeTi, sadac am poziciaze saxeldobr, vin unda SeimuSaos
`ideologebi~ gulisxmoben mdgomi ultramemarjvene aseT SexedulebaTa sistema?
yvela im adamians, vinc avto- Zalebi arCevnebze garkveul `erovnuli ideologis~ pasuxi
maturad miiRo saqarTvelos warmatebebs aRweven. magram, Cveulebriv Semdegia: raki
moqalaqeoba sabWoTa kavSiris jer erTi, aseTi partiebis eris, rogorc mTlianobis,
daSlis Semdeg, da moiTxoven, ZiriTadi samiznea imigracia, Semkvreli da warmomadgeneli

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


62
solidaroba

erovnuli saxelmwifoa, erov- bis ganxilvisas: eris TviT- ipovos universalur


nuli ideologiis Seqmnac gagebis sxvadasxva saxe cdilobs sakacobrio sistemaSi.
swored saxelmwifom unda saxelmwifo politikaSi gan-
iTavos _ yovel SemTxvevaSi, sxeuldes, magram saxelmwifo garda amisa, Tu daboloeba
`koordinatoris~ funqcia Tavisi institutebis saxiT `-logiiT~ gamoxatuli
mainc man unda ikisros. maqsimalurad neitraluri mecnierulobis pretenzia
unda darCes maT mimarT. politikur ideologiasac
es sakiTxi calsaxa da gamar- maincdamainc ar uxdeba (magram
tivebul midgomas ver aitans. kidev erTi SeniSvna: termini am SemTxvevaSi istoriuli
zemoT CamoTvlili proble- `ideologia~ am konteqstSi gamarTleba mainc aqvs), miT
mebis gaazreba, Cemi azriT, uadgilo da damabneveli umetes, ar Seefereba is medi-
eris erT-erTi ki ara, yvelaze mgonia. ar minda terminolo- taciebs eris bedisa da samo-
arsebiTi niSania. sxva sityvebiT, giuri sqolastikiT gatace- mavlo prioritetebis garSemo.
eri Tavis Tavs adgens imiT, buli pedanti gamovCnde, ar minda SeviWra eris raobis
rom Tavs iazrebs da Tavisi magram mainc mniSvnelovania Sesaxeb diskusiebSi, magram
arsebobis proeqts qmnis. Tu imis xazgasma, rom termini eri ar aris calsaxad obieq-
mudmivi TviTgaazrebis pro- `ideologia~, Cveulebriv, turi realoba: rogorc sxva-
cesi Sewyda, maSin eris mieyeneba Tavisi arsiT dasxva erebis magaliTebi
arseboba wminda formaluri universalistur politikur gviCvenebs, is erTad yofnis
an inerciuli xdeba. swored filosofiebs. iseTi saazrov- istoriulad Camoyalibebul
amitom es sakiTxebi metisme- no sistemebi, rogoricaa nebazea ufro metad damoki-
tad mniSvnelovania imisTvis, liberalizmi, socializmi, debuli, vidre nebismier sxva
rom maTi gadawyveta saxelm- konservatizmi, mwvane ideo- faqtorze. am terminologi-
wifos miendos. maTi gansakuT- logia da a. S. sxva ganzomi- ur sakiTxSi `erovnuli ide-
rebuli mniSvneloba ganapi- lebaSi arsebobs, vidre cal- ologiis~ momxreebi xandaxan
robebs imasac, rom amgvari keuli eris unikaluri bedis daTmobaze midian da Tanaxma-
sakiTxebis romelime gadawy- da amocanebis gaazreba. ni arian sxva sityva gamoiyenon.
veta SeuZlebelia sabolood sxvaTa Soris, nacionalizmic magaliTad, am konteqstSi
an erTaderTad CavTvaloT. aseTive universaluri ideo- xSirad ixmareba `erovnuli
am tipis problemebi: `rani logiaa, radgan is ambobs idea~. es gamoTqma SeiZleba
varT?~, `saiT mivdivarT?~, mxolod imas, rom yvela ers SedarebiT ufro misaRebi iyos,
`risi SemZle varT?~, `risi (ara mxolod Cemsas) `ekuTvnis~ magram is maSinebs Tavisi
Rirsi varT?~ da a. S., _ ver Tavisi saxelmwifo. amitom Seuvali mxolobiTi ricxviT
itans saboloo da fiqsire- jobia, sityva `ideologia~ da platonuri asociaciebiT:
bul gadawyvetebs, maTze esa aseTi universaluri moZRv- TiTqos es idea erTxel da
Tu is pasuxi ufro orienti- rebebis sferos davutovoT. samudamod Tavis TavSi arse-
ria mudmivad mimdinare `erovnuli ideologiis~ bobs da mxolod Secnoba sWir-
sazogadoebriv diskusiaSi, xmareba qmnis imis iluzias, deba. kidev ufro SemaSinebe-
romlis procesSic eris, TiTqos misi momxreebi uars lia `erovnuli misia~, radgan
rogorc politikur-istori- amboben universalur poli- is Tavis TavSi religiur Sina-
uli subieqtis, mier sakuTari tikur ganzomilebaze da ra- arss moicavs (vin SeiZleba
Tavis mudmivi gadaazreba da Rac (savaraudoa, iluzorul) daakisros ers misia, Tu ara
xelaxali interpretacia xdeba. `erovnul gzaze~ iReben RmerTma?), magram bibliaSi
am interpretaciis Sedegebi, orientacias. sinamdvileSi, RmerTis kosmopolitizms
cxadia, politikur progra- SexedulebaTa sistemas, esmeva xazi (misTvis, mogexse-
mebSi da politikur praqti- romelsac axla vgulisxmobT, nebaT, sul erTi iyo berZeni
kebSic iCens Tavs, magram aq mxolod imdenad aqvs azri, da iudeveli, oRond rwmena
igive logika moqmedebs, rac ramdenadac erma, Tavisi uni- hqonodaT swori) da erovnul
zemoT aRvwereT ideologiasa kaluri bediT da probleme- misiebze sityvac ar aris naT-
da saxelmwifos urTierTo- biT, sakuTari adgili unda qvami. istoriulad, warmod-

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


63
#1(34) LUMEN

genebi sxvadasxva erebis me or momentze SevCerdebi, rodi aqvs. sul dasawyisSi


istoriul misiebze sakmaod Tumca SeiZleba metic iyos vTqvi, rom ideologiis de-
TviTneburi da inteleqtu- saTqmeli. erTia azrovnebis ficiti zogierT SemTxvevaSi
alurad sarisko spekulaci- inercia. Cven gavizardeT SeiZleba politikuri cxov-
ebia, romlebic, Cveulebriv, ideologiur saxelmwifoSi, rebis ganuviTareblobis,
dapyrobiTi imperiuli avan- romlis ZiriTadi niSani iyo umwifrobis Sedegi da gamom-
tiurebis gasamarTleblad is, rom man Tavis moqalaqeebs xatveli iyos, am SemTxvevaSi
gamoiyeneba; ruseTi, magali- waarTva iniciativis gamoCenis ki ideologiuri wyurvili,
Tad, sruliad aucileblad ufleba _ da, amis Sedegad, nawilobriv mainc, gamarT-
xedavda Tavisi istoriuli unaric. ekonomikuri inicia- lebuli gamodis. am dros
misiis gansaxorcieleblad tivis uunaroba iwvevs imas, vgulisxmobdi amorful,
konstantinopolis dapyro- rom mosaxleobis absolutu- koniunqturul politikas,
bas. Cemi azriT, erma mxolod ri umravlesoba saxelmwifos romelsac ara aqvs mkafiod
is mizani SeiZleba Seasru- uyurebs xelSi, misgan elodeba gamoxatuli miznebi, Rirebu-
los, rasac TviTon daisaxavs, lukma-purs da rCenas. inte- lebebi, amocanebi, da mxolod
magram Cem mier dasaxul leqtualuri da samoqalaqo mocemuli momentis proble-
mizans `misia~ aRar hqvia. iniciativis Cvevis arqona, Tavis mebze reaqcias warmoadgens.
mxriv, qmnis imis moTxovnilebas, swored aseTi iyo saqarTve-
amitom CemTvis yvelaze rom viRac sxvam gagiwios ide- los politikuri elitis
misaRebi terminia `erovnuli ologiuri xelmZRvaneloba, udidesi umravlesobis qceva
proeqti~. sityva `proeqti~ viRac sxvam zustad dagidginos, ukanaskneli wlebis ganmav-
kargad usvams xazs or mo- ra aris swori da ra aris lobaSi. ki, iyo politikuri
ments, romelic zustad See- mcdari. saxelmwifo ideologia principebis mimikria, partiebi
fereba im realobas, romelic dRes aRar arsebobs, magram dasavlurad mJRer saxelebs
am terminma unda aRniSnos: moqalaqeebis did nawils stkiva irqmevdnen da xandaxan prog-
momavalze orientacias da es ararseboba, rogorc mok- resul-mecnieruli termine-
subieqtur nebas. `erovnuli veTili kiduri SeiZleba aRar biT datvirTul programebs
proeqti~ gulisxmobs garkve- gqondes, magram mainc gtkiodes. aqveynebdnen, magram yovelive
ul warmodgenas imaze, Tu aseT tkivils fantomuri tki- amis dakavSireba realur
`rani varT?~, magram misi vili hqvia. Tu avadmyofis politikur praqtikasTan
ZiriTadi Sinaarsia imis momavals optimisturad Sev- metad Wirda. gamsaxurdia da
dadgena, Tu `rani gvinda, xedavT, unda vTqvaT, rom aseTi misi momxreebi ar gamoirCe-
rom viyoT?~, da `ra unda tkivilis saukeTeso mkurnali odnen metismeti ideologi-
gavakeToT amisaTvis?~. droa, ase Tu ise, normaluri uri TanmimdevrulobiT (isini
demokratiuli ganviTarebis komunistebs komunisturi
pirobebSi. magram SesaZlebelia sistemis TaviseburebaTa
daskvnis magier: ufro pesimisturi scenarebic maqsimaluri SenarCunebiT
ideologiis wyurvili _ vTqvaT, iseTi tkivilgama- ebrZodnen), magram mas Semdeg,
saqarTveloSi yuCeblebis gavrceleba, ro- rac demokratiisa da erovnuli
goricaa religiuri fundamen- interesebis dacvis mizniT
dasasrul, vecdebi vupasuxo talizmi. SemTxveviTi araa, demokratiulad arCeuli da
kidev erT kiTxvas: ratom rom diskusia `erovnuli ide- nacionalisturi ideebis
wamoiWra erovnuli Tu sa- ologiis~ garSemo marTlma- damcveli prezidenti gaaZeves,
xelmwifo ideologiis sakiTxi? dideblobisTvis oficialuri xalxi mTlad daibna. ideo-
ratom gaxda es sakiTxi ase statusis miniWebis moTxov- logiuri bundovaneba marTl-
emociurad mniSvnelovani? naTa paralelurad mimdina- deboda gare imperialistebs,
saqme gvaqvs mxolod Secdo- reobs. Sida banditebsa da naxevrad-
masTan, demokratiis bunebis Sida separatistebs (an Sida
gaugebrobasTan, Tu amis sxva magram ideologiur wyurvils naxevradseparatistebs)
mizezebic arsebobs? mxolod fantomuri mizezebi Soris mudmivi balansirebis

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


64
solidaroba

aucileblobiT, magram bolo ai, am viTarebiT kanonieri


wlebis SedarebiTma stabil- ukmayofileba gamoxatulebas
zaciam es gamarTlebac gaaqar- ideologiur wyurvilSic
wyla. bolos da bolos, gvinda poulobs. sxva ambavia, rom es
ruseTTan yofna Tu ar gamoxatulebebi xSirad ko-
gvinda? Tu ar gvinda, ratom reqtuli ar aris. ZiriTadi
veZaxiT `strategiul mokav- Secdoma aq saxelmwifos da
Sires~, Tu gvinda, raRas veC- xelisuflebis gaigivebaSia.
xubebiT? ekonomikur refor- saxelmwifo _ es politikuri
mebs imitom vatarebT, rom institutebia, xelisufleba
qveynis interesebs ase sWirdeba, ki _ politikuri Zala,
Tu imitom, rom savaluto romelic mocemul momentSi
banki `gvawveba~? saxelmwifo am institutebis meSveobiT
apirebs Cven Senaxvas Tu mmarTvelobas axorcielebs.
gveubneba, TviTon SeinaxeT saxelmwifos (demokratiuls)
Tavio? `erovnuli Serigeba~ ar sWirdeba ideologia, mag-
TavisTavad mniSvnelovani ram xelisuflebas, sruliad
amocanaa Tu teroristebis samarTliania, naTeli da Tan-
moTxovnis Sesruleba? mimdevruli samoqmedo prog-
saerTod, demokratia imitom rama da samoqmedo principebi
gvinda, rom marTla gvinda, movTxovoT. oRond es iqneba
Tu imitom, rom `axla asea ara `erovnuli~ an saxelm-
saWiro~? naTeli pasuxebi am wifo, aramed am konkretuli
kiTxvebze mosaxleobas Tavis xelisuflebis ideologia.
mier arCeuli xelisuflebis-
gan axlac ar miuRia. ufro sazogadoeba da politika, #3,
sworad, pasuxebi ki aris, Tbilisi, mSvidobis,
magram winaaRmdegobrivi da demokratiis da ganviTarebis
Sinagan rwmenas moklebuli. kavkasiuri instituti, 2000

SeniSvnebi:

1
Tamara Dragadze,”Soviet Economics and Nationalizm in the Gorbachev Years,
Regionalism, Etnicized Regionalism”, wignSi: Marco Buttino (ed.) In a Collapsing Empire:
Underdevelopment, Ethnic Conflict and Nationalism in the Soviet Union (MIlano, Feltrinelli
Editore, 1992).
2
m. horkhaimeri da Teodor adorno, ganmanaTleblobis dialeqtika, ix.
frankfurtis socialuri skola dasavleTis civilizaciis Sesaxeb
(mecniereba, Tbilisi, 1980) 79-80
3
Ìèøåëü Ôóêî, Ñëîâà è âåùè. Àðõåîëîãèà ãóìàíèòàðíèõ íàóê (Ìîñêâà, Ïðîãðåññ,1992), 487.
4
am msjelobaSi, ZiriTadad, maqs veberis koncefcias veyrdnobi.
5
`sakuTarSi~ aq SeiZleba piradi Tu Sesabamisi politikuri erTeulis
interesi vigulisxmoT, rac dinastiur samyaroSi praqtikulad erTi da
igivea.
6
ix. magaliTad Abdou Filali-Ansary, “Muslims and Democracy”, Journal of Democracy, July
1999 (Vol. 10, N 3), 19-32.
7
am tendenciis klasikuri gamoxatulebisTvis ix. George Konrád, Antipolitics
(San Diego, New York, London: Harcourt Brace Jovanovich), 243.
8
frensis fukuiama, istoriis dasasruli da ukanaskneli adamiani
(Tbilisi, 1999).

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


65
#1(34) samarTali

axali etapi
evrosasamarTlos
moRvaweobaSi
ruseTma moaxdina
adamianis uflebaTa evropis konvenciis
me-14 oqmis ratifikacia

fridon sayvareliZe

ruseTis dumis deputatebma tatma, 56 winaaRmdegi iyo.


2010 wlis 15 ianvars moaxdines amrigad, ruseTi gaxda evropis
adamianis uflebaTa evropis sabWos 47-e wevri qveyana, ro-
konvenciis me-14 oqmis rati- melmac daamtkica es doku-
fikacia. am gadawyvetilebas menti. es imas niSnavs, rom
mxari dauWira 392-ma depu- adamianis uflebaTa evropis
sasamarTloSi morigi
masStaburi reforma iwyeba.

1994 wlis reforma


da me-11 oqmi

adamianis uflebaTa da Ziri-


Tad TavisuflebaTa konvencia
ZalaSi Sevida 1953 wlis 3
seqtembridan. man aramarto
aRiara adamianis fundamentu-
ri uflebebi, aramed Seqmna
maTi dacvis gansakuTrebuli
meqanizmi. Tavdapirvelad es
meqanizmi sam organos moicavda,
romlebic pasuxismgeblobas
iRebdnen imaze, rom wevri
saxelmwifoebi Seasrulebd-

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


66
solidaroba

nen maT mier konvenciiT 1997 wels moxda, ris Semdeg 1999 wels am ricxvma 177 Sead-
aRebul valdebulebebs. es daiwyo erTwliani gardamavali gina, 2003-Si _ 703, 2006-Si _
organoebi iyo: adamianis etapi. am drois ganmavlobaSi 1560, 2007-Si _1503, 2008-Si ki
uflebaTa evropis komisia, airCnen axali mosamarTleebi, _ 1543. saintereso suraTi
adamianis uflebaTa evropuli damtkicda sasamarTlos gamoikveTa. ganxiluli saqme-
sasamarTlo da evrosabWos axali wesdeba. ganaxlebuli ebis raodenoba bolo wlebSi
ministrTa komiteti. sami aseTi sasamarTlo moRvaweobas 1998 75-jer gaizarda (SevadaroT
organos arsebobis gamo stras- wlis 1 noembers Seudga. 1998 _ 20 saqme da 1500 saqme), Tumca
burgis adamianis uflebaTa wlis 31 dekembers ki Zvelma sis- isic cxadia, rom bolo wlebSi
sasamarTloSi saCivrebis temam Sewyvita funqcionireba. ganxiluli saqmeebis raodeno-
miRebis Zalian mkacri wesebi Tumca, oqmis mixedviT, ada- ba 1500-is farglebSi meryeobs
arsebobda da mxolod maT mianis uflebaTa evropis ko- da win veRar midis, rac aSkara
mcire nawils iRebdnen gansa- misia agrZelebda ukve regis- disonanss qmnis gansaxilveli
xilvelad. strasburgSi Sesuli trirebuli saCivrebis ganxil- saqmeebis saerTo raodeno-
yvela saCivari xdeboda adami- vas 1999 wlis 31 oqtombramde basTan. amitom gaxda saWiro
anis uflebaTa evropuli (swored am wels, anu 1999 wels, axali, rigiT meore, reforma.
komisiis winaswari ganxilvis gaxda saqarTvelo evrosabWos
sagani, raTa dadgeniliyo, Tu wevri). reforma sakmaod vfiqrob, mkiTxvelisaTvis
ramdenad misaRebi iyo sarCeli. efeqturi aRmoCnda. cifrebSi aseve saintereso unda iyos
dadebiTi gadawyvetilebis es ase gamoixata: 1959-2009 wlebSi sasamarTlos
SemTxvevaSi komisia saqmes mier ganxilul saqmeTa rao-
sasamarTlos gadascemda 1955-1998 wlamde sasamarTlom denoba qveynebis mixedviT:
saboloo gadawyvetilebis misaRebad miiCnia da gansaxil-
gamosatanad. saqmis strasburg- velad miiRo 45 000 sarCeli, udavo `liderebi“ arian ita-
Si miRebidan saboloo gadaw- rac niSnavs, rom sasamarTlo lia _ 1953 saqme, da TurqeTi
yvetilebis gamotanamde zogjer yovelwliurad daaxloebiT _ 1939.
aT weliwadze meti gadioda. 1000 sarCels iRebda gansaxil-
velad. Semdgom wlebSi, anu maT mohyvebian:
reforma 1994 wlis 11 maiss pirveli reformis amoqmedebis
daiwyo, mas Semdeg, rac adami- Semdeg, es procesi mniSvnelov- safrangeTi _ 740 saqme,
anis uflebaTa evropis kon- nad daCqarda. magaliTad, ukve ruseTi _ 643 saqme,
venciis me-11 oqmi gaixsna 1999 wels sasamarTlom 8400
poloneTi _ 634 saqme,
wevr-saxelmwifoTa xelmowe- sarCeli miiRo, 2003 wels _
ukraina _ 482 saqme,
risaTvis. me-11 oqmis mTavari 27200, 2006 wels _ 39400, 2008
siaxle is iyo, rom ori insti- wels ki _ 49900. anu gansaxil- saberZneTi _ 481 saqme,
tuti _ adamianis uflebaTa velad misaRebi saqmeebis rao- rumineTi _ 480 saqme,
evrokomisia da adamianis denoba yovelwliurad izrde- gaerTianebuli
uflebaTa evropis sasamarTlo boda da sasamarTlo am mimar- samefo _ 404 saqme.
mudmivmoqmedma sasamarTlom TulebiT ufro operatiulad
Secvala. amas, oqmis mimRebTa muSaobda, vidre reformamde.
yofil sabWoTa kavSiris qvey-
azriT, unda daeCqarebina
nebSi (ruseTisa da ukrainis
sasamarTlo procedurebi, magram isic cxadia, rom mTa-
ufro efeqturi gaexada vari mainc saqmis ganxilva da Sesaxeb zemoT ukve vTqviT)
sasamarTlo da gaeadvilebina gadawyvetilebis miRebaa. aseTi mdgomareobaa:
sasamarTlosadmi mimarTva. am rogor Seicvala mdgomareoba
oqmis mixedviT, yvela wevrisa- am mxriv 1998 wlis Semdeg? aq litva _ 48 saqme,
xelmwifo valdebuli iyo mo- aseTi statistika gvaqvs: 1959- latvia _ 34 saqme,
exdina am dokumentis ratifi- 1998 wlebSi sasamarTlom
saqarTvelo _ 27 saqme,
kacia, romelic ZalaSi Sedioda sul gansaxilvelad miRebul
azerbaijani _ 19 saqme,
bolo wevrisaxelmwifos mier 837 saqmeze gamoitana gadawy-
oqmis ratifikaciidan erT vetileba, rac weliwadSi daax- estoneTi _ 17 saqme,
weliwadSi. bolo ratifikacia loebiT 20 saqmes Seadgens. somxeTi _ 11 saqme.

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


67
#1(34) samarTali

aucilebelia aRvniSnoT, rom romelic winaaRmdegobas mas SeuZlia gamoitanos


strasburgSi ama Tu im qvey- uwevda reformis dawyebas. gadawyvetileba, Tu sarCelis
nis winaaRmdeg Sesuli sar- pirvelad es sakiTxi ruseTis sagania evrosasamarTlos
Celebis raodenoba yovelT- dumaSi 2006 wlis dekemberSi praqtikaSi ukve damkvidrebuli
vis adekvaturad ar asaxavs am ganixileboda. maSin am doku- konvenciis debulebaTa ganmar-
qveyanaSi adamianis uflebebis mentis miRebas mxolod 27-ma tebisa da gamoyenebis sakiTxebi
mdgomareobas. is faqti, rom, deputatma dauWira mxari. (oqmis me-8 muxli).
magaliTad, strasburgSi xSi- parlamentarebma CaTvales,
rad Sedis saqmeebi skandina- rom protokolis zogi debu- me-14 oqmis mniSvnelovani
viis qveynebidan, imas ki ar leba ewinaaRmdegeba ruseTis siaxlea agreTve ama Tu im
niSnavs, rom am qveynebSi ada- kanonmdeblobas da ruseTis qveynis mier evrosasamarTlos
mianis uflebebs naklebad moqalaqeTa interesebs. ru- gadawyvetilebis Seusruleb-
icaven, aramed imas, rom aq suli wyaroebis mtkicebiT, lobis gamo (oqmis me-16 muxli)
samoqalaqo sazogadoeba kar- protokoli dRis wesrigSi xel- evrosabWos ministrTa komi-
gadaa ganviTarebuli da mkac- meored mas Semdeg Seitanes, tetisaTvis strasburgis
rad reagirebs xelisuflebis rac misi naklovanebebi aRmo- sasamarTlosadmi mimarTvis
mier adamianis uflebebis ifxvra. SesaZleblobis miniWeba. es
darRvevis TiToeul faqtze. aspeqti aiZulebs wevrsaxel-
me-14 protokoli mowodebu- mwifoebs, maT Soris ruseTs,
lia gaamartivos da daaCqaros bolomde Seasrulon evrosa-
meore reforma saqmeebis ganxilva, maT Soris samarTlos gadawyvetilebebi.
da me-14 oqmi ukve dagrovili saqmeebisac. saqme is aris, rom am droisaT-
vis strasburgSi ukve gamota-
me-14 oqmis miReba adamianis meore reformamde, anu me-14 nilia 115 gadawyvetileba,
uflebaTa evropis sasamarT- oqmis miRebamde, mosamarTles, romlebSic ruseTis xelisuf-
los rigiT meore seriozuli romelsac saqme gadaecemoda, leba miCneulia pasuxismgeb-
reformaa. es reforma, kerZod, mxolod `momxseneblis“ fun- lad Zaladobriv gauCinare-
tipur saqmeebze sarCelis gan- qcia hqonda, saqme ki sabolood bebSi, sikvdiliT dasjaSi
saxilvelad miRebis gamarti- yvela SemTxvevaSi mosamarT- sasamarTlo ganaCenis gareSe,
vebisakenaa mimarTuli. es da- leTa 3-wevrian komitets an agreTve saTanado gamoZiebis
aCqarebs saCivrebis ganxilvis 7-wevrian palatas unda Sees- CautareblobaSi. amave dros
process. am reformis auci- wavla da gamoetana gadawyve- ruseTi akuratulad ixdis
lebloba jer kidev ramdenime tileba saCivris miRebis an masze dakisrebul Tanxebs,
wlis win iyo aSkara. es, erTi uaryofis Sesaxeb. mxolod magram bevr SemTxvevaSi xeli-
mxriv, evrosabWos wevri saxel- amis Semdeg dadgindeboda sufleba ar uzrunvelyofs
mwifoebis ricxvis gazrdasTan (saCivris miRebis SemTxvevaSi) efeqtian gamoZiebas da
iyo dakavSirebuli, meore palatis sxdomis TariRi. axla damnaSaveTa pasuxisgebaSi
mxriv ki _ sarCelebis raode- ki mosamarTles, romelsac micemas. oqmis miRebam
nobis matebasTan. magaliTad, saqme gadaecema, SeuZlia evrosasamarTlos gadawyveti-
dReisaTvis evrosasamarTloSi damoukideblad gamoitanos lebebis bolomde Sesrulebac
gansaxilvelad Sesulia 118 000 saboloo gadawyvetileba unda uzrunvelyos.
saqme, maTgan 27 000 _ ruseTidan. saCivris miuReblobis Sesaxeb
(oqmis me-7 muxli), rac mosa- es is nabijia, romelsac didi
ukanaskneli wlebis ganmavlo- marTleebs uamrav dros gamo- xania velodiT, ambobs holi
baSi ruseTma araerTxel uTavisuflebs, romelic mi- kartneri, Human Rights Watch-is
gadado me-14 protokolis saRebad miCneuli sarCelebis direqtori evropasa da cent-
ratifikacia. xdeboda evro- ganxilvas daeTmoba. ralur aziaSi. axla evropis
sasamarTlos reformirebis sasamarTlo ufro met adamians
blokireba ruseTis mier. is izrdeba sami mosamarTlisgan gauwevs daxmarebas rogorc ru-
rCeboda erTaderT qveynad, Semdgari komitetis uflebebic. seTSi, aseve mTel msoflioSi.

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


68
solidaroba

mSvidobiani
Sekrebis
Tavisufleba
evropuli konvenciis mixedviT

Tea wulukiani

mSvidobiani Sekrebis Tavisuf- konvenciis me-10 muxliT


leba da am gziT azris gamo- uzrunvelyofil uflebasac
xatva demokratiuli sazo- gulisxmobs.
gadoebis erT-erTi ZiriTadi
faseulobaa. Tavad arsi demokratiulma saxelmwifom
demokratiisa mosazrebebis ara mxolod unda uzrunvel-
Riad gamoxatvis gziT proble- yos mSvidobiani Sekrebis
mebis gadaWraSi mdgomareobs. Tavisufleba sakanonmdeblo
doneze, aramed Tavi unda
mSvidobiani Sekrebis Tavi- Seikavos misi pirdapiri Tu
suflebas adamianis uflebaTa arapirdapiri gziT SezRud-
da ZiriTad TavisuflebaTa visagan (negatiuri valdebu-
dacvis evropuli konvenciis leba)2 da, saWiro SemTxvevaSi,
(`konvencia~) me-11 muxlis zomebic ki miiRos imisaTvis, rom
pirveli punqti uzrunvel- kerZo pirebma ar xelyon erT-
yofs. evropuli sasamarTlos maneTis uflebebi am sferoSi
winaSe wardgenili saCivari (pozitiuri valdebuleba)3 .
Tu erTdroulad exeba Sek- saxelmwifos pozitiuri
rebis Tavisuflebas da Sekre- valdebulebis naTeli magali-
bisas azris gamoxatvis Tavi- Tia policiis movaleoba uz-
suflebas (konvenciis me-10 runvelyos wesrigi manifes-
muxli), evropuli sasamarT- taciisa da kontrmanifesta-
lo saqmes, rogorc wesi, mxo- ciis SemTxvevaSi.4 evropuli
lod me-11 muxlis kuTxiT sasamarTlos azriT, manifes-
ganixilavs, romelic msgavs tantTa or jgufs Soris
SemTxvevebSi specialur SesaZlo Zaladobis faqtebi
normas warmoadgens.1 marT- am jgufTagan romelimesTvis
lac, Sekrebis Tavisufleba Sekrebis akrZalvis mizezad
gansxvavebul azrTa ver gamodgeba. policiis val-
gamoxatvas isaxavs miznad da debulebaa Cadges or mtru-

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


69
#1(34) samarTali

lad ganwyobil jgufs Soris, debas SeiZleba avtomaturad fos mxridan Carevas saWiro-
uzrunvelyos wesrigi da ori- ar niSnavdes. aseT SemTxve- ebs.11 garda amisa, Tu Tavad
ves Seuqmnas pirobebi Sekrebis vebSi daskvnebis gakeTebamde konkretuli adamiani ar sCa-
normalurad Casatareblad.5 saxelmwifos mxridan unda dis kanonsawinaaRmdego qme-
Sefasdes faqti garemoebaTa debas Sekrebis msvlelobisas,
mSvidobiani Sekrebis Tavisuf- erTobliobis zogadi konteq- misi Sekrebis Tavisuflebis
lebis dacvis mizania gareT stis gaTvaliswinebiT.9 aseve, SezRudvas ar amarTlebs ma-
Tu WerqveS Sekrebilma adami- manifestantebis mier saxelm- nifestaciisas aqa-iq warmo-
anebma Tavisuflad gamoxaton wifoSi arsebuli wyobis Sec- Sobili incidentebi.12 yvelas,
TavianTi mosazrebebi sityviT, vlis moTxovna avtomaturad qveynis moqalaqea is Tu ucxo-
JestiT an Tundac siCumiT.6 ar niSnavs erovnuli usafrT- eli, aqvs mSvidobiani Sekrebis
konvenciis me-11 muxli icavs xoebisTvis zianis miyenebas, Tavisufleba, maT Soris amg-
yvela mSvidobian Sekrebas, Tuki Sekreba mSvidobianad vari Sekrebis organizebis
eqneba mas politikuri, soci- mimdinareobs.10 arc saxeli- ufleba (rasac, sxvaTa Soris,
aluri, religiuri, kultu- suflebo Senobis Sesasvle- krZalavs saqarTvelos kanoni13).
ruli Tu sxva xasiaTi. es mux- lis blokireba niSnavs avto- da bolos, zogierTi gansakuT-
li icavs Sekrebis Tavisufle- maturad wesrigis im xarisxiT rebuli gamonaklisis garda,
bas Sekrebis formisda miuxe- darRvevas, romelic saxelmwi- konvenciis me-11 muxli ar uz-
davad _ iqneba es mdgomare Tu
mjdomare aqcia, msvleloba,
manifestacia, piketi (romel-
sac, sxvaTa Soris, krZalavs
saqarTvelos kanoni7), Senobis
dakaveba protestis niSnad Tu
sxv. konvenciis me-11 muxli
icavs agreTve e.w. spontanur
Sekrebebs da gansakuTrebuli
yuradRebiT ekideba maTTan
dakavSirebul sakiTxebs (ix.
qveviT). rac Seexeba Sekrebi-
sas gamonaTqvamTa Tu trans-
parantTa Sinaarss, evropulma
sasamarTlom araerT gadawy-
vetilebaSi miuTiTa, rom
Sekrebis Tavisufleba ar gu-
lisxmobs mxolod maamebeli
Sinaarsis sityvebis gamoyene-
bas da rom saxelmwifos eva-
leba ar SezRudos Sekrebis
Tavisufleba mxolod im mi-
zeziT, rom Sekrebis ganmavlo-
baSi Semawuxebeli, kritikuli,
uxeSi, SemaSfoTebeli, arale-
gitimuri an miuRebeli azrebi
da moTxovnebi gaismis8. maga-
liTad, manifestantebis mier
mezobeli saxelmwifos dro-
Sebisa da liderebis suraTebis
dawva da am saxelmwifos reJi-
mis damxobis mxardamWeri
sityvebi Zaladobisken mowo-

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


70
solidaroba

runvelyofs Sekrebis Tavisuf- aqvs ufleba Sekrebis Tavisuf- vis, uwesrigobis an


lebiT sargeblobis uflebas leba SezRudos. mizanTa es danaSaulis aRsakveTad,
kerZo sakuTrebaSi arsebul nusxa aris amomwuravi da janmrTelobisa Tu
teritoriaze an SenobaSi, saxelmwifos mier maTi viwro moralis an sxvaTa
romelsac Tavis mxriv icavs interpretacia unda moxdes. uflebebisa da Ta-
konvenciis pirveli damatebi- kerZod, me-11 muxlis me-2 visuflebebis dasacavad.
Ti oqmis pirveli muxli. 14 punqtis Tanaxmad: es muxli ver daabrko-
lebs saxelmwifos, am
mniSvnelovania aRiniSnos, `dauSvebelia [mSvidobi- uflebis ganxorcieleba-
rom Sekrebis Tavisufleba ani Sekrebis Tavisufle- ze daawesos kanonieri
(mdgomare Tu mjdomare aqcia, bis] SezRudva garda im SezRudvebi SeiaraRebuli
msvleloba, manifestacia, SemTxvevisa, roca es gaT- Zalebis, policiis an
piketi, Senobis okupacia Tu valiswinebulia kanoniT saxelmwifo administra-
sxv.) usazRvro ar aris. kerZod, da aucilebelia demok- ciis warmomadgenlis
konvenciis me-11 muxlis me-2 ratiul sazogadoebaSi mimarT~.
punqti adgens im mizanTa nus- erovnuli uSiSroebis an
xas, romelTa gamoc, gamonak- sazogadoebrivi usafr- unda aRiniSnos, rom Sekrebis
lis SemTxvevebSi, saxelmwifos Txoebis interesebisaT- Tavisuflebis SezRudvis
faqti TavisTavad konvenciis
me-11 muxlis darRvevas ar
niSnavs. imisaTvis, rom dadgin-
des mocemuli SezRudva aris
Tu ara darRveva, unda moxdes
misi Sefardeba im mizanTan,
romelsac is emsaxureba. mxo-
lod interesTa amgvari awon-
vis Sedegad adgens evropuli
sasamarTlo, dairRva Tu ara
konvenciis me-11 muxli. awonvis
meqanizmi ki SemdgomSi mdgo-
mareobs: pirvel yovlisa
mowmdeba iTvaliswinebda Tu
ara mocemul SezRudvas kanoni.
Tu SezRudva ukanonoa, me-11
muxlis darRveva aSkaraa da
momdevno kriteriumebis mixed-
viT Semowmeba ar xdeba saWiro15;
Tu SezRudva kanonieria, mow-
mdeba emsaxureboda Tu ara is
im mizanTagan Tundac erT-
erTs, romlebic me-11 muxlis
me-2 punqtSia CamoTvlili;
dadebiTi pasuxis SemTxvevaSi
dgindeba iyo Tu ara mocemu-
li SezRudva aucilebeli
demokratiul sazogadoebaSi
anu daculi iyo Tu ara Tana-
fardoba SezRudvasa da im
mizans Sors, romelsac is emsa-
xureboda.16 am sakiTxebis
Sefasebisas, evropuli sasa-

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


71
#1(34) samarTali

marTlo amowmebs, ramdenad gonivrulad ver moeTxovebaT mrTelobisa Tu moralis dacva,


saTanado da sakmaris argumen- saTanadod Seasrulon is po- mesame pirTa uflebebisa da
tebs eyrdnoboda saxelmwifo zitiuri valdebulebebi, ro- Tavisuflebebis dacva).
organoebis gadawyvetileba melTac maT konvenciis me-11
Sekrebis Tavisuflebis Sez- muxli akisrebs. evropulma magaliTad, saqmeSi `oia atamani
Rudvis Sesaxeb da efuZneboda sasamarTlom araerTxel aR- TurqeTis winaaRmdeg~, sasa-
Tu ara is saqmis garemoebaTa niSna, rom mniSvnelovania xe- marTlom miiCnia, rom im Sek-
misaReb Sefasebas.17 lisuflebis organoebs mieceT rebis daSla policiis mier,
SesaZlebloba winaswar miiRon romelic ukanono iyo, radgan
Sekrebis Casatareblad nebar- moqalaqeTa usafrTxoebisaT- prefeqturisaTvis winaswari
Tvis aucileblobis an xeli- vis saWiro zomebi, uzrunvel- Setyobinebis gareSe tarde-
suflebis organosTvis winas- yon adgilze samedicino daxma- boda, arRvevda konvenciis
war Setyobinebis kanoniT dad- rebis SesaZlebloba, SeimuSa- me-11 muxls, vinaidan momitin-
genili wesi, rogorc aseTi, von fexiT mosiaruleTaTvis, geebi ar uqmnidnen safrTxes
ar ewinaaRmdegeba konvenciis kerZo avtomanqanebisa Tu sazogadoebriv wesrigs, Tu
me-11 muxls.18 mTavaria, nebar- sazogadoebrivi transporti- ar CavTvliT avtomanqanebis
Tvis Tu Setyobinebis proce- saTvis alternatiuli moZra- moZraobisaTvis xelSeSlas
durebi ar iyos zedmetad obis gzebi, da sxv.24 es Tavad ormocdaaTiode momitingis
rTuli19, Zviri an sxva mxriv Sekrebis monawile pirTa mier. garda amisa, Sekreba sul
Znelad Sesasrulebeli da interesebSic Sedis. Tumca naxevari saaTis dawyebuli
xelisuflebis organoebis aqve unda aRiniSnos, rom, iyo, rodesac policiam is
mier Sekrebis Tavisuflebis rodesac organizatori daSala. evropulma sasamarT-
arapirdapiri gziT SezRudvis kanonis dacviT atyobinebs lom policiis amgvari `mouT-
iaraRad ar iqnes gamoyenebu- Sesabamis organos Sekrebis menloba~ gasaocrad miiCnia
li20. TariRis, xangrZlivobisa da da kidev erTxel aRniSna, rom
sxva monacemebis Sesaxeb, am momitingeTa mxridan Zalado-
evropul sasamarTlos araerT organos ar aqvs ufleba daad- bis ararsebobis SemTxvevaSi
gadawyvetilebaSi uTqvams, rom ginos, ramdeni dRis xangrZ- mniSvnelovania saxelmwifo
sazogadoebriv adgilebSi ga- livobaa sakmarisi Sekrebis organoebma garkveuli Semw-
marTulma Sekrebam SeiZleba monawileTa azris gamosaxa- ynarebloba gamoiCinon mSvi-
gamoiwvios yoveldRiuri cxov- tad da am gziT SezRudos dobiani Sekrebebisadmi. wina-
rebisaTvis Cveuli ritmis maTi Tavisufleba.25 aRmdeg SemTxvevaSi Sekrebis
moSla da gareSe pirTa ukma- Tavisuflebis cneba azrs
yofileba21. amitomac demok- aqve unda aRiniSnos, rom zo- moklebuli xdeba.27
ratiul sazogadoebaSi mniS- gierT SemTxvevaSi evropuli
vnelovania procesis TiTo- sasamarTlo Sekrebis ukano- Tmenis valdebulebis kuTxiT
eulma monawilem daicvas nobas ar miiCnevs Sekrebis iqna aseve Sefasebuli saCiv-
dadgenili wesebi.22 Tu kanoni Tavisuflebis SezRudvisaT- rebi `balCiki da sxvebi Tur-
iTvaliswinebs Setyobinebis an vis sakmaris mizezad.26 ukano- qeTis winaaRmdeg~, `eva mol-
nebarTvis proceduras, Sek- no Sekrebebis SemTxvevaSic ki nari ungreTis winaaRmdeg~ da
rebis organizators evaleba manifestantTa daSlis gadaw- `sisi safrangeTis winaaRmdeg~.
daemorCilos am wess.23 am wesis yvetilebis misaRebad gaTva-
dacviT gamarTuli Sekreba liswinebuli unda iqnes eva molnaris saCivari iman
kanonieri Sekrebaa da, aqedan me-11 muxlis me-2 punqtSi gamoiwvia, rom ungrulma poli-
gamomdinare, informirebul CamoTvlili saWiroebebis ciam daSala manifestacia,
xelisuflebas evaleba miiRos (miznebis) arseboba-ararsebo- romlis Sesaxebac, kanonis
Sesabamisi zomebi misi norma- bis sakiTxic (erovnuli moTxovnisda miuxedavad,
lur pirobebSi Catarebisa da uSiSroebis an sazogadoebri- organizatorebma ar acnobes
monawileebis usafrTxoebisaT- vi usafrTxoebis interesebi, xelisuflebis organoebs
vis. ukanono Sekrebis dros uwesrigobis an danaSaulis sami dRiT adre. aseT SemTx-
xelisuflebis organoebs aRkveTis aucilebloba, jan- vevaSi kanoni aZlevda poli-

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


72
solidaroba

cias Sekrebis daSlis ufle- uri qmedebebis gziT sakuTari robis mier dasaxelebuli
bas. evropuli sasamarTlos uflebebis dacva gadawyvita. meore mizani evropulma sasa-
azriT, manifestaciis daSlis jgufma parizis erT-erTi marTlom ar miiCnia legitimu-
gamarTleba mxolod im mize- eklesiis Senoba daikava Sesa- rad, radgan is ar Sedioda
ziT, rom Sekrebis Sesaxeb bamisi saeklesio pirebis me-11 muxlis me-2 punqtSi
Setyobineba ar hqondaT Sesa- nagulisxmevi TanxmobiT. mocemul nusxaSi. kerZod,
bamis organoebs miRebuli, eklesiaSi mRvdelmsaxureba mTavroba miiCnevda, rom Sek-
Zneli iqneboda, Tuki Tavad amiT ar Seferxebula da arc rebis Sewyveta gamarTlebuli
manifestantebi ar arRvevd- mrevls gamouTqvams raime iyo momCivnis da mis Tanamo-
nen kanons Sekrebis mimdina- pretenzia. Semdeg Sekrebis nawileTa aralegaluri
reobisas. sasamarTlom Seamow- ramdenime monawilem SimSi- mdgomareobiT. evropulma
ma policiis qmedeba da ga- loba gamoacxada da saavad- sasamarTlom xazi gausva, rom
damwyveti mniSvneloba mianiWa myofoSic ki moxvda janmr- yvelas, qveynis moqalaqes Tu
im faqts, rom policiam momCi- Telobis gauaresebis gamo. ucxoels, aqvs rogorc Sekre-
vans da sxva manifestantebs daaxloebiT samasi adamianis bis Tavisufleba, aseve Sekre-
ramdenime saaTis ganmavlo- mier eklesiis okupacia or bis organizebis uflebac. man
baSi acala gamoexataT Tavi- Tves gagrZelda, ris Semdegac miiCnia, rom eklesiis orTvi-
anTi protesti, miuxedavad prefeqtma miiRo gadawyveti- ani okupacia iyo mSvidobiani
Sekrebis ukanonobisa da bu- leba ucxoelTa evakuaciis da sazogadoebrivi wesrigis
dapeStis centraluri xidis Sesaxeb. evropulma sasamarT- an aRmsareblobisaTvis pir-
paralizebisa. am mizeziT man lom, mTavrobis argumentebis- dapiri safrTxe ar Seqmnila,
konvenciis me-11 muxlis dar- da miuxedavad, miiCnia, rom oRond mere da mere am Sekre-
Rveva ar cno dadgenilad da aqciis mocemul formas icavda bam moSimSile monawileebi-
iqve aRniSna, rom Tmenis val- konvenciis me-11 muxli da saTvis saxifaTo xasiaTi
debuleba ar niSnavda, rom rom evakuaciis gadawyveti- miiRo da eklesiaSi sanitaru-
ukanono Sekrebis arcerT leba Sekrebis Tavisuflebis li mdgomareoba damafiqrebe-
SemTxvevaSi Setyobinebis SezRudvas warmoadgenda. es li Seiqna. marTalia, policiis
wesis daucvelobas ar unda SezRudva efuZneboda kanons, mier evakuaciis ganurCevlad
gamoewvia Sekrebis daSla. radganac, teritoriuli erTe- uxeSi manera, evropuli sasa-
marTlac, ukanono SekrebaSi ulebis kodeqsis Tanaxmad da marTlos azriT, ar Seesabame-
monawileobisTvis Sefardebu- saxelmwifosa da eklesias So- boda im meTods, romlis go-
li administraciuli saxdeli ris SeTanxmebis (1905 w.) nivruli molodinic arsebobs,
sasamarTlom ar miiCnia me-11 safuZvelze, prefeqts hqonda roca saqme Sekrebis Tavisuf-
muxlis darRvevad saqmeSi sruli uflebamosileba sazo- lebas exeba, magram saxelmwi-
`ciliberbergi moldovis gadoebrivi wesrigis dacvis fos SiSi, rom situacia Zalian
winaaRmdeg~ da aSkarad dau- saqmeSi, maT Soris religiur swrafad gauaresdeboda da
sabuTeblad cno momCivnis kultebTan mimarTebaSi. rac aqcia mSvidobian xasiaTs
saqme.28 sasamarTlom mniSvne- Seexeba SezRudvis mizans, didxans ver SeinarCunebda, ar
lovnad CaTvala is faqtic, sasamarTlom daadgina, rom iyo safuZvels moklebuli.
rom Sefardebuli administ- prefeqtis gadawyvetileba amasTanave, Sekrebis xangrZ-
raciuli saxdeli SesaZlo evakuaciis Sesaxeb miznad isa- livad mimdinareobis, masme-
saxdelebs Soris minimaluri xavda wertili daesva aRmsareb- diaSi misi saTanadod gaSuqe-
iyo (3 evros odenobis lobisaTvis gankuTvnili Se- bisa da samoqalaqo sazoga-
jarima).29 nobis grZelvadiani okupaci- doebis mxardaWeris gamo
isTvis im pirebis mier, rom- momCivans da sxva monawileebs
rac Seexeba saqmes `sisi saf- lebic winaaRmdegobaSi imyo- saSualeba miecaT srulad
rangeTis winaaRmdeg~, momCi- febodnen frangul kanonTan. gamoexataT da xelisuflebis
vani safrangeTis teritori- aqedan gamomdinare, mocemuli yuramde mietanaT TavianTi
aze ukanonod mcxovreb im gadawyvetileba wesrigis protesti. amdenad, sasamar-
ucxoelTa jgufs ganekuTv- dacvas isaxavda miznad da es Tlom CaTvala, rom Sekrebis
neboda, romelmac koleqti- mizani legitimuri iyo. mTav- Tavisuflebis SezRudva ori

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


73
#1(34) samarTali

Tvis Semdeg manifestantebis mdeg~ momCivani erT-erTi po- Seferxebis gamo. rac Seexeba
evakuaciis formiT iyo Tana- litikuri xasiaTis demonst- Sekrebis Tavisuflebis
zomieri im miznisa (janmrTe- raciis Semdeg Sekrebis adgi- SezRudvasa da mizans Soris
lobis dacva, wesrigi), romel- lidan asiode metrSi samoqa- Tanazomierebas, mTavroba miiC-
sac saxelmwifo isaxavda. laqo tansacmelSi gamowyo- nevda, rom SezRudva aucile-
bilma orma pirma daakava, ro- beli iyo momCivnis ukanono
arsebobs gansakuTrebuli melTac mas policiis sabuTi qmedebebis aRsakveTad da so-
SemTxvevebi, rodesac winas- aCvenes. policiis ganyofile- cialuri uwesrigobis Tavi-
war Setyobinebis an nebarT- baSi Sedga oqmi, romlis Tanax- dan asacileblad. momCivnis
vis procedurisgan manifes- madac momCivani dakavebul ganmartebiT ki, misi dakaveba
tantebi gaTavisuflebulad iqna Sekrebis adgilze, moZra- da sasjeli miznad isaxavda
SeiZleba CaiTvalon. am Sem- obis gadaketvisa da Sekrebisas momaval manifestaciebSi misi
TxvevaTa ricxvs ganekuTvneba antisocialuri qcevisaTvis. monawileobis Tavidan acilebas,
e.w. spontanuri Sekrebebi30. momCivnis qmedeba dakvalifi- radgan is opozicioneri
spontanuria Sekreba, rodesac cirda wvrilman xulignobad aqtivisti gaxldaT. sadavo
mimdinare an axlad momxdari somxeTis adaministraciul Sekrebamde masTan Sinac mi-
movlenisadmi dauyovnebeli samarTaldarRvevaTa kodeqsis sula policia da cdilobda
reaqcia xdeba saWiro demons- Tanaxmad (sazogadoebriv adgi- daerwmunebina igi ar mieRo
traciis saxiT. Tu Setyobine- lebSi lanZRva-gineba, moqa- SekrebebSi monawileoba. garda
bisaTvis (an nebarTvis aRebi- laqeebze Seuracxmyofeli amisa, mas ar SeeZlo gadaeketa
saTvis) kanoniT gaTvaliswi- gadakideba da sxva amgvari moZraoba, radgan 30000-kaci-
nebuli vadis dacva am demon- moqmedeba, romelic arRvevs ani manifestaciis gamo quCa
stracias azrs daukargavs, sazogadoebriv wesrigsa da isedac gadaketili hqonda
Seutyobinebloba (an nebarT- moqalaqeTa simSvides). sasa- policias. rac Seexeba mis
vis uqonloba) SeiZleba epa- marTloebma gaiziares poli- mier yviriliT warmoTqmul
tioT manifestantebs, Tuki ciis argumentebi da momCivans sityvebs, es mocemul situa-
isini sxvagvarad ar arRveven samdRiani patimroba miusajes ciaSi ver CaiTvleboda anti-
kanons, Tuki Sekreba mSvido- Sekrebisas moZraobis Sefer- socialur qmedebad, radgan
biania da ar iwvevs imaze met xebisa da zedmeti xmaurisaT- misi sityvebi ar Seicavda uxam-
Seferxebebs, rac bunebrivad vis. evropulma sasamarTlom sobas da Sekrebis yvela mona-
Tan axlavs sazogadoebriv ar gaiziara mTavrobis mosaz- wile zustad misnairad xma-
adgilas gamarTul nebismier reba, rom momCivani Sekrebis urobda. evropulma sasamar-
manifestacias.31 Tumca erTi adgilidan moSorebiT da am Tlom aRniSna, rom Zalado-
dilis ganmavlobaSi Cqaros- Sekrebisgan damoukideblad bisken mowodebisaTvis adami-
nuli avtomagistralis ram- aferxebda moZraobas da xulig- anis dasja SeiZleboda dasaS-
denjerme sruli blokireba nobda, radgan policiisa da vebad yofiliyo miCneuli
ar CaiTvala evropuli sasa- erovnuli sasamarTloebis konvenciis me-11 muxlis me-2
marTlos mier im Seferxebad, mixedviT, swored Sekrebaze punqtis kuTxiT. unebarTvo
romelic bunebrivad Tan ax- xulignobisa da antisocialu- SekrebaSi monawileobisaTvis
lavs sazogadoebriv adgilebSi ri qcevisaTvis iqna is daka- sanqciis gamoyenebac ar iyo
gamarTul manifestaciebs.32 vebuli. sasamarTlom pirvel Seusabamo am muxlis moTxov-
yovlisa aRniSna, rom Sekrebis nebTan. Tumca mSvidobiani
yofila SemTxvevebi, rodesac kanonieri da mSvidobiani Sekrebis Tavisufleba imde-
Sekrebis Tavisuflebis Sez- xasiaTi sadavo ar iyo. arc is nad didi mniSvnelobis mqonea,
Rudva me-11 muxlis me-2 punq- gamomdinareobda saqmis masa- rom ar SeiZleba adamianis
tSi CamoTvlil arcerT mizans lebidan, rom xelisuflebis dasja, Tundac minimaluri
ar emsaxureboda, miuxedavad organoebs mocemuli Sekrebis administraciuli saxdeliT,
imisa, rom saxelmwifos aseTi daSla hqondaT gadawyvetili im SekrebaSi monawileobisaT-
miznebi moSveliebuli hqonda an monawileebisaTvis, maT vis, romelic ar yofila akr-
sakuTari poziciis gasamya- Soris momCivnisaTvis, imis Zaluli da romlis mimdina-
reblad. magaliTad, saqmeSi miTiTeba, rom daetovebinaT reobis dros monawiles ar
`galstiani somxeTis winaaR- Sekrebis adgili moZraobis Caudenia ukanono saqcieli.

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


74
solidaroba

evropulma sasamarTlom saxdelis saxiT sayveduri prezumpcia. romelime qveynis


miuReblad CaTvala momCivni- daimsaxura. evropulma sasa- kanonSi Cadebuli zogadi
saTvis iseTi mkacri sasjelis marTlom daadgina: miuxedavad xasiaTis akrZalva romelime
SerCeva, rogoricaa samdRi- imisa, rom momCivanma bolomde sazogadoebriv adgilas an
ani patimroba 33 mitingis miiRo monawileoba kanonier garkveuli raodenobis pir-
mimdinareobisas `moZraobis manifestaciaSi, romelmac TaTvis Sekrebis Catarebis
Seferxebisa da zedmeti xmau- met-naklebad mSvidobianad Sesaxeb ver iqneba me-11 muxlis
risaTvis~. amasTanave, sasamar- Caiara, momCivnis winaaRmdeg Sesabamisi.34 sazogadoebriv
Tlom SeniSna, rom saqmis masa- post factum gamoyenebuli saxdeli adgilebSi ki, sxva adgilTa
lebi ar Seicavda arc erT warmoadgenda Sekrebis Tavi- Soris, rogorc Senobis gare
miTiTebas momCivnis mier am suflebis SezRudvas konven- perimetri, ise misi Sesasvle-
ori qmedebis Cadenis garemo- ciis me-11 muxlis gagebiT. lic igulisxmeba. Tu romelime
ebebis Sesaxeb. garda amisa, momCivans, rogorc advokats, sazogadoebriv adgilas (Cqa-
mravalaTasiani mitingis gamo prokuratura sayvedurobda, rosnul magistralze, magali-
quCa TviT policiam gadaketa rom is ar gamoeyo manifestan- Tad) an romelime dadgenil
mitingis dawyebamde. evropul- tebs, romlebic marTlmsaju- radiusSi35 dagegmili Sekreba
ma sasamarTlom CaTvala, rom lebisadmi Seuracxmyofeli im problemebs wamoWris,
momCivnis dapatimreba ukve gamonaTqvamebiT gamoirCeod- romelTa amomwuravi nusxac
gadaketil quCaze yofnisa da nen, maSin, roca Tavad iyo mocemulia konvenciis me-11
amgvarad moZraobis `Seferxe- marTlmsajulebis msaxuri. es muxlis me-2 punqtSi, xelisuf-
bisTvis~ sxva araferi iyo, ewinaaRmdegeboda advokatis lebis Sesabamis organos, ro-
Tu ara misi dasja SekrebaSi profesiis Sesaxeb kanons, melic Setyobinebas Rebulobs,
monawileobisaTvis. rac See- romlis Tanaxmadac samsaxuris SeuZlia gamoiyenos Tavisi
xeba xmaurs, araferi miuTi- gareTac advokats marTlmsa- uflebamosileba da Tanazo-
Tebda imaze, rom momCivani julebis pativiscema moeTxo- mierebis principis dacviT
Zaladobisken mouwodebda veba. evropulma sasamarTlom SezRudos romelime konkre-
vinmes an misi sityvebi uxam- miiCnia, rom, marTalia, gamo- tuli Sekrebis Catarebis Tavi-
sobas Seicavda. mravalaTasi- yenebuli saxdeli yvelaze sufleba adekvatur mizezebze
an politikur mitingze gark- lmobieri iyo kanoniT gaTva- dayrdnobiT. zogadi xasiaTis
veuli xmauris ararseboba ki liswinebul saxdelebs Soris, kanonismieri akrZalva SeuZ-
sasamarTlom warmoudgenlad magram ar arsebobda misi saWi- lebels xdis TiToeul SemTx-
miiCnia. sabolood, sasamarT- roeba demokratiul sazogado- vevaSi cal-calke iqnes awo-
lom daadgina, rom momCivani ebaSi. marTlac, amgvari sanqci- nil-dawonili Sekrebis konk-
mxolod mitingze yofnisa da ebis gamoyenebas advokatebis retuli momentisaTvis Sekre-
aqtiurobisaTvis iqna dasjili mier TavianTi poziciis saja- bis monawileTa interesebi
da ara _ Sekrebisas raime rod gamoxatvisagan Tavis (protestis gamoTqma, magali-
ukanonobis, Zaladobisa da Sekaveba SeiZleba gamoewvia. Tad) da danarCeni mosaxleo-
uxamsobis CadenisaTvis. amde- es ki, im SemTxvevaSi, Tu Sek- bis interesebi (daubrkoleb-
nad, Sekrebis Tavisuflebis rebis monawile advokati mSvi- lad imoZraon manqaniT, maga-
SezRudva am SemTxvevaSi me-11 dobianad monawileobda mani- liTad). am awon-dawonvis ga-
muxlis darRvevad CaiTvala. festaciaSi, ar Seesabameboda reSe ki Znelad Tu iqneba xeli-
konvenciis me-11 muxls. suflebis qmedeba konvenciis
msgavs darRvevas hqonda adgi- me-11 muxlTan Sesabamisi36,
li saqmeSi `ezelini safran- evropuli sasamarTlos pre- romelic sxvadasxva interesTa
geTis winaaRmdeg~, sadac cedentebis Tundac es mcire erTmaneTTan saukeTeso Sexa-
momCivani, advokati, sasamar- mimoxilva gviCvenebs, rom kon- mebis valdebulebas akisrebs
Tlo xelisuflebis kritiki- venciis me-11 muxlis Tanaxmad, xelisuflebas da miuReblad
sadmi miZRvnil manifestaci- Sekrebis Tavisufleba SeiZleba Tvlis radikaluri akrZalvi-
aSi monawileobda. man marTl- ganxorcieldes yvela sazoga- Ti xasiaTis gadawyvetilebe-
msajulebis mimarT am gziT doebriv adgilas da arsebobs bis gamotanas.
gamoxatuli upativcemulo- Sekrebis Catarebis SesaZleb-
bisaTvis disciplinaruli lobisa da misi kanonierebis

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


75
#1(34) sekularizmi

religiisa
da politikis
urTierTobis
axali formebi

giorgi cxadaia

postsekularizmis globaluri manifestaciebi

saqarTveloSi marTlmadidebel eklesiasa da saxelmwifos


Soris damokidebulebis ganxilvis dros xSirad mxedvelobidan
gvrCeba postsekularuli mdgomareobis Taviseburebebi. es
ukanaskneli ara mxolod qveynis politikuri istoriis
garkveul etaps gulisxmobs, aramed globalur perspeqtivasac
sekularizmis gaazrebaSi, razedac am werilSi gveqneba saubari.
pirvel etapze SevecdebiT swored globaluri movlenebi
ganvixiloT. aman SeiZleba TavisTavad migviyvanos religiisa da
politikis fenomenis filosofiur gaazrebasa da, sabolood,
qarTuli sociopolitikuri realobis axlebur ganxilvasTan.

postsekularuli mdgomareoba, Cveni aTvliT, 2001 wlis 11 seqtem-


bris teraqtze gacilebiT ufro adre iwyeba. imisaTvis, rom
ukeT warmogidginoT im procesebis qronologia, romlebzec
qvemoT meqneba saubari, sawyis wertilad 1979 weli avirCie. ra
moxda aseTi gansakuTrebuli am wels? 1979 wlis 11 Tebervals
iranis xelisuflebaSi revoluciis gziT movida aiaTola xomenei,
20 noembers meqas masjid al-haramis meCeTi daikaves islamistma
mebrZolebma, 24 dekembers ki sabWoTa kavSiri SeiWra avRaneTSi.
samive am movlenam met-naklebi gavlena moaxdina mTeli regionis
politikaze da amave dros xeli Seuwyo religiis aRqmis tradi-
ciuli CarCos darRvevas. imave wels britaneTis premier-minis-
tri gaxda konservatori margaret tetCeri, xolo aSS-is prezi-
dentad ori wlis Semdeg, 1981 wels, airCies respublikeli ronald

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


76
solidaroba

reigani. reiganis arCevam kar- mdgomareobis aseT ganmarte- hopkinsis universitetis pro-
dinalurad Secvala sekularis- bas gvaZlevs: `postsekularu- fesoris hent de vrisis (2006)
tuli dasavleTis saxe. reiganis li~... ar aRniSnavs religiuro- mosazrebiT, Seicvala Tavad
prezidentoba konservatori bis uecar zrdas misi epoqalu- religiebis xasiaTic. Tu aqamde
saSualo fenisa da qristianu- ri Semcirebis Semdeg, aramed religiebi popularul, demok-
li jgufebis mxardaWeras im adamianebis msoflmxedve- ratiul mxardaWeras efuZne-
emyareboda. misi ritorika lobis cvlilebaze migvaniS- bodnen, axla isini ukve indi-
gamoirCeoda religiuri nebs, romlebsac iqamde egonaT, vidualisturni da spontanur-
leqsikiT da aRtyinebiT. rom religiis fenomeni gaqrobis nic gaxdnen. garda amisa, re-
pirasaa“. sxvanairad rom vTqvaT, ligia ukve aRiqmeba, rogorc
dasavleTSi momxdarma mov- Seicvala saxelmwifos mier „problema“, romelzec muSa-
lenebma xeli Seuwyo socio- religiis aRqmac (gansakuTre- oben kvleviTi centrebi, Jur-
logebis mier sekularizmsa biT, Tu mxedvelobaSi miviRebT nalistebi da filosofosebi.
da religiis momavalze Sexe- iranisa da, gansxvavebuli
dulebebis gadasinjvas. 80-iani xarisxiT, amerikis magaliTeb- saerTaSoriso presis Jurna-
wlebis bolos cnobilma ameri- sac). xelisuflebis legiti- listebma axali religiuro-
kelma sociologma piter ber- muroba ufro metad gaxda bis individualizmi, islamist
germa aRiara, rom mTel rig damokidebuli SemarTuli da teroristebze dakvirvebiT,
sferoebSi religiis mniSvne- damuxtuli religiuri advilad SeamCnies. magaliTad,
loba dasavlur sazogadoebaSi, jgufebis aqtivobaze. erTi olivie rois (2005) sityvebiT:
gansakuTrebiT anglo-ameri- sityviT, gaizarda saxelmwifos „rac marTali iyo al-qaidas
kul samyaroSi, araTu Semcir- mier sakuTari Tavis aRqma. pirveli Taobis mimarT, mar-
da, aramed radikalurad gai- Tldeba meore Taobis SeTxve-
zarda. mogvianebiT germaneli saxelmwifos mier religiis vaSic: miuxedavad imisa, rom es
sociologi hans ioasi am rolis gaazrebis garda, jon adamianebi axloaRmosavluri

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


77
#1(34) sekularizmi

an samxreTaziuri ojaxebidan erebis sferoSi ganmanaTleb- niuris dapirispirebis Teolo-


arian, umetesi maTgani evro- lobis mkacri sekularizmisa giur farglebs da albaT am
paSi dabadebuli vesternize- da franguli laicizmis gavle- wreSi Caketilobam Tu ganma-
buli muslimia, romlebic nis Tavidan asacileblad naTleblobis gulubryvilo
Semdgom radikaluri islamis ganmanaTleblobis moRvaweTa sekularisturma paTosma
mimdevrebi xdebian“. gacilebiT sakvanZo debulebebis axle- adekvatur gansjaSic SegviSa-
saocari ambavi ki sul axlaxan buri gaSuqebaa saWiro. iqneb la xeli. Tumca profanulisa
daibeWda, 2010 wlis 27 ianvars, swored maTSi imaleba is da sakraluris am Teologiu-
„niu-iork TaimsSi“. statiaSi konceptualuri uxerxulo- ri Tu filosofiuri dualiz-
saubaria erT Cveulebriv ala- bebi, romlebmac mTel rig mis SenarCunebis pirobebSic
bamel biWze, romelic al-qai- sferoebSi mecnierebi Secdo- jer kidev socialuri mecni-
das somalis organizaciis erT- maSi Seiyvana da religiis erebis erT-erTi fuZemdeb-
erTi mTavari lideri gaxda. gaqroba awinaswarmetyvele- lisTvisac ukve naTeli iyo
bina? spinozas „Teologiur- religiis sazogadoebrivi
hent de vrisi Tavis eseiSi politikuri traqtati“ Tana- xasiaTi da misi „funqciuri“
„Teologiur-politikuris win, medrove postsekularisturi adgili (sityva „funqciuri“
garSemo da miRma“ saubrobs da postmodernuli dekonst- am SemTxvevaSi funqcionaliz-
axali mediis rolze postse- ruqciis perpeqtivebiT sainte- mis epistomologiis gamo Se-
kularizmis ideis ganviTare- reso istoriuli wyaroa. vri- vinarCuneT). saubaria emil
baSi, islamisti teroristebisa sis azriT, spinozas gansakuT- diurkhaimis (1912) naSromze
da 70-iani wlebis memarcxene rebuleba imaSi mdgomareobs, „religiis elementaruli
teroristebis msgavsebebze. rom hobsis „socialuri kon- formebi“, romelic religiis
misi saboloo daskvna ki tra- traqtis“ idea masSi amoyira- sakiTxisadmi sociologiuri
diciuli religiebis TandaTa- vebulia. spinozasTan adami- midgomis erT-erTi umniSvne-
nobiT dasustebaze miuTiTebs anebis TanamSromloba isedac lovanesi adreuli nimuSia.
da individualisturi, dasav- aucileblobiT gamowveuli
luri amboxis ideis sasargeb- paqtia, amitom mTavari aqcenti diurkhaimi mTeli skrupulo-
lod metyvelebs. cota xniT gadatanilia am moCvenebiTi zurobiT ikvlevs ra, misi az-
kvlav gverdze gadavdoT qar- erTobis SenarCunebaze, romel- riT, CvenTvis cnobili yvelaze
Tul realobaSi postsekula- sac mudmivad elodeba desta- adreuli religiis, totemiz-
rizmis Ziebis mTavari sakiTxi bilizacia da destruqcia. aq mis, Taviseburebebs, midis
da im filosofiur wanamZRv- Semodis mediis gansakuTrebu- daskvnamde, rom religiis
rebze visaubroT, romlebic li rolic, radgan wamyvani saxiT, adamianis cnobierSi
aqamde religiisa da politikis brZola percefciebis da efeq- Tavad sazogadoebis yovlis-
urTierTobas agvarebda. tebis Seqmnaa da ara logiku- momcveli Zala Semodis. es
ri operaciebi. swored amas eTanxmeba rogorc spinozas
religiis socialuri rolis emsaxureba amazrzeni, Tavis mier sazogadoebis Teologi-
gaazreba da politikis sfe- mokveTis amsaxveli videoebi, ur-politikur gaazrebas,
rosTan urTierTobis filo- romlebsac teroristebi aseve Tavad bibliur versiasac,
sofiuri implikaciebi internetiT avrceleben, an sadac socialobis pirveli
koaliciisa da natos jarebis forma (da, Sesabamisad, reli-
hent de vrisis kidev erTi mier Zalis demonstrireba giis SesaZleblobac) mxolod
mniSvnelovani kotribucia sahaero dabombvebiT. media Car- maSin Cndeba, rodesac adami-
postsekularizmis kvlevaSi Tulia percefciaTa brZolis anebs gamoaZeveben edemis
spinozas damsaxurebisTvis sayovelTao omSi, romelic, baRidan da isini amqveyniur
xazis gasmaa. globaluri moce- rogorc Cans, adamianuri samyaroSi dasaxldebian. es
mulobebis kvaldakval izr- arsebobis erT-erTi bibliuri alegoria qristia-
deba iseT filosofiur Car- fundamenturi formaa. nuli religiisTvis (da, SeiZ-
Coze moTxovnileba, romelic leba iTqvas, yvela sxva mono-
axal realobas adekvaturad religiasa da politikas Soris Teisturi religiisTvisac)
gadmoscems. sxvadasxva humani- damokidebuleba scildeba mTavar ganmsazRvrel niSnad
taruli da socialuri mecni- transcendenturisa da amqvey- iqca.

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


78
solidaroba

miuxedavad imisa, rom qristi- heteronomiulobas demokrati- koncefciebis formiT. es reli-


anul religiaSi imTaviTve is reprezentaciis yvela doneze, giuri jgufebi ufro metad
mocemulia saero da sasuli- heteronomia avtonomias ewi- sakuTari Tavis sazogadoeb-
ero cxovrebis sekularistu- naaRmdegeba afeqtebiT. afeqti rivi cxovrebis doneze gamo-
li gamijvnis principi, er-sa- imTaviTve heteronomiulia, da xatvis SesaZleblobebze arian
xelmwifoebSi warmoqmnili albaT Cven isic unda vTqvaT, koncentrirebulni da ara tra-
specifikuri politikuri rom afeqti aris heteronomia“. diciuli dogmebis an swavle-
sferosgan sasuliero sferos es demokratiuli dualizmi, bebis dacvaze, rogorc es iyo
gamijvna mainc mtkivneul misi azriT, damaxasiaTebeli Suasaukuneobriv religiur
procesad iqca. ganmanaTleb- iyo berZnuli polisisa da omebSi. nansi iyenebs haidege-
lobamde evropul sazogado- ganmanaTleblobisTvis, magram ris termins „Tanayofnas“
ebebSi religiisa da politikis igi amave dros, qristianulic (Mitsein) imisaTvis, rom aRniS-
sferoTa urTierTmimarTebebi aris, radgan qristianoba gu- nos swored es Sinagani dapi-
calke ganxilvis sagania, ro- lisxmobs sferoebis am gayo- rispirebebi, adamianis soci-
melic Cvens amJamindel inte- fadobas („keisars keisrisa aluri bunebis gamoxatule-
ress scildeba, radgan Cven da RmerTs RmrTisa“). baSi rom Cndeba.
swored is mkveTrad Camoyali-
bebuli diqotomia gvaintere- sekularistuli principi,
sebs, romelic Tanamedrove nansis TqmiT, darRveuli iyo saqarTvelos SemTxveva _
saxelmwifoebis warmoqmnis romSi, da swored romauli samoqalaqo religiebi da
principad iqca. sxvanairad sistema SeiZleba miviCnioT postsekularizmi
rom vTqvaT, Cven gvaintere- samoqalaqo religiis adreul
sebs sekularizmis, rogorc formad (Sesabamisad, parale- qarTul sazogadoebaSi reli-
eri-saxelmwifos erT-erTi lebi italiur faSizmTan). giisa da saxelmwifos damo-
mTavari ganmsazRvreli prin- samoqalaqo religiis sxva kidebulebebis wina planze
cipis genealogiuri suraTis formebi, anu politikis mier wamoweva daemTxva religiuri
danaxva. am ukanasknelSi ki, afeqtis gamoyeneba radikalur arsebobis formebis globalur
vfiqrob, dagvexmareba frangi SemTxvevebSi, evropis istori- transformacias da qarTul
filosofosis Jan-luk nansis aSi (da ara mxolod) tragiku- politikaSi saxelmwifoebri-
(2007) esei „eklesia, saxelmw- lad mTavrdeboda. aqedan ga- vi modernizaciis process.
ifo da winaaRmdegoba“. momdinare, orive SesaZleb- pirvel SemTxvevaSi gardaiq-
loba ori sferos gayofis da mna religiuri organizaciis
nansi erTmaneTisgan gamoar- gaerTianebis amowurulia, da tradiciuli forma, meore
Cevs heteronomiul da avto- nansi Tvlis, rom dRevandeli SemTxvevaSi ki saxelmwifom
nomiur aspeqtebs, romlebic brZola adamianuri arsebobis daiwyo sakuTari „sarwmuno-
religiasa da politikas axa- formebis ufro zogadi dapi- ebis“ Seqmna. orive mdgomare-
siaTebs. kerZod, igi miiCnevs, rispirebaa, vidre eklesiasa obas daupirispirda politi-
rom religia heteronomiulia, da saxelmwifos Soris kon- kuri sajaro sivrce, romelic
radgan Tavis TavSi Seicavs frontacia. Tu mis mosazre- politikuri opoziciis
„sxvasTan“, „ucxosTan“, SeiZ- bas daveyrdnobiT, maSin Tama- aqtivobam gaaCina.
leba iTqvas, sazogadoebasTan mad SegviZlia miviCnioT, rom
damokidebulebis moments, xo- postsekularistul pirobebSi rogorc zemoT aRvniSneT,
lo politika cdilobs indi- religiis aRqmis an religiuri postsekularizmi saxelmwifos
videbs avtonomiuroba misces, aqtivobis transformaciis mi- mier religiuri jgufebisad-
radgan misTvis amosavali wer- zezi (Tundac religiuri mi damokidebulebis Secvlaa,
tilia, mocemulobaa moqala- jgufebis kooperaciis gazrdisa rac mixeil saakaSvilis xeli-
qeebis calkeuli interesebi da politikis lobirebaSi suflebaSi mosvlas ukavSir-
da am interesebis agregatuli CarTvis) ara imdenad religiis deba. sapatriarqosa da marT-
gamoxatvis formebi (yovel mier revanSis aRebis mcdelo- lmadidebeli eklesiis rolis
SemTxvevaSi, ritorikis done- baa, ramdenadac „socialobis“ gaaqtiurebac im ideologiur
ze mainc). nansi ambobs, rom dabruneba axali, aratradi- safuZvlebs unda davukavSi-
„Tu avtonomia ewinaaRmdegeba ciulad „transcendenturi“ roT, razedac saakaSvili sa-

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


79
#1(34) sekularizmi

kuTari xelisuflebis dafuZ- daupirispirda, magram sinam- ligiuri Tanayofnisa da Ta-


nebas apirebda. pirvel yovlisa dvileSi orives gacilebiT nacxovrebis moTxovnileba
es iyo nacionalizmis Tavise- ufro seriozuli metoqis da politikuri, egoisturi,
buri gageba, romelic gulis- winaaRmdeg mouwia gamosvla. avtonomiuri anarqia. orive
xmobda gelaTis taZarSi ficis opoziciuri Zalebis politi- maTganis gansakuTrebuli Tvi-
dadebas da eklesiis, rogorc kur arenaze gamoCenam Tavad seba is aris, rom lokalize-
qarTuli saxelmwifoebriobi- es demokratiuli politikuri bulni ar arian romelime Za-
sa da nacionalizmis erT-erTi arena Seqmna imiT, rom masSi lauflebriv institutSi,
sayrdenis, gaZlierebas. iqam- individualisturi, egoistu- magaliTad, eklesiaSi, saxel-
de, rogorc saxelmwifoebriv, ri interesebis manifestacia mwifoSi an opoziciur ZalebSi.
aseve sasuliero donezec, ar- moaxdina. marTalia, opozicia orive gafantulia yvela
rogorc religiuri, ise nacio- maTganSi da gacilebiT ufro
sebobda moTxovnileba saero
nalisturi narativis Tavis fundamentur dapirispirebas
da sasuliero institutebis
xelSi moqcevas cdilobda, warmoaCens _ adamianuri „me“-s
gaZlierebisa. postsabWoTa
magram patriarqisa da xeli- dapirispirebas sakuTar Tav-
viTarebaSi da fragmentire-
suflebis mimarT misi moTxov- Tan an sakuTari Tavis wyvetil
bul sazogadoebaSi centra-
nebis arsi saboloo jamSi arsebobasTan sazogadoebaSi.
lizaciis moTxovnileba orive
demokratiuli, individua-
mimarTulebiT, SeiZleba iTqvas,
listuri da ekonomikuri iyo
warmatebiT ganxorcielda. (saparlamento mmarTveloba, daskvna
partiuli pluralizmi, ekono-
miuxedavad saxelmwifosa da mikuri keTildReoba, damna- adamianuri yofierebis reli-
eklesias Soris aRmocenebu-
Save xelisuflebis wevrebis giur da politikur aspeqtTa
li Tanxmobisa, uTanxmoebeb-
dasja, mediis Tavisufleba da dapirispirebis ganxilviT
mac iCina Tavi, Tumca ara uSu-
a.S.). SeiZleba iTqvas, rom am davrwmundiT, rom mimdinare
alod sapatriarqos an pat-
mxriv opoziciuri protestebi procesebi mxolod calkeul
riarqis, aramed radikalurad
„anarqiuli“ iyo. am anarqiis sazogadoebaSi warmoqmnili
ganwyobili konservatoruli
wyarod ki is preideologiuri gansxvavebuli rRvevebis Se-
da religiuri jgufebis mi-
mdgomareoba iqca, romelic degi ki ar aris, aramed erTi
zeziT. amasTanave, SeiZleba
postsabWoTa SevardnaZiseul globaluri sistemis koncep-
iTqvas, rom saqarTveloSi
saqarTveloSi dominirebda tualuri sociologiuri da
sekularizmis politikuri
da romelic centralizaciis filosofiuri fundamentis
moTxovna arasdros yofila.
winaaRmdeg gamovida. moSlisa. rTulia imisi Tqma, Tu
xelisuflebis ritorika, ub-
ra gansazRvravs am sistemuri
ralod, religiuri xasiaTis
opoziciur xmebze zemoqmede- krizisis erTianobas: globa-
spinozistur „afeqtTa“ samo-
bis kuTxiT xelisufleba da luri sabazro ekonomikis
qalaqo religiis an, iurgen
habermasis sityvebiT Tu eklesia Tanabrad uZluri yovlismomcveli buneba,
vityviT, „konstituciuri aRmoCnda. imis Semdeg, rac globaluri mediis xasiaTi
religiis“ mimarTulebiT ga- patriarqma xalxs daSlisken Tu dasavluri politikuri
damisamarTeba iyo. mouwoda, politikosebis raRac mowyobis postkoloniuri do-
nawilma mainc gadaketa rkinig- minireba? yvela SemTxvevaSi
konstituciuri wyobilebis za, xolo mTavrobis naciona- Cveni amocana tradiciuli da-
dafuZnebis mcdeloba saqarT- listur da militaristul pirispirebebis CarCodan Tavis
veloSi drois mxolod Zalze ritorikas ki maTze iotiso- gamoyvanaa. es ki ara mxolod
mcire monakveTSi SeimCneoda dena gavlenac ar mouxdenia. eklesiisa da saxelmwifos da-
da is iseve swrafad Seicvala pirispirebis sekularistuli
nacionalistur-religiuri zemoaRniSnuli ar niSnavs imas, analizisgan Tavis daRwevas
ritorikiT, rogorc safrange- rom brZola religiasa da po- gulisxmobs, aramed socialuri
Tis revoluciis monapovari litikas Soris damTavrda. pi- da kulturuli movlenebis
_ napoleonis diqtaturiT. riqiT, am brZolam sruliad axlebur ganxilvasac. mxolod
Sedegad, religiuri da xeli- unikaluri postsekularuli amgvari redefeniciiT SeiZleba
suflebis nacionalisturi xasiaTi SeiZina. dRes saqarT- konceptualuri gaugebrobis-
narativi TiTqos erTmaneTs veloSi erTmaneTs ebrZvis re- gan Tavis daRweva.

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


80
TOLERANCE solidaroba

qristianoba
pluralistul
samyaroSi
eklesiaTa msoflio sabWos centraluri
komitetis sxdomaze warmoTqmuli sityva
(adis-abeba, 1971 w.).

mitropoliti giorgi xodri

pirveli msoflio omis dasrulebam msoflioSi erTianobis SegrZneba


gaaZliera. meore msoflio omis Semdeg ki Cven daviwyeT
`planetarizaciis~ procesi, romlis ganviTarebaSic mTavari
dabrkoleba religiur rwmenaTa mravalgvaroba Cans. gaerTianebis
mzardi moTxovnileba religiaTSoris dialogs imperatiuls xdis,
Tuki Cven gvsurs gaveqceT aRmavlobis stadiaSi myof religiaTa
faqtiur sinkretizms, romelTagan TiToeuls universalobaze
aqvs pretenzia. religiaTa am aRorZinebisa da maTi mravlobiTobis
pirobebSi, roca ar arsebobs araviTari niSani saxarebis miRebisa,
Cndeba SekiTxva: Tavidanve iseTi eqskluziuri iyo qristianoba
sxva religiebTan mimarTebaSi, rogorc es aqamde iTvleboda?

es kiTxva mniSvnelovania ara mxolod qristianuli misiis


TvalsazrisiT, aramed msoflio mSvidobisTvisac. Tumca arc
imis Tqma SeiZleba, rom es upiratesad praqtikuli problemaa:
aq saubaria Tavad WeSmaritebis bunebaze. Tuki qristes WeSmari-
teba SemozRudulia mxolod istoriuli eklesiis sazRvrebiT,
maSin sulieri cxovreba erTi unda iyos; magram is (sulieri cxov-
reba) sul sxvagvari iqneba, Tuki WeSmariteba ar aris SezRuduli
amgvarad da sxvadasxva gziT moicavs mTel samyaros. praqtikaSi,
da Tavad SinaarsiTac, siyvaruli gansxvavebuli iqneba imis
mixedviT, eqskluziuria qristianoba Tu inkluziuri.

Cveni azriT, es ar aris mxolod saRvTismetyvelo problema. igi


moicavs religiis fenomenologias, SedarebiT kvlevas am sferoSi,
religiis fsiqologias da religiis sociologias. es damatebi-
Ti disciplinebi Zirs uTxris im, garkveuli azriT, legalistur
dogmatizms, romelic didi xani batonobda qristianul qveyneb-

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


81
#1(34) TOLERANCE

Si da profesional TeologTa adgili aqvT iq warmarTebs varT” (17:27-28). magram


mier sxva religiebis arcodnas gankuTvnili. kornilius warmarTuli samyarosadmi
efuZneboda. TviT problema asisTavis Sesaxeb Txrobidan qristianTa amgvari Riaoba ar
araqristianebSi qristes Cven vgebulobT: `yvela xal- niSnavda misTvis raimegvari
myofobisa, pirvel yovlisa, xSi misi (uflis) moSiSi da saRvTismetyvelo statusis
imitom warmoiSva, rom maTSi simarTlis moqmedi saTnoa miniWebas, radgan `xeliT
(araqristianebSi. _ mTargm.) misTvis~ (saq. 10:35); `[RmerTma] qmnilni RmerTebi ar arian~
WeSmariti sulieri cxovrebis gardasul TaobebSi neba (19:26). am azriT pavle sakmaod
magaliTebi gamovlinda. ami- uboZa yvela xalxs, evloT kategoriulia: `kerpi araferia
tom RvTismetyvelTa msjelo- TavianTi gziT, Tumc imowmeb- am qveynad” (1 kor. 8:4).
bebi sxva religiebTan qristi- lad arasodes dautovebia
anobis damokidebulebis Tavisi Tavi~ (14:16-17). ioane RvTismetyvelis gamoc-
sakiTxze azrs moklebuli warmarTebSi arsebobda molo- xadebaSi, romelic aseve ekle-
iqneba im SemTxvevaSi, Tuki maT dini da Zieba `Seucnobeli siologiis mwvervalad SeiZ-
ar SeuZliaT SemoqmedebiTad RmerTisa~ (17:23), romelic leba miviCnioT, warmarToba
da kritikulad SeiTvison `Sors rodia TviTeuli Cven- gaigivebulia sicruesTan
`gareqristianuli masala~ ganisgan: vinaidan misiT (21:8; 22:15). am mxriv axal
sakuTari Teologiuri muSao- vcocxlobT da vmoZraobT da aRTqmaSi araviTari inovacia
bisas. RvTismetyveleba mud-
mivi ormxrivi gacvla unda
iyos bibliur gamocxadebasa
da cxovrebas Soris, raTa
unayofoni ar davrCeT. ufro
metic, Tuki uflis morCileba
niSnavs mis erTgulebas yvel-
gan, sadac ki misi myofobis
kvals vxedavT, _ qristianuli
istoriis farglebs miRma, _
maSin Cven valdebulni varT
gamovikvlioT WeSmariti suli-
eri cxovreba araqristianeb-
Tanac. es aris sakiTxi qristes
myofobisa qristianuli isto-
riis gareT. CvenTvis ganmac-
vifrebeli saxarebiseuli su-
liskveTebis arseboba araqris-
tianebSi gvaiZulebs iseTi ek-
lesiologia da misiologia
ganvaviTaroT, romlebSic suli
wmindasa da mis moqmedebas
upirvelesi adgili uWiravs.

tradiciuli midgomis
saSiSroebani

CavixedoT axali aRTqmis


wignSi `mociqulTa saqme~, _
am upirveles eklesiologiur
wignSi, _ raTa gavigoT ra

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


82
solidaroba

ar aris Semotanili Zvel apologetebi Tavidanve or Cevanamdec mivida: sxva adami-


aRTqmasTan SedarebiT, sadac sxvadasxva poziciaze idgnen. ani an unda gadavarCinoT an
winaswarmetyvelebi warmar- erTi mxriv, maTi RvTaebebi movklaT! ucnauri warmodge-
Tobas `sisaZagles~ uwodeben. gaigivebuli iyo adamianuri naa WeSmaritebaze, romelic
amasTanave, mociquli pavle xeliT Seqmnil xisa da qvis daSorebulia siyvaruls!
areopagSi qadagebisas gamoT- gamosaxulebebTan da RmerT-
qvams Sexedulebas, romlis Tan mebrZol eSmakebad aRiqme- meore mxriv, rogorc aRvniS-
Tanaxmadac aTenelebi Tayvans bodnen. meore mxriv, arsebob- neT, apologetikaSi sxva ten-
scemen WeSmarit RmerTs, ar da ufro pozitiuri da ink- denciac arsebobda, romelic
aRiareben ra mas samyaros luziuri midgomac. magram pavles mier areopagSi gamov-
Semoqmedad. uflis saxe ar mtruli da TavdacviTi po- lenili midgomis gagrZele-
iyo maTTvis gancxadebuli. zicia ufro metad gamyarda bas warmoadgenda. am tenden-
sxva sityvebiT, isini qristi- momdevno qristian apolo- ciisaTvis Tvalis midevneba
anebi iyvnen, oRond Tavad getTa cnobierebaSi eklesiis SesaZlebelia dawyebuli wm.
ver xvdebodnen amas. pavle oficialuri doqtrinis Camo- iustine filosofosiT, misi
maT ucnob RmerTs saxels yalibebis kvalobaze. eklesi- cnobili gamoTqmidan `logos
arqmevs. saxeli, saTanado am da qristianobam Tavis spermatikos~1, romelic jer
atributebTan erTad, ukve aRorZinebis xanas miaRwia kidev qristes mosvlamde arse-
uflis gancxadebaa. Cven aq aRmosavleTsa da dasavleTSi, bobda warmarTebSi. yvela,
vpoulobT warmarTobasTan eresebis winaaRmdeg brZola vinc am logosis Tanaxmad
dadebiTi damokidebulebis ki yvela drois apologetTa cxovrobda, qristianebi arian.
marcvals, romelic mis srul gonebaSi aRagznebda mtrobas am apologeturi tradiciis-
uaryofasTan erTad Tanaar- cdomilebaTa winaaRmdeg, Tvis ar arsebobs WeSmarite-
sebobs. amgvari damokidebu- romelic xSirad ukidures ba, romelic ar aris damoki-
leba ki iudaizmidan iyo siZulvilamdec midioda. debuli uflis pirdapir moq-
namemkvidrevi. amiT aixsneba medebaze. klimenti aleqsand-
is viTarebac, roca qristiani rieli, romelic amave mimar-
Tulebis cnobili warmomad-
genelia, mTel kacobriobas
moiazrebs erT mTlianobad,
romelic ufalma Seiyvara.
eyrdnoba ra ebraelTa mimarT
epistoles 1:1 muxls, igi
amtkicebs, rom sityvebi
`RmerTi, romelic ZvelTagan
mravalgzis da mravalgvarad
elaparakeboda mamebs~, _
ekuTvnis ara mxolod isra-
els, aramed mTel kacobri-
obas. kacobrioba mTlianad
aris CarTuli `aRzrda-gans-
wavlis~ procesSi (`pedagogia~:
gavixsenoT, pavlesTvis rjuli
`pedagogs~ warmoadgenda,
moswavles ki _ israeli).
ufro metic, qristianTa
Seuwynarebloba erTmaneTis aq saubari ar aris bunebriv an
mimarT aseve aisaxa araqris- racionalur kanonze, radgan
tianul religiebTan maT `RvTis logosi... awesrigebs
urTierTobebzec. saqme ar- Cvens samyaros da, pirvel

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


83
#1(34) TOLERANCE

yovlisa, am mikrokosmoss _ mianebi WeSmarit RmerTamde istoriul gamocdilebasa da


adamians _ suliwmindis meSve- mihyavs~. istoriis gansazRvrul
obiT~ (Protreptikos, 1,5). am RvTa- SexedulebasTan. naTelia,
ebrivi mzrunvelobis procesSi raTa metismetad ar gavzar- rom im tipis Teologia,
mniSvnelovan adgils ikavebs doT wm. mamaTa citatebis es romelsac wm. Toma aqvineli
filosofia. aleqsandrieli CamonaTvali2, neba momeciT am- aviTarebda da romelic amar-
moZRvari (klimenti) ara mxo- jerad Cveni yuradReba war- Tlebs urwmunoTa sikvdils
lod ar eWvobs, rom mas safe- moSobiT dasavleli netari (am azrs adre wm. bernard
xuris mniSvneloba aqvs qris- avgustines Sexedulebebs klervoselic gamoTqvamda),
tianuli filosofiisken mivapyroT. is Tvlida, rom Tanadrouli iyo jvarosnuli
svlisas, aramed aswavlis kacobriobis istoriis sawyis laSqrobebisa, romelmac
kidec, rom `is elinebs etapzeve arsebobdnen adami- ganapiroba mkacri gamijvna
mieniWaT erTgvari rjulis anebi, _ rogorc israelSi, rogorc qristianobasa da
saxiT~ (Stromata, 5,8,3). warmar- aseve mis farglebs miRmac, _ islams Soris, aseve qristia-
Tuli da elinisturi filo- romlebic xsnis saidumlos nul dasavleTsa da qristi-
sofiebi _ es gafantuli frag- Tanaziarni iyvnen, da is cod- anul aRmosavleTs Soris.
mentebia erTi mTlianisa, ro- na, romelsac isini flobdnen, mxedvelobaSi unda viqonioT
melic aris logosi (qriste). faqtobrivad qristianuli isic, Tu rogor uwyobda xels
religia iyo, Tumca maTTvis arabul-bizantiuri omebi
origenec miuTiTebda filo- qristianuli rwmena, rogorc aRmosavleTSi `oikumenes~
sofiis mniSvnelobaze, ro- aseTi, ar iyo gacxadebuli. eklesiasTan gaigivebas. sxva
gorc WeSmariti RvTis codnaze. mTeli es mimarTuleba xsene- sityvebiT, SeiaraRebulma brZo-
misi azriT, zogierTi qris- buli tendenciisa SeiZleba lam, romelSic monawileobda
tianuli swavleba ar gansx- Sejamdes netari ieronimes Suasaukuneobrivi qristiano-
vavdeba berZenTa swavlebis- sityvebiT: `arsebobs mxolod ba _ laTinuri da bizantiuri
gan, Tumca ukanasknels ar aqvs erTi RmerTi, romelic Tavidan _ Sedegad eklesiologiis
iseTive gavlena an iseTive bolomde, ikonomiis gansxva- `istorizacia~ mogvitana, anu
mimzidveli araa. am tradici- vebuli formebiT, moemarTeba eklesiam sakuTar cnobiere-
aSi origenes originaluri kacobriobis dasaxmareblad~ baSi qristianul naciaTa so-
wvlili imaSi mdgomarebs, rom (Adv. Haer., 3,12,13). ciologiuri forma SeiTvisa,
igi RvTaebriv elementebs romlis Tanaxmadac, qristia-
xedavda warmarTul religi- yuradRebis miRma unda davto- nuli samyaro, rogorc dasav-
ebsa da berZnul miTologiaSi. voT sxva religiebisadmi qris- luri, aseve aRmosavluri, mSvi-
tianuli azris damokidebu- dobis, sinaTlisa da sibrZnis
eklesiis Semdgomi mamebic lebis istoriis Tundac mokle samefo iyo, araqristianuli ki
pativiscemiT epyrobodnen mimoxilva. sakmarisia vTqvaT, _ omebisa da sibnelis samyaro.
antikur sibrZnes, Tumca, rom berZnulenovan bizantiur
marTalia, sifrTxiliTa da aRmosavleTSi islamTan damo- amgvar midgomas bukvalurad
garkveuli daTqmebiT. wm. kidebuleba, wm. ioane damaske- imeorebs cnobili muslimuri
grigol nazianzelis azriT, lis kvalobaze, garkveuli gamijvna muslimTa (Dar el Islam)
zogierTma filosofosma, doziT, uaryofiTi iyo. ase- da urjuloTa (Dar el Kufr) samya-
magaliTad, platonma da Tive iyo dasavleTis pozicia, roebs Soris. igive exeba ekle-
aristotelem `suliwmindis ramdenime gamonaklisis, maga- siasac, romelic aRiqmeba,
anarekli daiWires~ (Orat., 31,5; liTad, abeliarisa da niko- rogorc muslimuri Umma, anu
ÐG 36, 137 3c). miuxedavad kerp- loz kuzelis garda.3 statistikuri da sociologi-
Tayvanismcemlobis mkveTri uri parametrebis mqone Temi.
kritikisa, igi ar SeuSinda eWvgareSea, sxva religiebis eklesiis gareTa sferos gadar-
imis Tqmas, rom kacobriobis uaryofiTi Sefaseba eyrdno- Cena sWirdeba. urwmunoebi,
religiur cxovrebaSi xedavs ba eklesiologias, romelic eretikosebi da ganxeTqile-
`uflis xels, romelsac ada- dakavSirebulia konkretul baSi myofni eklesiaSi unda

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


84
solidaroba

moviyvanoT misioneruli gziT, misTvis damaxasiaTebeli war- riT, WeSmariteba eklesiis


prozelitizmiT an kultur- modgenidan momdinareobs, sazRvrebSia. mis miRma ki
uli kolonializmiT, rodesac romelic meore msoflio omis cdomileba iwyeba. amgvari
ukve devna da omi aRar aris Semdeg saerTo gaxda mTeli midgomisgan Tavis daRwevis
SesaZlebeli, _ raTa amgvarad dasavluri qristianobisTvis. gza, rasakvirvelia, ar unda
miviRoT `erTi samwyso da Zalze Zlieri aqcenti iqna das- veZeboT axali meTodebis gamo-
erTi mwyemsi~. muli xsnis movlenaTa Tanmim- yenebiT, magaliTad, `feradi~
devrobaze, romlis Sedegadac episkoposebis xeldasxmiT an
oficialuri, instituciona- qriste Zveli aRTqmiseuli da, adgilobrivi wes-Cveulebebi-
luri eklesia samyaros centri zogadad, adamianuri istoriis sa da tradiciebis adaptaciiT.
xdeba, misi istoria ki im isto- dasasrulad aRiqmeba. es yovelive aRqmuli iqneba
riad iqceva, romelsac gan- rogorc sulieri imperializ-
sazRvravs dasavleTis gamoc- amrigad, saeklesio rwmenisa mis ufro metad daxvewili
dileba. danarCeni samyaro da cxovrebis esqatologiuri forma. samsjavroze gamodis
araistoriulia manam, sanam ganzomileba CrdilSi eqceva. Tavad arsi misiis RvTismety-
is ar aiTvisebs am dasavlur RmerTi, rasakvirvelia, isto- velebisa.
gamocdilebas. ufro metic, riis SigniT imyofeba, oRond
umowyalo logikasa da teqno- gvaviwydeba, rom RvTaebrivi aq aRwerili midgomisgan sru-
logiur determinizms damor- movlena istorias xsnis. magram liad Tavisufal erT-erT
Cilebuli dasavleTi samyaros amaze mogvianebiT. amjerad ki magaliTs warmoadgens nesto-
batonobisaTvis aris ganwiru- imisi aRniSvna minda, rom rianuli eklesiis misione-
li. istoriis am filosofiam, istoriis sworxazovani aRqma ruli tradicia. igi TiTqmis
Tavis mxriv, saRvTismetyvelo `monoliTur~ eklesiologiur unikaluri Zalisxmevis de-
azrovnebasac daamCnia Tavisi midgomasTan aris dakavSirebu- monstrirebas axdens, rome-
kvali, mis zogad mimarTule- li, romelic, samarTlianad lic mimarTulia mis garSemo
basa da meTodologias. amri- uaryofs ra berZnul-aziur arsebuli religiebis sulieri
gad, ganviTarebadi qveynebis warmodgenas maradiuli cik- ganviTarebisken maTi Signi-
religiebi, romlebic Semoq- luri Semobrunebis Sesaxeb, dan `srulyofis~ gziT (mag.,
medebiTi civilizaciis dina- Tavis mxriv, ugulebelyofs budizmi tibetsa da CineTSi),
mikis miRma aRmoCndnen, _ maga- maradiuli istoriis upira- amasTanave ar `aucxoebs~ am
liTad, induizmi, budizmi, is- tesobis ideas, romelic ekle- religiur tradiciebs saku-
lami da aRmosavlur-marTl- siis Sesaxeb imgvar warmodge- Tari Tavisgan.
madidebluri qristianobac ki, nas efuZneba, romlis Tanax-
_ imyofebodnen ra istori- madac qriste aRiqmeba `ara aseTi saxis misia mTel qmnile-
ulad arqaul epoqaSi, maRal mxolod qronologiurad, bas sulierad aRiqvams. meso-
stadiaze unda gadavidnen, is- aramed aseve, _ da pirvel potamiis sparsul eklesiaSi
toriaSi unda CaerTon qristi- yovlisa, _ ontologiurad~. Cven vxvdebiT aseTive gabedul
anobis umaRlesi ierarqiuli mcdelobebs islamisadmi mid-
religiuri modelis gaTavise- cxadia, msgavsi eklesiologia gomaSi. magaliTad, muhamedis
biT. danarCeni samyaro ekle- da gamoxsnis sworxazovani ga- profetuli xasiaTis gansaz-
siis droebiT kontinuumSi geba gansakuTrebul misione- Rvra nestorianul teqstebSi
unda Sevides xsnis miRebiT, rul midgomas gulisxmobs. misi (muhamedis) uwyebis gansa-
risi miRwevac SeiZleba cxov- eklesiis msaxureba am SemTx- kuTrebul analizs efuZneba.
rebis qristianuli wesis gavr- vevaSi an karitatiuli da huma- Tumca am SemTxvevaSi ieso qris-
celebiT, romelic dasavleTis nitaruli xasiaTis `keTil tes ontologiuri unikalu-
avtoritets efuZneba. saqmeebs~ ukavSirdeba, an aRmz- robisa da centraluri mniSv-
rdelobiT-konfesiur da so- nelobis daCrdilva ar xdeba.
zemoT aRwerili midgoma ciologiur saqmianobas imaT
gamoxsnis istoriis Sesaxeb Soris, vinc jer kidev ar Sesu- yovelive zemoTqmulidan ga-
me-19 saukunis protestantiz- la eklesiur erTobaSi. am az- momdinareobs Semdegi: Tana-

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


85
#1(34) TOLERANCE

medrove RvTismetyveleba xsenebuli ikonomia ar war- am meore gamosvlis dros


`gamoxsnis istoriis~ sakuTa- moadgens siaxles. misi sawyisi israeli ikonomiis saidumlos
ri gagebidan unda gamovides, am samyaros SeqmnaSia, romelic ganicdis. aRTqmuli miwisken
raTa misTvis naTeli gaxdes RvTis kenozisis4 gamovlenaa. mimavali israeli, romelic
RvTaebrivi `ikonomiis~ azri. kosmosi Tavis TavSi uflis RmerTma zRvaSi daxrCobas
qristes ikonomia ar SeiZleba niSnebs atarebs iseve, rogorc gadaarCina, gamoxsnil
mis istoriul gamovlinebam- Zveli aRTqmiseuli iakobi kacobriobas ganasaxierebs. es
de iqnes dayvanili _ igi mxo- angelozTan brZolis Semdeg. qristes mier gamoxsnili ek-
lod imaze miuTiTebs, rom Cven rjulis mocemamde RmerTi lesiis saxec aris. gamorCeva
Tavad varT RvTis moqmedebis aRTqmas debs noesTan. es kacob- _ nawilobrivia, radgan am
Tanamonawileni. aqedan riobasTan dialogis amosava- gamorCevis saSualebiT iko-
momdinareobs maradisobasa li wertilia. aq saqme gvaqvs nomiis saidumlo mTel kacob-
da suliwmindis moqmedebaze kosmiur dialogTan, romelic riobaze vrceldeba.5 israeli
miTiTebebic. Tavad ikonomiis abraamTan dadebuli aRTqmis- gamoxsnilia rogorc proto-
cneba, es aris cneba saidum- gan damoukideblad grZeldeba. tipi da mTeli kacobriobis
los Sesaxeb. `saidumlos~ am aRTqmaSi cxovroben erebi, warmomadgeneli. ufro metic,
vuwodebT movlenas, romelic romlebic ar icnoben morw- Zveli aRTqma gviCvenebs, rom
TviT am movlenaSi sunTqavs. muneTa mamis _ abraamis _ mi- israeli dakavSirebulia sxva
es miuTiTebs agreTve RvTis marT warmoTqmul sityvas. wm. erebTanac, sadac aseve arse-
Tavisuflebaze, romelic Tavis werili gvauwyebs, rom am erebs bobda `sxvadasxva dros da
providenciul da gamomxsnel angelozebi icaven. maTze sxvadasxvagvarad datovebu-
qmedebebSi arcerTi movleniT saubrisas origene aRniSnavs, li~ uflis kvali _ kerZod,
ar aris SezRuduli. eklesia rom swored am angelozebma warmarTul erebSi mcxovreb im
mxolod iaraRia erTa gamoxsnis auwyes Sobis Rames mwyemsebs adamianebSi, romlebsac ekle-
am saidumlosi. igi yvela adami- qristes amqveynad movlineba da siis mamebi wminda da marTal
anisadmi RvTaebrivi siyvaru- amgvarad aRasrules Tavisi adamianebs uwodeben.6
lis niSania, ar aris samyaros misia. diax, rasakvirvelia,
mowinaaRmdege da arc misgan magram qriste Tavad aRasru- amrigad, israelis gareTac
gamijvnis momxrea. is misi lebs noeseul aRTqmas, avsebs SegviZlia qristes realobis
nawilia. eklesia TviT cxov- mas macxovnebeli SinaarsiTa winasaxeebze saubari, ramac
rebis sunTqvaa, im cxovrebisa, da mniSvnelobiT, Tavad gax- Tavisi gamoxatuleba pova
romelic man SeiTvisa da miiRo. da ra WeSmariti aRTqma Rmer- rogorc pirovnebebSi, aseve
da es mTlianad kacobriobis Tsa da kosmoss Soris. mesia- swavlebebSi. am SemTxvevaSi
sicocxlea, maSinac ki, roca nuri prototipi ukve Cadebu- araviTari mniSvneloba ar
kacobrioba amas ver acnobi- lia am ZvelaRTqmiseul per- aqvs im garemoebas, aris Tu
erebs. es swored is aris, rasac sonaJSi, romelic `momavlis ara mocemuli religia isto-
origenem `kosmosis kosmosi~ aCrdils~ warmoadgens. riuli. arc imas aqvs mniSvne-
uwoda. Tuki Ze RmerTi `ekle- loba, acnobierebs Tu ara igi
siis kosmosia~, maSin naTelia, erebis gamorCeva naTeli xdeba Tavis SeuTavseblobas saxare-
rom eklesiis saqme im saidum- abraamis mowodebis Semdgom. biseul swavlebasTan. qriste
los meSveobiT aResruleba, abraami, tovebs ra Tavis sam- yvelgan dafaruli rCeba saku-
romelic ufalma sxvadasxva Soblos, aRasrulebs pirvel Tar simdableSi. saxarebis
dros kacobriobis istoriaSi gamosvlas. meore gamosvlas nebismieri `wakiTxva~ aris
daTesa. sxva religiebTan ki israelis eri aRasrulebs, `qristes wakiTxva~. swored
mimarTebaSi misi amocanaa roca is qanaanisken mimaval qristea is sinaTle, romelic,
samyaros gaacnos da gamokve- gzaze udabnoSi mogzaurobs. rogorc RvTis madli, ewveva
Tos im RmerTis religia, es mogzauroba gagrZelda xolme brahmans, budists an
romelic maTSivea dafaruli, manam, sanam ieso ar mialur- muslims sakuTari wminda
saidumlos saboloo aRmoCenis smes `karibWis miRma~ _ werilebis kiTxvisas. yoveli
winaTgrZnobiT. rogorc ucxo da gandevnili. mowame, romelic ewama

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


86
solidaroba

WeSmaritebisTvis, TiToeuli qristes ZalauflebasTan da `RvTis or xels~. es niSnavs,


adamiani, romelic idevneba aranairad ar ewinaaRmdegeba rom Cven ara mxolod maTi
im rwmenis gamo, romelsac RvTis ikonomiis unikaluro- hipostasuri damoukideblo-
igi WeSmaritebad miiCnevs, bas. qristes sisavse SesaZloa ba unda vamtkicoT, aramed
iRupeba qristesTan erTobaSi. daiCrdilos, daifaros adami- isic, rom suliwmindis mos-
muslimi mistikosebi, romle- anuri codvebis istoriaSi. vla amqveynad ar aris daq-
bic tanjuli siyvarulis adamianebi SeiZleba ver xedav- vemdebarebuli Zisadmi, ar
Sesaxeb mowmoben, WeSmaritad, dnen, rom eklesia RvTis aris ubralod logosis fun-
mociqul ioaneseul aRape- didebis matarebelia. is, rac qcia. `sulTmofenoba, _ ambob-
siyvaruls7 ganicdidnen. Tuki xilulia, Zalian xSirad ar da vl. loski, _ aris ara `gag-
xe nayofiT icnoba, maSin warmoadgens miTiTebas uflis rZeleba~ Ze RmerTis ganxor-
eWvgareSea, rom yvela erSi samkvidros realobaze.9 magram cielebisa, aramed misi Sedegi:
suliT glaxaki da mdabali RmerTi agzavnis xolme mowmeebs qmnileba SemZle gaxda suliw-
adamiani, romelic uflisaT- (ZvelqarTulad _ mowameebs. mindis miRebisa~. ori ikono-
vis da misdami swrafviT _ mTargm.) maTTvis, visac ar mia erTmaneTis mxardamWeria.
cxovrobs, ukve iRebs im SeuZlia sakuTari codvebiT RvTis suli _ es sxva nugeSi-
mSvidobas, romelsac RmerTi SebRaluli qristes saxis xilva. nismcemelia, paraklitosi.
aZlevs yvela Tavis moyva- am mowmeTa saSualebiT ufals misi wyalobiT qristes Sinaga-
ruls (lk. 2:14).8 ufro meti Zalis gamovlena Se- ni realoba vlindeba aqve da
uZlia, vidre Cven warmogvid- axla. da rogorc irineosi
`xorcieli~ israelisa da isto- genia, mxedvelobaSi gvaqvs ra ambobs: `sadac sulia, iq aris
riuli eklesiis gareT moqme- bibliis miRmieri religiuri eklesiac~ (Adv. Haer., 3.24; ÐG
di es RvTaebrivi energia qris- uwyebani. Tumca WeSmariti 7, No1. 966c)10. suli moqmedebs
tes aRdgomis Sedegia, rome- sisavse qristes meored mosvlis da sakuTar energias gadmos-
lic yovelives aRavsebs dros gacxaddeba. xsnis gange- cems gansakuTrebuli ikono-
qristes sisavsiT. qristem, buleba Tavisi sisavsiT aRs- miis wyalobiT da am Tvalsaz-
romelzec naTqvamia, rom ruldeba am dros, rogorc risiT Cven SegviZlia araqris-
`yvelaferi damkvidrda masSi~ yovelive amqveyniuris WeSma- tianuli religiebi ganvixi-
(kol. 1:17), da romlis mosvlam riti azris Sesaxeb ukanaskne- loT im sivrceebad, sadac es
amqveynad mTeli kacobrioba li gamocxadeba. qristes suli moqmedebs.
miiyvana WeSmarit arsebobamde, ikonomia azrs kargavs RvTis
gamoiwvia sulieri ganaxleba sulis ikonomiis gareSe. yvela adamiani, romelmac
da ikonomia, romelsac (am suliwmindis moqmedeba
ikonomias. _ mTargm.) SeuZlia `iqneba ukanasknel dReebSi, _ ganicada, miekuTvneba RvTis
adamianis sulebze mzrunve- ambobs RmerTi, _ movafen Cemi ers. eklesia mxolod dasaw-
lobis sakuTar Tavze aReba, sulisagan yvela xorcs~ (saq. yisia mTeli kacobriobis
sanam is (qriste. _ mTargm.) ar 2:17). es unda gvesmodes xsnisa. `qristeSi icocxlebs
mova meored. amasTan narCun- rogorc miTiTeba amqveynad yvela~ (1 kor. 15:22) _ im er-
deba eklesiis Suamavluri suliwmindis mofenis univer- Tobis wyalobiT, romelsac
funqcia. magram RvTis salur xasiaTze. rogorc moci- eklesias vuwodebT. amJamad
Tavisufleba imgvaria, rom qulTa saqmeSia aRniSnuli, eklesiaa am momavali erTo-
mas SeuZlia winaswarmetyvel- morwmuneni gaocdnen, rom bis saidumlo _ maTi erTobi-
Ta aRZvra axali aRTqmis `sulis wmidis madli moefina sa, romlebic inaTlebian
`sociologiuri~ sazRvrebis TviT warmarTTac~ (10:45). eklesiisa da misi `siZis~ mier,
miRmac, iseve, rogorc manamde RvTis suli yvelgan moqmedebs nikoloz kavasilas mSvenieri
israelis gareT aRZravda da yovelives aRavsebs ikono- gamoTqma rom gamoviyenoT. im
maT. Tumca `sakurTxevlis~ miis wyalobiT, gansxvavebiT momentSi, roca Cven qristes
miRma profetuli msaxurebisa Zis ikonomiisgan. wm. irineosi sxeulSi erTmaneTTan vurTi-
da sibrZnisken msgavsi mowo- logossa (qristes. _ mTargm.) erTobT, aseve dakavSirebul-
debebi idumal kavSirSia da suliwmindas uwodebs ni varT yvela im adamianTan,

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


87
#1(34) TOLERANCE

visac RmerTi ixutebs gulSi erTaderT gasaRebs warmoad- da raRac Tavisic gvauwyos
Tavisi macocxlebeli siyva- gens, aseve gvaqvs SesaZleb- RvTis Sesaxeb.
ruliT. yvela maTgani evqa- loba sxvadasxvagvarad
ristiul barZimSi imyofeba, mivudgeT araqristianul 4. urTierToba aris komuni-
qristes erTian sxeulad religiebsa da maT wminda kaciis conditio sine qua non
qcevis molodinSi, rodesac werilebs: an rogorc isto- (`aucilebeli piroba~. laT.).
yvela niSani gauCinardeba riul da sociologiur feno- amitom SeuZlebelia qristi-
RvTis taxtisa da kravis menTa mkvlevarni, saTanado anuli mxridan raimegvari ur-
winaSe (gamocx. 22:3). kritikuli cnobierebiT aRWur- TierTkavSiri erTgvari `moq-
vilni, an WeSmaritebis garCevis cevis~ gareSe, anu yovelgvari
Tu Cven SegviZlia amgvari mizniT _ suliwmindis konfesiuri siamayisa da kul-
Teologiis gaziareba, maSin sunTqvis Sesabamisad. turuli an istoriuli upira-
rogor mogviwevs qristianu- tesobis grZnobis daZlevis
li misiisa da qristianuli 3. sxvadasxva religiaSi Cven gareSe. amgvari Tavmdabloba
samyaros konkretuli mid- vxvdebiT calkeul qarizmatul iTxovs qristes msgavs TviT-
gomis gansazRvra araqris- adamianebs, romlebsac maTi realizacias sxvaTa meSveobiT.
tianuli samyarosadmi? sakuTari rwmenisTvis damaxa- qristianul samyaros, _ su-
siaTebel garegnul niSnebze liwmindis cecxliT ganwmen-
1. qristiani, romelmac icis, ufro Rrmad wvdomis unari dil, uflis glaxak da aseve
rom, uflis gangebiT, didi aqvT, ramdenadac sulieri saxarebiseuli uZlurebiT, _
religiebi RvTaebrivi mowya- cxovreba kanonebsa da wesebze SeuZlia gaRebisa da micemis
lebis skolebs warmoadgenen, ufro Rrma realobas warmo- riskis sakuTar Tavze aReba
Rrma mSvidobiTa da sulgr- adgens, Tumca xSirad xdeba erTi da imave ubraloebiT.
ZelobiT iqneba ganwyobili maT xolme sulierebis Canacvleba qristianobam misken mimarTu-
mimarT. igi morCili iqneba am `moweseobiT~. Cvenc swored li gamowvevani unda aRiqvas
gangebisa, uflis mosvlis ime- simboloebsa da istoriul rogorc Zmuri Segoneba da
diTa da xsenebuli ikonomiis formebze ufro Rrma wvdoma unda SeZlos maTSi, _ Tundac
saidumloTi ganmsWvaluli, da religiuri adamianebis urwmunoebis niRbiT, _ sicruis
romelsac TandaTanobiT srul- siRrmiseuli intenciebis Tamami uaryofis danaxva, risi
yofilebisken da qristeSi aRmoCena unda SegveZlos, gakeTebac qristianebs didi
aRdgenisken mivyavarT. SevufardebT ra RvTaebrivis xnis ganmavlobaSi ar SeeZloT
maTeul aRqmas Cveni qristia- an ar surdaT.
2. arsebobs msoflio reli- nuli imedis obieqts. es niS-
giuri Tanamegobroba, romel- navs, rom RmerTze saubrisas 5. aseTi ganwyobis pirobebSi
sac SeuZlia Cveni qristia- apofatikuri meTodi unda ukve SesaZlebelia komunika-
nuli gamocdilebis gamdid- gamoviyenoT _ da ara mxolod cia. am SemTxvevaSi qristes
reba _ Tuki SevZlebT imis qristianTa Soris, rakiRa viciT, saxe efuZneba mis kenotur
danaxvas, rasac is flobs. am rom ufalTan dakavSirebuli TviTdamcrobas, mis istoriul
SemTxvevaSi saubaria ara imaze, yvela cneba sinamdvileSi realobas da mis sityvebs. es
rom unda CavwvdeT araqris- kerpia. amgvari meTodi unda ara mxolod eklesiaSi adami-
tianuli wminda werilebis gamoviyenoT maSinac, roca anebis dabrunebis sakiTxia.
istoriul, bukvalur da obi- RvTis Sesaxeb msjelobebi isini sakuTari nebiT movlen,
eqtur azrs, aramed ufro imas gvxvdeba araqristianuli Tuki Tavs ise igrZnoben, ro-
vgulisxmobT, rom es werilebi religiebis wminda werilebSi. gorc mSobliur saxlSi. mniS-
qristes realobis Suqze unda roca gvsurs sxva religiis vnelovani amocana ki imaSi
vikiTxoT, radgan, rogorc mimdevars gavugoT, Cven ar mdgomareobs, rom gamovavli-
suliwmindisgan mowyvetil unda ganvixiloT igi rogorc noT sxva religiebSi qristo-
sityvas SeuZlia dafaros mocemuli religiis tipuri logiuri faseulobebi da mivu-
Cvengan RvTaebrivi gamocxadeba mimdevari. Cven mas im adami- TiToT maT qristeze, rogorc
Zveli aRTqmis wminda werilSi, anad unda aRviqvamdeT, ro- gamaerTianebel Zalaze da
romelTan mimarTebaSic qriste melsac SeuZlia gvaswavlos aseve mis siyvarulze, romlis

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


88
solidaroba

ZaliTac SesaZlebelia yove- mTargmnelis SeniSvnebi:


live amis aRsruleba. WeSma- 1
am ideis Semcveli wm. iustine filosofosis yvelaze cnobili msjelobebi
riti misiis TvalsazrisiT, Semdegia.: `isini, romlebic logosis Tanaxmad cxovrobdnen, qristianebi
`misioneruli aqtivoba~ arian, Tumca isini uRmerToebad miaCndaT. elinebs Soris aseTebi iyvnen:
ubralod sasaciloa. Cveni sokrate, heraklite da maTi msgavsni, xolo barbarosTa Soris: abraami, ana-
amocana mdgomareobs imaSi, nia, azaria, misaeli, ilia da bevri sxva” (apologia, par. 46). aseve sxva ad-
gilas wm. iustine wers: `yvelaferi, rac ki odesme kargi uTqvamT filoso-
rom viaroT qristes gziT,
fosebsa da kanonmdeblebs, yovelive es gamoTqmulia logosis Wvretis Se-
romlis amocnoba sxva degad, romelic aris qriste~ (apologia, par. 2:10).
religiebis aCrdilebSic
aris SesaZlebeli. 2
miuxedavad avtoris amgvari TavSekavebisa (rac sruliad bunebrivia mis mier
warmoTqmuli sityvis formatisa da moculobis gamo) da aseve imisaTvis,
rom mkiTxvelisTvis ufro damajerebeli iyos `sxvebisadmi~ wm. mamaTa amg-
`veZebe RamiT Cems sarecelze
vari “gaxsnili” damokidebulebis dominanturoba adreul eklesiaSi, auci-
Cemi sulis Seyvarebuli, leblad migvaCnia ara mxolod analogiuri Sexedulebebis warmodgena,
veZebe igi da ver vipove. aramed aRniSnul sakiTxze sxvadasxva patrologTa Semajamebel msjelobaTa
avdgebi-meTqi da movivli gaxsenebac:
qalaqis
wm. klimenti romaeli wers, rom warmarTebi qvel da sagmiro saqmeebsac ki
quCebsa da moednebs. aRasrulebdnen: “...warmarTebisganac movitanoT magaliTebi: mravalma mefem
movZebni-meTqi Cemi sulis da winamZRolma, mindobilma misnis naTqvams, ubedurebis Jams sikvdils
Seyvarebuls... misca Tavi, rom sakuTari sisxliT gadaerCinaT sxvebi. mravali gaSorda
Semomxvdnen mcvelni, Tavis qalaqs, raTa metad aRar yofiliyo iq mSfoTvareba...~
(wm. klimenti romaeli. korinTelTa mimarT pirveli epistole. Tavi 55 //
qalaqis Semomvlelni.
Jurn. “gza sameufos” danarTi #3, Tb., 1997, gv. 48).
_ xom ar ginaxavT Cemi sulis
Seyvarebuli?~ wm. basili didma, rogorc cnobilia, warmarTTa qveli saqmeebis aRweras
(qebaTa qeba 3:1-3). mTeli traqtatic ki miuZRvna Semdegi saTauriT `axalgazrdebs imis Sesaxeb,
Tu rogor miviRoT sargebloba warmarTuli sibrZnisgan~.

araqristianul konteqstSi
wm. ioane damaskelis TqmiT `gareSe~ (anu araqristianul) sibrZneSi, marTa-
damowmeba niSnavs miTiTebas lia, aris raRac miuRebeli, magram maTgan SesaZlebelia `wminda oqros~
RvTisadmi, romelic sxvebma gamorCevac, romlisganac `udidesi Zlierebis SeZenas SevZlebT~
ukve Seicnes rogorc moyvaru- (wm. ioane damaskeli. marTlmadidebeli sarwmunoebis zedmiwevniTi
li mama. rogorc ki isini siZis gadmocema. Targmani Zveli berZnulidan. Tavi 90, Tb., 2000, gv. 190)

megobrebi gaxdebian, aRar iq- wm. grigol RvTismetyveli erT-erTi Tavisi mowafisaTvis daweril poemaSi
neba Zneli misi (qristes. _ `saTnoebis Sesaxeb~ imis Taobaze saubrobs, Tu rogor SeuZlia qristians
mTargm.) xseneba. eklesiis mTe- sakuTari Tavis aRzrda warmarT filosofosTa cxovrebaTa da qcevaTa
li misioneruli saqmianoba ki magaliTebiT (Åï. Èëàðèîí Àëôååâ. Æèçíü è ó÷åíèå Ñâ. Ãðèãîðèÿ Áîãîñëîâà.
Ãëàâà 2).
religiis (araqristianuli re-
ligiis. _ mTargm.) RameSi mTvle- aqve saintereso unda iyos wm. ioane oqropiris (romelic warmarTuli
mare qristes gaRviZebisken iq- samyaros erT-erT mkacr kritikosadaa miCneuli) Semdegi sityvebi: `...Tu
neba mimarTuli. mxolod erTma wm. werilidan ver swavlobT, maSin iZulebuli var warmarTebisgan mogiy-
RmerTma icis, SeZleben Tu vanoT magaliTebi...” (Òâîðåíèÿ, òîì 7, ñ. 201).

ara adamianebi WeSmariti da


imave wm. mamis azriT, warmarTebi damnaSaveni arian imaSi, rom “sakuTari
diadi sapaseqo trapezis er- filosofosebisaTvis yuris gdeba ar surdaT, da imaSic, rom gansajes sok-
Toblivad aRsrulebas, sanam rate, anaqsagora, piTagorelebi da sxvebi (!!!)”
zeciuri ierusalimi gamoCnde- (Òâîðåíèÿ, òîì 5, 1899, ÑÏá., ñ. 773).
ba. magram Cven ukve viciT, rom
Tumca obieqturobisaTvis isic unda aRiniSnos, rom eklesiis zogierTi
Cvens saxeebze areklili qristes Zveli mamis mier calsaxad dagmobilia warmarTuli sibrZne, rogorc yovlad
silamaze aris aRTqma Cveni usargeblo. magaliTad, rogorc ukve aRvniSneT, wm. ioane oqropirTan (ix.
saboloo Serigebisa. misi ganmarteba maTes saxarebisa, saubari 1:4), aseve wm. makari didTan (ix.
misi 42-e saubari) da sxv. magram am garemoebis Sesaxeb marTebulad msjelobs
Targmna da patrologi, arqimandriti porfiri: “...arc imas vmalavT, rom zogierTi wm.
SeniSvnebi daurTo mama Zveli filosofosebis mimarT sakmaod Seuracxmyofel gamoTqmebsac ar
daviT TinikaSvilma eridebod.

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


89
#1(34) TOLERANCE

a. magaliTad, wm. ioane oqropiri platonsa da sokrates zogierTi mcdari


azrisTvis TiTqmis SeSlilebs uwodebs da ambobs, rom isini mxolod amao
didebas eZiebdnen da sxva araferi ainteresebdaT. cxadia, es gadaWarbebaa.
magram mamebis umetesoba qeba-didebas asxams Zvel filosofosebs qristia-
nul moZRvrebasTan miaxloebuli swavlebisTvis” (arqimandriti porfiri
(popovi). mamaTa avtoritetisa da maTi Txzulebebis mniSvnelobis Sesaxeb
// saRvTismetyvelo krebuli, #3, Tb., 1988, gv. 40).

analogiurad msjelobs patrologi, prof. ediSer WeliZec: `sazogadod


unda aRiniSnos, rom eklesiis mamaTa damokidebuleba antikuri azrovne-
bisadmi xSirad mcdarad aris gagebuli. rodesac esa Tu is saeklesio piri
uaryofs, magaliTad, gareSe sibrZnes, uaryofs, Cveulebriv, im pirTa winaSe,
romlebic xsenebul sibrZnes saboloo WeSmaritebad saxaven...~
(ediSer WeliZe. wm. Teofile antioqieli // krebulSi: `sityva marTlisa
sarwmunoebisa~. tomi 1, Tb., 1990, gv. 51).

aseve sxva cnobili patrologis, episkopos ilarion alfeevis, miTiTebiT,


swored imis gamo, rom eklesiis mamaTa umravlesoba antikur filosofias
ganixilavda rogorc qristianuli WeSmaritebisaken mimaval gzas, `Zveli qris-
tianuli taZrebis karibWeebSi mowameebisa da wmindanebis gverdiT gamosa-
xulni iyvnen sokrate, platoni da aristotele...~ (È. Àëôååâ. Òàèíñòâî
Âåðû, ãë. 1).

da bolos dainteresebul mkiTxvels vurCevdiT amave Temaze dawerili


brwyinvale narkvevis gacnobas, romlis avtoria kardinali anri de lubaki.
rogorc cnobilia, igi kritikulad dadgenili patristikuli teqstebisa
da samecniero gamokvlevebisgan Semdgari seriis (300-mde tomi) `qristi-
anuli wyaroebis~ TanadamfuZnebelia (kardinal Jan danielusTan erTad).
statiis mopoveba SesaZlebelia internetSi. misi saTauria: “Îòöû Öåðêâè
î Ðåëèãèÿõ ×åëîâå÷åñêèõ“.

3
Tumca msgavsi gamonaklisebis gamovlena TviT aRmosavlur saqristianoSic
SeiZleba. magaliTad, qristianuli eklesiis erT-erTi udidesi moRvawe, wm.
grigol palama (XIV s.), romelic jer aTonis mTaze eweoda berul cxovrebas,
mogvianebiT ki qalaq Tesalonikis arqiepiskoposi gaxda, wm. ioane damaske-
lis antiislamuri suliskveTebisgan gansxvavebiT, mkveTrad gamoxatul
keTilganwyobasa da pativiscemas avlenda muslim TeologebTan mimarTebiT.
am sakiTxze cnobili Tanamedrove marTlmadidebeli Teologi, albaneli ar-
qiepiskoposi anastasi, Tavis erT-erT naSromSi wers: “...wm. grigol palama
yvelanairad cdilobs ar Seuracxyos mosaubreTa religiuri grZnobebi.
marTalia, SeTanxmeba ver iqna miRweuli, magram pativiscema da urTierT-
dafasebis ganwyoba maT Soris SenarCunebuli iyo: `dasasruls muslimi
liderebi wamodgnen, pativis migebiT gamoemSvidobnen Tesalonikis arqi-
episkoposs da gaemgzavrnen~

(To the Atheist Chionai, 246). zogjer ki, roca wm. grigoli amCnevda, rom
Tanamosaubreni rTul mdgomareobaSi iyvnen, igi maSinve didi TavazianobiTa
da delikaturobiT cdilobda uxerxuli situaciis ganmuxtvas moxdenili
iumoriT: `me isini kvlav gavamxiarule (I made them cheerful again) da Tava-
ziani RimiliT mivuge imams: `am sakiTxze rom erTi Sexeduleba gvqonoda,
maSin rwmenac xom erTi gveqneboda?~ (Letter to David the Disypatos).

amrigad, ori gansxvavebuli religiis warmomadgenelTa Soris iseTi


megobruli atmosfero iyo SenarCunebuli, rom amis Sedegad dialogis
monawile erTma muslimma Tavisi imedi Semdegi sityvebiTac ki gamoxata:
`aucileblad dadgeba dRe, rodesac Cven Tanxmobas mivaRwevT~
(Letter to David..., 233) (Archbishop Anastasios (Yannoulatos). Facing the World:
Orthodox Christian Essays on Global Concerns. Geneva, WCC Publications, 2003,
p. 110).

4
kenozisi _ damdableba, damcroba.

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


90
solidaroba

5
avtoris am azrs ganamtkicebs Tavad pavle mociqulis Semdegi mistikuri
sityvebi: `ara msurs, Zmano, ar icodeT es saidumlo (raTa Tqvensave gansjas
ar daeyrdnoT), rom israelis sibrmave nawilobrivia, droebiTi, vidre ar
Semova warmarTTa mTeli simravle. da ase mTeli israeli cxondeba...~ (rom.
11, 25-26).

netari Teodorite kvireli ki am muxlis ganmartebisas wers: `mociquli


`mTels israels~ uwodebs morwmuneebs, iqnebian isini iudevelebi Tu war-
marTebi~, anu `axali israeli~ qristianuli gagebiT, romelSic ar moiazreba
mxolod ebraeli eri. sxva adgilas pavle mociquli israelis gandgomasTan
(anu ebraelTa mier iesos uaryofasTan) dakavSirebiT naTlad aRniSnavs, rom
`maTi dacemisagan aris warmarTTa xsna~ (rom. 11:11), anu yovelive RvTis
brZnuli Canafiqrisa da gangebis mixedviT aResruleba.

6
aq avtori aRar asaxelebs maT, arada, maTi dasaxeleba ar iqneboda interes-
moklebuli ara mxolod sekularuli mkiTxvelebisTvis, aramed bevri
eqskluzivisti morwmunisTvisac. rCeuli (ebraeli) eris miRma RvTisTvis
saTno adamianebi iyvnen: (1) iobi, romelic iyo warmarTi, magram romelsac
wm. werili axasiaTebs rogorc `ubiwos, samarTliansa da RvTismoSiSs” (iobi
1:1), ris gamoc eklesia samarTlianad ganakuTvnebs iobs Zveli aRTqmis
marTalTa ricxvs;
(2) melqisedeki, romelic iyo warmarTuli qalaqis, salimis, mefe da amave dros
`uzenaesi RmerTis mRvdeli~ (dab. 14:18);
(3) iaTori, midiameli (anu araiudeveli) mRvdeli, moses simamri (gamos. 2:16);
(4) sabas dedofali (3 mef. 10:1; 2 neSt. 9:1), romelic cxovrobda da mefobda
eTiopiaSi;
(5) raxab meZavi (isu nave 2:1), romelzec iakob mociquli wers: `gana rwmeniT ar
gamarTlda meZavi raxabic...?~ (iak. 2:25), mociquli pavle: `rwmeniT meZavi
raxabi ar daiRupa...~ (ebr. 11:31);
(6) neemani, asureli mxedarTmTavari, romelic mowiwebiT sTxovda Semweobas
uflis winaswarmetyvels (4 mef. 5,1 da Semd.); da bolos, Tavad qriste Tavisi
amqveyniuri moRvaweobis dros warmarTebSi zogjer iseT rwmenas xedavda,
romelsac ebraelebSic ki ver poulobda (ix. maT. 8,10).

7
berZnuli sityva `aRape~ Teologiur teqstebSi gamoiyeneba RvTaebrivi
siyvarulis aRsaniSnavad, xolo `filia~ _ megobruli da dedmamiSviluri
siyvarulia, `erosi~ ki _ qalsa da mamakacs Soris arsebuli siyvaruli.

8
am azrTan dakavSirebiT sainteresoa aseve qristes sityvebi, rom igi amgvar
adamianebs `Tavis~ mSvidobas miscems, romelic ar hgavs ama qveynis mSvidobas
(ioane 14:27).

9
anu xSirad Znelia qristianTa qcevebis mixedviT adekvaturi warmodgenis
Seqmna RvTaebriv realobasa da mis myofobaze maT Soris. swored Tavisi
drois uRirs qristianebs mimarTavda pavle mociquli Semdegi sityvebiT:
`Tqvens gamo igmoba RmrTis saxeli warmarTTa Soris~ (rom. 2:24).

10
sxva marTlmadidebeli Teologic, mitropoliti ioane ziziulasic, imow-
mebs am adreuli wm. mamis, irineos lionelis (Haer. 3, 24:1) xsenebul sityvebs,
qristes Semdeg sityvebTan erTad `qari sadac surs, qris, da gesmis misi xma,
magram ar ici, saidan modis da saiT midis; asevea sulis mier yvela Sobilic~
(in. 3:8) (ix. John Zizioulas. Being As Communion. New-York, SVS Press, 1997, p. 190).

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


91
#1(34) TOLERANCE

evrosabWos saparlamento
asambleas rekomendacia:
saxelmwifo, religia,
sekularoba da
adamianis uflebebi
kaxaber kurtaniZe

„saqarTvelos moqalaqeni,
romelTa uryevi nebaa
daamkvidron demokratiuli
sazogadoebrivi weswyobileba,
ekonomikuri Tavisufleba,
socialuri da samarTlebri-
vi saxelmwifo, uzrunvelyon
adamianis sayovelTaod aRi-
arebuli uflebani da Tavi-
suflebani, ganamtkicon saxel-
mwifoebrivi damoukidebloba
da sxva xalxebTan mSvidobi-
ani urTierToba, eyrdnobian
ra qarTveli eris mravalsa-
ukunovani saxelmwifoebrio-
bis tradiciebsa da saqarTve-
los 1921 wlis konstituciis
ZiriTad principebs, saqveynod
acxadeben am konstitucias“.
konstituciis preambula

„religiisa da demokratiis
Sesaxeb 1396-e rekomendaci-
aSi (1999 w.), [evrosabWos]
asamblea acxadebda, rom ar-
sebobs „garkveuli religiuri
aspeqti bevr im problemaSi,
romelsac Tanamedrove sazo-

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


92
solidaroba

gadoeba [awydeba], rogori-


caa... fundamentalisturi evrosabWos saparlamento asamblea
moZraobebi da teroristuli
aqtebi, rasizmi da qsenofo-
bia, eTnikuri konfliqtebi~.
rekomendacia 1804 (2007 w.) *
es gancxadeba dRes ise aqtua- saxelmwifo, religia, sekularoba
luria, rogorc arasdros.
da adamianis uflebebi
Seicvala aRniSnuli mdgoma-
reoba 1999 wlidan aTi wlis 1. saparlamento asamblea aRniSnavs, rom religia evropuli
Semdeg?! albaT ki _ uareso- sazogadoebis mniSvnelovani maxasiaTebelia. amis mizezia,
bisaken. saqarTveloc, raRa erTi mxriv, zogi religiis saukuneebis ganmavlobaSi ar-
Tqma unda, ar iyo da ar aris sebobis istoriuli faqti, xolo, meore mxriv, am religi-
gamonaklisi. Tumca, Cemi ebis gavlena evropis istoriaze. dResdReobiT religiebis
Rrma rwmeniT, SeiZleboda ricxvi Cvens kontinentze kvlav izrdeba eklesiebisa da
bevrad Tu ara, odnav ukeTesi sarwmunoebebis farTo speqtriT.
mdgomareoba mainc gvqonoda 2. organizebuli religiebi, rogorc aseTi, sazogadoebis ga-
(magram am „cotas“ arcTu nuyofeli nawili da erTobebia, aqedan gamomdinare, isini
mcire mniSvneloba eqneboda aRqmuli unda iqnes institutebad, romlebic religiis
zogadad saxelmwifoebrivi Tavisuflebis uflebis mqone moqalaqeebma daaarses da
stabilurobisa da ganviTare- romlebic amave moqalaqeebs moicavs. garda amisa, isini un-
bisaTvis), Cvens eklesias brZo- da aRiqmebodes organizaciebad, romlebic samoqalaqo sa-
la rom ar gamoecxadebina zogadoebis nawilia _ samoqalaqo sazogadoebisa mTeli Ta-
liberalizmisaTvis. xolo visi potencialiT, da romlebmac unda uxelmZRvanelon
misi aseTi poziciis umTavre- eTikuri da samoqalaqo sakiTxebis daregulirebas, sakiT-
si mizezi martivia: mas ara xebisa, romlebic garkveul rols asrulebs nacionalur
aqvs sakmarisad gacnobiere- sazogadoebaSi, iqneba es religiuri Tu sekularuli sazo-
buli arc liberalizmis, arc gadoeba.
konservatizmis da arc tra- 3. evrosabWo unda aRiarebdes viTarebaTa am mdgomareobas,
dicionalizmis mniSvnelobebi. miesalmebodes da pativs scemdes religias mTeli misi mra-
aris sxva mizezebic, obieqtu- valferovnebiT, rogorc evropis moqalaqeTa garkveuli
ri, subieqturi, „tradiciuli“ nawilis eTikuri, moraluri, ideologiuri da sulieri ga-
da ase Semdeg. magram amaze ar moxatulebis formas, Tavad religiebs Soris arsebuli
vapireb sagangebod saubars _ gansxvavebebisa da mocemuli qveynis viTarebaTa gaTvalis-
isini isedac cxadia da moma- winebiT.
bezrebelic Tavisi sicxadiT. 4. asamblea kidev erTxel adasturebs, rom evropis erT-erTi
da mainc zogi es mizezi Tavis- saziaro Rirebuleba, romelic scildeba nacionalur saz-
Tavad warmoCndeba qvemore Rvrebs, eklesiisa da saxelmwifos gamijvnaa. es aris sa-
teqstSi... zogadod miRebuli principi, romelic demokratiuli
qveynebis politikasa da institutebSi upiratesad aris
dokumenti imdenad mkafioa gavrcelebuli. magaliTad, ganaTlebisa da religiis Sesa-
da martivad aRsaqmeli, rom, xeb 1720-e rekomendaciaSi (2005 w.), asambleam aRniSna, rom
vfiqrob, komentars namdvi- `TiToeuli adamianis religia, im arCevanis CaTvliT, rom
lad ar saWiroebs. ubralod, saerTod ar hqondes religia, mkacrad piradi saqmea~.
minda dokumentis sababiT
ramdenime saWirboroto Tema
movniSno. amisaTvis dokumen- * asambleis debati 2007 wlis 29 ivniss (27-e sxdoma) (ixileT dokumenti 11298,
kulturis, mecnierebisa da ganaTlebis komitetis angariSi, reportiori:
tisave teqsts davesesxebi... batoni De Puig). teqsti adaptirebulia asambleis mier 2007 wlis 29 ivniss
dokumenti ar akonkretebs (27-e sxdomaze).
religiis cnebas. es TiTqos

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


93
#1(34) TOLERANCE

gaugebaria da cxadi araa,


zogadad qristianobas gani-
5. asamblea aRniSnavs, rom gamoxatvis Tavisuflebisa da re-
xilavs calke religiad Tu
ligiis Tavisuflebis dacvasTan erTad, adamianis ufle-
kerZod aRebul qristianul
baTa evropuli sasamarTlo aRiarebs calkeuli qveynebis
konfesiebsac religias uwo-
uflebas, aawyon da aamoqmedon kanonmdebloba saxelmwi-
debs. aseve, mag., me-7 muxlSi
fosa da eklesias Soris urTierTobis Sesaxeb adamianis
dokumentis CamonaTvalSi
uflebaTa evropuli konvenciis debulebebis Sesabamisad
(„yvelaze aqtiurebi Canan
(ETS No. 5). asamblea agreTve aRniSnavs, rom dResdReobiT
kaTolikeebi, marTlmadide-
evrosabWos wevr qveynebSi saxelmwifosa da religiur
beli eklesiis wevrebi, evan-
institutebs Soris sxvadasxva donis gamijvna SeiniSneba
gelistebi da muslimebi“) mar-
da es konvenciasTan srul SesabamisobaSia.
Tlmadideblebs moixseniebs
6. bolo oci wlis ganmavlobaSi evropaSi RvTismsaxureba
eklesiis wevrebad, kaToli-
SesamCnevad Semcirda. religiur msaxurebas kviraSi er-
keebs da evangelistebs _ ara.
Txel mainc xuTidan erT evropelze naklebi eswreba, ma-
muslimebic arian am CamonaT-
Sin, roca oci wlis win es maCvenebeli orjer da kidev
valSi yovelgvari sxva gansaz-
metad didi iyo. amavdroulad, evrosabWos faqtobrivad
Rvrebis gareSe (me-6 muxlSi
yvela wevr qveyanaSi TvalsaCinoa muslimuri Temebis
martivad „muslimuri Temebia“
mzardi gaZliereba.
naxsenebi). amave dros, rome-
7. globalizaciam da axali sainformacio-sakomunikacio
li marTlmadideblebi igu-
teqnologiebis swrafma ganviTarebam zogi jgufi gansa-
lisxmeba, berZnuli Tu
kuTrebulad warmoaCina. Tumca ueWvelia, rom ukanasknel
orientaluri? xom SeiZleba
wlebSi Cvens sazogadoebebSi religia kvlav gaxda deba-
aseTma ganusazRvrelobam
tebis mTavari sagani. yvelaze aqtiurebi Canan kaTolike-
gaugebroba an sulac gulis-
ebi, marTlmadidebeli eklesiis wevrebi, evangelistebi
wyroma gamoiwvios morwmune-
da muslimebi.
Ta Soris? saqmec es aris: jer
8. asamblea aRiarebs kulturaTSorisi dialogisa da misi
erTi, evrosabWo ar zrunavs
religiuri ganzomilebis mniSvnelobas da surs, rom am
angariSi gauwios „ama Tu im
sferoSi daxmareba gauwios evrosabWoseul gasagebad Ca-
religiuri jgufis mzard
moyalibebuli strategiis dagegmvas. Tumca, eklesiisa da
sensitiurobas“ (Sdr. 18)
saxelmwifos gamijvnis principis fonze, igi miiCnevs,
adamianis ZiriTadi uflebebis
rom interreligiuri da aRmsareblobaTSorisi dialogi
da, am SemTxvevaSi, maTi Tanas-
saxelmwifoebis an evrosabWos saqme ar aris.
worobis aRiarebis xarjze.
9. religiisa da demokratiis Sesaxeb 1396-e rekomendaciaSi
meorec, evrosabWos asamblea
(1999 w.), asamblea acxadebda, rom arsebobs `garkveuli re-
ar ereva morwmuneTa TviT-
ligiuri aspeqti bevr im problemaSi, romelsac Tanamed-
identifikaciis procesSi
rove sazogadoeba [awydeba], rogoricaa... fundamentalis-
(Sdr. `TiToeuli adamianis
turi moZraobebi da teroristuli aqtebi, rasizmi da qse-
religia, im arCevanis CaTvliT,
nofobia, eTnikuri konfliqtebi~. es gancxadeba dRes ise
rom saerTod ar hqondes re-
aqtualuria, rogorc arasdros.
ligia, mkacrad piradi saqmea~
10. mmarTveloba da religia erTmaneTSi ar unda airios. Tum-
(4). igi inarCunebs distancias
ca religia da demokratia urTierTSeuTavseblebi ar ari-
da me-8 muxlSi aRniSnavs,
an da SesaZlebelia, rom religiebma Zalze sasargeblo
„interreligiuri da aRmsareb-
socialuri roli iTamaSon. sazogadoebis winaSe mdgari
lobaTSorisi dialogi saxel-
problemebis mogvarebisas samoqalaqo avtoritetebs re-
mwifoebis an evrosabWos saq-
ligiebis daxmarebiT SeuZliaT mniSvnelovanwilad Seam-
me ar aris“. magram aseTi damo-
ciron da aRmofxvran is, rac religiur eqstremizms kve-
kidebuleba ar niSnavs gulg-
bavs, Tumca am gziT yvela problemis gadawyvetas ver SeZ-
rilobas da dauintereseb-
leben.
lobas. metic, zogadad mTeli
dokumentis da gansakuTrebiT

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


94
solidaroba

me-20, 21 e da 22 e muxlebis
Tanaxmad, evrosabWo zrunavs
11. mTavrobebma yuradReba unda miaqcion religiuri sazo-
religiebTan TanamSromlobi-
gadoebebis gansakuTrebul unars xeli Seuwyon mSvido-
saTvis. oRond am muxlebSi
bas, TanamSromlobas, tolerantobas, solidarobas, kul-
naTlad Cans, rom es „Careva“
turaTSoris dialogsa da evrosabWos mier mxardaWerili
kulturaTSorisi dialogis
Rirebulebebis gavrcelebas.
xelSewyobas gulisxmobs da,
12. ganaTleba ucodinrobis, stereotipebis, aseve religie-
amasTan erTad, religiebs TiT-
bisa da maTi xelmZRvanelebis Sefasebisas gaugebrobis wi-
qos aTanabrebs arasamTavro-
naaRmdeg brZolis mTvari iaraRia da warmmarTvel rols
bo organizaciebTan („uamravi
asrulebs demokratiuli sazogadoebis CamoyalibebaSi.
religiuri da humanitaruli
13. skola bunebrivi adgilia kulturaTSorisi dialogisaT-
organizaciaa warmodgenili
vis da, amasTan erTad, qmnis tolerantuli qcevis safuZ-
evrosabWoSi arasamTavrobo
vels; mas SeuZlia efeqtianad ebrZolos fanatizms bavS-
organizaciebis monawileob-
vebisTvis ZiriTadi religiebis istoriisa da filosofiis
rivi statusis safuZvelze“).
zomieri da obieqturi swavlebiT. mediasa da ojaxebsac
gavimeoreb: es ar niSnavs, rom
SeuZliaT mniSvnelovani wvlili Seitanon am saqmeSi.
evrosabWo indiferentulia
14. religiebis Sesaxeb codna kacobriobis istoriisa da ci-
religiebis mimarT (rasac,
vilizaciaTa Secnobis ganuSorebeli nawilia. es codna
sul mcire, Tavad am dokumen-
gansxvavdeba romelime konkretuli religiuri rwmenisa
tis arseboba mowmobs).
da praqtikisagan. is qveynebic ki, sadac erTi religiuri
piriqiT, „3. evrosabWo unda...
aRmsarebloba Warbobs, valdebulni arian yvela religiis
pativs scemdes religias mTeli
safuZvlebi aswavlon.
Tavisi mravalferovnebiT...
15. gansxvavebuli situaciebi Tanaarsebobs evropaSi. zog
religiebs Soris arsebuli
qveyanaSi kvlav Warbobs erTi sarwmunoeba. religiis war-
gansxvavebebisa da mocemuli
momadgenlebma, SesaZloa, politikuri roli iTamaSon,
qveynis viTarebaTa gaTvalis-
rogorc, magaliTad, episkoposebma gaerTianebuli same-
winebiT“. oRond es pativisce-
fos lordTa palataSi. zogma qveyanam akrZala religiuri
ma gulisxmobs religiebTan
simboloebis tareba skolaSi. evrosabWos wevri ramdenime
SeZlebisdagvarad Tanabar
qveynis kanonmdebloba kvlav Seicavs anaqronizmebs im xa-
distancirebas da maTTan
nidan, rodesac religia metad mniSvnelovan rols Tama-
mimarTebas adgilobrivi
Sobda Cvens sazogadoebebSi.
kulturuli, istoriuli da
16. religiis Tavisufleba daculia adamianis uflebaTa ev-
politikuri konteqstis gaT-
ropuli konvenciis me-9 muxliTa da adamianis uflebaTa
valiswinebiT, calkeuli
sayovelTao deklaraciis me-18 muxliT. Tumca es Tavi-
religiebis WeSmariteba-ara-
sufleba ganusazRvreli araa: Tu religiis doqtrina an
WeSmaritebis sakiTxs ki ar
praqtika danarCen ZiriTad uflebebs SeewinaaRmdegeba,
ganixilavs. umaRles Rirebu-
maSin is miuRebeli iqneba. yovel SemTxvevaSi, SezRudve-
lebad dadgenilia adamianis
bi, romelTa dadgenac SeiZleba amgvari TavisuflebisaT-
uflebebi („16. Tu religiis
vis, isinia, romlebsac `kanoni daawesebs da aucilebelia
doqtrina an praqtika danar-
demokratiul sazogadoebaSi sajaro usafrTxoebis inte-
Cen ZiriTad uflebebs Seewi-
resebis uzrunvelsayofad, sajaro wesrigis, janmrTelo-
naaRmdegeba, maSin is miuRe-
bisa Tu zneobis dasacavad, anda sxvebis uflebebisa da
beli iqneba“) da es viTareba
Tavisuflebebis dasacavad~ (konvenciis 9.2 muxli).
gadaxedvas ar eqvemdebareba
17. arc saxelmwifoebma unda dauSvan iseTi religiuri prin-
miuxedavad imisa, rom „1. reli-
cipebis gavrceleba, romelTa praqtikuli ganxorciele-
giebis ricxvi Cvens kontinen-
bac adamianis uflebebs daarRvevs. Tuki amasTan dakavSi-
tze kvlav izrdeba eklesi-
rebiT arsebobs eWvebi, maSin saxelmwifoebi valdebulni
ebisa da sarwmunoebebis
arian mosTxovon religiur liderebs, rom maT
farTo speqtriT“ da, „rom
ukanasknel wlebSi Cvens

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


95
#1(34) TOLERANCE

sazogadoebebSi religia kvlav


erTmniSvnelovani pozicia daikavon adamianis uflebebis gaxda debatebis mTavari
(rogorc adamianis uflebaTa evropul konvenciaSia mo- sagani“ (7).
cemuli) upiratesobis sasargeblod yovelgvar religi-
ur principTan SedarebiT. amasTan erTad, „4. asamblea
18. rogorc asambleam araerTxel ganacxada, adamianis erT- kidev erTxel adasturebs,
erTi yvelaze mniSvnelovani ufleba gamoxatvis Tavisuf- rom evropis erT-erTi sazi-
lebaa. 1510-e rekomendaciaSi (2005 w.) gamoxatvis Tavisuf- aro Rirebuleba, romelic
lebasa da religiur rwmenaTa pativiscemis Sesaxeb asamb- scildeba nacionalur saz-
lea gamoTqvams azrs, rom `gamoxatvis Tavisufleba, ro- Rvrebs, eklesiisa da saxel-
gorc is aris daculi adamianis uflebaTa evropuli kon- mwifos gamijvnaa“. magram
venciis me-10 muxliT, metad ar unda SeizRudos im miz- „dResdReobiT evrosabWos
niT, rom angariSi gauwios ama Tu im religiuri jgufis wevr qveynebSi saxelmwifosa
mzard sensitiurobas~. da religiur institutebs
19. manam, sanam gacnobierebuli gvaqvs Cveni movaleoba, rom Soris sxvadasxva donis gamij-
pativi vceT sxvebs, da, rom movaleni varT win aRvudgeT vna SeiniSneba da es konvenci-
gaumarTlebel upativcemlobebsa da Seuracxyofebs, asTan srul SesabamisobaSia“
gamoxatvis Tavisufleba, raRa Tqma unda, ver SeizRudeba (5). amrigad, TiToeul
romelime konkretuli religiuri sazogadoebis zogier- saxelmwifos SeuZlia Tavad
Ti dogmis an Sexedulebisadmi pativiscemisa da daTmobis gansazRvros religiebTan
gamo. mimarTebaSi Tavisi gansakuT-
20. rac Seexeba evrosabWosa da religiur sazogadoebebs rebuli politika sakuTari
Soris urTierTobas, garkveuli nabijebi ukve gadaidga kerZo tradiciis, ganviTare-
ufro mWidro urTierTobis xelSesawyobad. bisa da miznebis gaTvaliswi-
21. amasTan dakavSirebiT damaxsovrebuli iqneba, rom reli- nebiT. oRond mTavaria „23.2.
giurma liderebma ramdenime SemTxvevaSi mimarTes asamb- gamoricxos yovelgvari
leas warsulSi da man, Tavis mxriv, Tanxmoba ganacxada Careva religiur saqmeebSi,
religiuri sazogadoebebis mier mowyobil ZiriTad kon- magram religiuri organiza-
ferenciebs daswreboda. metic, ukve uamravi religiuri ciebi ganixilos rogorc sa-
da humanitaruli organizaciaa warmodgenili evrosab- moqalaqo sazogadoebis nawi-
WoSi arasamTavrobo organizaciebis monawileobrivi li da mouwodos maT aqtiuri
statusis safuZvelze. roli iTamaSon mSvidobis,
22. asamblea miesalmeba ministrTa komitetis winadadebas, erTad muSaobis, toleran-
rom eqsperimentul safuZvelze moewyos `religiuri mi- tobis, solidarobis, kul-
marTulebiT kulturaTSorisi dialogis yovelwliuri turaTSorisi dialogisa da
gacvla-gamocvla~ evropaSi tradiciulad arsebuli re- evrosabWos Rirebulebebis
ligiebisa da samoqalaqo sazogadoebis warmomadgenleb- gavrcelebis saqmeSi“.
Tan erTad.
23. aqedan gamomdinare, asamblea ministrTa komitets urCevs: es yvelaferi, ra Tqma unda,
exeba saqarTvelosac. Cven
23.1. uzrunvelyos, rom adamianis uflebaTa evropuli varT evropelebi, radgan
konvenciis me-9 muxlisa da adamianis uflebaTa sayo- varT saqarTvelos moqalaqe-
velTao deklaraciis me-18 muxlis dadgenilebaTa Se- ebi. xolo es niSnavs, rom
sabamisad religiurma sazogadoebebma daubrkoleb- umaRlesi Rirebuleba aris
lad SeZlon religiis Tavisuflebis arsebiTi ufle- (unda yofiliyo) adamianis
bis gamoyeneba evrosabWos yvela wevr qveyanaSi; Tavisufleba, gagebuli img-
varad, rogorc gansazRvravs
amas konvencia adamianis
uflebebis Sesaxeb. Tavad
eklesia SeiZleba ufro

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


96
solidaroba

maRla ayenebdes, vTqvaT,


siyvarulis mcnebas an 23.2. gamoricxos yovelgvari Careva religiur saqmeebSi,
marTlmadideblobisadmi magram religiuri organizaciebi ganixilos rogorc
erTgulebas, magram saxelm- samoqalaqo sazogadoebis nawili da mouwodos maT
wifo ase ver moiqceva. misi aqtiuri roli iTamaSon mSvidobis, erTad muSaobis,
pirveladi saqme araa religi- tolerantobis, solidarobis, kulturaTSorisi dia-
ur/moraluri mcnebebi, mag- logisa da evrosabWos Rirebulebebis gavrcelebis
ram igi maT SeiZleba efuZne- saqmeSi;
bodes kanonTwarmoebisas. 23.3. xelaxla daadasturos religiisgan politikisa da
xolo mas Semdeg, rac mcnebe- kanonis damoukideblobis principi;
bi kanonad, an, ufro zustad, 23.4. ganagrZos kulturaTSorisi dialogis religiuri
adamianis ZiriTadi uflebe- mimarTulebisaTvis mniSvnelobis miniWeba, gansakuT-
bis damcvel kanonad formdeba, rebiT ki religiur liderebTan da humanisturi da fi-
isini gadainacvlebs, pirda- losofiuri samyaroebis warmomadgenlebTan Sexved-
piri gagebiT, mxolod reli- rebis mowyobiT;
giuri jgufis SigniT da pri- 23.5. konsultaciis procesidan gamoricxos yoveli daj-
vatul sferoSi, xolo iribad gufeba, romelic naTlad ar uWers mxars evrosabWos
_ zogadad sociumSi. ara ZiriTad Rirebulebebs, kerZod, adamianis uflebebs,
marTlmadidebluri msofl- demokratiasa da kanonis uzenaesobas;
mxedvelobidan gamomdinare 23.6. amoicnos da gaavrcelos keTili praqtikis magali-
„moqalaqeoba?“ (Zvel qarTu- Tebi, romlebic religiuri sazogadoebebis lidereb-
lad es sityva niSnavs cxov- Tan dialogs Seexeba;
rebas, politeia), anu anaqro- 23.7. ganixilos institutis daarseba, sadac ganisazRv-
nistul (bizantiur/rusul) reba silabusebi, swavlebis meTodebi da saganmanaT-
principebze koncentrirebu- leblo masala evrosabWos wevri qveynebis religiuri
li cxovreba, aramed adami- memkvidreobis Sesaswavlad; amgvari silabusebi Sed-
anis uflebebze mimarTuli genili unda iqnes evropaSi tradiciulad arsebuli
kanonia evropeli moqalaqi- sxvadasxva religiis warmomadgenlebTan mWidro Ta-
saTvis uzenaesi niSnuli namSromlobiT.
(Sdr.15). Tuki „moqalaqeobaY“
da moqalaqeoba ki ar daupi- 24. garda amisa, asamblea ministrTa komitets urCevs wevri
rispirdeba, aramed Seavsebs saxelmwifoebi waaxalisos Semdegi qmedebebisTvis:
da gaamdidrebs erTmaneTs,
maSin pirveli („moqalaqe- 24.1. moawyon maswavleblebisTvis dawyebiTi da samsaxu-
oba?“) xdeba saSuri. es, rebrivi treningkursi religiebis obieqturi, zomi-
sxvebTan erTad, igulisxmeba eri swavlebis xedviT _ religiebisa, romlebic dRes
me-11 muxlSi (Sdr. „23.6. amo- arseboben da romlebic warsulSi arsebobdnen, _ da
icnos da gaavrcelos keTili moiTxovon adamianis uflebebis Sesaxeb treningkursi
praqtikis magaliTebi, rom- yvela religiuri liderisTvis, gansakuTrebiT maT-
lebic religiuri sazogado- Tvis, visac saganmanaTleblo roli akisria da axal-
ebebis liderebTan dialogs gazrdebTan aqvs saqme;
Seexeba“). 24.2. kanonmdeblobidan TandaTanobiT amoiRon, Tuki ase-
Ti iqneba xalxis neba, elementebi, romlebic, SesaZ-
amasTan erTad, igive me-11 mux- loa, diskriminaciuli aRmoCndes demokratiuli re-
li saxelmwifoebs mouwodebs ligiuri pluralizmis TvalTaxedviT.
yuradRebiT moeqcnen reli-
giebis pozitiur potencials
„mTavrobebma yuradReba unda
miaqcion religiuri sazoga-
doebebis gansakuTrebul

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


97
#1(34) TOLERANCE

unars xeli Seuwyon mSvido- baSi dokumentis zogad yanaSi kvlav Warbobs erTi
bas, TanamSromlobas, tole- poziciasTan, radgan, jer sarwmunoeba. religiis warmo-
rantobas, solidarobas, erTi, dokumenti erTjerad madgenlebma, SesaZloa,
kulturaTSoris dialogsa movlenas ki ar aRwers, ara- politikuri roli iTamaSon,
da evrosabWos mier mxardaWe- med igi demokratizaciis rogorc, magaliTad, episko-
rili Rirebulebebis gavrce- dausrulebel process posebma gaerTianebuli samefos
lebas“. gulisxmobs. da meore: igi lordTa palataSi. zogma qve-
aRiarebs qveynebis sxvadasx- yanam akrZala religiuri
dokumenti Zalian did mniSv- vagvar sawyis toposs da mud- simboloebis tareba skolaSi.
nelobas aniWebs ganaTlebis mivi ganviTarebis gzas evrosabWos wevri ramdenime
rols sazogadoebis Semza- demokratiulobisaken. xolo, qveynis kanonmdebloba kvlav
debaSi religiuri eqstremiz- amasTan dakavSirebiT, iZleva Seicavs anaqronizmebs im
mis dasaZlevad. amitom saxelmwifo-eklesiis urTi- xanidan, rodesac religia
saxelmwifoebi faqtobrivad erTobis gansxvavebuli metad mniSvnelovan rols
valdebulni arian aswavlon inerpretaciis arsebobis TamaSobda Cvens sazogado-
religiebis safuZvlebi saSualebas mTavari Rirebu- ebebSi“. saqarTveloSi arse-
obieqturad, distancirebuli lebebis CarCoebSi. amasTan bobs saxelmwifosa da
poziciidan („14. religiebis erTad, me-14 muxli avalde- eklesias Soris dadebuli
Sesaxeb codna kacobriobis bulebs im qveynebs, „sadac konkordati, romelic kons-
istoriisa da civilizaciaTa erTi religiuri aRmsareb- tituciis me-9 muxls efuZ-
Secnobis ganuSorebeli nawi- loba Warbobs... yvela reli- neba: „saxelmwifo aRiarebs
lia. es codna gansxvavdeba giis safuZvlebi aswavlon“. qarTuli marTlmadidebluri
romelime konkretuli reli- anu, araTu dakmayofildnen eklesiis gansakuTrebul
giuri rwmenisa da praqtiki- da calmxrivad xeli Seuwyon rols saqarTvelos istori-
sagan. is qveynebic ki, sadac isedac „moWarbebul“ aRmsa- aSi, amasTan erTad acxadebs
erTi religiuri aRmsareb- reblobebs, aramed valde- rwmenisa da aRmsareblobis
loba Warbobs, valdebulni bulni arian izrunon, raTa srul Tavisuflebas, eklesi-
arian yvela religiis safuZ- gaacnon am „aRmsarebelT“ is damoukideblobas saxel-
vlebi aswavlon“). es erTgva- sxva religiebis safuZvlebi. mwifosagan“. am muxlSi aris
ri problemaa, radgan Znelia, xolo es im mizniT unda bundovani fraza „gansakuT-
Tu SeuZlebeli ara, araTu gakeTdes, rom „pativi vceT rebuli roli“. dRemde gaur-
kadrebis, aramed amgvari sxvebs da... win aRvudgeT kveveli rCeba ras niSnavs es
saxelmZRvaneloebis momzade- gaumarTlebel upativcemlo- „gansakuTrebuloba“ Tavad
bac ki. es, ase vTqvaT, jer bebsa da Seuracxyofebs“ (19) dadebuli konkordatis
kidev modernuli midgomaa, da Tavidan iqnes acilebuli, fonzec. yoveldRiurobaSi ki
romlis mixedviTac SesaZle- an Semcirdes mainc, gaugeb- cxadze cxadia _ gvaqvs
belia neitraluri codnis roba „stereotipebis, aseve marTlmadideblobis
warmoeba. magram Tanamedrove religiebisa da maTi xelmZR- „siWarbe“ yvela mimarTule-
gamocdileba gvaCvenebs, rom vanelebis Sefasebisas“ (12) _ biT. rogoric ar unda iyos
neitraluri araTu humanita- gaugebroba, romelic ZiriTa- konkordati da masSi anaqro-
ruli, aramed teqnikuri cod- di mizezia iseTi movlenebi- nistuli midrekilebebi
nac ki ar arsebobs. miukerZo- sa, „rogoricaa... fundamenta- (Tuki isini masSi aRiniSneba)
ebeli midgoma faqtobrivad listuri moZraobebi da tero- evrosabWos am rekomendaciis
SeuZlebelia. subieqtis _ ristuli aqtebi, rasizmi da Tanaxmad, romelic daasru-
Tavisi kulturuli Tu sxva qsenofobia, eTnikuri konfliq- lebs dokuments, wevri qvey-
wanamZRvrebis gamo _ amogdeba tebi“ (9) da fanatizmi (13). nebi valdebulni arian, „24.2
„obieqturi“ Semecnebis kanonmdeblobidan TandaTa-
procesidan ganuxorcielebe- sainteresoa me-15 muxli: „gan- nobiT amoiRon, Tuki aseTi
li proeqtia. magram es yove- sxvavebuli situaciebi Tana- iqneba xalxis neba, elemente-
live ar modis winaaRmdego- arsebobs evropaSi. zog qve- bi, romlebic, SesaZloa,

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


98
solidaroba

diskriminaciuli aRmoCndes viT, msaxureba SeiZleba erT konceptia. me-2 muxlSi


demokratiuli religiuri pirovnebaze, kerZod, mRvdel- mkafiod xazgasmulia garemo-
pluralizmis TvalTaxedviT“. msaxurze, ki ar iyos orien- eba, rom religiis institu-
tirebuli, aramed _ morwmune tebs igive moqalaqeebi
vfiqrob, aseve mniSvnelova- sazogadoebaze. vfiqrob, Seadgens. moqalaqeebi ki ar
nia me-16 muxli: „Tu religiis marTlmadideblur tradici- SeiZleba darCnen saxelmwi-
doqtrina an praqtika danar- as sakmao saSualeba moeZeveba fos mxridan zrunvis gareSe.
Cen ZiriTad uflebebs Seewi- saimisod, raTa moxdes litur- Tuki romelime zemoT naxse-
naaRmdegeba, maSin is miuRe- giis dRevandeli tipis ko- nebi instituti Tavis Sida-
beli iqneba“. praqtikaSi Seg- reqtireba am mimarTulebiT. ganawesiT Zalmomreobs Tavis
viZlia vigulisxmoT RvTis- wevrze, saxelmwifo ver
msaxurebac, anu rituali. dabolos, saxelmwifo val- dauSvebs, an ar unda dauSvas
xolo Tu gaviTvaliswinebT debulia mosTxovos religiur es _ rac ar unda „maRali“ da
im garemoebas, rom ritualebi liderebs, „rom maT erTmniS- „maradiuli“ Rirebulebis
garkveulwilad gansazRvra- vnelovani pozicia daikavon saxeliT moqmedebdes pirveli.
ven kidec adamianis cnobiere- adamianis uflebebis (rogorc mTavari Rirebuleba saxelmwi-
bas da socialur yofaqcevas, adamianis uflebaTa evropul fosaTvis Tavad adamiania.
maSin, vfiqrob, SegviZlia konvenciaSia mocemuli) xolo is religiuri dajgu-
miviCnioT, rom bizantiur- upiratesobis sasargeblod feba, romelic araTu mxolod
rusuli ritualebi sulac yovelgvar religiur prin- jiutobs, aramed „naTlad ar
araa umniSvnelo socialur/ cipTan SedarebiT“ (17). vfiq- uWers mxars evrosabWos
saxelmwifoebrivi cxovrebis rob, rom saqarTvelo ar ZiriTad Rirebulebebs,
eTosis warmoebis saqmeSi. asrulebs am valdebulebas kerZod, adamianis uflebebs,
eklesiis ritualebi atareben da mis am damokidebulebas demokratiasa da kanonis
garkveul ideologias da ver gaamarTlebs veraviTari uzenaesobas“, saerTod unda
`[ritualSi monawileebis motivi: „gamoxatvis Tavisuf- gamoiricxos TanamSromlobi-
sxeulebi] drosa da materiaSi leba, raRa Tqma unda, ver dan (23.5). vfiqrob, es ukanas-
axorcieleben maradiul da SeizRudeba romelime konk- kneli saxelmwifos mxridan
univTo WeSmaritebas. SegviZ- retuli religiuri sazoga- aRmkveT da iZulebiT Ronis-
lia vTqvaT, isini aqtualize- doebis zogierTi dogmis an Ziebebsac unda gulisxmob-
ben ideologias~1 _ da isini Sexedulebisadmi pativisce- des, magram es Cemi azria...
aqtualizeben mas swored misa da daTmobis gamo“ (19).
saxelmwifo/socialur ra Tqma unda, dokumenti
sivrceSi2. es garemoeba ar daskvnisaTvis ki: gamijnulo- aRZravs sxva safiqralsac. me
gulisxmobs saxelmwifos ba, rogorc vnaxeT, saSuri, Sevecade mxolod CemTvis
mxridan Carevas eklesiis magram mainc relatiuri umTavresi aRmeniSna...
Sida, miT umetes, liturgiul
cxovrebaSi (eklesiuri swav-
lebis Tanaxmad, kanonikuri
da dogmaturi swavleba
dafuZnebulia swored litur-
1
S. Collins, The Body in Theravada Buddist Monasticism, Religion and the Body, Cambridge Uni-
versity Press 2000, 188
giul gamocdilebaze). evro- 2
Sdr.: `ar iqneboda zedmeti, rom gveTqva: rituali aris ufro meti soci-
pul saxelmwifos ar aintere- umisaTvis vidre sityvebi azrovnebisaTvis. [...] SeuZlebelia socialuri ur-
sebs eklesiis „Sida“ cxovreba, TierTobebis arseboba simboluri aqtebis gareSe” (M. Douglas, Purity and Danger.
An Analysis of the Concept of Pollution and Taboo, London: Routledge and Keegan Paul, 1966,
magram igi zrunavs demokra-
62). aseve: `ritualebi unda gavigoT, rogorc socialuri wesrigis simboluri
tiuli faseulobebis win formulirebis saxeebi~ (Edmund Leach, Political Systems of Highland Burma, London
wamowevasa da aqtualizebi- 1954, 62). aseve: `samyaro aris ganuyofeli subieqtisagan, magram iseTi subieq-
tisagan, romelic aris am samyaros proeqcireba, da subieqti ganuyofelia
saTvis. xolo, rac Seexeba
samyarosagan, magram iseTi samyarosagan, romelsac Tavad subieqti proeqci-
Tavad marTlmadidebel ekle- rebs~ (Merleau-Ponty, Phenomenology of Perception, London: Routledge & Kegan Paul 1962,
sias, misi tradiciis mixed- 430).

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


99
#1(34) orientiri

mRvdeli
maqsimilian
kolbe
- gamowveva
nacistebisTvis
daviT TinikaSvili

franciskanelTa polisi

1910 wels 16 wlis raimond kolbe franciskanelTa ordenis


wevri gaxda. amis Semdeg igi romSi agrZelebs swavlas. mas 1915
wels doqtoris xarisxi mianiWes filosofiaSi pontifikalur
grigorianas universitetSi, Teologiis doqtoris xarisxi ki
1919 wels wm. bonaventuras pontifikalur universitetSi miiRo.

1918 wlis 28 aprils xeli daasxes mRvdlad da saxelad maqsimi-


liane daarqves. swavlis dasrulebis Semdeg igi mSobliur
poloneTSi brundeba. aq maqsimiliane kolbe ramdenime wels
eklesiis istoriasac aswavlida sasuliero seminariaSi. igi
krakovSi qristianul Jurnals afuZnebs, romlis tiraJmac male
45000 cals miaRwia. Jurnalis garSemo mcire saZmo Semoikriba,
ZiriTadad, franciskaneli mRvdlebi da eriskacebi.

1927 wels energiuli mRvdeli varSavidan 40 kilometris moSo-


rebiT mTeli qalaqis mSeneblobas iwyebs, romelsac `nepokala-
novs~ arqmevs (rac sityvasityviT `ubiwos qalaqs~, anu `mariamis
qalaqs~, niSnavs). ramdenime wlis Semdeg am qalaqSi ukve arsebob-
da sagamomcemlo centri: redaqcia, biblioTeka, cinkografiis
saamqro fotolaboratoriiTurT da linotipuri saamqro, didi
eklesia RvTismSoblis saxelze, Senobebi berebis sacxovrebeli
oTaxebiT, calke oTaxebi morCilTaTvis, samedicino punqti,

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


100
solidaroba

ramdenime samWedlo, agreTve brwyinvale unariT iyo dajil- dauRalavi Sromis Sedegad
manqanebis sadgomi, rkinigzis dovebuli. misi goneba ganuwy- man 1931 wels nagasakTan
patara sadguri, romelic vetliv muSaobda, aanalizebda, axlos daamTavra patara
saxelmwifo rkinigzas ukav- angariSobda, adgenda sxvadas- qalaqis mSenebloba, romelsac
Sirdeboda. gaTvaliswinebuli xva masStabis xarjTaRricx- `mariamis baRi~ uwoda (iapo-
iyo adgilebi aeroportisa vebs. is TiTqmis yvelaferSi nurad `mugenzai no sono~).
da radiosadguris mSeneblo- erkveoda: nairgvari simZlav-
bisTvisac. ris ZravebSi, linotipebSi, mas gamudmebiT tanjavda Tavis
radioaparaturaSi; icoda ra tkivili. filtvebi TiTqmis
aTiode wlis Semdeg nepoka- dajdeboda ufro iafi an ganadgurebuli hqonda mZime
lanovSi ukve cxovrobda 762 ufro Zviri, icoda ra, sad da formis tuberkulozis gamo.
franciskaneli sasuliero rodis unda eyida. rodesac iaponiaSi igi erTma
piri, romelTagan 13 mRvdeli eqimma gasinja, aRmoCnda, rom
iyo, 18 _ diakoni, 527 _ beri, igi Tavisi misiis samsaxurSi misi filtvebis oTxi mexuTedi
122 _ axalgazrda da 82 _ mor- ayenebda mecnierebisa da dazianebuli iyo. eqimma uTxra,
Cili. unda aRiniSnos, rom, teqnikis uaxles miRwevebs, namdvili saswaulia, aseTi
rodesac kolbe mRvdlad romelTa Sorisac zogierTi filtvebis patroni dRemde
xeldasxmuli romidan teqnikuri mowyobiloba cocxali rom xar da energi-
poloneTSi dabrunda, iq uSualod misi gamogonebuli uladac Sromobo. magram
mxolod asiode franciska- iyo. misi azriT, ar arsebobda yvelaze ucnauri eqimisTvis
neli beri moRvaweobda. kavSiris saSualeba, romelic is iyo, rom filtvebis mdgo-
sakmarisad swrafi iqneboda. mareoba wlebis ganmavlobaSi
qalaqis yvela franciskanel xSirad ambobda,ana
romdoliZe
Tanamed- ar icvleboda, _ arc uares-
mkvidrs evaleboda mkacrad rove misioneris gadaadgile- deboda da arc umjobesdeboda.
daecva upovarebis aRTqma, bis saSualeba ukanaskneli
magram evangelizaciis efeq- modelis TviTmfrinavi unda mRvdeli maqsimiliane kolbe
turi ganxorcielebisTvis iyos. Ria adamiani iyo, romelsac
maT gankargulebaSi saukeTeso SeeZlo saxarebiseuli urTi-
teqnika unda yofiliyo. saZmos kolbes dauZleveli survili erToba hqonoda gansxvavebuli
wevrebi yvelafrisTvis mzad iyo maqsimalurad gaefarTo- rwmenisa da kulturis adami-
iyvnen, iqneboda es saxanZro ebina sakuTari moZraoba. anebTan. igi, bevri `xisti~
jgufis organizeba, diriJo- 1930 wels igi iaponiaSi misionerisgan gansxvavebiT,
robis swavla, gramfirfitebze Cadis, Tumca aravis icnobda adgilobriv kulturul da
musikis Cawera Tu kinematogra- im qveyanaSi da iaponuri erTi religiur wes-Cveulebebsa da
fiuli xelovnebis daufleba. sityvac ar icoda. magram rwmena-warmodgenebs pativs
erTi Tvis Semdeg man ukve scemda, cdilobda mieRo da
Tumca nepokalanovis indus- Jurnalis pirveli nomeri gaeTavisebina yvelaferi, rac
triis mTavari dargi mainc gamosca iaponur enaze erTi maTSi kargi iyo. igi sintoiz-
sagamomcemlo saqme iyo. meTodisti mTargmnelis dax- msa da budizmTan dialogs
sabolood maT aTi damouki- marebiT (romelmac, sxvaTa awarmoebda, rogorc qristi-
debeli Jurnalis gamocema Soris, didi xalisiT miiRo anobis damajerebeli da
SeZles, romelTa mkiTxvelebis kaTolikuri sarwmunoeba, kompetenturi warmomadgeneli
saerTo raodenoba erTnaxevar mRvdlis saocari Rvawlis (is xom doqtoris xarisxs
milions aRwevda. Jurnalebi Semyurem) da erTi Zveli flobda Teologiasa da
iTargmneboda italiurad, sabeWdi manqanis saSualebiT, filosofiaSi!). Sedegad man
inglisurad, frangulad, romelze beWdvac ukve ise bevri guliTadi megobari
espanurad da laTinurad. iyo gaZnelebuli, rom mama SeiZina budist berebs Soris
maqsimilians araerTxel da maTSi qristianuli
kolbe angariSianobisa da gausisxlianda xelis TiTebi rwmenisadmi pativiscemac
sxvadasxva saxis gaTvlebis muSaobis dros. gaaRviva.

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


101
#1(34) orientiri

iaponiis Semdeg igi cota xans igi pirvelad Tavis Tanamoaz- mis sakoncentracio banakSi
ruseTSic imyofeba: jer reebTan erTad daapatimres. iyo saWiro. mas sxvebze meti
cimbirSi, Semdeg moskovSi. mama maqsimiliane amxnevebda tanjvis gadatana mouxda,
mas aqac undoda Tavisi Jur- megobrebs, axla sxva misiis radgan mRvdeli gaxldaT.
nalis rusul enaze gamocema. aRsasruleblad mivdivarTo,
rusuli enis swavla daiwyo eubneboda maT. banakSi misi nomeri 16670 iyo.
da, rogorc gadmogvcemen, mas mZime samuSao daakisres:
marqsistuli literaturac omis dawyebis Semdeg qalaq aTrevinebdnen xreSsa da
daamuSava. papi ioane XXI I I -is nepokalanovSi wiTeli jvris qvebs krematoriumis kedlis
msgavsad, isic cdilobda ra- hospitali ganTavsda, sadac asaSeneblad, Tanac es tvirTi
Rac sasargeblo epova imgvar ltolvilebi dasaxldnen. maT sirbiliT unda mietana daniS-
ideologiur moZRvrebebSic Soris ramdenime aTasi ebra- nulebis adgilas. yovel aT
ki, romlebic mas, saboloo elic iyo. amis gamo es qalaqi nabijSi mcvelebi idgnen
jamSi, borotebad miaCnda. nacistebisTvis erT-erT xelketebiT xelSi, romlebic
saocaria, magram aseT masS- yvelaze saeWvo adgilad iqca. muSaobis ritms akvirdebod-
tabur proeqtebs igi TiTqmis nen. waforxilebis SemTxve-
usaxsrod axorcielebda. igi rodesac mRvdeli pirveli vaSi mas sastikad, gonebis
mxolod mowyalebis imedad patimrobidan gaaTavisufles, dakargvamde scemdnen, da es
iyo, romelsac Tavad sTxovda man, ltolvilebis saWiroeba- araerTxel momxdara.
sxvebs da arcTu uSedegod. Ta ukeT dakmayofilebis miz-
TviT mis mier Sesrulebuli niT, maSinve qalaqis reorga- garSemo myofni xedavdnen,
saqmeebi miuTiTebda mis Sesa- nizebas mihyo xeli, moawyo Tu rogor sdioda mas sisxli
niSnav organizatorul niWsa da samedicino punqtebi, afTiaqi, sxeulidan samuSaos Sesru-
uzarmazar sulier energiaze, hospitali, sasadiloebi da lebis dros. roca savele
romelic WleqiT daavadebul yvelaferi, rac saWirod hospitalSi mis dawvenas
mis sxeulsac gadaecemoda, CaTvala Seqmnil viTarebaSi. ganizraxavdnen, yovelTvis
roca fizikurad muSaobda romelime sxva patimarze
mSeneblobaze Tu stambaSi. miuTiTebda: `me SemiZlia
sityva gankacda mocda. ai, mas ufro sWirdeba
kolbe xSirad ambobda, rom gadayvana...~ sxvebis gasamxne-
undoda moecva mTeli msoflio. 1940 wels nacistebma sakon- veblad igi xSirad ambobda,
awyobda gegmebs indoeTsa da centracio banaki moawyves rom amqveynad yvelafers,
arabul qveynebSi analogiuri samxreT poloneTis qalaq tanjvasac ki, aqvs Tavisi
qalaqebis dasaarseblad. ra osvencimSi (Oswiecim), romel- dasasruli, xolo gza Rirse-
iyo misi mizani? ra da: `mTeli sac germanelebi auSvics uli didebisken mxolod mZime
dedamiwa unda CaiZiros qris- (Auschwitz) eZaxian. maqsimilian jvarze gadis.
tianul gamocemebSi (wignebSi, kolbe, raki man uari ganac-
JurnalebSi, gazeTebSi), yvela xada germaniis moqalaqeobis rodesac nacistebma mas
enaze da yvela qveyanaSi... miRebaze (misi mama germaneli saSinlad dasaxiCrebuli
mTeli qveyniereba unda gaex- iyo, tipuri germanuli gvamebis gadatana daavales
vios qaRaldis erT did fur- gvaria kolbe), dapatimres kremaciisTvis, garSemo myofT
celSi, romelzec aRbeWdili 1941 wlis 17 Tebervals, esmodaT rogor CurCulebda
iqneba sicocxlis sityvebi, braldebiT, rom igi _ mRvdeli, igi: `wmindao mariam, iloce
raTa sicocxlis sixaruli Jurnalisti, energiuli CvenTvis!~, da Semdeg: “Et Verbum
daubrundes am qveyanas~. gamomcemeli _ nacisturi caro factum est”, rac niSnavs
ideologiisTvis saSiSi `sityva gankacda~ (anu Ze Rmer-
aseTi gaxldaT adamiani, ro- inteleqtuali iyo. Tma adamianuri sxeuli miiRo).
melic nacizmma sakuTar
msxverplad aqcia. man Sesa- kolbes Rrmad swamda, rom xSirad, roca banakSi adamian-
niSnavad icoda, rac eloda. misi msaxureba axla osvenci- Ta tanjuli SeZaxilebi

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


102
solidaroba

ismoda, igi mSvidad da dama- bevrs ar gaugonia misi SeiZleba Camoixsnas garkve-
jereblad imeorebda sityvebs, sityvebi, magram aRniSnaven ul pirobebSi.
romlebic mxneobas hmatebda erT detals. mRvdeli
yvelas: `siZulvili mxolod gamodis rigidan da pirdapir, amrigad, sakoncentracio
angrevs da anadgurebs, gabeduli nabijiT miemarTeba banaki realurad iyo filo-
siyvaruli ki aRaSenebs!~ Tavisi sisastikiT cnobil sofiuri Widilis sivrcec.
germanel mcvelTan (mas fricSi is, rom germanelma mcvelma
patimrebi mas ase mimarTav- erqva), romelic gakvirvebu- miiRo es msxverpli (mas,
dnen: `Cveno Zvirfaso mama!~. lia patimris aseTi gabedu- wesiT, orive maTgani unda
lebiT. mama maqsimiliane gaeSva sikvdilis sakanSi),
cdilobda Seexsenebina riTic TanagrZnobas Sesabamisi
gamowveva misTvis, rom bolos da Rirebuleba da wona mieca, es,
nacistur ideologias bolos yvelani adamianebi, ubralod, daujerebeli iyo.
pirovnebebi varT (nacisti magram maqsimilian kolbes
erT-erT dRes me-14 blokidan mcvelebisTvis ki patimrebi zneobrivma Zalam gaimarjva.
erTi patimari gaiqca. am faqtis mxolod nomrebi iyvnen). `ra
gamo sami saaTis ganmavlobaSi unda am binZur polonels?~ _
yvela blokis patimarebi daiyvira mcvelma. `me mRvdeli uZlurebis Zala
fexze daayenes mwyobrSi. me-14 var... ukve asakovani (igi 47
blokis patimrebi ki mTeli wlis iyo) da minda am adamianis SerCeuli patimrebi SiSvlebi
dRis manZilze, ivlisis mwveli nacvlad gamiSvaT, radgan mas Cayares bnel saknebSi, raTa
mzis qveS, uZravad idgnen coli da Svilebi hyavs~. SimSiliT daxociliyvnen _ am
moedanze da mcvelTa fizikur droidan maT arc sakvebs
Seuracxyofas itandnen. yvelaze daujerebeli is iyo, aZlevdnen da arc wyals.
rom misi SeTavazeba gaTva- bruno vorgovici, banakis
osvencimis banakSi arsebuli liswines. daujerebeli mamasaxlisis TanaSemwe (Tar-
wesis mixedviT, Tu patimari imitom, rom swored TanagrZ- jimani), maTi ukanaskneli
gaiqceoda, pasuxismgebloba nobis amgvar gamovlinebas dReebis TviTmxilveli iyo.
yvelaze nawildeboda: yoveli ebrZodnen nacistebi am igi ixsenebs: patimrebis
meaTe patimari sikvdilis banakebSi. sakoncentracio agoniis dros maqsimilian
saknebSi unda gaeSvaT. banakebs unda daemtkicebina, kolbe xmamaRla kiTxulobda
amrigad, rodesac yvela rom eTikuri warmodgenebi locvas. locvis eqo saknis
blokis patimari dabrunda adamianebis Zmobisa da soli- kedlebs arRvevda. Tumca
samuSaodan, daiwyo yoveli darobis Sesaxeb moraliste- mlocvelis xma dRiTidRe
meaTe adamianis SerCeva, bisa da fanatikosi morwmu- sustdeboda da bolos Cur-
romlebic SimSiliT unda neebis monaCmaxia, rom arsebobs Culad iqca, magram fizikuri
daxociliyvnen bunkerebSi, mxolod erTi zneobrivi sisustiT aRbeWdil bgerebSi
sadac haeri TiTqmis ar iyo. cneba _ rasa, da, rom dabali mainc igrZnoboda gautexeli
rasebi `arasrulfasovanni~ sulis Zaxili. am locvas
erTma maTganma, polonelma arian. yvela sasikvdilod
serJantma, sasowarkveTili ganwiruli patimari ismenda.
yvirili daiwyo, colsa da nacisturi ideologiis Tanax-
Svilebs axsenebda. uceb mad, adamianuroba _ es faSistebi yovel diliT modi-
yvelam dainaxa, Tu rogor iudaur-qristianuli gamona- odnen bunkeris Sesamowmeb-
gamovida rigidan mRvdeli gonia. sakoncentracio banaki lad. rodesac isini kameris
maqsimiliane da mcvels ki imis mtkicebuleba unda karebs aRebdnen, datanjuli
uTxra, rom am kacis yofiliyo, rom adamianuroba, patimrebi tiriliTa da
magivrad gaeSvaT bunkerSi. TanagrZnoba da humanuroba godebiT iTxovdnen pursa da
moxda saswauli: Txovna mxolod adamianis garegnuli wyals. mama maqsimiliane ara-
daakmayofiles. niRabia, romelic advilad fers Txoulobda, araferze

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


103
#1(34) orientiri

Cioda, saknis siRrmeSi kedels aseve imisaTvis, rom Zireulad


miyudebuli ijda. yvela moeSalaT ara mxolod ada-
patimari, uklebliv yvela, mianuri siyvaruli, aramed
mis mimarT aSkara Tu adamianobisa da TanagrZnobis
faruli pativiscemiT iyo yvela gamovlineba. magram am
ganmsWvaluli. adamianma sakuTari rwmeniTa
da siyvaruliT sabolood
bunkeris patimrebi nel-nela daamarcxa nacistebis es
tovebdnen wuTisofels. ori mcdeloba~.
kviris Semdeg mRvdelTan
erTad mxolod oTxiRa darCa marTlac, am moRvawis cxov-
cocxali. nacistebma gadawy- rebam TvalnaTliv dagvanaxa,
vites maTTvis momakvdinebeli rom uzneo adamianebis mier
siTxe SeeyvanaT venaSi, amqveynad mowyobil
radgan adgilebi sWirdebodaT jojoxeTSic SesaZlebelia
saknebSi. kolbem nebayoflo- adamianebisadmi siyvarulis
biT da mSvidad gauSvira maT SenarCuneba, maT mimarT
sakuTari xeli momakvdinebeli solidarobis gamoCena, Tuki
ineqciisTvis. gardacvalebi- WeSmariti rwmeniT gaqvs
dan meore dRes misi gvami guli aRsavse.
krematoriumSi waiRes.
eklesiam aRiara maqsimilian
saocaria, magram amiT fra- kolbes saTnoebebisa da
ciskaneli mRvdlis Tavgadadebuli msaxurebis
maqsimilian kolbes sanukvari heroikuli xasiaTi. 1971 wlis
ocneba asrulda, romelsac 17 oqtombers moxda misi
igi erT-erT Tavis nawerSi beatifikacia (pirveli nabiji
ase gadmoscems: `visurvebdi, kanonizaciis rTul da
rom sakuTari sicocxle xangrZliv gzaze):
mTlianad mimeZRvna ubiwo papma pavle VI-m marTalTa
mariamisTvis da am qveynidan ricxvs miakuTvna igi.
ukvalod gavmqraliyavi, TviTmxilvelTa mogonebebisa
zustad ise, rogorc qari da mRvdlis cxovrebiseuli
fantavs ferfls qveynierebis garemoebebis gulmodgine
oTxiv kuTxeSi”. kvlevis Semdeg, 1982 wlis
10 oqtombers, im serJantis
mogvianebiT, osvencimSi TandaswrebiT, romlis
qadagebisas, papi ioane pavle sicocxlec mama maqsimili-
I I mRvdel maqsimilian anem ixsna osvencimSi, papma
kolbeze ityvis: `es banakebi ioane pavle I I -m igi wmida
agebuli iyo adamianebSi mowamed, sirTuleebiTa da
rwmenis dasamsxvrevad, _ kataklizmebiT aRsavse
rwmenisa rogorc RmerTis, Tanamedrove epoqis mfarvel
aseve adamianebis mimarT, _ da wmindanad gamoacxada.

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


104
proaqcia solidaroba

ekumenuri locva
2010 wlis 25 ianvars
TbilisSi, surb eCmiaZinis
somxur eklesiaSi gaimarTa
ekumenuri locva, romelic
saqarTveloSi ukve 10 weli-
wadze metia yovelwliurad
tardeba. locvaSi ZiriTa-
dad monawileobs oTxi qris-
tianuli konfesia: romis
kaTolikuri eklesia, somxuri
samociqulo eklesia,
evangelur-luTeranuli da
evangelur-baptisturi
eklesiebi. yovel wels am
oTxidan ekumenur locvas
erT-erTi eklesia maspinZ-
lobs. wels es pativi som-
xur samociqulo marTlma-
didebel eklesias ergo.

ekumenur locvas, garda


sasuliero pirebisa da vikribebiT, unda vuTxraT rom qristianTa Soris
mrevlisa, eswrebodnen madloba RmerTs~, evangelur- erTobis ararseboba asus-
saqarTvelos reintegraciis baptisturi eklesiis episko- tebs aramarto samisio-
ministris moadgile elene posma merab gafrindaSvilma nero saqmianobas, aramed
TevdoraZe, saqarTvelos isaubra imaze, rom eTnikuri TviT am eklesiebsac, ro-
parlamentis wevri van bai- da religiuri mravalferov- gorc qristes sxeuls.
burTi, saxalxo damcvelis neba Cveni simdidrea, amgvari amJamad qristianTa erTo-
ofisTan arsebuli Sexvedrebi qveyanas did bis kviris locvis litur-
tolerantobis centris sikeTes moutans da mxolod gias gvTavazoben eklesiaTa
xelmZRvaneli beqa ase, qristianTa erTad loc- msoflio sabWo (protestan-
mindiaSvili da somxeTis viTa da muSaobiT SeiZleba tebi da marTlmadideble-
saelCos warmomadgenlebi. saqarTvelos momaval bi) da romis kaTolikuri
ganviTarebaze zrunva. eklesia. sxvadasxva wels
locvis dawyebamde somxur sxvadasxva eklesia wers
eklesiaSi Sekrebel sazoga- saqarTveloSi ekumenuri liturgiis ZiriTad
doebas oTxive eklesiis locvis erT-erTi iniciatori, qargas da sTavazobs mas
winamZRvrebma sityviT evangelur-baptisturi ekle- qristianul eklesiebs.~
mimarTes. Sexvedra somxuri siis mTavarepiskoposi malxaz
eklesiis moZRvarma mama sonRulaSvili ambobs: `qristi- saqarTvelos marTlmadi-
narekma gaxsna. romis kaTo- anebis erTad locvis tradicia debeli eklesia 1997 wlidan
likuri eklesiis episko- 100 weliwadze mets iTvlis. aRar monawileobs ekumenur
posma juzepe pazotom ga- mas dasabami evropaSi daedo. dialogSi, Tumca misi cal-
nacxada: `sanam Cvens qve- 1910 wels edinburgis Sexved- keuli warmomadgenlebi
yanaSi qristianebi erTad ris monawileebi SeTanxmdnen, eswrebian ekumenur locvas.

Fluskfhf Àìãàðäçèíàä solidaroba Solidarity Ñîëèäàðíîñòü


105
Solidarity
#1(34)

Summary
Main topic of the 1st issue of the magazine “Solidaroba” for 2010 is patriotism and national
ideology. In the rubric “Round-Table” a priest Kakhaber Kurtanidze, a historian Simon Janashia,
a philosopher Lela Gaprindashvili, a journalist Ninia Kakabadze, a writer Shota Gagarin and a
lawyer George Meladze discuss positive and negative aspects of the patriotic education. Translated
material of the discussion with participation of Martha Nussbaum, Hillary Putnam, Immanuel
Wallerstein, Michael Walzer and Charles Taylor is also dedicated to patriotism and cosmopolitism.
In addition to these discussions we also present an article “Ideology, national and others.” by
Gia Nodia, first published in the magazine “Apra” in 1998. A sociologist David Aprasidze
explores the influence of the soviet conscience, which partly expands on today’s political, social
and cultural relations.

“New stage in the activities of the European Court of Human Rights” – is the headline of the
article by Pridon Sakvarelidze where he tells the reader about the new perspectives of the ECtHR
after Russia’s ratification of the Protocol 14 to the European Convention.

A lawyer Thea Tsulukiani reviews the ECtHR case-law in respect of Article 11 of the European
Convention (right to freedom of assembly and association).

A priest Kakhaber Kurtanidze presents an article about the Council of Europe Parliamentary
Assembly recommendation #1804 (2007) - “State, religion, secularity and human rights”. The
article by George Tskhadaia also deals with secularity and relations between the church and the
State. The role of Christianity in the pluralistic world is described in the article by a metropolitan
George Khodri.

The rubric “Orienteer” explores life and activities of Maximilian Kolbe – Franciscan friar who
volunteered to die in place of stranger in the Nazi concentration camp of Auschwitz in Poland.
Our renewed rubric “Pro-Action” is dedicated to the ecumenical prayer which was held on
January 25 at the Armenian Church Surb Etchmiadin.

Solidarität }'vh'mksr Ñîëiäàðíiñòü


106

You might also like